A-662-773-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-773/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03280-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 71

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vesalvos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. T. Q. (H. T. Q.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. T. Q. (H. T. Q.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas H. T. Q. (H. T. Q.) pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2013 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. (15/6-3)-15PR-154 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėti iš naujo.

Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas nurodė, kad Departamento sprendimas yra naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjo teigimu, Departamentas nepagrįstai nevertino apklausos metu nurodytų aplinkybių apie pareiškėjo konfliktus su valstybės tarnautojais dėl to, kad jis atsisakė stoti į komunistų partiją. Apklausos protokole yra užfiksuoti visi pareiškėjo paaiškinimai apie kilmės valstybėje patirtą persekiojimą ir joje kylančią grėsmę. Kilmės valstybėje pareiškėjas ne kartą yra sulaukęs grasinimų iš kriminalinio pasaulio atstovų. Dėl to pareiškėjas iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) buvo priverstas slapstytis. Papildomos apklausos metu pareiškėjas nurodė iš esmės tapačias aplinkybes. Pareiškėjo nenoras stoti į komunistų politinę partiją turėtų būti vertinamas kaip jo politinių pažiūrų išraiška ir nepritarimas valdančiosios partijos veiksmams, todėl jo persekiojimas yra siejamas su pareiškėjo politiniais įsitikinimais. Departamento surinktoje informacijoje yra nurodoma, kad politinės partijos ir politinis opozicinis judėjimas (duomenys neskelbtini) yra neteisėti, o disidentai, reiškiantys nuomonę apie demokratiją, gali būti įkalinti. Pareiškėjo teigimu, jis atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ĮUTP) 86 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, dėl kurių jam turėtų būti suteiktas prieglobstis, t. y. jis bijo asmeninio persekiojimo dėl savo politinių pažiūrų, yra už kilmės valstybės ribų ir bijo į ją grįžti. Nurodė, kad pareiškėjas taip pat atitinka ĮUTP 87 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, dėl kurių jam turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Departamento 2012 m. rugpjūčio 31 d. pažyma Nr. 15/6-6-18 „Apie politinę, saugumo ir žmogaus teisių padėtį (duomenys neskelbtini)“ tvirtina, kad pareiškėjo kilmės valstybėje nuolatos pažeidžiamos žmogaus teisės, valdančioji partija stipriai varžo piliečių politines, civilines teises ir laisves, policijos ir teismų sektoriuose paplitusi korupcija. Be to, Sprendimu pareiškėjui yra uždrausta dvejus metus atvykti į Lietuvos Respubliką, šis atsakovo Sprendimas yra niekaip nemotyvuotas, todėl neteisėtas.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Departamento teigimu, pareiškėjo prieglobsčio prašymas išnagrinėtas objektyviai įvertinus visas jo nurodytas aplinkybes bei atsakovo surinktą informaciją apie kilmės valstybę. Pareiškėjo pasakojimas apie atsisakymą dalyvauti komunistų partijos veikloje yra fragmentiškas, nedetalus ir neišsamus, pasekmės neįvardytos, todėl Departamentas padarė išvadą, kad vien pareiškėjo nurodytos aplinkybės, nepatvirtintos jokiais kitais objektyviais duomenis, neįrodo, kad kilmės valstybėje jam gresia persekiojimas dėl politinių įsitikinimų. Pareiškėjas negali būti laikomas disidentu, nes nepaliudijo, kad vykdė aktyvią opozicinę veiklą, priešinosi komunistų partijai. Departamentas nenustatė, kad pareiškėjas buvo kankinamas, su juo nežmoniškai elgiamasi, buvo pažeidžiamos jo teisės ar laisvės. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia prieglobsčio prašymą, neatitinka ĮUTP 86 straipsnyje ir 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant gali būti suteiktas prieglobstis ar papildoma apsauga. Pagal ĮUTP 133 straipsnį, Migracijos departamentas yra įpareigotas priimti sprendimą – uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis iš jos yra išsiunčiamas. Teisės aktai nenustato konkrečių draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką nustatymo kriterijų, tokia diskrecijos teisė suteikta Departamentui. Konkretus terminas nustatomas atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodė ĮUTP 88 straipsnio, 86 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 1V–361 patvirtintos Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 66.1 punkto nuostatas, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-1538/2010, 2011 m. gruodžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje A662-3577/2011.

Teismo nuomone, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad kilmės valstybėje jis nebuvo persekiojimas dėl vienos iš ĮUTP 86 straipsnio 1 dalyje ir 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalyje nurodytų priežasčių. Priešingai, pirminės apklausos metu (bylos Nr. VNM0127) pareiškėjas tvirtino, kad politinėms organizacijoms nepriklausė, iš kilmės valstybės išvyko ieškoti geresnių gyvenimo sąlygų ir dirbti Vokietijoje. Užsieniečio apklausos, vykusios 2013 m. birželio 28 d., metu pareiškėjas teigė, kad vyko į Lenkiją dirbti, taip pat kad pageidauja grįžti į kilmės valstybę (bylos Nr. VNM0127). Pareiškėjo nurodytoms aplinkybės apie tariamai patirtą persekiojimą dėl atsisakymo stoti į komunistų partiją ištirti buvo surengta papildoma apklausa. Šios apklausos metu pareiškėjas epizodiškai ir nenuosekliai papasakojo, kad buvo verčiamas lankyti komunistų partijos parengiamuosius kursus ir stoti į partiją. Kas atrinko jį į komunistų partiją, nežino, tų žmonių nėra matęs, slapstėsi nuo jų. Pageidavo vykti į Vokietiją, nes ten turi draugų, kuriems suteiktas prieglobstis, taip pat ten lengva susirasti darbą (bylos Nr. VNM0127). Teismo nuomone, pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra nenuoseklios, prieštaringos, todėl negali būti pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė persekiojimą pagal ĮUTP bei Tvarkos aprašą. Teismo nuomone, pareiškėjo 2013 m. birželio 28 d. apklausos metu nurodytas išvykimo iš kilmės valstybės tikslas – apsigyventi Lenkijoje ir ten įsidarbinti – sudaro pagrindą jį pripažinti ekonominiu migrantu ir paneigti, kad jam kilmės valstybėje gresia persekiojimas, dėl kurio gali būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Kiekvienoje apklausoje pareiškėjas teigė norintis susirasti darbą arba Lenkijoje, arba Vokietijoje. Apklausos, vykusios 2013 m. birželio 28 d., metu jokių aplinkybių, susijusių su kilmės valstybėje patirtu persekiojimu, nenurodė, o nurodė, kad pageidauja grįžti į (duomenys neskelbtini).

Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nenurodė jokios patikimos informacijos, sudarančios pagrindą konstatuoti, kad jam reikalinga tarptautinė apsauga. Teismui pateiktame skunde pareiškėjas nenurodė jokių patikimų aplinkybių, leidžiančių nustatyti, kad kilmės valstybėje jis gali būti persekiojimas bent dėl vienos iš ĮUTP 86 straipsnyje nurodytų priežasčių. Priešingai, pats pareiškėjas patvirtino, kad iš kilmės valstybės išvyko ieškodamas geresnių gyvenimo sąlygų ir norėdamas susirasti darbą Lenkijoje ar Vokietijoje. Į teismo paskirtą posėdį H. T. Q. neatvyko ir savo teise visapusiškai ir išsamiai paaiškinti aplinkybes dėl prieglobsčio ar papildomos apsaugos Lietuvoje suteikimo, nepasinaudojo. Vengimas atvykti į teismo posėdį ir pateikti išsamius paaiškinimus sudarė pagrindą pripažinti, kad pareiškėjas piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija Departamento išvadas, kad pareiškėjas neatitinka kriterijų, kuriems esant suteikiamas prieglobstis, pripažino pagrįstomis ir darė išvadą, kad H. T. Q. prašymas negali būti tenkinamas.

Kaip nustatyta, H. T. Q. pasakojimas nepatvirtina, kad prieš jį buvo ar gali būti panaudotas smurtas. Nei prieglobsčio prašytojo pasakojimas, nei prieglobsčio byloje esanti medžiaga – 2012 m. rugpjūčio 31 d. pažyma apie politinę, saugumo ir žmogaus teisių padėtį (duomenys neskelbtini) Nr. 15/6-6-18 – nepatvirtina, kad grįžus į kilmės valstybę pareiškėjas bus kankinamas, su juo bus žiauriai ir nežmoniškai elgiamasi, bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Prieglobsčio prašytojas nepateikė objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą teigti, kad (duomenys neskelbtini) bus pažeistos jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Įvertinęs pažymoje pateikiamą informaciją, teismas konstatavo, kad reali grėsmė dėl teisių ir laisvių pažeidimo (duomenys neskelbtini) kyla asmenims, priklausantiems politinėms partijoms ir kitoms organizacijoms, dalyvaujantiems demonstracijose, palaikantiems tam tikrus judėjimus. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta, pareiškėjas patvirtino, kad politinėms organizacijoms jis nepriklausė. Pagal Departamento surinktą informaciją spręsta, kad (duomenys neskelbtini) nevyksta Europos Sąjungos tarybos direktyvos 2004/83/EB 15 straipsnio c punkte ir ĮUTP 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, t. y. smurto veiksmai, sudarantys rimtą ir asmeninę grėsmę civilio gyvybei ar asmeniui dėl neapgalvoto smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

Atsižvelgiant į tai, konstatuota, jog H. T. Q. nenoras grįžti į kilmės valstybę yra nepagrįstas jokiomis realiai egzistuojančiomis su tarptautinės apsaugos būtinybe susijusiomis priežastimis, nenustatyta, kad jo gyvybei, sveikatai, teisėms ir laisvėms grėstų pavojus, reikalaujantis tarptautinės apsaugos, todėl pareiškėjo atžvilgiu ĮUTP 87 straipsnio 1 dalis netaikyta. Departamento sprendimas nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje priimtas remiantis byloje esančia pažyma bei faktine bylos medžiaga, todėl yra pagrįstas.

Teismas nurodė ĮUTP 133 straipsnio 2 dalį, 2 straipsnio 1 dalį ir nurodė, kad Sprendimas, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje bei nuspręsta jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) ir nuo išsiuntimo uždrausti dvejus metus atvykti į Lietuvos Respubliką, paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas H. T. Q. (H. T. Q.) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde išdėsto, jog abejose apklausos dėl prieglobsčio suteikimo protokoluose pateikta informacija, kuria remiantis pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl prieglobsčio suteikimo negali būti laikomos prieštaringomis, protokoluose nurodoma informacija iš esmės sutampa. Pareiškėjo nesutikimas įstoti į komunistų partiją akivaizdžiai parodo jo politines pažiūras – jis nepalaiko komunistų partijos, nenori jai priklausyti ir dėl to jo kilmės valstybėje jam gresia persekiojimas. Ekonominės priežastys negali būti laikomos pagrindinėmis jo išvykimo iš kilmės valstybės priežastimis. Skunde pareiškėjas vadovavosi Departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus vyriausiosios specialistės 2012 m. rugpjūčio 31 d. pažyma „Apie politinę, saugumo ir žmogaus teisių padėtį (duomenys neskelbtini)“ Nr. VNM 15/6-6-18, kurioje yra visapusiškai aprašoma padėtis (duomenys neskelbtini), t. y. nenutrūkstami žmogaus teisių pažeidimai bei laisvių varžymai, politinių ir pilietinių teisių pažeidimai ir t. t. Egzistuojant tokio pobūdžio pažeidimams jų auka gali tapti bet kuris (duomenys neskelbtini) pilietis. Pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini), gyvena nuolat apimtas baimės, nes žino, kad bet kada gali nukentėti nuo pažeidimų. Pareiškėjo manymu, yra pagrindas jam suteikti papildomą apsaugą (ĮUTP 87 str. 2 d.).

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Išdėsto tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad vadovaujantis visa pareiškėjo pateikta prašymo motyvacija, nebuvo nustatyta, kad jis, gyvendamas (duomenys neskelbtini), nuolat jautė baimę tapti skunde išvardytų žmogaus teisių pažeidimų auka. Nebuvo nustatyta, jog pareiškėjas, specifinių charakteristikų neturintis visuomenės narys, galėtų kilmės šalyje patirti sunkius žmogaus teisių pažeidimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas 2013 m. gruodžio 6 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė rašytinį pareiškimą, kuriuo jis prašo nenagrinėti jo pateikto skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo. Pažymi, jog yra supažindintas su skundo atsisakymo pasekmėmis.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalis suteikia teisę apeliacinį skundą padavusiam asmeniui jo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, ir tai, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, yra pagrindas teismui apeliacinį procesą nutraukti (ABTĮ 132 str. 2 d.).

Pareiškėjas prašyme nurodo, jog sutinka su Departamento Sprendimu. Iš pateikto prašymo matyti pareiškėjo valia atsisakyti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo, t. y. pareiškėjas naudojasi minėta įstatymo jam suteikta subjektine teise. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, atsisakymas nuo apeliacinio skundo yra besąlyginis, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio proceso nutraukimas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, todėl atsisakymas nuo apeliacinio skundo priimtinas ir apeliacinis procesas nutrauktinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

n u t a r i a:

Pareiškėjo H. T. Q. (H. T. Q.) atsisakymą nuo apeliacinio skundo priimti.

Apeliacinį procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. T. Q. (H. T. Q.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius