A-1434-492/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492-2817/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06868-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 67.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos teritorinė ligonių kasa) dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. B. padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Valstybinė ligonių kasa, VLK) direktoriaus 2013 m. spalio 10 d. įsakymą Nr. 1P-200 “Dėl tarnybinės nuobaudos A. B. skyrimo“ ir 2013 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. 1P-202; 2) grąžinti pareiškėją į tas pačias pareigas; 3) išmokėti už priverstinės prastovos laiką vidutinį darbo užmokestį.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 1 d. sprendimu (III t., b. l. 18-29) skundą tenkino. Panaikino Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 10 d. įsakymą Nr. 1P-200 “Dėl tarnybinės nuobaudos A. B. skyrimo“. Panaikino Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. 1P-202 „Dėl A. B. atleidimo iš užimamų pareigų“. Grąžino A. B. į Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus pareigas (A lygis, 18 kategorija, pirma kvalifikacinė klasė). Šią sprendimo dalį nurodė vykdyti skubiai. Priteisė pareiškėjui A. B. iš Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 70 913,20 Lt (20 537,88 eurų) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką.

Atsakovas Valstybinė ligonių kasa pateikė apeliacinį skundą (III t., b. l. 35-44), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas taip pat prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti skubų teismo sprendimo vykdymą dalyje dėl A. B. grąžinimo į Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus pareigas iki byla bus išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme.

Nurodo, kad skubus vykdymo procesas būtinas tais atvejais, kai delsimas galėtų sukelti nepataisomą žalą ir ta žala būtų didesnė, nei tuo atveju, jei sprendimas nebūtų vykdomas skubiai. Atsakovas mano, kad šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Mano, kad skubiai vykdytinoje teismo sprendimo dalyje nėra aiškumo. Be to, nurodo, kad atsakovas nereiškė prašymo skubiai grąžinti jį į eitas pareigas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pateikė atsiliepimą į prašymą, nurodydamas, kad atsakovo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo palaiko.

Pažymi, kad atsakovas nesiekė skubiai grįžti į eitas pareigas, kadangi prašymą būti grąžintam į tarnybą pateikė tik 2014 m. spalio 13 d., t. y. praėjus beveik dviem savaitėms po teismo sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismui pareiškėjas taip pat nereiškė prašymo dėl teismo sprendimo skubaus vykdymo. Be to, žinodamas apie tai, kad laisvoms Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus pareigoms užimti yra paskelbtas konkursas, nesiėmė aktyvių veiksmų, kad šios pareigos nebūtų užimtos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo sustabdyti teismo sprendimo dalies, kurią teismas nukreipė vykdyti skubiai, vykdymą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas. Pažymėtina, jog ABTĮ 71 straipsnio 3 dalis įtvirtina baigtinį reikalavimo užtikrinimo priemonių rūšių sąrašą.

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs šalių ginčą dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos sprendė, kad pareiškėjas iš tarnybos buvo atleistas be teisėto pagrindo, todėl panaikinimo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 10 d. įsakymą, kuriuo A. B. skirta tarnybinė nuobauda, taip pat Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 15 d. įsakymą, kuriuo A. B. atleistas iš užimamų pareigų ir grąžino A. B. į Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus pareigas. Teismas nurodė skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl A. B. grąžinimo į Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus pareigas (A lygis, 18 kategorija, pirma kvalifikacinė klasė). Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl teismo sprendimo dalies, susijusios su pareiškėjo grąžinimu į eitas pareigas, aiškumo, o atsakovo argumentai šiuo klausimu iš esmės yra susiję ne su teismo sprendimo rezoliucinės dalies neaiškumu, o su tolimesnės situacijos vertinimu teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu.

Skubaus teismo sprendimo dėl neteisėtai atleisto, perkelto ar nušalinto darbuotojo grąžinimo į darbą vykdymas yra tiesiogiai numatytas įstatyme, t. y. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 302 straipsnio 2 punkte, kuris remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu ginčo teisiniams santykiams taikytinas subsidiariai. Darbo kodekso 302 straipsnio 2 punkte numatyta, kad darbo ginčų komisija arba teismas nurodo skubiai vykdyti sprendimą ar nutartį dėl neteisėtai atleisto, perkelto ar nušalinto darbuotojo grąžinimo į darbą. Paminėtos teisės normos lingvistinė analizė leidžia daryti išvadą, kad dėl skubaus teismo sprendimo vykdymo teismas sprendžia ex officio.

Pažymėtina, kad teisė į darbą yra konstitucinė asmens teisė, kuri yra glaudžiai susijusi ir su nuosavybės teise, todėl ši teisė yra ypatingai saugoma ir ginama. Darbo kodekso 302 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata yra siekiama pagerinti ekonomine prasme ir socialiai silpnesnės darbo teisinių santykių šalies – darbuotojo – teisinę padėtį, užtikrinti, kuo operatyvesnę jo pažeistų teisių gynybą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukreipė skubiai vykdyti teismo sprendimo dalį dėl pareiškėjo grąžinimo į tarnybą. Pareiškėjo prašymas sustabdyti teismo nukreiptos skubiai vykdyti sprendimo dalies vykdymą yra nepagrįstas nei faktinėmis, nei teisinėmis aplinkybėmis, todėl atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė