AS-822-164-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-164/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06930-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. S. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centrui, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (patikslintas 2013 m. gruodžio 3 d.), prašydama panaikinti atsakovo sprendimą atsisakyti leisti pareiškėjai susitikti su klientais atstovavimo sutarčių pagrindu, kurio motyvai buvo išdėstyti 2013 m. lapkričio 15 d. ir 2013 m. lapkričio 18 d. atsakymuose, taip pat panaikinti atsakovo sprendimą atsisakyti leisti susitikti su sulaikytais prieglobsčio prašytojais kaip Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos atstovei, kurio motyvai buvo išdėstyti 2013 m. lapkričio 18 d. rašte „Dėl informacijos suteikimo“ Nr. (21/26)-7K-3056, pripažinti, kad atsakovo atsisakymas atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. leisti sulaikytiems užsieniečiams, prieglobsčio prašytojams, susitikti su teisiniu atstovu – advokatu / advokato padėjėju ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovu, yra neteisėtas ir nepagrįstas bei įpareigoti atsakovą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus – sudaryti sąlygas susitikti su atstovaujamais užsieniečiais nesudarant neteisėtų kliūčių ir ribojimų.

Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui administracinės bylos nagrinėjimo metu iki teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo neteisėtai ir nepagrįstai riboti sulaikytų prieglobsčio prašytojų susitikimus su advokatu/advokato padėjėju, veikiančiu sutarties dėl teisinės pagalbos, sudarytos su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, pagrindu ar atstovavimo sutarčių, sudarytų su sulaikytais užsieniečiais prieglobsčio prašytojais, pagrindu ir įpareigoti atsakovą leisti sulaikytiems prieglobsčio prašytojams susitikti su advokatu/advokato padėjėju, veikiančiu sutarties dėl teisinės pagalbos, sudarytos su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, pagrindu ar atstovavimo sutarčių, sudarytų su sulaikytais užsieniečiais prieglobsčio prašytojais, pagrindu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi priėmė pareiškėjos skundo dalį, kurioje ji prašo panaikinti atsakovo 2013 m. lapkričio 15 d. ir 2013 m. lapkričio 18 d. atsakymus, 2013 m. lapkričio 18 d. raštą „Dėl informacijos suteikimo“ Nr. (21/26)-7K-3056, bei įpareigoti atsakovą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. sudaryti sąlygas susitikti su atstovaujamais užsieniečiais nesudarant neteisėtų kliūčių ir ribojimų. Teismas atsisakė priimti reikalavimo dalį, kurioje pareiškėja prašo pripažinti, kad atsakovo atsisakymas atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. leisti sulaikytiems užsieniečiams, prieglobsčio prašytojams, susitikti su teisiniu atstovu – advokatu / advokato padėjėju ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovu, yra neteisėtas ir nepagrįstas, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones teismas atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nurodė, kad neturėdama galimybės susitikti su sulaikytais prieglobsčio prašytojais, ji neturi galimybės tinkamai teikti teisinių paslaugų nei sutarties dėl teisinės pagalbos, sudarytos Lietuvos raudonojo Kryžiaus draugija, nei atstovavimo sutarčių, sudarytų su užsieniečiais prieglobsčio prašytojais, pagrindu, todėl prašo uždrausti atsakovo neteisėtus veiksmus. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju atsakovo veiksmų neteisėtumas kol kas nebuvo konstatuotas, todėl tai tik pareiškėjos vertinimas. Pareiškėja siekia, kad atsakovas būtų įpareigotas leisti susitikti su užsieniečiais. Atsakovas ginčijamais sprendimais atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymus ir neleido jai susitikti su skunde nurodytais užsieniečiais dėl, atsakovo vertinimu, netinkamų atstovavimo dokumentų. Akivaizdu, kad priėmus teismo sprendimą dėl ginčijamų atsakovo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimo, buvusios padėties iki jų priėmimo atkūrimas yra neįmanomas. Tai rodo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimo sprendimas šiuo metu yra praradęs prasmę, nes iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo teisinė padėtis jau nebegali pasikeisti taip, kad nebūtų įmanoma jos atkurti po teismo sprendimo priėmimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja turi teisę kreiptis į atsakovą su prašymu dėl leidimo matytis su prieglobsčio prašytojais ir teikti papildomus dokumentus, kuriuos įvertinęs atsakovas galėtų priimti sprendimą, galimai tenkinantį pareiškėjos prašymą. Be to, pažymėta, kad pareiškėja nepateikė tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

III. Pareiškėja E. S. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir priimti naują nutartį – reikalavimo užtikrinimo priemonę pritaikyti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo, negali būti daroma išvada dėl pareiškėjo reikalavimo, reiškiamo atsakovui, pagrįstumo (2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-645/2013), taigi teismas, spręsdamas prašymą dėl reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo, negalėjo savo sprendimo grįsti argumentu, kad atsakovo veiksmai, kurie yra skundžiami ir kuriuos prašoma uždrausti taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 3 dalies 1 punktu, dar nebuvo pripažinti neteisėtais.

2. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, priešingai, nei teigia teismas nutartyje, prasmės nepraradęs. Jeigu teismas pritaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėja turėtų galimybę teikti teisines konsultacijas sulaikytiems prieglobsčio prašytojams aktualiais klausimais šiuo metu, o ne kada nors ateityje. Po teismo sprendimo priėmimo teisinės konsultacijos dabar kylančiais teisiniais klausimais bus nebeaktualios arba iš viso neteks prasmės, pavyzdžiui, praleidus procesinius terminus. Būtent dėl tos priežasties bus neįmanoma atkurti iki teismo sprendimo priėmimo buvusios teisinės padėties.

3. Atsakovo sprendimas neleisti susitikti su sulaikytais prieglobsčio prašytojais yra tęstinio pobūdžio, nesikeičia nei pareiškėjos pateikiamos sutartys, nei atsakovo argumentai, Į atsakovą jau keturis kartus buvo kreiptasi dėl susitikimo su sulaikytais prieglobsčio prašytojais ir atsakovas laikėsi savo sprendimo neleisti susitikti su prieglobsčio prašytojais. Teismui pateikti įrodymai patvirtina faktą, kad sulaikyti prieglobsčio prašytojai jau mėnesį neturi galimybės pasikonsultuoti su teisininku. Dėl nuoseklaus ir ilgai trunkančio atsakovo taikomo ribojimo, pagrįstai manytina, kad nepritaikius reikalavimų užtikrinimo priemonės, teisinė pagalba sulaikytiems prieglobsčio prašytojams negalės būti teikiama visą administracinės bylos nagrinėjimo laiką, dėl ko sulaikytiems prieglobsčio prašytojams dabar kilusios problemos dėl jų teisinės padėties ar kitų klausimų nebus sprendžiamos, o vėliau praras aktualumą.

4. Net jei teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, pripažins atsakovo draudimą prieglobsčio prašytojams bendrauti su atstovu neteisėtu ir nepagrįstu, iš prieglobsčio prašytojų jau bus negrįžtamai atimta prieinama vidaus gynybos priemonė dėl eilės Europos žmogaus teisių ir pagrindiniu laisvių apsaugos konvencijos pažeidimų, kurie jau įvyko ir vyksta šiuo metu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Pareiškėja iš esmės kelia ginčą dėl atsakovo 2013 m. lapkričio 15 d. ir 2013 m. lapkričio 18 d. raštuose pateikto atsisakymo leisti pareiškėjai susitikti su klientais atstovavimo sutarčių pagrindu ir 2013 m. lapkričio 18 d. rašte „Dėl informacijos suteikimo“ Nr. (21/26)-7K-3056 pateikto atsisakymo leisti susitikti su sulaikytais prieglobsčio prašytojais kaip Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos atstovei.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetė. Tokį sprendimą teismas iš esmės motyvavo tuo, kad pareiškėja neįrodė, jog nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių skundžiami administraciniai aktai realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurias pašalinti, teismui priėmus palankų pareiškėjai sprendimą, būtų neįmanoma arba sudėtinga. Teismas padarė išvadą, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimo sprendimas šiuo metu yra praradęs prasmę, nes iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo teisinė padėtis jau nebegali pasikeisti taip, kad nebūtų įmanoma jos atkurti po teismo sprendimo priėmimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas, o atsižvelgiant į tai, kas paminėta, ir realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokių neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., administracines bylas Nr. AS5-155/2005, AS5-230/2005). Tad tuo atveju, jei iš bylos medžiagos galima daryti pagrįstą prielaidą, kad, nesiėmus užtikrinimo priemonių, administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas arba sudėtingas, yra pagrindas svarstyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, net ir nustačius galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS16-528/2007). Teisėjų kolegija pažymi, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna individualus.

Pareiškėja siekia, kad jai, kaip advokato padėjėjai ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovei, būtų sudarytos sąlygos susitikti su užsieniečiais, teikti jiems teisinę pagalbą, konsultacijas aktualiais klausimais.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio, reglamentuojančio teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, 1 dalyje yra nustatyta, kad kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės, garantuojamos Sąjungos teisės, yra pažeistos, turi teisę į veiksmingą jų gynybą teisme šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmenys, neturintys pakankamai lėšų, turi gauti nemokamą teisinę pagalbą, jei tai reikalinga užtikrinti teisę į veiksmingą teisingumą. Toks reglamentavimas iš atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje nustatytąjį. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką teisinė pagalba turėtų būti teikiama, kai jos nesant neįmanoma užtikrinti veiksmingos teisinės gynybos (1979 m. spalio 9 d. EŽTT sprendimas, Airey, A serija, 32 tomas, p. 11).

Atsižvelgdama i veiksmingos teisinės gynybos ir jos prieinamumo svarbą, teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad teisinių konsultacijų teikimas Užsieniečių registracijos centre laikomiems asmenims yra aktualus einamuoju laikotarpiu, o nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių procesas šioje byloje taptų beprasmis, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis nėra pakankamai motyvuota, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas nėra išspręstas tinkamai. Taigi pareiškėjos atskirasis skundas tenkintinas, panaikinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį bei klausimą išsprendžiant iš esmės, t. y. pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių tenkinant.

Pareiškėja prašo uždrausti atsakovui administracinės bylos nagrinėjimo metu iki teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo neteisėtai ir nepagrįstai riboti sulaikytų prieglobsčio prašytojų susitikimus su advokatu/advokato padėjėju, veikiančiu sutarties dėl teisinės pagalbos, sudarytos su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, pagrindu ar atstovavimo sutarčių, sudarytų su sulaikytais užsieniečiais prieglobsčio prašytojais, pagrindu ir įpareigoti atsakovą leisti sulaikytiems prieglobsčio prašytojams susitikti su advokatu/advokato padėjėju, veikiančiu sutarties dėl teisinės pagalbos, sudarytos su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, pagrindu ar atstovavimo sutarčių, sudarytų su sulaikytais užsieniečiais prieglobsčio prašytojais, pagrindu.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taikant ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždraudimą atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti konkrečiai nurodyta, kokius veiksmus, kurių atlikimas teismo sprendimo įvykdymą apsunkintų arba padarytų negalimu, draudžiama atlikti ir neturi būti nustatoma daugiau suvaržymų, negu yra būtina šio straipsnio 1 dalyje numatytam tikslui pasiekti. Priešingu atveju būtų pažeisti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, proporcingumo principai (2012 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-310/2012).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos prašomos reikalavimo priemonės apimtis galimai peržengia nagrinėjamo ginčo apimtį, dėl to negali būti prašoma apimtimi pritaikyta. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas nėra saistomas pareiškėjo prašomų pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių formuluotės. Vietoje prašomos, teismas gali savo iniciatyva pritaikyti kitą, t. y. tokią, kuri būtų adekvati byloje susiklosčiusiai situacijai, reikalavimo užtikrinimo priemonę (2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143–500/2011). Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centrui iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nemotyvuotai riboti pareiškėjai E. S. susitikti su atstovaujamais užsieniečiais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalimi, 151 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos E. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centrui iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nemotyvuotai riboti pareiškėjai E. S. susitikti su atstovaujamais užsieniečiais.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė