eAS-946-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-946-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02641-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. A. (V. A.) ir A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. A. (V. A.) ir A. A. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai V. A. (V. A.) ir A. A. (toliau – ir pareiškėjai) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir atsakovas, NŽT Vilniaus m. skyrius) 2015 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 49SFN-363-(14.49.104), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą parduoti jiems 114/1900 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį, bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti ir išaiškino, kad 2015 m. balandžio 1 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus sprendimas Nr. 49SFN-363-(14.49.104) skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išnagrinėjus ginčą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka ir priėmus sprendimą, šis sprendimas per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos gali būti skundžiamas teismui.

Remdamasis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2, 3 dalių nuostatomis, teismas sprendė, jog įstatymų leidėjas nagrinėjamam ginčui yra nustatęs privalomą išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų skundžiamas sprendimas nėra sprendimas, kuriuo buvo išspręstas valstybinės žemės įsigijimo klausimas. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, sustabdė administracinę procedūrą ir neišnagrinėjo pareiškėjų prašymo dėl valstybinės žemės įsigijimo, t. y. nepriėmė sprendimo, kuriuo atsisako parduoti valstybinės žemės sklypo dalį, todėl pareiškėjai nepagrįstai tvirtina, kad ginčijamas sprendimas skundžiamas tiesiogiai teismui. Atkreiptas dėmesys, kad ir skundžiamame sprendime aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, t. y. „Šis atsakymas gali būti skundžiamas NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka“.

III. Pareiškėjai V. A. (V. A.) ir A. A. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio, reglamentuojančio administracinę procedūrą ir jos dalyvius, 1 dalyje nurodyta, jog administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Viešojo administravimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti pagrindai pradėti administracinę procedūrą: asmens skundas; valstybės politiko, pareigūno ar valstybės tarnautojo pranešimas; kito asmens pranešimas. Pareiškėjai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su prašymu parduoti 114/1900 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalių. Pareiškėjai jokių skundų atsakovui niekada neteikė ir jokios administracinės procedūros neinicijavo. Nesant Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų pagrindų pradėti administracinę procedūrą, teismas nepagrįstai sprendė, kad administracinė procedūra yra pradėta ir kad administracinė procedūra pagrįstai sustabdyta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjų skundą atsisakyta priimti, kadangi pareiškėjai nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 3 p.).

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjų skundžiamas NŽT Vilniaus m. skyriaus 2015 m. balandžio 1 d. sprendimas, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą parduoti jiems 114/1900 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį, nėra sprendimas, kuriuo buvo išspręstas valstybinės žemės įsigijimo klausimas, kadangi NŽT Vilniaus m. skyrius, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, sustabdė administracinę procedūrą ir neišnagrinėjo pareiškėjų prašymo dėl valstybinės žemės įsigijimo, t. y. nepriėmė sprendimo, kuriuo atsisako parduoti valstybinės žemės sklypo dalį. Todėl nagrinėjamam ginčui Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra nustatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, t. y. skundžiamas NŽT Vilniaus m. skyriaus 2015 m. balandžio 1 d. atsakymas pirmiausia turi būti skundžiamas NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, jog pareiškėjai 2015 m. kovo 4 d. kreipėsi su prašymu į NŽT Vilniaus m. skyrių dėl 114/1900 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise pardavimo (skundo priedas Nr. 1). Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo (laikinai einančio pareigas) 2015 m. balandžio 1 d. rašte Nr. 49SFN-363-(14.49.104) „Dėl informacijos pateikimo“, atsakant į pateiktą prašymą, nurodyta, kad tenkinti pareiškėjų prašymo negali, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-926-863/2015 ir Nr. e2-12239-809/2015, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, kurioje nurodoma, kad, jei pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu yra pradėjęs nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, sustabdytas pareiškėjų skundo nagrinėjimas (skundo priedas Nr. 4).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog skundžiamu aktu nepriimtas sprendimas, kuriuo būtų atsisakyta parduoti pareiškėjams jų pageidaujamą valstybinės žemės sklypo dalį iš esmės, tačiau dabartiniu metu tik laikinai sustabdytas (atidėtas) tokio pareiškėjų prašymo nagrinėjimas, kol Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinės civilines bylas Nr. 2-926-863/2015 ir Nr. e2-12239-809/2015.

Kiek tai susiję su reikalavimu laikytis privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, teisėjų kolegija pažymi, jog Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, kad sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis asmenys gali apskųsti teismui. Pagal to paties straipsnio 2 dalį skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d.). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 4 d.). Iš esmės toks reguliavimas yra numatytas ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklėse, patvirtintose Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90.

Taigi pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas nagrinėja skundus dėl savo teritorinių padalinių priimtų valinių sprendimų ir veiksmų (neveikimo), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytą teisinį reguliavimą, administracinės bylos medžiagą, pažymi, jog šiuo atveju Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 49SFN-363-(14.49.104), be kita ko, nebuvo galutinai priimtas sprendimas pareiškėjams parduoti (ar neparduoti) jų pageidaujamą valstybinės žemės sklypo dalį, o buvo įvardintu metu atsisakyta atlikti tokius veiksmus, todėl, kad šis klausimas bus sprendžiamas pasibaigus minėtam civiliniam teisminiam procesui. Taigi, inicijuojamam ginčui privalu buvo laikytis išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Be to, tokia tvarka buvo nurodyta ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. balandžio 1 d. rašte Nr. 49SFN-363-(14.49.104). Pastebėtina, jog tokios praktikos analogiškais atvejais laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2014 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-915/2014).

Taigi atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai skundą pateikė tiesiogiai Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o ne, kaip numatyta – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, t. y. nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pagal turimus duomenis atsisakė priimti pareiškėjų skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjų argumentai dėl administracinės procedūros nebuvimo ginčo atveju yra susiję su skundžiamo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, t. y. nagrinėjimu iš esmės, tačiau tai, kaip minėta, įvertins institucija, nagrinėsianti ginčą išankstine nagrinėjimo ne per teismą tvarka – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas. Be to, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia pareiškėjai, nepasisakė, jog pradėta administracinė procedūra yra pagrįstai sustabdyta. Teismas tik pacitavo skundžiamame NŽT Vilniaus m. skyriaus sprendime nurodytą Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatą ir skundžiamu NŽT Vilniaus m. skyriaus raštu priimtas sprendimą – sustabdyti administracinę procedūrą, tačiau nevertino, ar tai yra teisėtas ir pagrįstas pareiškėjų prašymo parduoti jų pageidaujamą valstybinės žemės sklypo dalį nagrinėjimo sustabdymo pagrindas.

Atsižvelgus į tai, pareiškėjų atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjų V. A. (V. A.) ir A. A. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys