AS-438-262-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS438-262/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01829-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo BĮ Palangos miesto rinkliavų centro atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo BĮ Palangos miesto rinkliavų centro prašymą atsakovui J. S. (J. S.) dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas BĮ Palangos miesto rinkliavų centras (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. gruodžio 5 d. pateikė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui prašymą (b. l. 3–5) priteisti iš atsakovo J. S. (toliau – ir atsakovas) 48 Lt dydžio vietinės rinkliavos įsiskolinimą už 2011‑2012 metus, taip pat, neradus atsakovo nurodytais adresais ar neįteikus atsakovui procesinių dokumentų per pašto įstaigą, leisti atsakovui procesinius dokumentus įteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 73 straipsnio 3 dalyje ir 75 straipsnio 5 dalyje nurodytais pagrindais, o atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą prašymą dėl skolos priteisimo arba parengiamųjų procesinių dokumentų, bylą nagrinėti iš esmės.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi (b. l. 13) konstatavo, kad pareiškėjo pateiktas prašymas neatitinka ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies ir 24 straipsnio reikalavimų, nes nenurodytas atsakovo asmens kodas ir gyvenamosios vietos adresas, todėl nustatė pareiškėjui terminą nurodytiems trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas savo rašte dėl trūkumų pašalinimo (b. l. 14) nurodė, kad atliko atsakovo duomenų paiešką naudodamasis VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro ir Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazėmis, tačiau ši paieška buvo nesėkminga. Visas pareiškėjui prieinamas atsakovo duomenų paieškos priemones išnaudojo, todėl negali pateikti atsakovo asmens kodo ir deklaruotos gyvenamosios vietos adreso. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nėra Lietuvos Respublikos pilietis.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi (b. l. 16) konstatavęs, kad pareiškėjas teismo nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalino, nutarė pareiškėjo prašymą laikyti nepaduotu ir, įsiteisėjus šiai nutarčiai, grąžinti prašymą su priedais pareiškėjui.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 19–20) dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutarties ir prašo šią nutartį panaikinti bei išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjas teigia, kad jis negali teismui nurodyti atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adreso ir asmens kodo, nes, atlikus atsakovo duomenų paiešką Gyventojų registro tarnybos duomenų bazėje, šių duomenų rasti nepavyko. ABTĮ 73 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata dėl teismo šaukimo pristatymo į asmens deklaruotą gyvenamąją vietą nėra imperatyvi, nes ABTĮ yra įtvirtinta galimybė proceso dalyviams apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešti specialiame interneto tinklapyje. Be to, kitose analogiškose pareiškėjo inicijuotose bylose jo prašymai būdavo priimami nereikalaujant pateikti atsakovo asmens kodą bei deklaruotos gyvenamosios vietos adresą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą nagrinėti konstatavęs, kad pareiškėjas teismo nustatytu terminu neištaisė nurodytų prašymo trūkumų, t. y. nenurodė atsakovo asmens kodo ir gyvenamosios vietos adreso.

Skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas priėmė vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, kurioje išvardinti skundo (prašymo) turiniui keliami reikalavimai, taip pat 73 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta teismo šaukimų pristatymo vieta.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad skunde (prašyme) turi būti nurodyta tarnautojo, kurio veiksmai skundžiami, vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu žinomas), pareigos arba institucijos (administravimo subjekto) pavadinimas, buveinė, jeigu žinoma, – ir tarnautojo (institucijos, administravimo subjekto) elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai.

Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas tarnautojo ar institucijos veiksmų neskundžia, o atsakovu šioje byloje yra fizinis asmuo, kuris, pareiškėjo teigimu, turėjo prievolę sumokėti (bet nesumokėjo) vietinę rinkliavą, tačiau, atsižvelgiant į prieš tai paminėtos nuostatos formuluotę, darytina išvada, kad nėra pagrindo iš pareiškėjo reikalauti nurodyti atsakovo asmens kodą, kai to nereikalauja atitinkamos Administracinių bylų teisenos įstatymo normos. T. y. atsakovo asmens kodas turi būti nurodytas, jei pareiškėjui jis yra žinomas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad yra žinoma tik atsakovo gimimo data (kuri ir yra nurodyta pareiškėjo prašyme; b. l. 3–5), duomenų apie atsakovo asmens kodą nepateikia ir VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registras bei Gyventojų registro tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (b. l. 8–9, 10). Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo reikalavimas pareiškėjui nurodyti atsakovo asmens kodą yra nepagrįstas teisės aktų nuostatomis ir perteklinis, todėl šio reikalavimo nevykdymas (prašymo trūkumo nepašalinimas) negali būti pagrindu atsisakyti priimti pareiškėjo prašymą nagrinėti.

Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad pareiškėjas atsakovo gyvenamosios vietos adreso nežino, o prašyme kaip atsakovo adresą nurodo atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto objekto (poilsio apartamentų) adresą (pareiškėjo prie prašymo pridėtas VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas; b. l. 3–5). Iš Gyventojų registro tarnybos išrašo apie asmenį (kaip paieškos kriterijai įvesti atsakovo vardas ir pavardė bei gimimo data) matyti, kad šiame registre iš viso nėra jokių duomenų apie atsakovą – „Nesėkmė! Asmenų nerasta!“ (pareiškėjo prie prašymo pridėtas minėtos tarnybos išrašas; b. l. 10).

Iš to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjas ėmėsi jam prieinamų priemonių nustatyti ir nurodyti teismui atsakovo gyvenamosios vietos adresą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kokių galimybių išsiaiškinti atsakovo gyvenamosios vietos adresą pareiškėjas neišnaudojo. Juo labiau, kad ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 73 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė asmeniui šaukimą pristatyti ne tik į jo gyvenamąją vietą arba į jo darbovietę, bet ir tuo atveju, jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, šaukimus ir pranešimus įteikti teismui paskelbiant apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip likus septynioms dienoms iki bylos nagrinėjimo dienos. Be to, Administracinių bylų teisenos įstatymo 75 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu pristatantis šaukimą asmuo gyvenamojoje vietoje arba darbo vietoje neranda asmens, kuriam pranešama ar kuris šaukiamas dalyvauti byloje, tai šaukimas įteikiamas kuriam nors iš gyvenančių kartu su juo suaugusių šeimos narių, o jeigu jų nėra, – butų eksploatavimo organizacijai, seniūnijos seniūnui (jo pavaduotojui) ar darbovietės administracijai. Taigi Administracinių bylų teisenos įstatymas imperatyviai nenustato, kad teismo šaukimas asmeniui būtų įteiktas jam tik jo gyvenamosios vietos adresu. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas dėl to, jog pareiškėjas neištaisė teismo nurodyto prašymo trūkumo – nenurodė atsakovo gyvenamosios vietos adreso, atsisakydamas priimti pareiškėjo prašymą nagrinėti nepagrįstai ir neteisėtai suvaržė pareiškėjo teisę į teisminę gynybą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis: „Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas“), todėl skundžiama nutartis naikintina, o pareiškėjo prašymo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pažymėtina ir tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas suteikia teismui daugiau procesinių teisių gauti bylos nagrinėjimui reikalingus duomenis nei jų suteikta administracinės bylos proceso šalims. Administracinių bylų teisenos įstatymo 68 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad teismo pirmininkas ar teisėjas, nutartimi priėmęs skundą (prašymą), prireikus turi atlikti veiksmus, reikalingus pasiruošti nagrinėti bylą (nagrinėjamu atveju, pavyzdžiui, pareikalauti duomenų iš Sodros apie atsakovo darbovietę arba pareikalauti iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro pateikti 2011 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 2‑3155 (b. l. 8–9) galimai nurodytą atsakovo gyvenamosios vietos adresą).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Pareiškėjo BĮ Palangos miesto rinkliavų centro atskirasis skundas tenkinamas, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis naikinama, o pareiškėjo prašymo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo BĮ Palangos miesto rinkliavų centro atskirąjį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas