A-556-1768-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-1768/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03054-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 9.2.1; 9.5; 9.8.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Risatas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Risatas“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas likviduojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir LUAB) „Risatas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti:

1) Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) 2013 m. sausio 3 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (6.5)-113;

2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, ) 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. 69-44 „Dėl LUAB „Risatas“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 2013-01-22 skundo“;

3) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2013 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. S-108(7-99/2013) „Dėl LUAB „Risatas“ 2013-04-25 skundo“.

Pareiškėjas paaiškino, kad ginčas kilo dėl mokesčių administratoriaus sprendimo papildomai apskaičiuoti mokesčius, mokesčių delspinigius ir skirti baudą, taikant turinio viršenybės prieš formą principą (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 69 straipsnis). Klaipėdos AVMI 2012 m. spalio 10 d. patikrinimo akte Nr. AB16-23 (toliau – ir patikrinimo aktas Nr. AB16-23) nenurodyta, kokias iškreiptas sandorio aplinkybes atkūrė mokesčių administratorius, nurodyta tik, kad „Rindale Investments Co.

LLC“ pardavė žymiai brangiau katalizatorių laužą, negu pirko iš pareiškėjo, tačiau nenurodyta, už kokią sumą „Rindale Investments Co. LLC“ pardavė tą katalizatorių laužą Anglijos įmonėms, t. y. mokesčių administratorius, nenustatęs šios sumos, konstatavo, kad didžioji dalis pelno liko „Rindale Investments Co. LLC“, o ne LUAB „Risatas“. Pasak pareiškėjo, mokesčių administratorius net nenustatė, ar „Rindale Investments Co. LLC“ Anglijos įmonėms pelningai pardavė iš pareiškėjo įsigytą katalizatorių laužą.

Pažymėjo, kad patikrinimo akte Nr. AB16-23 nepasisakyta dėl mokestinio ginčo metu pareiškėjo pateiktos „Rindale Investments Co. LLC“ pažymos, kad „Rindale Investments Co. LLC“ nepirko iš pareiškėjo katalizatorių laužo, kuriame būtų brangiųjų metalų. Be to, pagal Chemijos institute ne kartą darytas chemines analizes, pareiškėjo katalizatorių lauže brangiųjų metalų nėra, tai patvirtinanti pažyma buvo pateikta mokestinio ginčo metu, bet mokesčių administratorius jos MGK su byla neperdavė. MGK posėdyje dalyvavo Chemijos instituto darbuotojas, paliudijęs, kad pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Chemijos institutą dėl katalizatorių laužo cheminės analizės atlikimo bei kad nė karto šiame lauže brangieji metalai neaptikti.

Mokesčių administratorius MGK pateikė 2009 m. spalio 19 d. įmonės „Kuusakoski recycling“ raštą Nr. 09/1019-1, kuriame nurodyta, kad ši įmonė 2005 m. ir 2007 m. supirko elektros ir elektroninės įrangos laužą, kurio vidutinė kaina svyruoja nuo 0,42 Lt iki 0,46 Lt už kg, tačiau šis raštas patikrinimo akte Nr. AB16-23 nenurodytas ir nevertintas. Patikrinimo akte Nr. AB16-23 nurodyta, kad pareiškėjas 2006 m.–2007 m. supirko 24 407 kg elektronikos laužo, per tą patį laikotarpį nupirkta 22 560 kg katalizatorių laužo. Pritaikęs ekonominių modelių metodą, mokesčių administratorius apskaičiavo mokesčio bazę, imdamas vidutinę mažiausią rinkos kainą, kuri svyruoja nuo 166 iki 251 Lt už 1 kg.

Pagal mokesčių administratoriaus surinktą informaciją, už supirktą elektronikos laužą mažiausia rinkos kaina yra 0,42 Lt–0,46 Lt už 1 kg. Pareiškėjo manymu, patikrinimo akte Nr. AB16-23 mokesčio bazė turėjo būti apskaičiuojama imant elektronikos laužo mažiausią rinkos kainą, t. y. 0,42 Lt–0,46 Lt už 1 kg. Patikrinimo akte Nr. AB16-23 nurodyta, kad mokesčių administratorius atkūrė tikrąsias sandorio aplinkybes, t. y. „Rindale Investments Co. LLC“ už iš pareiškėjo nupirktą katalizatorių laužą gavo iš Anglijos įmonės Engelhard Sales LTD atlygį, siekusį nuo 132 Lt iki 181 Lt už 1 kg.

Tačiau mokesčių administratorius nenurodo, kokiu būdu apskaičiavo vidutinę kainą. Todėl neaišku, kokias iškreiptas sandorio aplinkybes atkūrė mokesčių administratorius, patikrinimo akte Nr. AB16-23 pripažinęs, kad už katalizatorių laužą „Rindale Investments Co. LLC“ iš įmonės Engelhard Sales LTD gavo vidutiniškai 132 Lt–181 Lt už 1 kg, o pareiškėjo mokesčio bazę mokesčių administratorius apskaičiavo pritaikęs ekonominių modelių metodą, imdamas vidutinę kainą 166 Lt–251 Lt 1 už kg. Pareiškėjas akcentavo, kad mokesčių administratorius surinko informaciją, jog UAB „EMP“ nemokamai surinkdavo tonas katalizatorių, kurių cheminė sudėtis analogiška pareiškėjo parduotiesiems.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas ne tik siekė maksimalaus pelno, bet jį ir gavo. Mokesčių administratorius padarė nepagrįstas prielaidas, kad pasirinktų įmonių, taikant ekonominių modelių metodą, katalizatorių kaina yra tokia pati kaip ir pareiškėjo, t. y. turi savyje brangiųjų metalų, tačiau „Rindale Investments Co. LLC“ pažyma, banko išrašas, Chemijos instituto cheminės analizės pažyma, Chemijos instituto darbuotojo liudijimas įrodo, kad pareiškėjo parduotas katalizatorių laužas neturėjo brangiųjų metalų.

Pasak pareiškėjo, nenustatęs, kokią sumą iš Anglijos įmonių „Rindale Investments Co. LLC“ gavo už prekes, įsigytas būtent iš pareiškėjo (ne iš kitų tiekėjų), mokesčių administratorius nepagrįstai sprendė, kad „Rindale Investments Co. LLC“ Anglijos įmonėms prekes pardavė žymiai brangiau nei sumokėjo pareiškėjui. Mokesčių administratorius taip pat neatsižvelgė į perdirbimo procesus, t. y. kad Anglijos įmonės mokėjo tik už išgrynintas medžiagas, o ne katalizatorių laužą. Pabrėžė, kad gavo mokestinę naudą iš sandorių su „Rindale Investments Co.

LLC“. Jokios kitos naudos (taip pat ir mokestinės), neįtrauktos į pareiškėjo buhalterinius dokumentus, LUAB „Risatas“ iš „Rindale Investments Co. LLC“ negavo. Todėl mokesčių administratoriaus išvada, kad pareiškėjas gavo mokestinę naudą, nepagrįsta tinkamu faktinių aplinkybių vertinimu ir pakankamais įrodymais. Bendrovė negavo jokios kitos naudos nei yra įtraukta į buhalterinės apskaitos dokumentus, o „Rindale Investments Co. LLC“ banko sąskaitos išrašuose, kuriuos mokesčių administratorius turi, matyti atsiskaitymai tarp pareiškėjo ir „Rindale Investments Co.

LLC“ bei šie atsiskaitymai sutampa su LUAB „Risatas“ buhalterinės apskaitos dokumentuose užfiksuotomis ūkinėmis operacijomis. Pažymi, kad mokesčių administratorius nenurodė ir nepagrindė aplinkybių, leidžiančių teigti, kad realiai sudaryti kitokie sandoriai, negu užfiksuota buhalterinės apskaitos dokumentuose, todėl nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjas slėpė mokesčius.

Atsakovas VMI su pareiškėjo skundu nesutiko.

Nurodė, kad vietos mokesčių administratorius padarė pagrįstas išvadas, kad Jungtinės Karalystės įmonės iš „Rindale Investments Co. LLC“ pirko išgrynintus brangiuosius metalus, todėl pareiškėjui buvo ekonomiškai naudinga realizuoti kuo didesnius kiekius brangiųjų metalų turintį metalo laužą tiesiogiai Inco Europe Ltd ir Engelhard Sales LTD, tačiau vietoje to pareiškėjas formino metalo laužo pardavimą daug mažesnėmis kainomis per įmonę „Rindale Investments Co. LLC“. Įmonės autokatalizatorių laužo pardavimo kainos Jungtinės Karalystė įmonei Inco Europe Limited siekė nuo 249 Lt iki 252 Lt už 1 kg, įmonei Engelhard Sales LTD – nuo 132 Lt iki 181 Lt už 1 kg.

Pagrįstos yra ir Klaipėdos AVMI išvados, kad jeigu „Rindale Investments Co. LLC“ (vadovaujama S. Č.) vykdė sandorius su Jungtinės Karalystė įmonėmis, tai ir pareiškėjas (vadovaujamas to paties S. Č.) turėjo tokias pačias galimybes Jungtinės Karalystės įmonėms tiesiogiai parduoti savo prekes, tačiau to nedarė. Pardavimo sandoriai vykdyti per įmonę „Rindale Investments Co. LLC“, nurodant pardavimo dokumentuose prekių pirkėją „Rindale Investments Co. LLC“, ir keliasdešimt kartų mažesnes kainas nei įmonė pardavė prekes Jungtinės Karalystės įmonėms.

Atsakovo tvirtinimu, vertinant bendrovės vykdytų sandorių su Įmone bei Įmonės ir Jungtinės Karalystės įmonių Inco Europe Ltd, Engelhard Sales Ltd ūkinių operacijų turinį, o ne jų formaliąją išraišką, darytina išvada, kad tikrinamuoju laikotarpiu LUAB „Risatas“ vadovu buvęs S. Č., siekdamas mokestinės naudos (t. y. siekdamas bendrovės apskaitoje pateikti mažesnes prekių pardavimo pajamas (to pasekmė – mažesnis mokėtinas pelno mokestis)), iš anksto apgalvojo ir suplanavo veiksmų, reikalingų numatytai veiklai vykdyti, kokybinę ir kiekybinę išraišką, t. y. veikdamas dviejų įmonių (LUAB „Risatas“ ir „Rindale Investments Co.

LLC“) vardu, norėdamas formaliai nepažeisdamas mokesčių įstatymų išvengti mokesčių, dirbtinai sukūrė atitinkamų ūkinių operacijų grandinę: tapo 2002 m. balandžio 2 d. įregistruotos įmonės „Rindale Investments Co. LLC“ įgaliotu asmeniu, atidarė „Parex“ banke Latvijoje ir Lietuvoje Įmonės atsiskaitomąsias sąskaitas ir vykdė finansines operacijas, 2002 m. birželio 3 d. pasirašė tarp bendrovės ir minėtos įmonės bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo tiekti prekes galutiniam perdirbimui ir realizavimui Jungtinės Karalystės įmonėms, o prekės realiai buvo tiesiogiai gabenamos iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystė įmonėms Inco Europe Limited ir Engelhard Sales Ltd.

Bendrovės apskaitoje nurodyti sandoriai ir atliktos ūkinės operacijos vykdytos realiai, jų rezultatai užfiksuoti bendrovės apskaitoje, tačiau jos buvo įformintos iškreipiant pačių ūkinių operacijų esmę atskirais veiksmais, formaliai nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Bendrovė, formindama ženkliai sumažintomis kainomis prekių pardavimą per lengvatinio apmokestinimo bendrovę, t. y. „Rindale Investments Co. LLC“, sumažino savo realizacines pajamas ir apmokestinamąjį pelną, apmokestinimo prasme iškeldama už Lietuvos jurisdikcijos ribų.

Taigi, sandorių grandinė UAB „Risatas“ – Rindale Investments Co. LLC–Jungtinės Karalystės įmonės (Engelhard Sales Ltd, Inco Europe Ltd) turi būti vertinama kaip sudaryta turint tikslą išvengti mokesčių mokėjimo. Tokių sandorių grandinės tikslas – išvengti tiesioginio prekių pardavimo Jungtinės Karalystės įmonėms, siekiant sumažinti pareiškėjo pajamas, tokiu būdu išvengti pelno mokesčio mokėjimo, t. y. gauti mokestinę naudą. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos AVMI Inspekcija pagrįstai taikė turinio viršenybės prieš formą principą, atstatydama tikrąsias sandorio aplinkybes, kuriomis siekta sumažinti bendrovės mokesčio bazę ir gauti mokestinę naudą.

Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas katalizatorių laužą pardavė vieninteliam pirkėjui – įmonei „Rindale Investments Co. LLC“. Bendrovės įmonei išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodyta katalizatorių laužo pardavimo kaina svyravo nuo 3 Lt iki 5 Lt už 1 kg. Klaipėdos AVMI patikrinimo metu iš kitų ūkio subjektų gautą informaciją apie katalizatorių laužo pardavimo kainas palygino su pareiškėjo katalizatorių laužo pardavimo minėtai įmonei kainomis ir nustatė labai didelius kainų skirtumus. Patikrinimo akte Nr. AB16-23 nustatyta, kad tikrinamuoju laikotarpiu vidutinė kitų Lietuvos ūkio subjektų įvairių katalizatorių laužo pardavimo kaina svyravo nuo 166,07 Lt iki 278,05 Lt už 1 kg, bendrovės apskaitos dokumentuose nurodyta katalizatorių laužo pardavimo įmonei kaina svyravo nuo 3,5 Lt iki 5 Lt už 1 kg.

Klaipėdos AVMI, įvertinusi gautus duomenis, pagrįstai patikrinimo akte Nr. AB16-23 pagrįstai apskaičiavo pareiškėjo gautas pajamas pagal nustatytas katalizatorių laužo pardavimo atitinkamais laikotarpiais rinkos kainas. Vietos mokesčių administratorius patikrinimo metu apskaičiavo Bendrovės išlaidas, nustatęs katalizatorių supirkimo rinkos kainas. Pasak atsakovo, remiantis patikrinimo metu surinktais įrodymais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pakanka pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas, sudarydamas minėtas katalizatorių laužo pardavimo įmonei „Rindale Investments Co.

LLC“ sutartis, siekė mokestinės naudos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjas didžiąją elektronikos ir katalizatorių laužo dalį (91 proc.) įsigijo iš susijusių asmenų (iš LUAB „Risatas“ direktoriaus ir akcininko S. Č. (pirkimai iš jo sudarė 57 proc.), bendrovės akcininko R. J. (pirkimai iš jo sudarė 13 proc.), bendrovės direktoriaus bei akcininko S. Č. šeimos narių – žmonos I. Č. ir sūnaus L. Č. (pirkimai iš jų sudarė 21 proc.)); pirkimai iš kitų fizinių asmenų (A.

L. ir S. K.) sudarė 9 proc. 2006 m.–2007 m. visas katalizatorių laužas po 1 Lt už 1 kg nupirktas iš bendrovės akcininkų S. Č. ir R. J., su kuriais pareiškėjas atsiskaitė grynaisiais pinigais. 2006 m. bendrovė iš viso įsigijo 10 285 kg katalizatorių laužo, 2007 m. sausio mėn. – kovo mėn. – 7 407 kg. 2006 m.–2007 m. minėtą katalizatorių laužą pareiškėjas pardavė vieninteliam pirkėjui – „Rindale Investments Co. LLC“. Pareiškėjo šiai įmonei išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodyta katalizatorių laužo pardavimo kaina svyravo nuo 3,5 Lt iki 5 Lt už 1 kg (plius 18 proc.

PVM). Remiantis patikrinimo aktu, atsiskaitymas už prekes vyko pervedimais iš įmonės sąskaitos „Parex“ banke Lietuvoje į bendrovės sąskaitą, esančią Lietuvos „Parex“ banke, ir įnešant grynuosius pinigus į bendrovės kasą. Atsiskaitymą grynaisiais pinigais vykdė bendrovės direktorius ir akcininkas S. Č. Be to, nustatyta, kad S. Č. kartu buvo įmonės „Rindale Investments Co. LLC“ įgaliotas asmuo ir įmonės atstovybės Lietuvoje vadovas. Taigi, šioje byloje kilo klausimas, kodėl pareiškėjui pakankamai nebrangiai pardavus prekes įmonei „Rindale Investments Co.

LLC“, ši jas žymiai brangiau pardavė tretiesiems asmenims, t. y. Jungtinės Karalystės įmonėms Inco Europe Ltd ir Engelhard Sales Ltd, kurios įmonei pervedė dideles pinigų sumas. Mokesčių administratoriai įžvelgė, kad bendrovė, formaliai apeidama ekonominę naudą, siekė mokestinės naudos, todėl taikė mokesčių teisės turinio viršenybės prieš formą principą. Teismas vertino, kad paminėtos faktinės aplinkybės įrodo, jog „Rindale Investments Co. LLC“ tebuvo „tarpinė stotelė“ tarp pareiškėjo ir trečiųjų asmenų Jungtinės Karalystės įmonių Inco Europe Ltd ir Engelhard Sales Ltd, be to, įrodyta, kad „Rindale Investments Co.

LLC“ vardu veikė pareiškėjo atstovas S. Č. Nors pareiškėjas galėjo ekonomiškai naudingai parduoti elektronikos laužą tiesiogiai Jungtinės Karalystės įmonėms Inco Europe Ltd ir Engelhard Sales Ltd, tačiau to nepadarė dėl mokestinės naudos, siekdamas išvengti pelno mokesčio. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad mokesčių administratoriai pagrįstai taikė MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pripažino, jog pareiškėjas elektroninio laužo pardavimo sandorius su įmone „Rindale Investments Co. LLC“ sudarė turėdamas tikslą gauti mokestinę naudą.

Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai, jog mokesčių administratoriai nevertino, kad byloje yra pažyma, įrodanti, jog įmonė „Rindale Investments Co. LLC“ iš LUAB „Risatas“ nepirko katalizatorių laužo, tėra pareiškėjo gynybinė pozicija, nes įmonė pernelyg glaudžiai susijusi su pareiškėju, kitaip tariant, įmonės įrodymai yra mažareikšmiai. Be to, pareiškėjas ne veltui buvo gavusi leidimą supirkti tauriausius metalus ir jų laužą (Komisijos byla (IV t., b. l. 46)), tuo tarpu UAB „Kuusakoski“ tokio leidimo neturėjo (Komisijos byla (VI t., b. l. 147)).

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas 2002 m. birželio 3 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. 2002/06/03 su įmone „Rindale Investments Co. LLC“ (Komisijos byla (III t, b. l. 96)), kurioje įmonė nusprendė bendradarbiauti tik dėl laužo ir atliekų, kuriuose yra tauriųjų metalų (sutarties 1.2 punktas), o bendrovė gavo leidimą supirkti tauriausius metalus ir jų laužą (Komisijos byla (IV t., b. l. 46)); tretieji asmenys irgi dirbo tik su tauriaisiais metalais (Komisijos byla (VI t, b. l. 85–86)). Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentai, jog jis neprekiavo katalizatorių laužu, kuriame yra tauriųjų metalų, yra nepagrįsti.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas LUAB „Risatas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 22 d. sprendimą.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo analogiškus argumentus kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui.

Atsakovas VMI su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka.

Atsakovas atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas analogiškais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą, pateiktas pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažymėta, kad šioje normoje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslą gauti mokestinę naudą ateityje, t. y. po sandorio, kuris gali būti tiriamas šios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo. Tai reiškia, kad taikant šią teisės normą reikšmingomis gali būti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio sudarymo, t. y. taikant šią teisės normą atliekamas retrospektyvus paties sandorio ir jo teisinių pasekmių vertinimas. Taikant nurodytą normą, yra būtina nustatyti joje nurodytą mokesčio mokėtojo tikslą (gauti šioje normoje apibūdintą mokestinę naudą). Tai reiškia, kad ši teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) tikslas yra vienintelis – gauti minėtą mokestinę naudą. Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (ūkinė operacija) turėjo kitus, ekonomiškai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali būti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iš šio sandorio (ūkinės operacijos) atitinkamą mokestinę naudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-719/2007; 2009 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-499/2009).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis bei nenukrypdamas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluoto Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies aiškinimo, pagrįstai konstatavo, kad ginčo ūkinėmis operacijomis siekta mažesnių mokesčių sumokėjimo – mokestinės naudos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo padaryta išvada, jog „Rindale Investments Co. LLC“ tebuvo tarpinė grandis tarp pareiškėjo ir trečiųjų asmenų Jungtinės Karalystės įmonių Inco Europe Ltd ir Engelhard Sales Ltd, o pareiškėjas pats tiesiogiai galėjo ekonomiškai naudingai parduoti elektronikos laužą tiesiogiai Jungtinės Karalystės įmonėms Inco Europe Ltd ir Engelhard Sales Ltd, tačiau to nepadarė. Į administracinę bylą nebuvo pateikta įrodymų, koks ekonominis pagrindimas ar kitoks tikslas lėmė prekių pardavimą tarpininkui, kad šis vėliau už žymiai didesnę kainą tas pačias prekes parduotų užsienio įmonėms.

Darytina išvada, kad ginčo sandorių tikslas vis dėlto buvo sukurti formalią sandorių grandinę ir gauti mokestinę naudą. Nėra ekonomine logika pagrįstų paaiškinimų, kurie konkrečiai atskleistų prekių pardavimo tarpininkui motyvus. Pasirinkus prekių pardavimą tarpininkui pareiškėjas sumažino savo realizacines pajamas ir apmokestinamąjį pelną, apmokestinimo prasme tai iškeliant už nacionalinės teritorijos ribų. Neparduodant prekių tiesiogiai, pareiškėjas siekė sumažinti pajamas, taip išvengiant pelno mokesčio mokėjimo, kas akivaizdžiai laikytina mokestine nauda bei pastarosios siekimu.

Šios naudos gavimas pakankamai akivaizdžiai atsiskleidžia per aritmetines išraiškas, fiksuotas administracinėje byloje. Likviduojamoji uždaroji akcinė bendrovė „Risatas“ nepaneigė mokesčių administratoriaus nurodytų vidutinių kitų Lietuvos ūkio vienetų katalizatorių laužo pardavimų kainos, o byloje esantys pareiškėjo pateikti įrodymai ne tai kad laikytini mažareikšmiai, bet jie nepaneigia Valstybinės mokesčių inspekcijos į bylą pateiktų faktinių duomenų. Be to, pareiškėjo pateikti įrodymai atmestini ir dėl jų nepatikimumo, nepatvirtinimo kitais faktiniais duomenimis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas, tačiau ir pats mokesčių mokėtojas savo galimybių ribose turi teikti įrodymus patvirtinančius jo paaiškinimus apie vienas ar kitas esmines faktines bylos aplinkybes. Antra vertus, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalį įrodymus teikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Tai reiškia, kad ir pareiškėjas, kaip proceso šalis, turėjo teisę bei pareigą teikti įrodymus, patvirtinančius jo nurodomas aplinkybes, bet jų nepateikė.

Esama įrodymų visuma leidžia tvirtinti, jog tikrai buvo siekta mokestinės naudos ir mokesčių administratorius pagrįstai papildomai priskaičiavo mokėtinus mokesčius taikydamas turinio viršenybės prieš formą principą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas net ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes (pavyzdžiui, žmogaus veiksmų tikslus, motyvus ar pan.) paprastai gali nustatyti tik iš objektyvių įrodymų, nustatytų objektyvių aplinkybių visumos.

Dėl išdėstytų priežasčių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė mokesčius ir mokesčių administravimą reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą, o taip pat pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Risatas“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius