AS-292-602/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-292-602/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05562-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo SAS FLOVAL atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo SAS FLOVAL skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. gruodžio 22 d. buvo gautas pareiškėjo SAS FLOVAL (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) skundas, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. PP-296 (7-226/2014); 2) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2014 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. (11.3-03.3.5)-K-8329; 3) panaikinti Kauno AVMI 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. (11.3-03.3.5-RA-372)-RA-372; 4) įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) grąžinti pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) permoką.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Išaiškino pareiškėjui, kad skundas dalyje dėl Kauno AVMI 2014 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. (11.3-03.3.5)-K-8329 ir 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. (11.3-03.3.5-RA-372)-RA-372 panaikinimo gali būti paduotas Kauno apygardos administraciniam teismui.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi, prašydamas panaikinti MGK 2014 m. lapkričio 25 d. protokolinį sprendimą Nr. PP-296 (7-226/2014), kuriuo MGK atsisakė priimti ir nagrinėti pareiškėjo 2014 m. lapkričio 6 d. skundą dėl Kauno AVMI 2014 m. spalio 9 d. rašto Nr. (11.3-03.3.5)-K-8329. Iš Kauno AVMI 2014 m. spalio 9 d. sprendimo turinio matyti, kad juo Kauno AVMI pareiškėjui suteikė informaciją apie pareiškėjo prašymo grąžinti susidariusią 302 775 Lt PVM permoką už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. eigą. Šiuo Kauno AVMI sprendimu nebuvo atlikti jokie mokesčio administratoriaus veiksmai, patenkantys į Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 2 straipsnio 21 punkto apimtį. Todėl ginčas dėl šio sprendimo negali būti laikomas mokestiniu ginču MAĮ 2 straipsnio 21 punkto prasme.

Teismas pažymėjo, jog MAĮ IX skyriuje nustatyta dvejopa mokesčių administratoriaus sprendimų apskundimo tvarka, t. y. dėl vienų sprendimų yra privaloma ikiteisminė nagrinėjimo procedūra (MAĮ 145 str. 1, 2 dalys), dėl kitų sprendimų apskundimo nustatytas tiesioginis kreipimasis į teismą (MAĮ 146 str.). Atsižvelgiant į tai, kad MGK keliamas ginčas dėl Kauno AVMI 2014 m. spalio 9 d. sprendimo teisėtumo nepriskirtas mokestiniam ginčui, tokio pobūdžio ginčo išsprendimui yra taikytina MAĮ 146 straipsnyje nustatyta tvarka (ginčą spręsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka). Tai, kad Kauno AVMI 2014 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. (11.3-03.3.5-RA-372)-RA-372 skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais nurodyta ir pačiame sprendime.

Teismas pažymėjo, jog MGK 2014 m. lapkričio 6 d. protokolinis sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas buvo paliktas nenagrinėtas, keliamo ginčo kontekste pareiškėjui nesukėlė teisinių pasekmių, nes šiuo sprendimu nebuvo užkirsta galimybė pasinaudoti teismine gynyba, t. y. pareiškėjui yra išlikusi teisė Kauno AVMI 2014 m. spalio 9 d. sprendimą apskųsti ABTĮ nustatyta tvarka (tiesiogiai kreipiantis į teismą). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl MGK 2014 m. lapkričio 25 d. protokolinio sprendimo Nr. PP-296(7-226/2014) panaikinimo nelaikytinas reikalavimu, skųstinu administraciniam teismui. Taigi teismas skundo dalį dėl MGK 2014 m. lapkričio 25 d. protokolinio sprendimo Nr. PP-296 (7-226/2014) panaikinimo atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti Kauno AVMI 2014 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. (11.3-03.3.5)-K-8329 ir 2014 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. (11.3-03.3.5-RA-372)-RA-372. Pagal ABTĮ 35 straipsnį skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsniu, teismas pareiškėjui išaiškino, kad teikiant skundą dėl šių sprendimų ginčo šalimi (atsakovu) būtų Kauno AVMI, todėl teritorinis teismingumas turėtų būti nustatomas pagal šio viešojo administravimo subjekto buveinės vietą, t. y. skundas dėl šių sprendimų teisėtumo turėtų būti paduodamas Kauno apygardos administraciniam teismui. Atsižvelgiant į tai, skundo dalį dėl minėtų Kauno AVMI sprendimų panaikinimo atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalie 2 punkto pagrindu.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti grąžinti PVM permoką yra išvestinis iš reikalavimų panaikinti Kauno AVMI sprendimus.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo minėtą nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundą priimti. Atskirajame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Ginčas turėjo būti kvalifikuotas kaip mokestinis ginčas, todėl skundas turėjo būti priimtas. VMI, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neteisingai traktavo, kad PVM permoka yra įskaityta, todėl jos yra nelikę, o nelikus permokos ginčas dėl jos nebėra mokestinis. Pareiškėjo nuomone, PVM permoka yra išlikusi ir įvykus naujoms aplinkybėms atsirado pagrindas reikalauti ją gražinti, todėl atsisakius ją gražinti, ginčas yra mokestinis, nes šalys (mokesčių mokėtojas ir mokesčių administratorius) skirtingai vertina mokestinės permokos aplinkybę. Pareiškėjas vertina, kad mokestinė permoka vis dar yra, nes įsigijus įrangą, PVM buvo sumokėtas ir niekada nebuvo gražintas, o sugrąžinimui reikalingos ekonominės veiklos kriterijus buvo aiškiai patenkintas įrangą realizavus 2013 m.

2. Ginčas kilo tada, kai mokesčių mokėtojas 2014 m. rugsėjo 17 d. patikslino prašymą gražinti PVM už 2010 m., įvykus naujoms aplinkybėms 2013 m., tačiau VMI atsisakė svarstyti šį klausimą, nes 2012 m. birželio 8 d. patikrinimo aktu ši nepriemoka nebuvo konstatuota. Pareiškėjas iš tiesų neginčijo 2012 m. birželio 8 d. akto, nes tuo metu kilus abejonėms, ar įsigyta įranga bus panaudota ekonominėje veikloje, pareiškėjas nusprendė palaukti jos realizavimo ir tada patikslinti PVM atskaitą. Šiuo atveju pareiškėjas nekėlė klausimo dėl 2012 m. birželio 8 d. patikrinimo akto teisėtumo, o atsižvelgiant į ūkines operacijas, atliktas per 2013 m., patikslino savo deklaraciją ir prašė gražinti sumokėtą PVM. Todėl ginčas kilo dėl sumokėto PVM gražinimo, o ne dėl 2012 m. birželio 8 d. patikrinimo akto.

3. Mokesčių mokėtojui patikslinus savo deklaraciją už 2010 metus nauju pagrindu, šis klausimas turėjo būti svarstomas iš naujo, nes jis buvo pateiktas remiantis naujomis aplinkybėmis.

4. Ginčas dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką teisėtumo yra mokestinis ginčas, kuriam pagal MAĮ 145 straipsnio 1 dalį taikytina ikiteisminė ginčų nagrinėjimo procedūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas SAS FLOVAL kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti MGK 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. PP-296 (7-226/2014); 2) panaikinti Kauno AVMI 2014 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. (11.3-03.3.5)-K-8329; 3) panaikinti Kauno AVMI 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. (11.3-03.3.5-RA-372)-RA-372; 4) įpareigoti VMI grąžinti PVM permoką.

Pirmosios instancijos teismas skundą atsisakė priimti. Teismas pažymėjo, jog MGK 2014 m. lapkričio 6 d. protokolinis sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas buvo paliktas nenagrinėtas, keliamo ginčo kontekste pareiškėjui nesukėlė teisinių pasekmių. Teismas taip pat išaiškino pareiškėjui, kad skundas dalyje dėl Kauno AVMI 2014 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. (11.3-03.3.5)-K-8329 ir 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. (11.3-03.3.5-RA-372)-RA-372 panaikinimo gali būti paduotas Kauno apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas atskiruoju skundu su tokia teismo nutartimi nesutinka ir nurodo, kad ginčas turėjo būti kvalifikuotas kaip mokestinis ginčas. Paaiškina, kad Bendrovė yra įsigijusi medžio anglies gaminimo įrangą 2010 metais. Ši įranga gamybai nebuvo naudojama, nes buvo skirta perpardavimui. 2014 metais įranga buvo parduota ir išgabenta iš Lietuvos į Rusiją. Bendrovė jau 2012 metais prašė gražinti įsigijimo PVM, tačiau mokesčių administratorius, remdamasis aplinkybe, kad įranga nėra naudojama, atsisakė gražinti PVM. Po pardavimo ir įrangos išvežimo Bendrovė vėl kreipėsi dėl PVM gražinimo, tačiau VMI atsakė, kad sprendimas jau priimtas 2012 metais ir negali būti keičiamas. Pareiškėjas mano, kad 2014 metais esant naujoms aplinkybėms negalima laikyti, kad mokesčių mokėtojas vis dar nevykdo veiklos, nes jis jos nevykdė 2012 metais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. ABTĮ 26 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokesčių administravimo subjektų sprendimai ar veiksmai (neveikimas) mokesčių, kitų privalomų mokėjimų klausimais, išskyrus mokestinius ginčus, skundžiami šiame įstatyme nustatyta tvarka. Pagal MAĮ 146 straipsnį skundai dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) sprendimų, nenurodytų šio Įstatymo 145 straipsnyje, jų nepriėmimo, taip pat skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų (jų nepriėmimo), kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal MAĮ 2 straipsnio 21 dalį mokestiniai ginčai – ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). MAĮ 145 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokestiniams ginčams šiame įstatyme nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra.

Taigi įstatymuose nustatyta skirtinga mokesčių administratoriaus sprendimų apskundimo tvarka mokestiniams ginčams ir kitiems ginčams, kurie nepriskirtini mokestinių ginčų kategorijai. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija mokesčių administratoriaus priimtus sprendimus, kuriais atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymus, ir šiam ginčui, pagal minėtas normas, nėra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, todėl ginčijamų sprendimų apskundimui yra taikomos ABTĮ nuostatos. Tokia apskundimo tvarka buvo nurodyta ir Kauno AVMI sprendimuose, dėl kurių panaikinimo kreipėsi pareiškėjas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl Kauno AVMI 2014 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. (11.3-03.3.5)-K-8329 ir 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. (11.3-03.3.5-RA-372)-RA-372 panaikinimo pareiškėjas turėjo kreiptis tiesiogiai į administracinį teismą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Kauno AVMI priėmė sprendimus, kuriais pareiškėjo prašymų iš esmės nenagrinėjo, todėl pareiškėjui kreipusis į teismą, būtų sprendžiamas klausimas dėl to, ar pagrįstai buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymus. Būtent nagrinėjant bylą iš esmės gali būti atsakyta, ar galima laikyti, kad, kaip teigia pareiškėjas atskirajame skunde, 2014 metais jis kreipėsi į mokesčių administratorių esant naujoms aplinkybėms, todėl mokesčių administratorius nepagrįstai nenagrinėjo jo prašymų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias skundo priėmimą, dėl to priėmė iš esmės teisingą nutartį, kurios naikinti nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo SAS FLOVAL atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius