2K-161/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-161/2014

Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00852-2012-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.1.8.1;

2.1.7.4

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. ir jo gynėjo advokato Edvino Sergaičio kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarties.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nuosprendžiu R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį (dėl R. B. turto grobimo) laisvės atėmimo bausme vieneriems metams trims mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl T. T. turto atviros vagystės) laisvės atėmimo bausme vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. lapkričio 23 d. iki 2013 m. sausio 10 d.

R. B. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nuteistojo R. G. apeliacinis skundas atmestas.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nuosprendis pakeistas: iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos perteklinės aplinkybės, kad R. G. pagrobė vairuotojo pažymėjimą, asmens tapatybės kortelę, AB „SEB bankas“ mokėjimo kortelę, automobilio „Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą, du raktus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

R. G. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2012 m. liepos 28 d., apie 20.30 val., Kaune, šalia (duomenys neskelbtini) esančio baro, panaudodamas fizinį smurtą apiplėšė R. B., t. y. sudavė jam vieną kartą į galvą, nukentėjusiajam nukritus ant žemės sudavė ranka ne mažiau kaip tris kartus į veidą, iš nukentėjusiojo pagrobė auksinę apyrankę, rankinį laikrodį „Tissot“, 100 Lt vertės odinę rankinę su joje buvusia 100 Lt vertės odine pinigine, 70 Lt įvairiomis kupiūromis.

R. G. taip pat nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2012 m. liepos 31 d., apie 20.30 val., Kaune, Kėdainių–Juodaičių gatvių sankirtoje, iš T. T. atvirai pagrobė 1800 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Note“ su SIM kortele bei 40 Lt vertės atminties kortele „San Disc“.

Nuteistasis R. G. ir jo gynėjas advokatas E. Sergaitis kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria R. G. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Jeigu išnagrinėjus kasacinį skundą teismas nutartų negrąžinti bylos nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, prašoma R. G. paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

Kasaciniame skunde pažymėta, kad teismų nurodyti įrodymai, kuriais grindžiama R. G. kaltė, iš tikrųjų neįrodo, jog būtent R. G. , o ne kitas asmuo apiplėšė R. B. Nukentėjusiojo parodymai, kokį alkoholį ir kokiu tikslu pirko sau bei nuteistajam, kas ir kaip grąžino automobilio registracijos liudijimą, nenuoseklūs ir prieštarauja jo žmonos R. B. parodymams, kad liudijimą rado ir atnešė „praeivis“, t. y. vyras. Vertinant nukentėjusiojo parodymus, pažymėta tai, kad R. G. kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl jo užpuolimo ir sužalojimo 2012 m. liepos 28 d. Tai rodo, kad nukentėjusysis siekė išvengti atsakomybės už R. G. sumušimą. Tai, kad R. B. sudavė gulinčiam ant žemės R. G. 2012 m. liepos 28 d., patvirtino šioje byloje apklausta liudytoja R. B. .

Skunde taip pat nurodoma, kad liudytojas V. V. pabrėžė visai kitas aplinkybes, nei aprašyta nuosprendyje. Šis liudytojas akivaizdžiai patvirtino aplinkybę, kad R. B. iš karto po įvykio neatpažino R. G. kaip asmens, jį apiplėšusio, o nurodė, kad jį apiplėšė keli kiti asmenys, su kuriais R. G. sėdėjo prie vieno staliuko. Analogiškus parodymus davė ir pareigūnas T. P. , kuris pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas. Todėl teismas nepagrįstai nuosprendyje teigia, jog iš V. V. parodymų matyti, kad R. B. iš karto po įvykio atpažino kaltinamąjį, kaip jį apiplėšusį asmenį. Be to, nei įvykio apžiūros protokolas, nei daiktų apžiūros protokolas nepatvirtina, jog R. B. apiplėšė būtent R. G.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad, vertinant parodymo atpažinti protokolą, atsižvelgtina į tai, jog R. B. įsižiūrėjo R. G. būtent tuo metu, kai pats jį gulintį spardė, o ne tariamai prieš tai įvykusio apiplėšimo metu. Parodymas atpažinti iš nuotraukų buvo atliekamas nesilaikant BPK 192 straipsnyje nustatytos tvarkos, nes 2012 m. spalio 22 d. R. B. buvo pateiktos tik R. G. nuotraukos, o ne jis pats, nors byloje nėra duomenų, kad R. G. kaip nors vengė atvykti pas pareigūnus. Vėlesnis R. G. parodymas atpažinti jį gyvai neturi jokios procesinės reikšmės, nes prieš tai buvo parodyta R. G. nuotrauka ir jis sąmoningai galėjo R. G. atpažinti, kaip jį apiplėšusį asmenį, vien siekdamas išvengti atsakomybės už jo sužalojimą. Be to, R. G. nuotrauka, pateikta atpažinti, skiriasi nuo kitų asmenų nuotraukų, o tai leidžia pagrįstai abejoti šio veiksmo objektyvumu ir laikytina BPK 192 straipsnio pažeidimu, todėl nei parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolas, nei asmens parodymo atpažinti protokolas negali būti pripažinti leistinais, objektyviais ir patikimais įrodymais.

Kasaciniame skunde teigiama, kad byloje būtina išsiaiškinti, ar veikos padarymo metu R. G. buvo pakaltinamas. R. G. praeityje yra turėjęs sunkią galvos traumą, po kurios jam kategoriškai uždrausta vartoti alkoholį. Byloje yra duomenų, kad R. G. veikos padarymo metu galėjo vartoti alkoholį, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nesiaiškinta, kokias pasekmes galėjo sukelti alkoholio vartojimas, ar R. G. galėjo suvokti savo veiksmus veikos padarymo metu. Taip pat spręstinas klausimas, ar R. G. dėl sveikatos būklės gali atlikti laisvės atėmimo bausmę, ar jo sveikatos būklė įtraukta į Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių sąrašą, patvirtintą vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578. Teismas nesikreipė į teismo medicinos ekspertus siekiant išsiaiškinti šias aplinkybes ir taip padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą.

Skunde nurodoma, kad teismas, skirdamas R. G. realią laisvės atėmimo bausmę, nesivadovavo asmens teise į teisingą bausmę, kuri kildinama iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje garantuojamos teisės į teisingą teismą. R. G. kaltę dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos nuosekliai pripažino, žalą T. T. atlygino. Byloje pateikti duomenys, kad R. G. gyvena su V. E. , augina mažametę dukterį, dirba UAB „S“ darbininku. Šios aplinkybės suteikia pagrindą švelninti R. G. atsakomybę ir kartu apsaugoti jo šeimos interesus. Atsižvelgiant į jo jauną amžių, šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, o bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

Pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti medicininiai dokumentai, iš kurių matyti, jog R. G. yra patyręs sunkią galvos traumą, po kurios buvo įtarta net lokalinė galvos smegenų kontūzija. Neaišku, ar šie įtarimai pasitvirtino, nes visus medicininius dokumentus teismas atsisakė išreikalauti iš sveikatos priežiūros įstaigos. Dėl patirtos traumos R. G. buvo atlikta galvos operacija, o gydymui jam buvo paskirti vaistai, kurie sąveikaudami su alkoholiniais gėrimais sukelia patologinį girtumą. Tačiau nepaisant teismui pateiktų išrašų iš medicinos dokumentų, apeliacinės instancijos teismas atmetė gynybos prašymą išreikalauti kitus dokumentus, susijusius su R. G. patirtos galvos traumos gydymu, bei pateikti juos kompetentingam ekspertui, kad būtų atsakyta į klausimą, ar įvykio metu R. G. nebuvo patologinio girtumo būsenos.

Skunde nurodoma, kad BPK 320 straipsnio 3 dalis įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas apskritai nenagrinėjo ir skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl nuteistojo apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nesikreipė į teismo medicinos ekspertus siekiant nustatyti, ar dėl sveikatos būklės R. G. gali atlikti pirmosios instancijos teismo jam paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę. Nesant motyvuotų išvadų dėl bent dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas ir buvo pažeistas BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas bylą patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė ir dėl gynybos argumentų, išsakytų teismo posėdyje, jog šiuo konkrečiu atveju R. G. galbūt nepakaltinamas ne dėl psichinės ligos, o dėl patologinio girtumo būsenos. Pažymėta, kad, nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, nuteistojo R. G. gynėjas pats pateikė teismui išrašą iš R. G. medicininių dokumentų (ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame esantys teiginiai suprantami tik medikams. Teigiama, kad teismas net negalėjo įvertinti šių teiginių, neišklausęs specialistų, ką apskritai tie teiginiai reiškia.

Apeliacinės instancijos teismui gynyba pateikė ir kitą - 2013 m. vasario 13 d. išrašą iš R. G. medicininių dokumentų, surašytą R. G. esant areštinėje, kuriame užfiksuota aplinkybė, kad po patirtos galvos traumos R. G. galvoje yra įdėta plokštelė ir kad laikymas areštinėje gali pakenkti sveikatai. Gynyba prašė apeliacinės instancijos teismo pridėti prie bylos ir kitą rašytinį dokumentą – Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria R.

G. buvo pakeista jam paskirtos administracinio arešto bausmės atlikimo tvarka, nutartyje konstatuojant, kad R. G. reikalingas gydymas, kad laikymas areštinėje gali pakenkti sveikatai. Pridėti šį dokumentą prie bylos buvo atsisakyta, tačiau iš jo matyti, kad jau yra konstatuota aplinkybė, jog administracinio arešto bausmės atlikimas R. G.gali pakenkti sveikatai. Esant tokiems duomenims, laikytina, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai nepagrįstai atmetė šį gynybos prašymą.

Kasatoriai pažymi, kad prie bylos yra prijungtas išrašas iš R. G. medicininių dokumentų, kurio teiginiai yra surašyti ne lotynų kalba, o apeliacinės instancijos teismas atmetė gynybos prašymą kviesti kompetentingus specialistus medikus, kurie galėtų paaiškinti šių teiginių prasmę. Dėl šios priežasties yra suvaržyta nuteistojo teisė į gynybą, nes, nesuprasdamas ne lietuvių kalba surašytų teiginių, jis negali šiais teiginiais įrodinėti, kad dėl sveikatos būklės jis negali atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Laikytina, kad šiuo atveju buvo pažeistas Konstitucijos 117 straipsnio 2 dalyje, BPK 8 straipsnyje įtvirtintas proceso vykdymo valstybine (lietuvių) kalba principas.

Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas ne tik tendencingai vertino byloje surinktus įrodymus, bet ir sąmoningai atsisakė apklausti iki tol teisme parodymų nedavusį policijos pareigūną T. P. , nes iš šio liudytojo apklausos protokolo (surašyto ikiteisminio tyrimo metu) akivaizdžiai matyti, jog šis nešališkas liudytojas gali patvirtinti kito policijos pareigūno V. V. parodymus, kad iš karto po įvykio R. B. neatpažino R. G. kaip asmens, kuris jį apiplėšė. Todėl laikytina, kad apeliacinės instancijos teismas neištyrė teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių ir nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų.

Atsiliepimu į nuteistojo R. G. ir jo gynėjo advokato E Sergaičio kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis prašo jį atmesti.

Prokuroras pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino R. G. kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, o apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atmetė nuteistojo R. G. apeliacinį skundą, išdėstė pakankamus tokio sprendimo argumentus, bylą patikrino tiek, kiek to buvo prašoma skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistojo kaltės pagrindė ne samprotavimais ar prielaidomis, kaip teigia kasatoriai, o byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Byloje esantys duomenys, kaip įrodymų šaltinis, teismų pagrįstai įvertinti kaip gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Kaip matyti iš žemesnių instancijų teismų sprendimų, teismai R. G. kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, grindė surinktų ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtų įrodymų visumos įvertinimo pagrindu, nešališkai išnagrinėjo visas nustatytas reikšmingas aplinkybes. Nepagrįstai kasatoriai kritikuoja apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu asmens parodymas atpažinti buvo atliktas pažeidžiant BPK 192 straipsnio nuostatas. Remiantis byloje esančia medžiaga matyti, kad minėti tyrimo veiksmai atlikti ir įforminti laikantis BPK 192, 195 straipsnių reikalavimų.

Atsiliepime nurodyta, kad priešingai, nei nurodo kasatoriai, apeliacinės instancijos teismas pakankamai išsamiai išnagrinėjo nuteistojo apeliaciniame skunde iškeltas abejones dėl R. G. pakaltinamumo veikos padarymo metu, t. y. ar nuteistasis, atsižvelgiant į jo 2005 m. turėtą galvos traumą bei girtumą įvykio metu, galėjo suvokti savo veikos pavojingumą, veiksmų esmę. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, teismai neturėjo jokio pagrindo suabejoti R. G. pakaltinamumu nusikalstamos veikos padarymo metu. Jokių duomenų, kad R. G. turi ar turėjo psichikos sutrikimus – sirgęs psichikos liga ar laikinu psichikos sutrikimu, sudarančiu medicininį (biologinį) nepakaltinamumo pagrindą, byloje nėra. Nors apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisakė, ar R. G. dėl sveikatos būklės gali atlikti laisvės atėmimo bausmę, tačiau baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad R. G. iki teismo nuosprendžio priėmimo buvo susirgęs sunkia nepagydoma liga, dėl kurios laisvės atėmimo bausmę jam atlikti būtų per sunku. Tokių duomenų nepateikė nei nuteistasis, nei jo gynėjas. Kasaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad pateiktame medicinos dokumente R. G. nustatyta diagnozė surašyta nuteistajam nesuprantama lotynų kalba, negali būti vertinama kaip BPK 8 straipsnio pažeidimas. Šioje byloje procesiniai veiksmai atlikti, jų rezultatai užfiksuoti, o procesas vyko valstybine (lietuvių) kalba, kurią nuteistasis moka.

Prokuroro teigimu, nuteistajam R. G. paskirtosios bausmės ir galutinė subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, neprieštarauja BK straipsnių, reglamentuojančių bausmių skyrimą, nuostatoms. Laisvės atėmimo bausmės savo dydžiu yra mažesnės, negu BK 178 straipsnio 2 dalies, 180 straipsnio 1 dalies sankcijų vidurkiai. Subendrindamas bausmes, teismas prie griežtesnės vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo tik nedidelę švelnesnės bausmės dalį (tris mėnesius). Tai leidžia teigti, kad teismas tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir kasaciniame skunde nurodytus duomenis apie nuteistojo šeimos padėtį, amžių, darbinę veiklą. Bausmės individualizavimą reglamentuojančių įstatymų bendrieji reikalavimai nepažeisti. Įvertinus teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindo R. G. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų tai padaryti. Tokių aplinkybių nenurodė savo skunde ir kasatoriai.

Prokuroras pažymi, kad tiek apkaltinamasis nuosprendis, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartis surašyti ir priimti nepažeidžiant BPK reikalavimų, yra teisėti ir pagrįsti. Duomenų, kad baudžiamąją bylą nagrinėję teismai ar asmeniškai teisėjai būtų buvę šališki, neobjektyvūs ar suinteresuoti bylos baigtimi, nėra.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl įrodymų vertinimo ir procesinių pažeidimų

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatoriai iš esmės ginčija teismų atliktą įrodymų vertinimą, kurio pagrindu R. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Kasaciniame skunde pateikti argumentai nepagrįsti.

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. patikrina, ar pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ar nagrinėdami bylą nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnis). Todėl kasacinio skundo teiginiai, kuriais tiesiog nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis bylos aplinkybėmis, ginčijamas nukentėjusiojo ir atskirų liudytojų parodymų patikimumas, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Tai, kad būtent R. G. apiplėšė nukentėjusįjį R. B. , teismas nustatė remdamasis nukentėjusiojo R. B. parodymais ir kitais juos patvirtinančiais įrodymais: R. B. protokolu–pareiškimu, asmens parodymo atpažinti protokolais, liudytojų R. B. , V. V. ir R. B. parodymais.

Kasatorių nuomone, teismai nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų, netyrė teisiškai reikšmingų gynybos pabrėžiamų bylos aplinkybių (kad iš karto po įvykio R. B. teigė policininkams, jog R. G. tik sėdėjo už vieno staliuko su jį apiplėšusiais asmenimis, jog buvo girtas ir nebuvo tikras, ar R. G. dalyvavo plėšime, jog R. G. neturėjo jokių pagrobtų daiktų ir t. t.). Tokie argumentai neatitinka bylos medžiagos. Visas gynybos keliamas aplinkybes teismai ištyrė, tačiau padarė išvadą, kad nėra pagrindo netikėti R. B. parodymais, kad jį apiplėšė būtent R. G. . Kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingos išvados. Apeliacinės instancijos teismas aptarė ir pašalino nedidelius nesutapimus tarp nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, juos motyvuotai pripažino neesminiais. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, į esminius apelianto argumentus atsakė ir motyvuotai paaiškino, kodėl šie atmetami.

Nėra pagrindo sutikti ir su kasacinio skundo argumentais dėl BPK 192 straipsnio reikalavimų pažeidimo. Pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad, atsižvelgiant į tai, jog ikiteisminio tyrimo pradžioje įtariamasis nebuvo žinomas, nebuvo žinoma jo tapatybė, pagrįstai buvo atliktas parodymo atpažinti iš nuotraukų veiksmas, kurio metu R. B. , nežinodamas jį užpuolusio asmens tapatybės, atpažino būtent R. G. , kaip jį apiplėšusį asmenį. Ir tik sulaikius įtariamąjį bei nustačius jo tapatybę, buvo atliktas asmens parodymo atpažinti veiksmas, kurio metu R. B. taip pat atpažino R. G. , kaip jį apiplėšusį asmenį. Kasacinio skundo teiginiai, kad asmens parodymo atpažinti protokolai negali būti pripažinti leistinais, objektyviais ir patikimais įrodymais, yra deklaratyvūs.

Tai, kad teisme nebuvo apklaustas policijos pareigūnas T. P. , nesuteikia pagrindo išvadai, kad teismai padarė esminį BPK pažeidimą. Nei prokuroras, nei kaltinamasis ar jo gynėjas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, neprašė teismo apklausti šio liudytojo. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, toks prašymas buvo pateiktas, tačiau teismas nenustatė būtinumo apklausti šį liudytoją, pasisakė, kad tai būtų perteklinis procesinis veiksmas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingos išvados, juolab šio liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, sutampa su kito policijos pareigūno V. V. parodymais. V. V., duodamas parodymus teisme, negalėjo prisiminti visų įvykio detalių ir prašė teismo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (T. 2, b. l. 62).

Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas pakankamai išsamiai pasisakė dėl nuteistojo R. G. pakaltinamumo veikos padarymo metu. Šis teismas patikrino atitinkamus apeliacinio skundo argumentus, tačiau duomenų, leidžiančių abejoti R. G. pakaltinamumu, nenustatė. Tokių duomenų nepatvirtina ir apeliacinės instancijos teismui patekti duomenys apie R. G. gydymą neurochirurginiame skyriuje dėl patirtos buityje galvos traumos. Nenustatyta, kad R. G. turi ar turėjo psichikos sutrikimų, sirgęs psichikos liga ar laikinu psichikos sutrikimu, sudarančiu medicininį (biologinį) nepakaltinamumo pagrindą, todėl atsisakymas skirti atitinkamą ekspertizę netraktuotinas kaip BPK reikalavimų pažeidimas.

Kasaciniame skunde teigiama, kad nuteistajam R. G. dėl sveikatos būklės yra per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę, tačiau baudžiamojoje byloje nėra duomenų, pagrindžiančių tokią išvadą. Byloje nepateikta duomenų, kad R. G. iki teismo nuosprendžio priėmimo būtų susirgęs sunkia nepagydoma liga, dėl kurios laisvės atėmimo bausmę atlikti jam būtų per sunku. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2005 m. R. G. patirta galvos trauma nesutrukdė jam daryti nusikalstamas veikas, už kurias jis jau nuteistas ankstesniais nuosprendžiais bei skundžiamu nuosprendžiu. Pažymėtina ir tai, kad jei asmuo po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga ir dėl to negali atlikti bausmės, vadovaujantis BK 76 straipsnio nuostatomis, gali būti keliamas klausimas dėl jo atleidimo nuo bausmės.

Deklaratyvūs ir nepagrįsti taip pat yra kasacinio skundo teiginiai, kad dėl medicininiuose dokumentuose esančių įrašų lotynų kalba, buvo pažeisti proceso vykdymo valstybine (lietuvių) kalba principas ir teisė į gynybą.

Dėl paskirtos bausmės

Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, pagrindo abejoti teismo paskirtos bausmės teisėtumu ir teisingumu nėra. Teismas, skirdamas realią subendrintą laisvės atėmimo bausmę, įvertino tai, kad R. G. padarė du tyčinius apysunkius savanaudiškus nusikaltimus, nusikalto ne pirmą kartą (teistas penkis kartus), nusikaltimai padaryti neišnykus teistumui, esant recidyvui. Atsižvelgęs į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad jis kritiškai vertina savo elgesį, gailisi dėl padarytos vagystės, atlygino šiuo nusikaltimu padarytą žalą, teismas skyrė R. G. laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei įstatyme numatytas vidurkis. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundo argumentus dėl pernelyg griežtos bausmės, juos atmetė pasisakęs, kad, net ir įvertinus tai, jog apeliantas augina mažametę dukterį, prarastų darbą dėl realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimo, jam paskirta bausmė nelaikytina akivaizdžiai neproporcinga ir neteisinga. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pritaria tokiam vertinimui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo R. G. ir jo gynėjo advokato Edvino Sergaičio kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Jonas Prapiestis

Antanas Klimavičius

Olegas Fedosiukas