A-525-1483-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-1483/2014 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00162-2013-2 Procesinio sprendimo kategorija 20 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio

11 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Anykščių rajono vartotojų kooperatyvo skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Anykščių rajono vartotojų kooperatyvo skundą atsakovui Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas Anykščių rajono vartotojų kooperatyvas su skundu (b. l. 2–3), kurį patikslino (b. l. 60–62), kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2013 m. birželio 20 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus nutarimą Nr. 89-53-IL-533 „Dėl ekonominių sankcijų už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ (toliau – ir Nutarimas). Paaiškino, jog Nutarimu atsakovas pareiškėjui taikė ekonominę sankciją – skyrė

2 050 Lt baudą už tai, kad 2013 m. gegužės 22 d. pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje Nr. 106, esančioje (duomenys neskelbtini), Anykščiuose, pardavėja D. B. neblaiviam asmeniui pardavė vieną butelį 0,5 l talpos „Šnekorių“ alaus. Dėl to pardavėjai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nors ji pati iškvietė policiją, nes pirkėjas sumokėjo tik už vieną butelį alaus, o kitą bandė išnešti iš parduotuvės nesumokėjęs. Pareiškėjas pabrėžė, kad pirkėjas neatrodė neblaivus, buvo tvarkingas, kalbėjo aiškiai, dėl jo neblaivumo nekilo įtarimų nei pačiai pardavėjai, nei pagal pardavėjos iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams. Pareigūnų prašymu, pardavėja surašė pareiškimą tik dėl pirkėjo bandymo pavogti alų. Tarnybiniame pranešime neteisingai nurodyta, kad pirkėjui pirma buvo nustatytas neblaivumas, o tik paskui jis pristatytas į policijos komisariatą. Apie pirkėjo neblaivumą nebuvo kalbos, pirkėjo neblaivumas tą pačią dieną jam esant parduotuvėje nebuvo nustatytas. Pareiškėjas pabrėžė, kad jeigu pardavėja būtų bent įtarusi, kad pirkėjas neblaivus, ji nebūtų jam pardavusi alaus, o po to pati iškvietusi policijos. Pažymėjo, jog 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Anykščių rajono apylinkės teismas nutraukė D. B. administracinę bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 164 straipsnio 3 dalį už 2013 m. gegužės 22 d. jos padarytą Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimą, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Atsakovas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą (b. l. 50–51; 65–66), nurodė, kad Nutarimas nėra keistinas. Paaiškino, jog pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje buvo užfiksuotas alkoholinių gėrimų pardavimo neblaiviam asmeniui faktas, todėl minėtai įmonei už AKĮ 18 straipsnio 4 dalies

2 punkto reikalavimų pažeidimus pagrįstai buvo taikyta ekonominė sankcija. Pažymėjo, jog minėtame AKĮ normoje įtvirtina imperatyvi teisės norma, nenumatanti jokių išimčių, t. y. numatytas absoliutus draudimas pardavinėti alkoholį neblaiviems asmenims. Pareiškėjas privalo imtis visų priemonių, kuriomis būtų užkardytas alkoholinių gėrimų pardavimas neblaiviems asmenims. Įstatymų leidėjas nenurodė priemonių, kurių turėtų imtis ūkio subjektas, vykdydamas teisės aktų reikalavimus, tai palikta šio subjekto nuožiūrai. Nepaisant to, kad pareiškėjo pardavėjos atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta nesant administracinio pažeidimo sudėties, t. y. pardavėjos tyčios, alkoholio pardavimo neblaiviam asmeniui pareiškėjo parduotuvėje faktas yra įrodytas byloje surinktais įrodymais, todėl ekonominė sankcija pareiškėjui taikyta teisingai ir pagrįstai.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 6 d. sprendimu (b. l. 75–79) (sprendimo datos „2013 m. sausio 6 d.“ nurodymas laikytinas rašymo apsirikimu) skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas vertino, jog pareiškėjui parduotuvėje (duomenys neskelbtini) Anykščiuose yra suteikta teisė verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išsinešimui nuo 8 val. iki 22 val. Iš atsakovo pareigūnės 2013 m. birželio 18 d. pareiškėjui dėl AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimo surašyto protokolo Nr. 89-53-IL-533 ir atsakovo l. e. pareigas viršininkės 2013 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 89-53-IL-533, kuriuo pareiškėjui paskirta ekonominė sankcija –

2 050 Lt bauda bei administracinėje byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad ekonominė sankcija pareiškėjui taikyta už tai, kad jam priklausančioje parduotuvėje Nr. 106, esančioje Anykščiuose, Storių g. 1, 2013 m. gegužės 22 d. 18 val. 20 min. neblaiviam asmeniui buvo parduotas 0,5 litro talpos stiklinis butelis 7,5 proc. stiprumo „Šnekorių“ alaus. Alkoholį neblaiviam asmeniui pardavė pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje pardavėja dirbanti D. B.. Skiriant baudą, atsižvelgta į tai, kad 2013 m. balandžio 11 d. pareiškėjui jau buvo taikyta ekonominė sankcija už AKĮ pažeidimą. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad pagal iškvietimą dėl alaus butelio vagystės iš pareiškėjui priklausančios parduotuvės Storių g. 1 Anykščių mieste atvykusio atsakovo patrulių būrio vyresniojo patrulio M.

E. 2013 m. gegužės 23 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog šiam pareigūnui kartu su kitu pareigūnu E. J. 2013 m. gegužės

22 d. apie 18 val. 29 min. nuvykus į pareiškėjui priklausančią parduotuvę Anykščių mieste (duomenys neskelbtini), pareigūnai rado alaus butelio vagyste iš parduotuvės įtariamą asmenį E. B., kuris pareigūnui atrodė neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis svirdinėjo

į šonus. Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad parduotuvės pardavėja D. B. paaiškino, jog minėtam asmeniui ji pardavė vieną alaus

butelį, o kitą butelį vyriškis bandė išsinešti nesumokėjęs. Iš prekių pirkimo kvito nustatyta, kad 2013 m. gegužės 22 d. 18.20val. E. B. pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje Storių g. 1 Anykščių mieste buvo parduotas 1 butelis „Šnekorių“ alaus, kuris vėliau iš jo buvo paimtas policijos pareigūnų pagal 2013 m. gegužės 23 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolą. 18 val. 50 min. pareigūnas M. E. alkoholio kiekio matuokliu Lion alcometer 500 nustatė 1,68 promilės E. B. girtumą, ką

patvirtina asmens blaivumo testo Nr. 7084 rezultatai, kurie yra pasirašyti E. B., o taip pat 2013 m. gegužės 23 d. E.

B. apklausos protokolas, kuriame užfiksuoti jo paaiškinimai, jog 2013 m. gegužės 22 d. vakare jis apie 18 val. namuose su draugu gėrė alų, o jo pritrūkus nuėjo į pareiškėjui priklausančią parduotuvę, kur pasiėmė du butelius alaus, tačiau nesumokėjus už vieną iš pasiimtų butelių, jam buvo iškviesta policija. 2013 m. gegužės 23 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2-347-266/2013 buvo nustatyta, kad E. B. 2013 m. gegužės 22 d. apie 18 val. pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje Storių g. 1 Anykščiuose pavogė butelį alaus už 1,94 Lt ir tokia veika padarė pažeidimą (smulkaus svetimo turto pagrobimą), numatytą ATPK 50 straipsnyje. Teismo nutarime nustatyta, kad minėtą nusižengimą E. B. padarė būdamas neblaivus. 2013 m. gegužės 23 d. D. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad ji 2013 m. gegužės 22 d. 18 val.

20 min., dirbdama pardavėja pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje Storių g.

1 Anykščių mieste, pardavė neblaiviam E. B., kuriam buvo nustatytas 1,68 promilės girtumas, vieną 0,5 litro talpos butelį 7,5 proc. stiprumo „Šnekorių“ alaus, tuo pažeisdama AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir padarydama prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimą, numatytą ATPK 164 straipsnio 3 dalyje. D. B. atsisakė pateikti paaiškinimą bei pasirašyti minėtame protokole. 2013 m. gegužės 23 d.

rašytiniame paaiškinime pareiškėjui D. B. nurodė, kad E. B. 2013 m. gegužės 22 d. pareiškėjui priklausančioje

parduotuvėje apie 18 val.15 min. pirko alkoholinį gėrimą – butelį alaus, o kitą butelį bandė išsinešti pasikišęs po baltiniais, todėl ji iškvietė policiją. 2013 m. rugsėjo 27 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nutarime administracinėje byloje Nr. A2.8-360-913/2013 nustatyta, kad 2013 m. gegužės 22 d. pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje, esančioje Storių g. 1 Anykščių mieste, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku D. B. pardavė E. B., kuriam 2013 m. gegužės 22 d. 18.50 min. buvo nustatytas 1,68 promilės girtumas, 0,5 litro talpos butelį „Šnekorių“ alaus. Teismo posėdyje apklausus 2013 m. gegužės 22 d. pagal iškvietimą dėl alaus butelio vagystės į pareiškėjui priklausančią parduotuvę atvykusius policijos pareigūnus E. J. ir M. E., 2013 m. rugsėjo 27 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nutarime nustatyta, kad atvykę į parduotuvę šie policijos pareigūnai pastebėjo, kad E.

B. buvo neblaivus, nes jo drabužiai buvo išsipešioję, o iš burnos sklido alkoholio kvapas. Teismas nustatė, kad, 2013 m. gegužės 22 d. parduodant neblaiviam E. B. alaus butelį, D. B. veiksmuose neįrodytas administracinio teisės pažeidimo subjektyvinės sudėties požymis – tyčia, todėl ji negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK

164 straipsnio 3 dalį, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Pareiškėjo rašytiniame paaiškinime, adresuotame atsakovo l. e. pareigas viršininkei, nurodyta, kad tarp pagal pardavėjos iškvietimą į pareiškėjui priklausančią parduotuvę 2013 m. gegužės 22 d. atvykusių pareigūnų vyko pokalbis tik dėl alaus butelio vagystės, o pareigūnai parduotuvėje pardavėjos akivaizdoje alkoholio kiekio matuokliu nenustatė E.

B. neblaivumo. Iš byloje esančio garso įrašo, kuriame užfiksuotas 2013 m. gegužės 22 d. vykęs policijos pareigūnų pokalbis su pardavėja, nustatyta, kad pareigūnai informavo pardavėją, jog alų pirkęs E. B. buvo neblaivus. Įvertinęs administracinėje byloje surinktus rašytinius įrodymus teismas konstatavo, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad alkoholinis gėrimas, tai yra „Šnekorių“ alaus butelis pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje 2013 m. gegužės 22 d. 18 val. 20 min. buvo parduotas nuo alkoholio apsvaigusiam asmeniui (1,68 promilės girtumas) E. B.: tą patvirtino policijos pareigūno M. E. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, jog policijos pareigūnui pirkėjas atrodė akivaizdžiai neblaivus: nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis svirdinėjo, alkoholio kiekio matuoklio parodymai, kuriais nustatytas alkoholį įsigijusio asmens 1,68 promilės girtumas, teismo nutarimas patraukti alkoholį pirkusį asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50 straipsnį, kuriuo pripažinta, kad asmuo nusižengimo padarymo metu buvo neblaivus, 2013 m. rugsėjo 27 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.8-360-913/2013 nustatytos faktinės aplinkybės ir kita. Tuo tarpu įrodymų, paneigiančių 2013 m. gegužės 22 d. 18 val. 20 min. alkoholio pardavimo pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje neblaiviam asmeniui faktą, byloje nėra. Pažymėta, jog pareiškėjas neginčija šios nustatytos faktinės aplinkybės, tačiau byloje nesutariama dėl alkoholio pardavimo neblaiviam asmeniui faktinės aplinkybės teisinio vertinimo ir jo įtakos pareiškėjo atsakomybei, kadangi alkoholį pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje pardavusios D. B. atžvilgiu administracinė byla pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalį nutraukta. Teismas citavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalį,

58 straipsnio 2 dalį, nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 27 d. Anykščių rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2-8-360-913/2013 ir šioje administracinėje byloje skiriasi dalyvaujantys asmenys. Be to, Anykščių rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje buvo sprendžiamas fizinio asmens atsakomybės klausimas ATPK požiūriu, tuo tarpu šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar juridinis asmuo tinkamai vykdė AKĮ

18 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintą pareigą. Esant šioms aplinkybėms, paminėtas teismo nutarimas prejudicinės galios šioje byloje neturi. Minėtas teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjamoje administracinėje byloje yra rašytinis įrodymas, kuris vertinamas kartu su visais kitais byloje surinktais įrodymais, o jų visuma neginčijamai patvirtina 2013 m. gegužės 22 d. apie 18 val. 20 min. įvykusį pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje Storių g. 1, Anykščiuose alkoholio neblaiviam asmeniui pardavimo faktą. Teismas citavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir konstatavo, jog AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintas imperatyvas, atsižvelgiant į alkoholinių gėrimų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, pobūdį, suponuoja ūkio subjekto pareigą imtis visų reikiamų organizacinių ir kitų (pavyzdžiui, darbuotojų mokymai; vidaus teisės aktai, numatantys darbuotojų pareigą įsitikinti, ar pirkėjas nėra neblaivus, esant abejonei alkoholinių gėrimų neparduoti) priemonių, kad toks įstatyme įtvirtintas reikalavimas būtų veiksmingai užtikrintas. Pareiškėjas neįrodė, kad jis ėmėsi visų priemonių, kad jo darbuotojai veiksmingai užtikrintų, kad nebūtų pažeistas AKĮ nustatytas draudimas parduoti alkoholį neblaiviam asmeniui. Byloje nustatyta, kad dėl kito įvykio (alaus butelio vagystės) atvykę pareigūnai pastebėjo akivaizdžius alkoholio pirkėjo neblaivumą patvirtinančius požymius: nuo jo sklidusį alkoholio kvapą, svirduliavimą. Pats E. B. patvirtino, kad iki įsigydamas pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje alkoholį, vartojo alkoholinius gėrimus, o jam nustatytas 1,68 promilės girtumas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2 ir 3 punktais, atitinka asmens neblaivumo būseną. Todėl šiuo atveju vien tai, kad pareiškėjo darbuotoja nebuvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalį, nelaikytina aplinkybe, atleidžiančia pareiškėją kaip juridinį asmenį nuo atsakomybės.

III.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 82–83), kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriais 2013 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. 89-53-IL-533 panaikinti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad Anykščių rajono apylinkės teismo nutarimas prejudicinės galios šioje byloje neturi, nes šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar juridinis asmuo, pareiškėjas, tinkamai vykdė AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintą pareigą.

Apelianto vertinimu, Anykščių rajono apylinkės rajono teismo nutarimas yra pagrindas panaikinti Nutarimą. Pareiškėjo pardavėjai nepadarius administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalį, pareiškėjui netaikytina AKĮ 34 straipsnio 3 dalyje numatyta ekonominė sankcija. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 91–92). Atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, pažymi, jog pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad administracinė byla D. B. atžvilgiu buvo nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, nes nebuvo pažeistas AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimas, klaidinga.

Minėtame Anykščių rajono apylinkės teismo nutarime nurodyta, kad pardavėja neturėjo pagrindo įtarti, kad pirkėjas yra neblaivus ir atsisakyti jį aptarnauti, todėl alkoholinių produktų pardavimas, kaip vėliau paaiškėjo, neblaiviam asmeniui, nesudarė administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes neįrodyta pardavėjos tyčia. Tačiau tai nekeičia fakto, kad alkoholiniai gėrimai buvo parduoti neblaiviam asmeniui. Nurodo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, AKĮ, kaip specialus aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų dėl AKĮ nuostatų pažeidimo taikymu, numato savarankišką atsakomybę subjektams, kurie verčiasi alkoholinių gėrimų pardavimu, tarp jų ir juridiniams asmenims, pagal atitinkamą licenciją savo ūkinėje veikloje besiverčiantiems prekyba šiais gėrimais.

Ekonominės sankcijos minėtiems subjektams, taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus, įtvirtintus ATPK.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2013 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 89-53IL-533, kuriuo pareiškėjui taikyta ekonominė sankcija – skirta 2 050 Lt bauda už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyto draudimo parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims pažeidimą teisėtumo ir pagrįstumo. Iš ginčijamo Nutarimo matyti, kad pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje pardavėja D. B. pardavė vieną 0,5 litro talpos stiklinį butelį alaus neblaiviam asmeniui, kuriam nustatytas 1,68 promilės girtumas. Pažymėtina, jog alkoholio produktai dėl savo daromo neigiamo poveikio žmogaus sveikatai ir gerovei yra specifiniai civilinės apyvartos objektai. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje (2004 m. sausio 26 d. nutarimas) yra nurodęs, kad valstybė gali nustatyti specialų, būtent šio produkto apyvartai skirtą teisinį reguliavimą. Konstitucinio Teismo teigimu, minėtasis ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas, inter alia tai, kad didmeninė bei mažmeninė prekyba alkoholio produktais yra licencijuojama veikla, taip pat tai, kad už šio ypatingo valstybinio reglamentavimo režimo pažeidimus gali ir turi būti nustatytos sankcijos, yra pagrįstas, konstituciškai pateisinamas dalykas, dėl inter alia visiems žinomų neigiamų padarinių, kuriuos žmonių sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms gali sukelti alkoholio vartojimas (2008 m. sausio 21 d. nutarimas). Siekiant sulaikyti asmenis nuo piktnaudžiavimo alkoholiu nustatytas draudimas parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims, įtvirtintas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte. Šio reikalavimo įgyvendinimas užtikrinamas nustatant pareigą ūkio subjektui, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojui, imtis reikiamų priemonių tam, kad nebūtų pažeistas minėtas draudimas. Tačiau pareigos užtikrinti, jog nebūtų pažeidžiamas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio

4 dalies 2 punkto reikalavimas, konkretus turinys nėra atskleistas. Atsižvelgdamas į tai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog ūkio subjektas, turintis licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, turi tam tikrą laisvę pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą, tačiau jis turi imtis tokių priemonių, kokių atitinkamomis aplinkybėmis imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-351/2013). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, jog atsakovui priklausančios parduotuvės Nr. 106, esančios Anykščiuose, pardavėja D. B. 2013 m. gegužės 22 d. 18.20 val. pardavė E. B. alkoholinį gėrimą – vieną butelį, 0,5 l talpos, alaus. Minėtai pardavėjai pastebėjus, jog pirkėjas dar vieną butelį alaus ketino išsinešti nesusimokėjęs, buvo iškviesta policija. Į nurodytą parduotuvę atvykę policijos pareigūnai E. B. sulaikė ir įtarę, jog asmuo yra neblaivus, 18.50 val. patikrino jo blaivumą alkotesteriu, kuriuo nustatytas 1.68 promilės girtumas. Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra numatyta alkoholinius gėrimu parduodančio pardavėjo teisė ir juo labiau pareiga tikrinti asmens blaivumą. Parduotuvių darbuotojai gali tik stebėti pirkėjo elgesį, kuris leistų daryti prielaidą, kad stebimas pirkėjas yra neblaivus. Kaip nustatyta pagal byloje esančius duomenis, tiek pardavėja D. B., tiek kartu su ja tuo metu parduotuvėje dirbusi kita pardavėja, alkoholio pardavimo E. B. momentu, pagal išorinius būklės požymius neįžvelgė, kad minėtas asmuo yra neblaivus. Anykščių rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną D. B. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 164 straipsnio

3 dalį nutraukė nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (nenustačius D. B. tyčios). Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluota pozicija (pvz. 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-2928/2011), jog ekonominės sankcijos ūkio subjektams taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinės teisės pažeidimus, įtvirtintus Administracinių teisės pažeidimų kodekse, spręstinas klausimas dėl fizinio ir juridinio asmenų atsakomybės ryšio.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifika, t. y. tai, kad jis yra savarankiškas teisinių santykių subjektas, turintis teisinį veiksnumą ir teisnumą, pavadinimą, organizacinį vientisumą, jo turtas yra atskirtas nuo jo dalyvių turto, tačiau jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis, suponuoja ir jo kaltės specifiškumą. Juridinio asmens kaltė sietina su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ir jo interesais kalte (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas Nr. 34/2008).

Todėl juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005). Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendime Nr. A858-351/2013 konstatavo, jog ,,ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai AKĮ požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais“.

Taigi, teisėjų kolegija pripažįsta, kad ekonominė sankcija pagal ankstesnę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2011 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-2928/2011) ūkio subjektams gali būti taikoma nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinės teisės pažeidimus, įtvirtintus Administracinių teisės pažeidimų kodekse, todėl vertina nagrinėjamu atveju nustatytas byloje faktines aplinkybes. Nustatyta, jog pardavėjos vertino

E. B. judesius, kalbą jo buvimo parduotuvėje metu, iš anksčiau pažįsta šį pirkėją, žino jo elgesio ypatumus, kad pardavėjos pačios iškvietė į parduotuvę policiją. Tai, kad asmuo neblaivus, patikrinus blaivumą alkotesteriu, konstatuota praėjus pusvalandžiui po alaus butelio pardavimo momento. Policijos pareigūnai, atvykę į parduotuvę iškart nesiėmė veiksmų aptariamam Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimui ištirti, administracinio teisės pažeidimo protokolas D. B. surašytas tik kitą dieną. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju laiko faktorius itin svarbus, kadangi kalbama apie asmens girtumą – priklausomai nuo praėjusio laiko kintančią asmens būseną. Taigi, teisėjų kolegija pasisako, kad objektyvių aplinkybių, įrodančių, jog pardavėja aptariamoje situacijoje privalėjo padaryti išvadą, jog asmuo yra neblaivus ir todėl jam alkoholinio gėrimo neparduoti, nenustatyta. Tai, kad asmuo, kaip paaiškėjo vėliau, buvo neblaivus, bet pardavėja to neįžvelgė, laikytina suklydimu, kurį lėmė subjektyvios aplinkybės – pardavėjos subjektyvus situacijos suvokimas, kuriam įtakos pareiškėjas – pardavėjos darbdavys, negalėjo daryti. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad Anykščių rajono vartotojų kooperatyvas nesiėmė visų reikiamų priemonių užtikrinti draudimo neparduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyrius nutarime Nr. 89-53IL-533 nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas padarė pažeidimą, nustatytą Alkoholio įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte ir kad pažeidimas įrodytas surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Todėl atsakovas priėmė neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas. Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija pasisako, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą palikti galioti atsakovo priimtą Nutarimą ir pareiškėjui paskirtą ekonominę sankciją. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies

3 punktu, 88 straipsnio 2 punktu teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a

pareiškėjo Anykščių rajono vartotojų kooperatyvo apeliacinį skundą tenkinti. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Panaikinti atsakovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2013 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. 89-53-IL-533 „Dėl ekonominių sankcijų už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“. Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas