eAS-809-492/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-809-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01700-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 61.2; 63.2; 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. L. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui I. Ž. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas I. L. per elektroninių paslaugų portalą 2015 m. kovo 17 d. pateikė teismui skundą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. 2.5.-41-29959 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei I. Ž.“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas) dalyje dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), suformavimo, įmatuojant į minėtą žemės sklypą pareiškėjo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir vertinant (nustatant) žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Nekilnojamojo turto projektai“ 2007 m. gegužės 28 d. žemės sklypo planą (M 1:500); 2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) patikslinti Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3271-41 patvirtintą žemės reformos žemėtvarkos projektą Vilniaus rajono Avižienų kadastro vietovėje dalyje dėl žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) persidengimo pašalinimo, priskiriant pareiškėjui 0,30 ha ploto žemės sklypą; 3) panaikinti Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2015 m. kovo 5 d. raštą Nr. 48SD-2244-(14.48.104).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 24 d. nutartimi priėmė I. L. skundo dalį, kurioje prašoma įpareigoti Tarnybą patikslinti Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3271-41 patvirtintą žemės reformos žemėtvarkos projektą Vilniaus rajono Avižienų kadastro vietovėje dalyje dėl žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) persidengimo pašalinimo, priskiriant pareiškėjui 0,30 ha ploto žemės sklypą, bei skundo dalį kurioje prašoma panaikinti Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2015 m. kovo 5 d. raštą Nr. 48SD-2244-(14.48.104).

Teismas atsisakė priimti skundo dalį, kurioje prašoma iš dalies panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. 2.5.-41-29959 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei I. Ž.“.

Pašalino iš atsakovų VĮ Registrų centrą. Taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti Tarnybai suderinti I. Ž. priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) planą. Atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti VĮ Registrų centrui registruoti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų pasikeitimus.

Teismas nurodė, kad apie tai, jog ginčijamu sprendimu I. Ž. nuosavybėn perduoto žemės sklypo ribos galimai persidengia su pareiškėjo sklypo ribomis buvo žinoma 2009 m. gruodžio mėnesį teikiant paklausimą Vilniaus apskrities viršininko administracijai. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytas 30 dienų apskundimo terminas nuo sužinojimo apie sprendimo, kuriuo galimai pažeidžiamos jo teisės, priėmimą. Pareiškėjo manymas, kad kilęs ginčas galimai bus išspręstas taikant administracinę žemės sklypų ribų tikslinimo procedūrą, yra subjektyvaus pobūdžio. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas delsė nepateisinamai ilgai, veikė nepakankamai rūpestingai ir atidžiai, todėl pripažino, kad terminą praleido ne dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, o dėl savo pasirinkto elgesio varianto.

III. Pareiškėjas I. L. 2015 m. kovo 30 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartį dalyje, kuria atsisakyta priimti skundo dalį, kurioje prašoma iš dalies panaikinti ginčijamą sprendimą ir išspręsti prašymo priėmimo klausimą iš esmės, atnaujinti terminą šiam pareiškėjo skundo reikalavimui pateikti bei skundą šioje dalyje priimti.

Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 41-15236 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui I. L.“ buvo natūra turėtoje vietoje suteiktas 0,3 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas buvo suprojektuotas Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3271-41.

Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. 2.5-41-29959 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei I. Ž.“ greta pareiškėjo sklypo buvo suteiktas lygiavertis 0,1300 ha ploto žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įmatuojant į šį žemės sklypą 5 arus pareiškėjo beveik prieš 6 metus natūra suteikto ir faktiškai naudojamo namų valdos žemės sklypo.

2009 m. gruodžio mėnesį UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ raštu informavo Vilniaus apskrities viršininko administraciją apie sklypų persidengimą. 2011 m. birželio 7 d. I. Ž. paprašė sumažinti jai sklypo plotą, o trūkstamą plotą suformuoti kitoje vietoje.

2011 m. rugpjūčio 12 d. Žemės ūkio ministerija raštu informavo pareiškėją, kad pateikus kadastrinių matavimų bylas, bus sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo žemės sklypo ribų patikslinimo.

2013 m. birželio 19 d. Tarnybos Vilniaus skyrius informavo pareiškėją, kad gavo I. Ž. prašymą dėl ginčijamo sprendimo patikslinimo. Rašte nurodyta, kad patikslinus I. Ž. sklypo ribas, I. L. žemės sklypo ribos atitiks teritorijų planavimo dokumentus.

2015 m. vasario 18 d. pareiškėjas gavo UAB „Geovisata“ raštą apie I. Ž. priklausančio sklypo kadastrinius matavimus bei iš pridėto plano suprato, jog ji nusprendė netikslinti savo žemės sklypo ribų, o pageidauja turėti pareiškėjo žemės sklypo dalį savo žemės sudėtyje.

Pareiškėjas kreipėsi į Tarnybos Vilniaus rajono skyrių, kuris 2015 m. kovo 5 d. raštu Nr. 48SD-2244-(14.48.104) nurodė, kad pateikus kadastrinių matavimų bylas, jos bus derinamos galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Pabrėžia, kad procedūrą norėjo išspręsti administracinėmis priemonėmis, nesikreipiant į teismą. Nurodo, kad reikalavimas iš dalies panaikinti ginčijamą sprendimą yra išvestinis reikalavimas įpareigoti Tarnybą patikslinti žemės reformos žemėtvarkos projektą pašalinant žemės sklypų persidengimą. I. Ž. sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo taps niekiniu ir ji privalės inicijuoti naują teisminį ginčą. Be to, nepanaikinus ginčijamo sprendimo, neaišku kokiu būdu galima būtų įregistruoti daiktines teises.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą Tarnybos Vilniaus rajono skyrius su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Nurodo, kad pakeitus teritorijų planavimo dokumentą – žemės reformos žemėtvarkos projektą, būtų atliekami nauji kadastriniai sklypo matavimai. Taip pat pabrėžia, kad I. Ž. nuosavybės teise suprojektuotas žemės sklypas ne 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3271-41, kurį prašo pareiškėjas patikslinti, o 2008 m. spalio 31 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-14139-(41).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 24 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo I. L. skundą dalyje dėl prašymo panaikinti iš dalies Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. 2.5.-41-29959 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei I. Ž.“, kadangi praleistas apskundimo terminas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011; 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Remiantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).

Kaip matyt iš byloje esančios medžiagos, pareiškėjas ir tretysis suinteresuotas asmuo I. Ž. nuo 2009 m. gruodžio mėnesio teikiant paklausimą Vilniaus apskrities viršininko administracijai, bandė ginčą išspręsti taikant administracinę žemės sklypų ribų tikslinimo procedūrą. Tiek 2011 m. rugpjūčio 12 d. Žemės ūkio ministerija raštu informavo pareiškėją, kad pateikus kadastrinių matavimų bylas, bus sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo žemės sklypo ribų patikslinimo, tiek 2013 m. birželio 19 d. Tarnybos Vilniaus skyrius informavo pareiškėją, kad gavo I. Ž. prašymą dėl ginčijamo sprendimo patikslinimo. Pastarajame rašte nurodyta, kad patikslinus I. Ž. sklypo ribas, I. L. žemės sklypo ribos atitiks teritorijų planavimo dokumentus. Taigi, kaip matyti iš minėtuose raštuose pateiktos informacijos pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad žemės sklypų ribos bus patikslintos ir ginčas išsispręs. Tik 2015 m. vasario 18 d. gavęs UAB „Geovisata“ raštą apie I. Ž. priklausančio sklypo kadastrinius matavimus bei iš pridėto plano supratęs, jog I. Ž. nusprendė netikslinti savo žemės sklypo ribų, o pageidauja turėti pareiškėjo žemės sklypo dalį savo žemės sudėtyje, suprato, kad jo teisėti lūkesčiai ir interesai pažeisti, bei inicijavo ginčą teisme.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje yra nurodyta, jog teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas teisinių santykių srityje yra priežastys, kurios gali sudaryti objektyvias kliūtis laiku paduoti skundą teismui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pareiškėjo argumentais, kuriais jis grindžia prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, t. y. kad pareiškėjas turėjo pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, jog I. Ž. patikslinus sklypo ribas, neliks ginčo objekto.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias termino atnaujinimo klausimą, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 24 d. nutarties dalis, kuria teismas neatnaujino termino pareiškėjo skundo daliai dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. 2.5.-41-29959 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei I. Ž.“ panaikinimo dalyje dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), suformavimo, įmatuojant į minėtą žemės sklypą pareiškėjo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir vertinant (nustatant) žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas pagal UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ 2007 m. gegužės 28 d. žemės sklypo planą (M 1:500) paduoti, naikintina, terminas skundui paduoti šioje dalyje atnaujintinas, o skundo šioje dalyje priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 34 straipsniu ir 133 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo I. L. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 24 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo I. L. skundo dalį, kurioje prašoma iš dalies panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 14 sprendimą Nr. 2.5.-41-29959 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei I. Ž.“ panaikinti.

Pareiškėjo I. L. prašymą atnaujinti terminą skundui šioje dalyje paduoti tenkinti ir terminą atnaujinti. Pareiškėjo skundo šioje dalyje priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė