A-662-1762-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-1762/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07985-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. M. ir T. V. prašymą atsakovui Viliaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinei sąjungai dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. T. V. ir A. M. (toliau – ir pareiškėjai) su prašymu (b. l. 1–9) kreipėsi į teismą prašydami:

1) panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK, atsakovas) viršininko 2013 m. lapkričio 26 d. įsakymą Nr. 10-TE-833 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo viršilai T. V.“;

2) panaikinti Vilniaus AVPK viršininko 2013 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. 10-TE-837 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarei inspektorei A. M.“.

Pareiškėjai nurodė, jog vyresnysis postinis T. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, o specialistė A. M. priėmė nutarimą dėl A. B. (A. B.), remdamiesi postinio A. J., nustačiusio į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato (toliau – ir PK) Viešosios policijos skyriaus (toliau – ir VPS) Operatyvinio valdymo poskyrį (toliau – ir OVP) pristatyto asmens, neturinčio asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir prisistačiusio A. B., tapatybę, tarnybiniu pranešimu. Pareiškėjai nurodė, kad A. J. tarnybiniu pranešimu jie neturėjo pagrindo nepasitikėti, kadangi A. J. yra policijos pareigūnas, turintis atitinkamus įgaliojimus jam nepavaldiems asmenims, be to, teisės aktai nenustato reikalavimo kitiems pareigūnams pakartotinai tikrinti asmens tapatybę.

Pareiškėjai pažymėjo, kad skirdamas tarnybines nuobaudas atsakovas nurodė, jog pareiškėjai netinkamai atliko savo pareigas dėl nerūpestingumo, bet nenustatė tarnybinio nusižengimo objekto ir objektyviosios pusės. Tam, kad valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko ar atliko netinkamai savo pareigas. Pareiškėjai negalėjo pažeisti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1 straipsnio reikalavimų, kadangi šiame straipsnyje nenustatyta jokia elgesio taisyklė, o tik suformuluoti įstatymų dėl administracinės teisės pažeidimų uždaviniai, o ATPK 248 straipsnyje įtvirtinta nuostata yra abstraktaus pobūdžio, todėl tarnybinis nusižengimas kvalifikuotas netinkamai.

Nurodė, kad 2013 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir profesinė sąjunga) taryba priėmė sprendimą neduoti sutikimo skirti tarnybines nuobaudas pareiškėjams, kurie yra šios profesinės sąjungos nariai, tačiau prieš pateikdami atsakymą nusprendė organizuoti susitikimą su Vilniaus AVPK viršininku. Vilniaus AVPK viršininkas susitikime su profesinės sąjungos atstovais žodžiu pažadėjo neskirti tarnybinių nuobaudų pareiškėjams, pasiūlė profesinei sąjungai nepateikti atsakymo į Vilniaus AVPK siųstą prašymą duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybines nuobaudas, todėl profesinė sąjunga, neturėdama pagrindo nepasitikėti viršininko pažadu, nepateikė atsakymų į Vilniaus AVPK prašymus, tačiau suėjus oficialiam profesinės sąjungos atsakymo davimo terminui Vilniaus AVPK viršininkas paskyrė pareiškėjams tarnybines nuobaudas, taip pažeisdamas socialinės partnerystės principus.

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 36–41).

Atsakovo teigimu, T. V. surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, o A. M., priimdama nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, neįvertino ir neįsitikino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tikrai yra A. B., nors turėjo pareigą sulyginti pristatyto asmens išvaizdą su Gyventojų registre esančia A. B. nuotrauka. Pareiškėjai, nesilaikydami ATPK 1 ir 248 straipsnių reikalavimų, sukėlė neigiamų teisinių pasekmių teisės pažeidimo nepadariusiam asmeniui, todėl jų veikos vertinamos kaip tarnybiniai nusižengimai, padaryti dėl nerūpestingumo, pasireiškę ATPK 1 ir 248 straipsnių nesilaikymu, už ką jiems ir buvo skirta tarnybinė nuobauda. Profesinės sąjungos nariai dėl jų narystės profesinėje sąjungoje neturėjo daugiau privilegijų nei tie, kurie nėra profesinės sąjungos nariai. Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų skyrius, atlikęs tarnybinį patikrinimą, nustatė, kad pareiškėjų veiksmai (neveikimas) (nerūpestingumas, ATPK 1 ir 248 straipsnių nesilaikymas ir pareigūno pareigų neatlikimas) vertinami kaip tarnybinis nusižengimas. Profesinė sąjunga neturėjo teisinio pagrindo analizuoti drausminio pažeidimo fakto, nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo klausimo, kadangi savo atsisakymu ji nepagrįstai suvaržė Vilniaus AVPK galimybę operatyviai ir adekvačiai reaguoti į netinkamą policijos pareigūnų elgesį. Tarnybinės nuobaudos pareiškėjams paskirtos už netinkamą pareigų atlikimą, todėl tai yra pakankamas pagrindas profesinės sąjungos nesutikimą pripažinti negaliojančiu.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga su pareiškėjų skundu sutiko, prašė jį tenkinti (b. l. 117–120).

Paaiškino, kad profesinės sąjungos taryba posėdyje priėmė sprendimą neduoti sutikimo skirti tarnybines nuobaudas pareiškėjams, tačiau prieš pateikdama oficialų atsakymą nusprendė organizuoti susitikimą su Vilniaus AVPK viršininku K. L., kuris susitikime žodžiu patikino profesinės sąjungos atstovus, kad pareiškėjai nebus patraukti drausminėn atsakomybėn, ir pasiūlė profesinei sąjungai nepateikti atsakymo į Vilniaus AVPK siųstą prašymą duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybines nuobaudas minėtiems pareigūnams. Profesinė sąjunga neturėjo pagrindo netikėti viršininko pažadu, kadangi susitikimai, per kuriuos aptariamas siūlomų skirti tarnybinių nuobaudų pagrįstumas, organizuojami dažnai, o juose priimtų sprendimų Vilniaus AVPK viršininkas visuomet laikydavosi, todėl profesinė sąjunga ir nepateikė oficialaus sprendimo neduoti sutikimo skirti tarnybines nuobaudas pareiškėjams. Praėjus profesinės sąjungos oficialiam atsakymo davimo terminui, tarnybinės nuobaudos pareiškėjams buvo paskirtos. Jei Vilniaus AVPK viršininkas būtų pasakęs, kad tarnybinės nuobaudos pareiškėjams bus paskirtos, profesinė sąjunga oficialiu raštu nebūtų davusi sutikimo skirti tarnybines nuobaudas. Pareiškėjai patraukti tarnybinėn atsakomybėn prasilenkiant su elementariu sąžiningumu, pažeidžiant socialinės partnerystės principus, jiems nepagrįstai paskirtos tarnybinės nuobaudos, jų veikose nenustatytas tarnybinio nusižengimo objektas ir objektyvioji pusė, tarnybinis nusižengimas kvalifikuotas netinkamai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjų T. V. ir A. M. prašymą tenkino, panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. lapkričio 26 d. įsakymą Nr. 10-TE-833 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo viršilai T. V.“ ir 2013 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. 10-TE-837 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarei inspektorei A. M.“.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodė, kad ginčijami įsakymai yra individualūs administraciniai aktai, priimti atliekant vidaus administravimą, todėl jiems taikomas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas byloje Nr. A63-994/2008 ir kt.). Nurodė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 2 straipsnio 6 dalies, 26 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (2013 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 1V-720 redakcija) patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punkto, 5.2 punkto nuostatas.

Teismas pažymėjo, kad ginčas dėl to, jog 2013 m. balandžio 27 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 13P-2533970-13 (b. l. 60) ir 2013 m. balandžio 27 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 13N-2533976-13 (b. l. 59) buvo surašyti ne tam asmeniui, t. y. netinkamai nustačius pažeidėjo asmenybę, nekyla. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjams tarnybinės nuobaudos paskirtos už tai, kad jie, pasak 2013 m. spalio 31 d. tarnybinio patikrinimo išvadą dėl Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. antrojo PK VPK OVP viršininko D. B. tarnybiniame pranešime pateiktos informacijos Nr. 10-7-IS-82 (toliau – ir Išvada) surašiusio tyrėjo, nesulygino į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK VPS OVP patalpas 2013 m. balandžio 27 d. 15.15 val. pristatyto asmens išvaizdos su Gyventojų registre esančia A. B. nuotrauka (b. l. 48–53), nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar T. V., surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, A. M., priimdama nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, šią konkrečią pareigą turėjo. Prieš T. V. į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK VPS OVP patalpas 2013 m. balandžio 27 d. 15.15 val. pristatytam asmeniui surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, o A. M. jo atžvilgiu priimant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, šio asmens tapatybę nustatė Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK VPS OVP postinis A. J., kuris 2013 m. balandžio 27 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 63) patvirtino, kad pristatyto asmens pateikti duomenys apie save bei artimiausius gimines atitiko CDB duomenis; nurodė, kad nustatydamas šio asmens tapatybę patikrino pristatyto asmens pateiktus duomenis apie save bei artimiausius gimines, kurie atitiko CDB duomenis, telefonu nesusisiekė su pristatyto asmens giminėmis, kadangi minėtas asmuo nepateikė telefono numerio, pažeidėją palygino su Gyventojų registre esančia nuotrauka ir nustatė, jog tai tas pas asmuo, nufotografavo.

A. J., T. V. ir A. M. savo veikloje privalėjo vadovautis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtinta Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcija (toliau – ir Instrukcija), taip pat pareigybės aprašymais, kuriuose įtvirtintos jų tiesioginės funkcijos. Instrukcijos 30, 30.3 punktuose nustatyta, kad „30. Budėtojas ar kitas įgaliotas pamainos pareigūnas, aiškindamasis su pristatytu į operatyvaus valdymo padalinį asmeniu, privalo: <...> 30.3 imtis priemonių nustatyti pristatytojo asmenybę ir fizinę būklę“. Pagal Instrukcijos 36.2 punktą, asmuo į operatyvaus valdymo padalinį pristatomas išskirtiniais atvejais, įskaitant atvejus, kai neturi asmens duomenis paliudijančių dokumentų ir asmens duomenys negali būti nustatyti pažeidimo vietoje, ir administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti laikomas ne ilgiau kaip 3 valandas. Vilniaus AVPK viršininko 2013 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 10-V-65 patvirtinto Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK VPS OVP postinio pareigybės aprašymo (toliau – ir Postinio pareigybės aprašymas) 7.2 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas nustato pristatyto į OVP asmenybę ir fizinę būklę (girtumą, apsvaigimą, traumas ir pan.), nustatyta tvarka ir pagrindais daktiloskopuoja ir fotografuoja pristatytus asmenis. Vilniaus AVPK viršininko 2013 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 10-V-65 patvirtinto Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK VPS OVP vyresniojo postinio pareigybės aprašyme (toliau – ir Vyresniojo postinio pareigybės aprašymas) nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas, esant tarnybiniam būtinumui, vykdo OVP postinio funkcijas (7.9 p.); nesant OVP specialisto, eina jo pareigas (7.9 p.), pagal kompetenciją surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus (7.11 p.). Vilniaus AVPK viršininko 2012 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 10-V-17 patvirtinto Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK VPS OVP specialisto pareigybės aprašyme (toliau – ir Specialisto pareigybės aprašymas) nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas organizuoja ir kontroliuoja pamainos pareigūnų darbą (7.1 p.), pagal kompetenciją užtikrina administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos priemonių įgyvendinimą, nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas (7.8 p.).

Vertinant A. J., taip pat pareiškėjų T. V. ir A. M. pareigų atlikimą į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK VPS OVP patalpas 2013 m. balandžio 27 d. pristačius asmenį, kuris neturėjo jo tapatybę patvirtinančio dokumento ir prisistatė esąs A. B., Instrukcijoje, Postinio, Vyresniojo postinio ir Specialisto pareigybės aprašymuose nustatyto teisinio reguliavimo, taip pat byloje surinktų įrodymų kontekste padarytos šios išvados: pagal Instrukcijos 30, 30.3 punktuose, Postinio pareigybės aprašymo 7.2 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, tiesioginę pareigą nustatyti į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK VPS OVP patalpas 2013 m. balandžio 27 d. 15.15 val. pristatyto asmens, kuris neturėjo jo tapatybę patvirtinančio dokumento ir prisistatė esąs A.

B., tapatybę turėjo tuo metu budėtojo funkcijas atlikęs postinis A. J.; į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK VPS OVP patalpas 2013 m. balandžio 27 d. 15.15 val. pristačius A. B. prisistačiusį asmenį budėtojo funkcijas atliko postinis A. J., todėl nebuvo jokios būtinybės šias funkcijas vykdyti vyresniajam postiniui T. V.. Kaip matyti iš teismo surinktų įrodymų, T. V. surašydamas 2013 m. balandžio 27 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 13P-2533970-13, be kita ko, vadovavosi A. J. tarnybiniu pranešimu dėl asmenybės nustatymo, o siekdamas įsitikinti pristatyto asmens tapatybe ėmėsi papildomų veiksmų (b. l. 100), dėl šio asmens tapatybės jam nekilo abejonių.

Kaip matyti iš teismo surinktų įrodymų, A. M. surašydama 2013 m. balandžio 27 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 13P-2533970-13, be kita ko, vadovavosi A. J. tarnybiniu pranešimu dėl asmenybės nustatymo, o siekdama įsitikinti pristatyto asmens tapatybe ėmėsi papildomų veiksmų (b. l. 99), dėl šio asmens tapatybės jai nekilo abejonių. Teismas nenustatė, kad A. M. būtų netinkamai organizavusi ir kontroliavusi 2013 m. balandžio 27 d. dirbusios pamainos pareigūnų darbą. Šioje byloje nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp A.

M. vykdyto 2013 m. balandžio 27 d. dirbusios pamainos pareigūnų darbo organizavimo, kontrolės ir vėliau išaiškėjusio fakto, kad postinis A. J. netinkamai įvykdė tiesioginę pareigą nustatyti į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK VPS OVP patalpas 2013 m. balandžio 27 d. 15.15 val. pristatyto asmens tapatybę. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuota, kad T. V., surašydamas 2013 m. balandžio 27 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 13P-2533970-13, ir A. M., priimdama 2013 m. balandžio 27 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 13N-2533976-13, neturėjo tiesioginės pareigos pakartotinai sulyginti į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK VPS OVP patalpas 2013 m. balandžio 27 d. 15.15 val. pristatyto asmens, kuris neturėjo jo tapatybę patvirtinančio dokumento ir prisistatė esąs A.

B., išvaizdos su Gyventojų registre esančia A. B. nuotrauka; tai buvo tiesioginė postinio A. J. pareiga.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėta, kad pagal Instrukcijos 36.2 punktą, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi būti surašomas per 3 valandas, o tai yra pakankamai trumpas laikas, kad, nesant pagrįstų abejonių, skirtingas funkcijas atliekantys pareigūnai dubliuotų vienas kito darbą, nepagrįstai nepasitikėtų kolegų atliktais veiksmais, surašytais dokumentais. Vadinasi, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjai T. V. ir A. M. nagrinėjamu atveju, sąžiningai nesuabejoję A. J. surašytu tarnybiniu pranešimu ir dėl to pakartotinai nesulyginę į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK VPS OVP patalpas 2013 m. balandžio 27 d. 15.15 val. pristatyto asmens, kuris neturėjo jo tapatybę patvirtinančio dokumento ir prisistatė esąs A. B., išvaizdos su Gyventojų registre esančia A. B. nuotrauka, padarė priešingus teisei kaltus veiksmus ar neveikimą ir taip pažeidė Statutą ir kitais teisės aktais nustatytą vidaus tarnybos tvarką, neatliko pareigų arba jas atliko netinkamai. Šiame kontekste būtina įvertinti tai, kad pareiškėjai, kaip jie patys nurodo pateiktuose tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 99, 100), nurodytam asmeniui pateikė kontrolinius klausimus, į kuriuos gauti atsakymai jiems abejonių nesukėlė; pastaroji aplinkybė nebuvo paneigta Išvadoje, atsakovas jos neginčijo teisme, todėl teismas neturi pagrindo ja abejoti. Vertindamas pareiškėjų paaiškinimus teismas atsižvelgė į teismui pateiktas pareiškėjų charakteristikas (b. l. 101, 102).

Teismui nekilo abejonių, kad neigiamos pasekmės netinkamai nustačius į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK VPS OVP patalpas 2013 m. balandžio 27 d. 15.15 val. pristatyto asmens tapatybę kilo ne dėl T. V. ir A. M. kaltės, o dėl A. J. netinkamo pareigų atlikimo. Būtent tarp A. J. netinkamo pareigų atlikimo ir neigiamų pasekmių, kilusių dėl į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK VPS OVP patalpas 2013 m. balandžio 27 d. 15.15 val. pristatyto asmens tapatybės netinkamo nustatymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Padaryta išvada, kad ginčijami Vilniaus AVPK viršininko 2013 m. lapkričio 26 d. įsakymas Nr. 10-TE-833 ir 2013 m. lapkričio 27 d. įsakymas Nr. 10-TE-837 priimti netinkamai įvertinus pareiškėjų kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių, ir taip pažeidžiant Statuto 2 straipsnio 6 dalį, 26 straipsnio 1 dalį, Aprašo 3, 5.2 punktus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčijamais Vilniaus AVPK viršininko 2013 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 10-TE-833 T. V., o 2013 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 10-TE-837 A. M. tarnybinės nuobaudos – pastabos – skirtos už tarnybinius nusižengimus, „pasireiškusius ATPK 1 straipsnio ir 248 straipsnio reikalavimų nesilaikymu“ (b. l. 48–53). Pažymėta, kad ATPK 1 straipsnyje įtvirtinti Lietuvos Respublikos įstatymų dėl administracinės teisės pažeidimų uždaviniai, o 248 straipsnyje – administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai. Nei ATPK 1 straipsnyje, nei 248 straipsnyje, kurie tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodomi kaip tarnybinės atsakomybės T. V. ir A. M. taikymo teisinis pagrindas ir kuriais iš esmės grindžiamos ginčijamais Vilniaus AVPK viršininko įsakymais paskirtos tarnybinės nuobaudos, nėra įtvirtinta nei vidaus tarnybos tvarka, nei konkrečių pareigūnų pareigos. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad Vilniaus AVPK viršininko 2013 m. lapkričio 26 d. įsakymas Nr. 10-TE-833 ir 2013 m. lapkričio 27 d. įsakymas Nr. 10-TE-837 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto aiškumo reikalavimo bei reikalavimo pateikti tinkamą teisinį pagrindą. Dėl šios priežasties ginčijamais Vilniaus AVPK viršininko įsakymais apsunkintas pareiškėjų teisės naudotis teise į gynybą įgyvendinimas. Konstatavus, kad ginčijami įsakymai priimti pažeidžiant Statuto 2 straipsnio 6 dalį, 26 straipsnio 1 dalį, Aprašo 3, 5.2 punktus ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, konstatuota ir tai, kad jie yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl panaikinti.

Konstatuota, kad šioje byloje nustatyti materialinės teisės normų, įtvirtintų Statuto 2 straipsnio 6 dalyje, 26 straipsnio 1 dalyje, Aprašo 3, 5.2 punktuose, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pažeidimai, yra pakankamas pagrindas panaikinti ginčijamus įsakymus, todėl argumentai, susiję su atsakovo pareigos profesinių sąjungų nariams skiriant tarnybines nuobaudas gauti išankstinį profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimą realizavimu, nenagrinėti, kaip neturintys reikšmės galutiniam bylos rezultatui. Dėl šios priežasties teismas nevertino su šios pareigos realizavimu susijusių teismo posėdyje apklaustų liudytojų K. L. ir V. S. parodymų.

III. Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniu skundu (b. l. 155-159) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjų prašymą.

Apeliaciniame skunde dėl tarnybinių nuobaudų pagrįstumo teigia, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, dėl ko padarytos teismo išvados nėra pakankamai argumentuotos. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados statuso (2009 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010) ir teigia, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai dėl Tvarkos 16 punkto pažeidimo būtų netekę galimybės realizuoti savo teisę dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje: teikti paaiškinimus, apskųsti procedūros rezultatus ir kt. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012, 2013 m. birželio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A520-971/2013, 2012 m. gruodžio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012, 2013 m. kovo 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-577/2013 ir kt. bei teigia, jog iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad pristatyto asmens nuotrauka, lyginant ją su A. B. nuotrauka, esančia CDB Gyventojų registro duomenų bazėje, (pagal veido išorės požymius) akivaizdžiai skiriasi.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai yra statutiniai valstybės tarnautojai ir nurodo pareigybės aprašymo 6.2 punktą, Specialisto pareigybės aprašymo 7.1 punktą, 7.8 punktą, Vyresniojo postinio pareigybės aprašymo 7.1, 7.3 ir 7.11 punktus. T. V., 2013 m. balandžio 27 d. surašydamas pristatytam asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą, neįvertino ir neįsitikino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tikrai yra A. B., nors turėjo pareigą sulyginti pristatytojo asmens išvaizdą su Gyventojų registre esančia jo nuotrauka. A. M. priimdama nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje minėtam asmeniui skirti administracinę nuobaudą 2013 m. balandžio 27 d. neįvertino ir neįsitikino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tikrai yra A. B., nors turėjo pareigą sulyginti pristatytojo asmens išvaizdą su Gyventojų registre esančia jo nuotrauka. Pareigybių aprašymuose numatytos pareigūnų funkcijos numato pareiškėjų asmeninę atsakomybę už pavestų funkcijų bei užduočių atlikimą kokybiškai ir laiku. Su pareigybių aprašymais pareiškėjai yra susipažinę ir šį faktą patvirtino parašu.

Iš ankščiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad tiek T. V., tiek A. M. netinkamai vykdė jiems pavestas pareigas administracinio teisės pažeidimo byloje, dėl ko įrodymų rinkimas ir nutarimo priėmimas administracinio teisės pažeidimo byloje buvo atliekamas ne pažeidimą padariusio, o kito asmens vardu. Pasitikėjimas kitų pareigūnų atliktais veiksmais neatleidžia pareiškėjų nuo pareigos kruopščiai ir atidžiai atlikti jiems pavestas tarnybines funkcijas. Aplinkybė, kad ir kiti pareigūnai netinkamai vykdė savo pareigas, negali turėti reikšmės skiriant tarnybines nuobaudas pareiškėjams, nes nuobauda yra skiriama individualiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-2179/2006).

Atsakovo manymu, teismo konstatuotas faktas, kad nesant pagrįstų abejonių, skirtingas funkcijas atliekantys pareigūnai dubliuotų vienas kito darbą, nepagrįstai nepasitikėtų kolegų atliktais veiksmais, surašytais dokumentais, kad neigiamos pasekmės netinkamai nustačius į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK VPS OVP patalpas 2013 m. balandžio 27 d. 15.15 val. pristatyto asmens tapatybę kilo ne dėl T. V. ir A. M. kaltės, o dėl A. J. netinkamo pareigų atlikimo, yra nepagristas ir atmestinas, nes jeigu pareiškėjai būtų tinkamai vykdę savo funkcijas, nebūtų kilusios neigiamos teisinės pasekmės. Statutinis pareigūnas, nagrinėdamas administracinių teisės pažeidimų bylas, privalo vykdyti ne tik pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, bet ir vadovautis ATPK 248 straipsniu. Teismo akcentuotas pareigūnų pasitikėjimas kolegų veiksmais, funkcijų dubliavimo vengimas vertintinas kritiškai. Statutinis pareigūnas, vykdydamas pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, privalo visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, kad nekiltų neigiamų teisinių pasekmių.

Dėl socialinės partnerystės nurodo, jog teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-360/2013). Teismas, nevertindamas argumentų, susijusių su atsakovo pareiga profesinių sąjungų nariams skiriant tarnybines nuobaudas gauti išankstinį profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimą, paliko profesinėms sąjungoms teisę remtis socialinės partnerystės principu kaip argumentu prieš Vilniaus AVPK viršininko diskrecijos teisę, sprendžiant pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus.

Vilniaus AVPK daro išvadą, kad pareiškėjų veikoje buvo jiems inkriminuoto nusižengimo sudėtis, todėl jie pagrįstai ir teisėtai buvo patraukti tarnybinėn atsakomybėn. Išvadoje yra detaliai nurodyta, kokiais veiksmais pasireiškė pareiškėjų neteisėtas elgesys, atskleista objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė (nurodyti pareiškėjų veiksmai, kuriais jie pažeidė atitinkamas teisės normas), taip pat atskleista subjektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė – aptarta tarnybinį nusižengimą padariusių pareigūnų kaltė (nerūpestingumas), nurodyta, kad neigiamų pasekmių priežastimi buvo pareiškėjų priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje bei dėl to A. B. sukeltos pasekmės – antstolių užblokuota jo banko sąskaita. Skirdama tarnybinę nuobaudą institucija atsižvelgė į tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, jų kaltės laipsnį, asmenybę, įvertino aplinkybes dėl jų darbo krūvio, dėl stažo vidaus tarnyboje trukmės, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjai galiojančių nuobaudų neturėjo, todėl jiems ir buvo skirta Statute numatyta pagal savo pobūdį ir pasekmes švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba, kurios naikinti pareiškėjų skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai neišnagrinėjo faktinių bylos aplinkybių ir priimdamas skundžiamą sprendimą pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį.

Pareiškėjai A. M. ir T. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 164-170) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A438-227/2009 ir teigia, jog tarnybinė atsakomybė yra savarankiška administracinės prievartos rūšis, kas suponuoja pareigą atsakovui surinkti duomenis, patvirtinančius, kad pareiškėjų veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, tinkamai padarytą pažeidimą kvalifikuoti. Vien bet kokių deklaratyvių teisės normų nurodymas ir jų turinio (kuriuose įtvirtinti bendro pobūdžio elgesio standartai) nurašymas tarnybinio nusižengimo kvalifikacijoje, nedetalizuojant ir tinkamai neatskleidžiant visų būtinų pažeidimo sudėties elementų, negali būti pagrindu tarnybinei atsakomybei atsirasti. Analizuojant ATPK 1 straipsnyje įtvirtintą nuostatą matyti, kad joje nėra suformuluota jokia elgesio taisyklė, o tik nurodyti Lietuvos Respublikos įstatymų dėl administracinės teisės pažeidimų uždaviniai. Akivaizdu, kad šios teisės normos pareiškėjai pažeisti negalėjo, nes joje nėra numatyta jokia konkreti elgesio taisyklė. Analizuojant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, matyti, kad ji yra abstraktaus pobūdžio. Analizuojant ATPK 260 straipsnio normą matyti, kad reikalavimo pakartotinai patikrinti asmens tapatybės, rengiant administracinio teisės pažeidimo protokolą, nėra. Apelianto apeliaciniame skunde dėstomi argumentai yra nepagrįsti, nes teisės aktų reikalavimai, nenumato pareigos pakartotinai patikrinti asmenybę surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Pažymi, kad jei šiuo atveju Vilniaus AVPK viršininkas nebūtų melavęs ir būtų pasakęs, kad tarnybinės nuobaudos pareiškėjams bus paskirtos, profesinė sąjunga sprendimu (oficialu raštu) nebūtų davusi sutikimo skirti tarnybines nuobaudas, todėl tarnybinės nuobaudos pareiškėjams nebūtų paskirtos. Jei vis dėlto būtų priimtas sprendimas skirti tarnybines nuobaudas, pastarosios būtų panaikintos kaip neteisėtai paskirtos. Profesinė sąjunga, reaguodama į tokį nesąžiningą Vilniaus AVPK viršininko elgesį, 2013 m. gruodžio 13 d. išsiuntė 2013 m. gruodžio 9 d. raštą Nr. 01-01-274 „Dėl socialinės partnerystės principų nesilaikymo“. Socialinėje partnerystėje būtinas ir atitinkamas socialinių partnerių elgesys. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas, byla išnagrinėta visapusiškai, įrodymai ištirti išsamiai, teisingumo ir protingumo kriterijai nepažeisti. Atsižvelgiant į tai, kad nėra aplinkybių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas galėtų būti pripažintas neatitinkantis ABTĮ 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, atsakovo Vilniaus AVPK apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 171-176) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Išdėsto tokius pat argumentus, kaip ir pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vilniaus AVPK viršininko 2013 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 10-TE-833 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo viršilai T. V.“ ir Vilniaus AVPK viršininko 2013 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. 10-TE-837 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarei inspektorei A. M.“ teisėtumo ir pagrįstumo. Minėti įsakymai yra priimti Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų skyriaus 2013 m. spalio 31 d. tarnybinio patikrinimo išvados dėl Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK VPK OVP viršininko D. B. tarnybiniame pranešime pateiktos informacijos Nr. 10-7-IS-82 pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų prašymą, jį tenkino ir atsakovo įsakymus, kuriais pareiškėjams buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos, panaikino. Teismo vertinimu, ginčijami atsakovo įsakymai priimti netinkamai įvertinus pareiškėjų kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių, taip pažeidžiant Statuto 2 straipsnio 6 dalį, 26 straipsnio 1 dalį, Aprašo 3, 5.2 punktus, taip pat konstatuota, kad minėti įsakymai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto aiškumo reikalavimo bei reikalavimo pateikti tinkamą teisinį pagrindą.

Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir apeliaciniame skunde nurodo, jog pasitikėjimas kitų pareigūnų atliktais veiksmais neatleidžia pareiškėjų nuo pareigos kruopščiai ir atidžiai atlikti jiems pavestas tarnybines funkcijas.

Pareiškėjai T. V. (Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio vyresniojo postinio pareigybės aprašymas, patvirtintas Vilniaus AVPK viršininko 2013 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 10-V-65, b. l. 113a-114) ir A. M. (Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio specialisto pareigybės aprašymas, patvirtintas Viliaus AVPK 2012 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 10-V-17, b. l. 110-11) yra statutiniai valstybės tarnautojai. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto V skirsnis ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo aprašas.

Tarnybinės atsakomybės inter alia tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas (Statuto 25 str. 1 d., 26 str. 1 d., Aprašo 3 p.). Tarnybinis nusižengimas – tai Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (Statuto 2 str. 6 d.). Tarnybinis nusižengimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių (Aprašo 3 p.).

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012, 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013, 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2901/2012).

Pasisakydamas dėl teisės pažeidimo elementų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad objektyviąją tarnybinio nusižengimo pusę sudaro Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas (Statuto 2 str. 6 d.).

Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-578/2013).

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjams tarnybinės nuobaudos buvo paskirtos už tai, kad jie neįvertino ir neįsitikino, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tikrai yra A. B., nesulygino į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK VPS OVP patalpas 2013 m. balandžio 27 d. 15.15 val. pristatyto asmens išvaizdos su Gyventojų registre esančia A. B. nuotrauka (b. l. 48–53), tokiais savo veiksmais jie nesilaikė ATPK 1 straipsnio ir 248 straipsnio reikalavimų. Taigi ATPK 1 straipsnis ir 248 straipsnis Išvadoje yra nurodomi kaip tarnybinės atsakomybės pareiškėjams taikymo teisinis pagrindas, jais iš esmės grindžiami ginčijami Vilniaus AVPK viršininko įsakymai, kuriais pareiškėjams paskirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos.

ATPK 1 straipsnyje yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos įstatymų dėl administracinių teisės pažeidimų uždavinys (saugoti Lietuvos Respublikos visuomeninę santvarką, nuosavybę, socialines ekonomines, politines ir asmenines piliečių teises bei laisves, taip pat įmonių, įstaigų ir organizacijų teises bei teisėtus interesus, nustatytą valdymo tvarką, valstybinę ir viešąją tvarką, stiprinti teisėtumą, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie tiksliai ir nenukrypdami laikytųsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kitų įstatymų, gerbtų kitų piliečių teises, garbę ir orumą, sąžiningai vykdytų savo pareigas, jaustų atsakomybę visuomenei). ATPK 248 straipsnyje yra įtvirtinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai (laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog prieš T. V. į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK VPS OVP patalpas 2013 m. balandžio 27 d. 15.15 val. pristatytam asmeniui surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, o A. M. jo atžvilgiu priimant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, šio asmens tapatybę nustatė Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK VPS OVP postinis A. J., kuris 2013 m. balandžio 27 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 63) patvirtino, kad pristatyto asmens pateikti duomenys apie save bei artimiausius gimines atitiko CDB duomenis; nurodė, kad nustatydamas šio asmens tapatybę patikrino pristatyto asmens pateiktus duomenis apie save bei artimiausius gimines, kurie atitiko CDB duomenis, telefonu nesusisiekė su pristatyto asmens giminėmis, kadangi minėtas asmuo nepateikė telefono numerio, pažeidėją palygino su Gyventojų registre esančia nuotrauka ir nustatė, jog tai tas pas asmuo, nufotografavo. Teismas taip pat konstatavo, jog būtent tuo metu budėtojo funkcijas atlikusiam A. J. pagal Instrukcijos 30.3 punktą ir Vilniaus AVPK viršininko 2013 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 10-V-65 patvirtinto Vilniaus AVPK antrojo PK VPS OVP postinio pareigybės aprašymo 7.2 punktą kilo tiesioginė pareiga nustatyti į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK VPS OVP patalpas 2013 m. balandžio 27 d. 15.15 val. pristatyto asmens, kuris neturėjo jo tapatybę patvirtinančio dokumento ir prisistatė esąs A. B., tapatybę.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kadangi iš esmės jos atitinka Išvadoje nurodytų tarnybinių nusižengimų aplinkybes, tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino nustatytas aplinkybes ir dėl to nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjai tarnybinio nusižengimo nepadarė.

Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, T. V. surašydamas 2013 m. balandžio 27 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 13P-2533970-13, be kita ko, vadovavosi A. J. tarnybiniu pranešimu dėl asmenybės nustatymo, o siekdamas įsitikinti pristatyto asmens tapatybe ėmėsi papildomų veiksmų (b. l. 100), dėl šio asmens tapatybės jam nekilo abejonių. A. M., 2013 m. balandžio 27 d. priimdama nutarimą Nr. 13N-2533976-13 A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, be kita ko, vadovavosi A. J. tarnybiniu pranešimu dėl asmenybės nustatymo, o siekdama įsitikinti pristatyto asmens tapatybe ėmėsi papildomų veiksmų, uždavė kelis kontrolinius klausimus, dėl šio asmens tapatybės jai nekilo abejonių (b. l. 99).

Pagal Vyresniojo postinio pareigybės aprašymo 7.11 punktą, šias pareigas einantis asmuo pagal kompetenciją surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus. Poskyrio Specialisto pareigybės aprašymo 7.1 punkte numatyta, jog valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, organizuoja ir kontroliuoja pamainos pareigūnų darbą, o pagal 7.8 punktą, šias pareigas einantis asmuo pagal kompetenciją užtikrina administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos priemonių įgyvendinimą, nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas, pagal kompetenciją surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus. Taigi, kaip matyti iš T. V. ir A. M. pareigybių aprašymų nuostatų, jie savo veikloje turi vadovautis ATPK 248 straipsnyje įtvirtintais administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniais ir laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus ir kt. Tačiau nagrinėjamu atveju esant situacijai, kuomet T. V. į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK VPS OVP patalpas 2013 m. balandžio 27 d. 15.15 val. pristatytam asmeniui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, o A. M. jo atžvilgiu priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, negalima daryti išvados, jog pareiškėjai savo veikloje vadovavosi ATPK 248 straipsnio nuostatomis. Vien tai, jog 2013 m. balandžio 27 d. tarnybiniame pranešime asmens tapatybę nustatė Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo PK VPS OVP postinis A. J., nesudarė pagrindo T. V., neįvertinus ir neįsitikinus, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tikrai yra A. B., nesulyginus pristatytojo asmens išvaizdos su Gyventojų registre esančia A. B. nuotrauka, surašyti jam administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tokia pat išvada darytina ir dėl A. M., kadangi ji taip pat neįvertinusi ir neįsitikinusi, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tikrai yra A. B., nesulyginusi pristatyto asmens išvaizdos su Gyventoju registre esančia jo nuotrauka, priėmė nutarimą administracinio tiesės pažeidimo byloje nesilaikydama ATPK 248 straipsnyje numatytų ir anksčiau išvardintų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių. Kaip teisingai pažymėjo atsakovas, aplinkybė, kad ir kiti pareigūnai netinkamai vykdė savo pareigas, negali turėti lemiamos reikšmės vertinant pareiškėjų tarnybinius nusižengimus.

Papildomai pastebėtina, jog nors tiesioginė pareiga surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nustatyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tapatybę nėra numatyta T. V. pareigybės aprašyme, tačiau tokia pareiga administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam asmeniui išplaukia ir iš ATPK 260 straipsnio nuostatų dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio (administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė, žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir kt.). Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priimančiam asmeniui (šiuo atveju – A. M.) pareiga nustatyti administracinėn atsakomybėn traukio asmens tapatybę kildintina ir iš ATPK 280 straipsnio, kuriame nurodyta, jog ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) išaiškina, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga; ir iš ATPK 283 straipsnio, pagal kurį administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis pareigūnas paskelbia, kokia byla bus nagrinėjama, kas traukiamas administracinėn atsakomybėn, išaiškina dalyvaujantiems nagrinėjant bylą asmenims jų teises ir pareigas; ATPK 284 straipsnio, pagal kurį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn; taip pat ir iš ATPK 286 straipsnio, kuriame išdėstyti nutarimui administracinio teisės pažeidimo byloje keliami reikalavimai (nutarime turi būti: nutarimą priėmusio organo (pareigūno) pavadinimas; bylos nagrinėjimo data; žinios apie asmenį, kurio byla nagrinėjama, ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam asmeniui ir administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam asmeniui betarpiškai kyla pareiga nustatyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tapatybę.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi, nustatant, ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-706/2010, 2011 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-370/2011).

Dėl Išvadoje ir byloje konstatuoto pareiškėjų neveikimo A. B., nepagrįstai patrauktam administracinėn atsakomybėn, buvo sukeltos pasekmės – antstolių užblokuota jo banko sąskaita. Šiuo atveju akivaizdu, jog pareiškėjų neveikimas, t. y. atitinkamai surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje pristatytojo asmens išvaizdos nesulyginimas su Gyventojų registre esančia nuotrauka, ypač įvertinus tai, jog į policijos komisariatą pristatytas asmuo neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, prieštaravo ATPK 248 straipsnyje įtvirtintiems administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniams. Tai, jog pareiškėjų veika Išvadoje kvalifikuota ir pagal ATPK 1 straipsnį, kuriame iš esmės yra nurodytos bendro pobūdžio nuostatos, įvertinus tai, jog pareiškėjų veika kvalifikuota ir pagal ATPK 248 straipsnį, iš kurio matyti pareiškėjams kylančios pareigos, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog tarnybinis nusižengimas kvalifikuotas netinkamai.

Sprendžiant, ar skundžiamu sprendimu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-384/2013).

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pareiškėjų veikos atitinka Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalyje numatytus tarnybinio nusižengimo požymius, padaryta veika kvalifikuota teisingai, pareiškėjams yra inkriminuotas teisės aktų, pagal kurių reikalavimus jie turėjo įgalinimus veikti, pažeidimas, yra nurodyti veiksmai, kuriuos pagal teisės aktus jie privalėjo atlikti, pareiškėjų neveikimas objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu.

Vidaus tarnybos statutas, kurio 43 straipsnio 4 dalis expressis verbis įtvirtina, jog profesinių sąjungų nariams (išskyrus išimtį, nustatytą šio straipsnio 5 dalyje ir šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 13 punkte) negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš vidaus tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Statuto 43 straipsnio 4 dalis numato platesnes apsaugos garantijas vidaus reikalų sistemos pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, nei jos nustatomos Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje, t. y. profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas skirti tarnybinę nuobaudą, išskyrus atleidimą iš tarnybos, yra privalomas visais atvejais skiriant nuobaudas profesinių sąjungų nariams, o ne tik profesinės sąjungos renkamojo organo nariams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-170/2004). Statuto 43 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu reguliavimu siekiama nustatyti garantijas statutiniams pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, kad jie nebūtų diskriminuojami tarnyboje dėl jų narystės profesinėse sąjungose dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-165/2010). Profesinės sąjungos sutikimas ar nesutikimas yra skirtas asmenį apsaugoti ne nuo drausminės atsakomybės, o nuo diskriminacijos ir persekiojimo už narystę ir veiklą profesinėje sąjungoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1457/2009).

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinę sąjungą dėl išankstinio sutikimo pareiškėjams – profesinės sąjungos nariams – skirti tarnybines nuobaudas (b. l. 18). Pareiškėjai nurodė, kad 2013 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos taryba priėmė sprendimą neduoti sutikimo skirti tarnybines nuobaudas pareiškėjams, kurie yra šios profesinės sąjungos nariai, tačiau prieš pateikdami atsakymą nusprendė organizuoti susitikimą su Vilniaus AVPK viršininku, kuris susitikime su profesinės sąjungos atstovais žodžiu pažadėjo neskirti tarnybinių nuobaudų pareiškėjams, pasiūlė profesinei sąjungai nepateikti atsakymo į Vilniaus AVPK siųstą prašymą duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybines nuobaudas. Atsižvelgdama į tai, profesinė sąjunga nepateikė atsakymų į Vilniaus AVPK kreipimąsi. Pareiškėjų ir profesinės sąjungos teigimu, pareiškėjams paskyrus tarnybines nuobaudas, buvo pažeistas socialinės partnerystės principas.

Bylos duomenys ir tai, kas išdėstyta, patvirtina, jog profesinė sąjunga nepateikė jokio atsakymo į atsakovo pasikreipimą dėl išankstinio sutikimo pareiškėjams skirti tarnybines nuobaudas. Pažymėtina, kad Aprašo 29 punktas įtvirtina, jog vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo. Profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą.

Esant tokiai situacijai, kuomet atsakovas kreipėsi į profesinę sąjungą dėl išankstinio sutikimo pareiškėjams skirti tarnybines nuobaudas, šį kreipimąsi profesinė sąjunga gavo ir buvo priėmusi atitinkamą sprendimą dėl šio pasikreipimo, tačiau dėl priežasčių, priklausiusių išimtinai nuo profesinės sąjungos pasirinkto elgesio modelio, profesinei sąjungai nepateikus minėto sprendimo, teisėjų kolegija nemato pagrindo vertinti, jog tokiu būdu buvo pažeista tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra. Tai, jog nagrinėjamu atveju tarp profesinės sąjungos ir atsakovo kyla socialinio bendradarbiavimo ar savitarpio pasitikėjimo problemų, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjams paskirtos nuobaudos – pastabos, atitinka pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų pobūdį, nuobaudos skyrimo procedūros nepažeistos. Vilniaus AVPK viršininko 2013 m. lapkričio 26 d. įsakymas Nr. 10-TE-833 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo viršilai T. V.“ ir Vilniaus AVPK viršininko 2013 m. lapkričio 27 d. įsakymas Nr. 10-TE-837 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarei inspektorei A. M.“ yra teisėti bei pagrįsti, todėl jų naikinti nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas skundžiamus įsakymus, netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, taikytinus ginčo santykiams, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas (ABTĮ 143 str.) ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjų prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjų A. M. ir T. V. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius