2K-42-788/2015 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Pranešėjas Baudž.byla Nr.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-42-788/2015

Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00391-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.7.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Audronės Kartanienės, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Mindaugui Gyliui,

nuteistajam J. J.,

nuteistojo gynėjui advokatui Rimvydui Kairiui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. J. kasacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6500 Lt, t. y. 1882 Eur) dydžio bauda, pagal BK 236 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5200 Lt, t. y. 1506 Eur) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5200 Lt, t. y. 1506 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, J. J. paskirta 50 MGL (6500 Lt, t. y. 1882 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, subendrinta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu paskirta 20 MGL (2600 Lt, t. y. 753 Eur) bauda ir galutinė subendrinta bausmė J. J. paskirta 70 MGL (9100 Lt, t. y. 2635 Eur) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaityta pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nuosprendį atlikta bausmė.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas E. M., o A. B., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jam nutraukta, tačiau šios nuosprendžio dalys kasacine tvarka neapskųstos.

Taip pat skundžiamas ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 12 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo J. J. apeliacinis skundas atmestas, o Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nuosprendžio dalis, kuria E. M. nuteistas, panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: E. M. išteisintas neįrodžius, jog jis padarė nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nuosprendžiu J. J. nuteistas už tai, kad 2010 m. spalio mėnesį (tiksli data ir laikas nenustatyti), Klaipėdoje, siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą, susitikęs A. B., paprašė šio padėti parduoti jam priklausantį automobilį „Mercedes-Benz ML400“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kad, imituojant jo pagrobimą, gautų neteisėtą draudžiamąją išmoką. A. B., sutikęs padėti, po kelių dienų prekybos centre „Akropolis“, esančiame Klaipėdoje, Taikos pr. 61, kreipėsi į E. M., kuris suorganizavo, kad 2010 m. spalio 28 d. M. S. kartu su V. L. minėtą automobilį per Latvijos–Rusijos sieną, Terechovo pasienio postą, išvežtų į Rusiją. Šį automobilį išvežus į Rusiją, E. M., padedant V. L., jį pardavė nenustatytam asmeniui, automobilio dokumentus ir raktą grąžino A. B., o šis perdavė juos J. J.. 2011 m. sausio 12 d. J. J., būdamas nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. ADB „ERGO Lietuva“ apdraudęs automobilį „Mercedes-Benz ML400“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo vagystės, tikėdamasis gauti 25 830 Lt (7480,89 Eur) draudžiamąją išmoką, ADB „ERGO Lietuva“ Klaipėdos regiono grupės žalų administravimo skyriuje, esančiame Klaipėdoje, Liepų g. 18, melagingai pranešė, kad 2011 m. sausio 11 d., apie 15.30 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), aptiko automobilio „Mercedes-Benz ML400“ pagrobimą. J. J. nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes ADB „ERGO Lietuva“ draudžiamosios išmokos neišmokėjo; taip J. J., A. B. padedant, pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą.

J. J. nuteistas ir už tai, kad 2011 m. sausio 12 d. ADB „ERGO Lietuva“ Klaipėdos regiono grupės Žalų administravimo skyriuje, esančiame Klaipėdoje, Liepų g. 18, Klaipėdos regiono grupės Žalų administravimo skyriaus specialistui D. B. pateikė jo paties surašytą melagingą paaiškinimą apie ADB „ERGO Lietuva“ apdraustos transporto priemonės automobilio „Mercedes-Benz ML400“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobimą, po to užpildė tikrus dokumentus, t. y. dvi anketas draudžiamajai išmokai gauti, jose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie minėto automobilio pagrobimą iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), ir pasirašė patvirtindamas, kad pateikta informacija yra teisinga; taip jis suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo.

J. J. nuteistas ir už tai, kad 2011 m. birželio 10 d., apie 10.01 val., Klaipėdos AVPK NTB APGTS patalpose, esančiose Klaipėdoje, Jūros g. 1, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už pranešimą apie žinomai nebūtą nusikaltimą, melagingai pranešė, kad 2011 m. sausio 11 d., apie 15.30 val., aptiko, jog iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), yra pagrobtas jam priklausantis 40 000 Lt (11584,80 Eur) vertės automobilis „Mercedes-Benz ML400“; taip pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Nuteistasis J. J. kasaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžius ir jį išteisinti arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius mano, kad teismų nuosprendžiai yra neteisėti ir nepagrįsti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Teismai, pasak kasatoriaus, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) BPK 305 ir 331 straipsnių reikalavimus, taip pat 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes įrodymų vertinimas nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių, reikšmingų nuteistojo veikos kvalifikavimui, išnagrinėjimu. Šie pažeidimai yra esminiai, nes jie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir BPK 320 straipsnį neišnagrinėjęs jo apeliacinio skundo, nes nepasisakė dėl apeliaciniame skunde keltų klausimų dėl jo nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 236 straipsnio 1 dalį.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-158/2010) vieno kaltinamojo parodymai prieš kitą kaltinamąjį negali būti vertinami kaip patikimas įrodymas, jeigu šių parodymų nepagrindžia kiti byloje surinkti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas E. M. apeliacinį skundą, pažymėjo, kad remtis A. B. parodymais nėra pagrindo, nes apkaltinamasis nuosprendis E. M. priimtas remiantis tik vieninteliais A. B. parodymais, kitų objektyvių įrodymų byloje nėra. Kasatorius pažymi, kad jam apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas remiantis A. B. parodymais, o A. B. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl buvo suinteresuotas apkalbėti ne tik E. M., bet ir J. J..

Kasatorius mano, kad teismai nepagrįstai jo veiką kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 236 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, nors šių straipsnių dispozicija apima BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytas veikas.

Kasaciniame skunde teigiama, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtinta nuostata, jog kiekvienas asmuo, kuris mano, kad yra pažeista jo teisė, turi teisę kreiptis į atitinkamas valstybines institucijas ir siekti, kad būtų apgintos jo pažeistos asmeninės turtinės ir neturtinės teisės. Vien faktas, kad asmuo kreipėsi į policiją pranešdamas apie automobilio vagystę, anot kasatoriaus, negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Automobilis „Mercedes Benz ML400“ iki šiol nesurastas, byloje esantys rašytiniai įrodymai (pasienio policijos pažyma), kad automobilis kirto Latvijos ir Rusijos sieną, nei patvirtina nei paneigia vagystės fakto. Automobilis iki šiol yra registruotas Lietuvoje, o be registravimo Rusijos rinkoje automobilio parduoti negalima, todėl kasatorius mano, kad automobilio numeriai turėjo būti klastojami (perkalami), o įrodymų, kad tokius veiksmus būtų atlikęs J. J., byloje nėra. Teismams, pasak kasatoriaus, nebuvo pagrindo teigti, kad jis melagingai pranešė policijai apie nebūtą nusikaltimą ir taip siekė naudos, todėl, nesant jo veikoje subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių, jo veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį.

Nuteistojo J. J. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl įrodymų vertinimo ir nuteistojo padarytų veiksmų kvalifikavimo

Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo nepagrįsti. Faktinės bylos aplinkybės, kad J. J. pats inicijavo automobilio išvežimą iš Lietuvos teritorijos, melagingai pranešė apie automobilio pagrobimą ir kreipėsi į ADB „ERGO Lietuva“ dėl draudimo išmokos, nustatytos pakankamais, leistinais, teismo patikrintais įrodymais: kaltinamųjų A. B. ir E. M. parodymais, liudytojų V. L., V. K., D. B., M. S., A. V. parodymais, rašytine bylos medžiaga. Kasatoriaus teiginys, kad jam apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas remiantis vien A. B. parodymais, neatitinka bylos medžiagos. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai patikrino nuteistojo argumentus dėl neva neteisingai įvertintų įrodymų, tačiau konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas dėl J. J. inkriminuotinų nusikalstamų veikų. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingų išvadų. Jokių aplinkybių, rodančių įrodinėjimo tvarkos (BPK 20 straipsnis) pažeidimus, nenustatyta.

Pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes J. J. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 236 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apeliaciniame skunde keltų klausimų dėl jo nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 236 straipsnio 1 dalį, taip pažeidė BPK 320 straipsnį. Šis teiginys neatitinka bylos medžiagos, nes apeliaciniame skunde pateikti argumentai, susiję su įrodymų vertinimu ir faktinių aplinkybių nustatymu, tačiau nėra jokių argumentų, kuriais būtų ginčijamas nusikalstamų veikų kvalifikavimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 236 straipsnio 1 dalį. Tokių argumentų nepateikta ir kasaciniame skunde. Nors kasatorius ir teigia, kad šių straipsnių inkriminavimas nėra teisingas, nes sukčiavimo norma juos apima, tačiau nepateikia jokių argumentų šiam teiginiui pagrįsti. Nustatytos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad dokumento suklastojimas ir melagingas pranešimas apie žinomai nebūtą nusikaltimą pagrįstai inkriminuoti nuteistajam kartu su pasikėsinimu sukčiauti. Teisingai nustatyta ir tai, kad visos šios veikos sudaro idealią nusikaltimų sutaptį.

Kasacinio skundo teiginiai dėl netinkamo teismų priimtų sprendimų turinio (BPK 305, 331 straipsniai) yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais teisiniais argumentais.

Nenustačius įrodymų vertinimo reikalavimų pažeidimų ir netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, konstatuotina, kad remiantis kasaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti ar keisti teismų priimtų sprendimų nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo J. J. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Aurelijus Gutauskas

Olegas Fedosiukas