A-858-1321-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-1321/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02056-2013-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 11.14.2, 11.6.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. (V. L.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. L. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2013 m. gegužės 29 d. raštą Nr. 1SS-(7.5)-1134; 2) įpareigoti atsakovą grąžinti jam nuosavybės teise natūra žemės sklypą – namų valdą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilnius.

Paaiškino, kad Grigiškių liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1990 m. liepos 26 d. su juo sudarė sutartį dėl žemės sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui individualaus gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Grigiškės, statybai. Ši sutartis sudaryta remiantis Grigiškių liaudies deputatų tarybos 1989 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 51. Pareiškėjas pasistatė gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Grigiškės, kuriame gyvena ir naudojasi namų valda iki šiol. Gyvenamąjį namą pridavė 2000 m. vasario 9 d. pagal Statinio priėmimo naudoti aktą Nr. 100-85, tačiau namų valdos žemės sklypas iki šiol jam nuosavybės teise nėra įformintas.

Teigė, kad namų valda prie gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, nuosavybės teise priklausė jo seneliams, t. y. paveldima, todėl, teikdamas prašymus grąžinti jam priklausančią žemę, išreiškė valią namų valdą prie gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilnius, susigrąžinti natūra. Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. liepos 10 d. raštu Nr. 31/03/17-1805 pavedė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Vilniaus MSA) direktoriui suformuoti žemės sklypo ribas, organizuoti kadastrinius matavimus ir parengti žemės sklypo planą, nurodant, kad V. L., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, bus atkurtos nuosavybės teisės į 0,1446 ha žemės sklypą, suteikiant naudojamą namų valdos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, žemės sklypą. Vilniaus MSA direktorius 2004 m. rugsėjo 23 d. priėmė įsakymą Nr. 30-1462, kuriuo patvirtino suformuotos namų valdos 1 382 kv. m žemės sklypo ribas (miesto plano ištraukoje pažymėtas linijomis ir skaičiais 1-8).

Tvirtino, kad, nors Tarnyba 2011 m. balandžio 18 d. jį informavo, jog minimo žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilnius, 2011 m. kovo 4 d. yra suderintos ir kad pareiškėjas turi pateikti atitinkamus dokumentus dėl šio žemės sklypo pirkimo, tačiau rašte nebuvo pateiktas joks paaiškinimas, kodėl namų valda jam negrąžinama natūra, o ją reikia išsipirkti. Pareiškėjas 2012 m. lapkričio 6 d. kreipėsi su prašymu pateikti informacijos, kodėl iki šiol nėra atkurtos nuosavybės teisės į namų valdą. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2012 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 498FN-(14.49.104)-4579 pareiškėją informavo, kad žemės sklypą pareiškėjas turi pirkti arba išsinuomoti. Pareiškėjas 2012 m. gruodžio 14 d. dar kartą kreipėsi į atsakovą, tačiau jokio atsakymo negavo, 2013 m. balandžio 3 d. dar kartą kreipėsi į atsakovą, kuris 2013 m. gegužės 29 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-1134 patvirtino, kad jam iš tiesų priklauso namų valda 0,1446 ha, kurią numatoma grąžinti natūra buvusios savininkės turėtoje žemėje, tačiau nenurodytas adresas, nors pareiškėjas teikė prašymus būtent dėl namų valdos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilnius, nes šiuo metu gyvenamasis namas yra jo asmeninė nuosavybė, o žemė, ant kurios stovi šis namas, niekam nepriklauso.

Be to, pareiškėjas nesuprato, kodėl Vilniaus miesto skyriui pavesta persiųsti jo prašymą Trakų skyriui, įpareigojant, atkūrus nuosavybės teises į žemę ir grąžinus natūra sklypą Trakų rajone, spręsti klausimą dėl atlyginimo už likusį negrąžintą ir valstybės išperkamos žemės plotą, atsižvelgiant į jo 2001 m. gruodžio 17 d. prašyme pageidaujamą nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Be to, neaišku apie kokį žemės sklypą atkurti natūra Trakų rajone mini nurodytas viešojo administravimo subjektas, nes pats pareiškėjas aiškiai išreiškęs valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, grąžinant žemę natūra –namų valdą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilnius, kuria jis naudojasi nuo 1990 metų ir kurioje yra gyvenamasis namas su priklausiniais ir dėl kurios viešojo administravimo subjektas jau buvo priėmęs savo individualų aktą dėl grąžinimo namų valdos natūra, kuris nėra panaikintas.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašė atmesti skundo dalį, kuri priimta nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-4066-121/2013, kaip nepagrįstą (b. l. 38–44).

Paaiškino, kad buvusi savininkė M. L. iki nacionalizacijos valdė 8 ha žemės Trakų apskrityje, Trakų valsčiuje, Kauno Vokės kaime. VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2008 m. gruodžio 3 d.–2009 m. liepos 1 d. atliko buvusio K. V. kaimo ribų kartografavimą ir nustatė, kad šio kaimo teritorijoje vyravo ne rėžinė, bet išskirstyta į vienkiemius sistema. Atlikus buvusios savininkės M. L. iki nacionalizacijos turėtos žemės, į kurią pretenduoja atkurti nuosavybės teises pareiškėjas, ribų kartografiją, surašytas žemės sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr. R17-221.

Šiame akte nurodyta, kad šios savininkės iki nacionalizacijos valdytą žemę sudarė trys žemės sklypai: vienas sklypas – 4,0204 ha (iš jo – 0,0874 ha plotas patenka į Trakų rajono savivaldybės teritoriją), antras sklypas – 2,6766 ha (iš jo – 1,1430 ha plotas patenka į Trakų rajono savivaldybės teritoriją) ir trečias sklypas – 1,6934 ha, t.y. 7,16 ha žemės plotas patenka į Vilniaus miesto savivaldybės teritoriją, priskirtą po 1995 m. birželio 1 d. (patenka į (duomenys neskelbtini) miesto teritoriją), ir likęs – 1,2304 ha patenka į Trakų rajono savivaldybės teritoriją.

Šio kartografavimo pareiškėjas neginčija. Trakų notarų biure tarp pretendentų į buvusios savininkės M. L. iki nacionalizacijos turėtą žemę buvusiame K. V., Vilniaus-Trakų apskrityje, sudarytas 1999 m. spalio 7 d. susitarimas Nr. 1-1662, pagal kurį pareiškėjui tenkanti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę dalis yra 0,90 ha. Pareiškėjas VAVA Trakų rajono žemėtvarkos skyriui pateikė 2000 m. vasario 10 d. prašymą parengti išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (toliau – ir Išvada) už buvusios savininkės M.

L. turėtos 0,7554 ha žemės plotą. Pagal šią Išvadą pareiškėjas pageidavo gauti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) sen., Trakų r. VAVA Trakų rajono žemėtvarkos skyrius parengė 2000 m. vasario 17 d. Išvadą Nr. 91 0,7554 ha žemės plotui už (duomenys neskelbtini) mieste turėtą žemės plotą. VAV 2004 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. 2.7-79-13177 pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į 0,75344 ha žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 2,20 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Trakų r.

Pareiškėjas VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui 2001 m. gruodžio 17 d. pateikė prašymą atstatyti jam žemės nuosavybę, patvirtinant skirtą 1989 m. liepos 28 d. jam sklypą adresu: (duomenys neskelbtini) miestelyje. Kadangi VAV 2004 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. 2.7-79-13177 buvo įgyvendinta visa Išvada, t. y. nuosavybės teisės atkurtos į visą 0,7554 ha žemės plotą, todėl pareiškėjui iš jam tenkančio bendro 0,90 ha žemės ploto likęs negrąžintas žemės plotas yra 0,1446 ha. Šį faktą Tarnyba ir nurodė pareiškėjui skundžiamame rašte.

Pasak atsakovės, patikrinus VĮ Registrų centre esančius Nekilnojamojo turto registro duomenis, nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), Grigiškių mieste. Sulyginus buvusios žemės savininkės M. L. iki nacionalizacijos turėtos žemės ribų kartografiją su VĮ Registrų centre esančiais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Grigiškių mieste, nepatenka į buvusios savininkės M. L. iki nacionalizacijos valdytos žemės ribas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo turimas nuosavybės teise pastatas ne buvusios savininkės turėtoje žemėje ir ne rėžiniame kaime, jam negali būti atkuriamos nuosavybės teisės į žemę, ją grąžinant natūra prie nuosavybės teise turimų pastatų. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 2 punktu, jam gali būti atkuriamos nuosavybės teisės į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų.

Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas 2003 m. kovo 17 d. ir 2011 m. sausio 26 d. prašymuose nurodydamas nuosavybės teisių atkūrimo į žemę būdą, nenurodė, kad pageidauja, jog būtų atkurtos nuosavybės teisės į žemę, ją gražinant natūra prie nuosavybės teise turimų pastatų, todėl pareiškėjo teiginys, kad jo prašymuose, pateiktuose NŽT teritoriniams skyriams, buvo nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas „grąžinant žemę natūra – namų valdą (duomenys neskelbtini), Grigiškės“, neatitinka tikrovės.

Be to, tvirtina, kad VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. liepos 10 d. raštu Nr. 31/03/17-1805 kreipėsi į Vilniaus MSA direktorių dėl žemės sklypo prie pareiškėjui nuosavybės teise turimų pastatų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), Grigiškių mieste, suformavimo. Vilniaus MSA direktorius 2004 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 30-1462 nustatė (duomenys neskelbtini), Grigiškių mieste, individualios namų valdos 1 382 kv. m žemės sklypo ribas. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas skundžiamame rašte. Kaip ir nurodyta skundžiamame rašte, Tarnybos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrius parengė 2011 m. sausio 14 d. pažymą Nr. 46PAŽ-5 „Dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų“, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į dalį – 0,1446 ha žemės, kurią iki nacionalizacijos valdė M. L. buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, Trakų rajone.

VĮ Valstybės žemės fondas, atliekantis žemės reformos projekto rengimo ir įgyvendinimo darbus Kariotiškių kadastro vietovėje, 2011 m. kovo 30 d. raštu Nr. VS2-71 informavo Tarnybos Trakų skyrių, kad buvusios savininkės M. L. iki nacionalizacijos valdyta žemė Trakų rajone yra priskirta valstybės išperkamai (įsigyta privačion nuosavybėn, priskirta valstybiniams miškams). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 519 buvo pakeistas Vyriausybės 1997 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ ir patikslintos Lietuvos Respublikos valstybinių miškų, esančių Trakų miškų urėdijoje, (duomenys neskelbtini) girininkijoje, ribos. Todėl Tarnybos Trakų skyrius, vadovaudamasis šiuo nutarimu, nustatė, kad atsirado galimybė suformuoti grąžinimui natūra žemės sklypą (-us) buvusios savininkės M. L. turėtoje žemėje. Pabrėžė, kad šiuo metu yra laisvos grąžintinos natūra žemės buvusios savininkės M. L. turėtos žemės valdos ribose Trakų rajono savivaldybės teritorijoje, tačiau tikslus žemės plotas nėra žinomas. Taip pat atkreipė dėmesį, kad Tarnyba skundžiamu raštu neatsisakė atkurti nuosavybės teisių į žemę prie nuosavybės teise turimų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau nesutiko tenkinti pareiškėjo reikalavimo atkurti nuosavybės teises į žemę jo prašomu būdu – gražinant ją natūra prie nuosavybės teise turimo pastato.

Pareiškėjas ir jo atstovė, bylą nagrinėjant teisme, skundą ir jo argumentus palaikė, sutiko, jog pareiškėjas Vilniaus mieste ((duomenys neskelbtini)) nebeturi grąžintinos žemės, tačiau mano, kad nėra kliūčių pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnį neatlygintinai suteikti prie nuosavybės teise priklausančių pastatų savivaldybės administracijos įsakymu suformuotą žemės sklypą. Papildomai paaiškino, jog procesas tęsiasi virš 20 metų, jei pareiškėjas ir neteisingai išreiškė valią dėl grąžinimo būdo, taip atsitiko ne be valstybės tarnautojų kaltės, niekas nieko dorai nepaaiškino – dar 2003 metų liepos mėnesį, t. y. po 2003 m. balandžio 1 dienos pareiškėjas buvo informuotas, jog namų valdos žemės sklypas bus grąžintas natūra.

Atsakovo atstovai skundą prašė atmesti atsiliepimo argumentais, papildomai paaiškino, jog reikalavimo nuosavybės teises į žemės sklypą atkurti natūra patenkinimas pagal paskutinį valios išreiškimą 2003 m. kovo 17 dieną neįmanomas, nes ginčo žemė (t.y. namų valdos (duomenys neskelbtini), žemės sklypas) nėra natūrinė (duomenys neskelbtini) žemė. Valios pakeisti nebegalima, tas terminas pagal teismų praktiką yra naikinamasis. 2003 m. liepos 10 dienos raštą paneigia 2008 metų kartografija. 2014 metų I ketvirtį planuojama užbaigti žemės reformos darbus Trakų rajone, kur pareiškėjas turi negrąžintos žemės; paaiškėjus, jog ten pakankamai žemės atkurti nuosavybės teises natūra nėra, pareiškėjui bus neatlygintinai suteiktas nustatyto dydžio žemės sklypas prie gyvenamojo namo valdos (duomenys neskelbtini).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu (b. l. 153-159) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi bylos medžiaga ir nustatė, kad Grigiškių liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas 1990 m. liepos 26 d. su V. L. sudarė sutartį dėl žemės sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui individualaus gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo Nr. 7) statybai (b. l. 5-6).

J. S. L. tuometinei Trakų rajono Kariotiškių apylinkės žemės reformos tarnybai 1991 m. lapkričio 28 d. pateikė prašymą buvusioje vietoje grąžinti I. L. Vilniaus apskrityje, (duomenys neskelbtini), Trakų seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime turėtus 20 ha žemės. Tarp kitų pretendentų nurodytas ir V. L. (b. l. 127-128).

Trakų rajono komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti, 1999 m. birželio 11 d. išnagrinėjusi Vilniaus miesto skyriuje turimus dokumentus, t. y. 1932 m. Vilniaus-Trakų apskrities, Trakų valsčiaus žemės sklypų savininkų sąrašą (1992 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos valstybinio archyvo pažymėjimas Nr. 17-323-L), vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą, nusprendė, kad šių dokumentų pakanka įrodyti, kad buvusi savininkė M. L. iki nacionalizacijos valdė 8 ha žemės plotą Trakų apskrityje, Trakų valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime (dabar (duomenys neskelbtini) miestas, Trakų rajonas) (b. l. 129).

Trakų notarų biure tarp pretendentų į buvusios savininkės M. L. iki nacionalizacijos turėtą žemę buvusiame K. V., Vilniaus-Trakų apskrityje, buvo sudarytas 1999 m. spalio 7 d. susitarimas Nr. 1-1662, pagal kurį pareiškėjui tenkanti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę dalis yra 0,90 ha (b. l. 133).

Pareiškėjas VAVA Trakų rajono žemėtvarkos skyriui pateikė 2000 m. vasario 10 d. prašymą parengti išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn už buvusios savininkės M. L. turėtus 0,7554 ha žemės ir pageidavo gauti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) sen., Trakų r. (b. l. 135).

VAVA Trakų rajono žemėtvarkos skyrius parengė 2000 m. vasario 17 d. išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 91, pagal kurią pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,90 ha žemės, iš jų valstybės išperkamai žemei priskirta – 0,7554 ha, o pagal Lietuvos Respublikos įstatymą dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų V. L. bus atkurtos nuosavybės teisės į 0,1446 ha žemės (b. l. 137).

VAVA Trakų rajono žemėtvarkos skyriui pareiškėjas 2001 m. lapkričio 12 d. pateikė prašymą perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 2,21 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (b. l. 48); 2001 m. gruodžio 17 d.– prašymą atstatyti jam žemės nuosavybę, patvirtinant jam 1989 m. liepos 28 d. skirtą sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) Grigiškės miestelyje (b. l. 119); o 2003 m. kovo 17 d.– prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko M. L. turėtą žemę Vilniaus apskr., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) sen. natūra (b. l. 115).

Pareiškėjas Nekilnojamojo turto registre 2003 m. balandžio 8d. įregistravo nuosavybės teises į pastatą–gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; pažymėjimas plane 1A1m), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), Grigiškės (kadastro duomenų bylos Nr. 54632); juridinis pagrindas–Statinio priėmimo naudoti 2000 m. vasario 9 d. aktas Nr. 100-85 (b. l. 7).

VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. liepos 10 d. raštu Nr. 31/03/17-1805 informavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (MSA) direktorių, kad V. L. bus atkurtos nuosavybės teisės į 0,1446 ha žemės sklypą, suteikiant naudojamą namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, žemės sklypą ir pavedė suformuoti žemės sklypo ribas, organizuoti kadastrinius matavimus bei parengti žemės sklypo planą (b. l. 8).

Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, jog 2003 m. rugsėjo 23 d. buvo atlikta, remiantis liudytojų parodymais, K. V. kaimo ribų kartografija (aktas Nr. 31/04/15-265) ir nustatyta, jog kaimo plotas buvo 145,3061 ha ir kad kaimas rėžinis (b. l. 87, 96-98).

VAVA 2004 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. 2.7-79-13177 V. L. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,76 ha žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 2,20 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Trakų r. (b. l. 49).

Vilniaus MSA direktorius 2004 m. rugsėjo 23 d. priėmė įsakymą Nr. 30-1462 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, ribų ir ploto nustatymo“, kurio 1 punktu nustatė (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, individualios namų valdos 1 382 kv. m žemės sklypo ribas, miesto plano ištraukoje pažymėtas linijomis ir skaičiais 1–8; 2 punktu patvirtino minėto žemės sklypo naudojimo teisės apribojimus (b. l. 9-10, 11-12).

VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2008 m. gruodžio 3 d.–2009 m. liepos 1 d. atliko buvusio K. V. kaimo ribų kartografavimą. Atlikus buvusios savininkės M. L. iki nacionalizacijos turėtos žemės, į kurią pretenduoja atkurti nuosavybės teises pareiškėjas, ribų kartografiją, surašytas žemės sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo 2008 m. gruodžio 3 d. aktas Nr. Rl7-221 (b. l. 99). Jame nurodyta, kad savininkės M. L. iki nacionalizacijos valdytą žemę sudarė trys žemės sklypai: vienas sklypas–4,0204 ha (iš jo–0,0874 ha plotas patenka į Trakų rajono savivaldybės teritoriją), antras sklypas–2,6766 ha (iš jo–1,1430 ha plotas patenka į Trakų rajono savivaldybės teritoriją) ir trečias sklypas–1,6934 ha. Iš viso 7,16 ha žemės plotas, patenka į Vilniaus miesto savivaldybės teritoriją, priskirtą po 1995 m. birželio 1 d.

NŽT Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrius parengė 2011 m. sausio 14 d. pažymą Nr. 46PAŽ-5 „Dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų“, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į dalį – 0,1446 ha žemės, kurią iki nacionalizacijos valdė M. L. buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, Trakų rajone (b. l. 46).

NŽT 2012 m. lapkričio 6 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas pateikti informaciją, kodėl iki šiol jam nėra atkurtos nuosavybės teisės į namų valdą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilnius (b. l. 15).

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2012 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 498FN-(14.49.104)-4579 pareiškėją informavo, kad Vilniaus miesto skyriuje yra vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas į buvusios savininkės M. L. turėtą 7,1600 ha žemę ir pareiškėjui tenkanti 0,7544 ha žemės dalis atkurta Vilniaus apskrities 2000 m. vasario 17 d. išvada Nr. 91 suteikiant 0,7554 ha žemės (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, o Trakų skyriuje vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas į buvusios savininkės M. L. turėtą 0,8400 ha žemę – pareiškėjui tenkanti dalis yra 0,1446 ha žemės. Taip pat nurodė, kad dėl valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, pardavimo ir nuomos pareiškėjas buvo informuotas 2011 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 49SFN-193 (b. l. 64–66).

Pareiškėjas 2012 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į NŽT, prašydamas suteikti jam informaciją dėl jo naudojamos namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Grigiškės, nuosavybės teisės įteisinimo (atkūrimo) (b. l. 19). 2013 m. balandžio 03 d. pareiškėjas dar kartą kreipėsi į NŽT su pareiškimu dėl vilkinimo atkurti nuosavybės teises (b. l. 20–21).

NŽT 2013 m. gegužės 29 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-1134 pareiškėją informavo, kad pareiškėjo prašymai atkurti nuosavybės teises į žemę prie nuosavybės teise turimų pastatų ir žemę grąžinant natūra pateikti atitinkamai 2001 m. gruodžio 17 d. ir 2003 m. kovo 17 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyto termino (2003 m. balandžio 1 d.). Išreikšti valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo arba pakeisti ją asmuo turėjo ne vėliau kaip iki 2003 m. balandžio 1 d., todėl 2001 m. gruodžio 17 d. ir 2003 m. kovo 17 d. prašymuose išreikšta pareiškėjo valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę būdo sukūrė teisinę pareigą atkurti nuosavybės teises į žemę pareiškėjo prašymuose nurodytu būdu institucijai, vykdančiai nuosavybės teisių į žemę, miškus, vandens telkinius atkūrimo darbus. Pažymėjo, kad pagal pareiškėjo 2001 m. gruodžio 17 d. prašymą 2003 metais buvo pradėta nuosavybės teisių atkūrimo prie nuosavybės teise turimų pastatų (duomenys neskelbtini) mieste procedūra, t. y. kreiptasi į Vilniaus MSA dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo prie nuosavybės teise turimų pastatų suformavimo. Nurodė, kad pareiškėjui šiuo metu likęs negrąžintos buvusios savininkės valdytos žemės (pagal dabartinį teritorinį–administracinį suskirstymą patenkančią į Trakų r. savivaldybės teritorijoje) plotas yra 0,1446 ha, kurio dalį numatoma grąžinti natūra buvusios savininkės turėtoje žemės valdos ribose. Informavo, kad už likusį negrąžintą žemės plotą galės būti perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam suformuoto žemės sklypo prie nuosavybės teise turimų pastatų (duomenys neskelbtini) mieste dalis. Nurodė, kad likusią šio žemės sklypo dalį pareiškėjas galės pirkti arba nuomoti (b. l. 22–26).

Pirmosios instancijos teismas apibrėžė, kad šios administracinės bylos dalykas yra atsakovo vilkinimas atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į jo senelės Trakų apskrityje, Trakų valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime turėtą žemę, kurios dalis, anot pareiškėjo, yra jo dabar naudojamoje namų valdoje Grigiškėse, (duomenys neskelbtini).

Pažymėjo, jog ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas (2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-914 redakcija (nuo 2010 m. liepos 1 d.)), kurio 6 straipsnis numato, kad nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ją grąžinant, perduodant ar suteikiant nuosavybėn neatlygintinai bei išperkant kaimo ir miesto gyvenamosiose vietovėse tvarką bei sąlygas nustato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Atkūrimo įstatymas).

Dėl pareiškėjo prašymų (valios išreiškimo) teisinių pasekmių, apžvelgęs faktines aplinkybės pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį (redakcija, aktuali nuo 2011 m. lapkričio 26 d. iki 2012 m. lapkričio 21 d.) pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. galėjo pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo <...>. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Sistemiškai aiškindamas šią teisės normą teismas pažymėjo, kad jei pilietis valią yra pareiškęs kelis kartus, domėn imama paskutinė, bet ne vėliau kaip iki 2003 m. balandžio 1 dienos pareikšta valia. Tad pareiškėjo valia pagal 2003 m. kovo 17 d. prašymą buvo atkurti nuosavybės teises į M. L. turėtą žemę Vilniaus apskr., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) sen. natūra; 2000 m. vasario 10 d. ir 2001 m. lapkričio 12 d. prašymai 2004 metais realizuoti priimant aktą dėl nuosavybės teisių jam atkūrimo.

Dėl pareiškėjo pageidaujamo gauti neatlygintinai žemės sklypo statuso pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad pareiškėjas savo teisę namų valdos (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, žemės sklypą laikyti natūriniu grindžia tuo, jog ir po 2003 m. balandžio 1 d. (t. y. pasibaigus terminui pareikšti valią dėl žemės grąžinimo būdo) VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. liepos 10 d. raštu Nr. 31/03/17-1805 informavo Vilniaus MSA direktorių, kad V. L. bus atkurtos nuosavybės teisės į 0,1446 ha žemės sklypą, suteikiant naudojamą namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, žemės sklypą ir pavedė suformuoti žemės sklypo ribas, organizuoti kadastrinius matavimus bei parengti žemės sklypo planą.

Apžvelgęs tuo metu galiojusio Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalies (redakcija aktuali nuo 2003 m. birželio 19 d. iki 2003 m. spalio 13 d.) ir 4 straipsnio 4 dalies (redakcija aktuali nuo 2003 m. birželio 19 d. iki 2003 m. spalio 13 d.) nuostatas, teismas darė išvadą, kad pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą ir nuosavybės teisių atkūrimo praktiką grąžinus (suteikus neatlygintinai) žemę, buvusią rėžiniame kaime, buvo laikoma, jog žemė grąžinta natūra, nepriklausomai nuo to, kokioje vietoje iš tikrųjų ji buvo. Todėl iki (duomenys neskelbtini) kaimo žemės statuso pakeitimo nuosavybės teisių atkūrimą vykdžiusi institucija turėjo teisę namų valdos žemės sklypą traktuoti kaip grąžinamą natūra. Be to, 2003 metais pareiškėjui dar nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į Vilniaus mieste ((duomenys neskelbtini)) turėtą žemę; ji 2004 metais grąžinta ekvivalentine natūra – 2,20 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Trakų r.

Teismas atkreipė dėmesį, jog šiuo atveju (duomenys neskelbtini) (K. V.) kaimo žemės teisinio statuso pasikeitimas turėjo esminės reikšmės pareiškėjo teisių apimčiai bei nuosavybės teisių atkūrimo būdo parinkimui, nes pagal pakartotinį kartografavimą buvo laikoma, kad žemė nebuvo rėžiniame kaime.

Taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių teiginį, kad namų valdos žemės sklypas, į kurį jis pretenduoja, realiai yra buvusios savininkės turėtos žemės vietoje, kai pagal atsakovo pateiktus įrodymus (b. l. 146-147) namų valda (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, nei į vieną iš trijų savininkės iki nacionalizacijos valdytų žemės sklypų nepatenka, tad teismas darė išvadą, jog negalima laikyti, kad pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises į natūrinį žemės sklypą.

Dėl nuosavybės teisių atkūrimo teismas nurodė, kad, kaip minėta, pagal žemės sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo 2008 m. gruodžio 3 d. aktą Nr. Rl7-221 7,16 ha žemės plotas patenka į Vilniaus miesto savivaldybės teritoriją, priskirtą po 1995 m. birželio 1 d. (patenka į (duomenys neskelbtini) miesto teritoriją), likęs – 1,2304 ha plotas – patenka į Trakų rajono savivaldybės teritoriją. Šis aktas, pagal teismo turimus duomenis, nėra užginčytas. Pareiškėjas savo teisę atkurti nuosavybės teises į jam tenkančią pagal susitarimą dalį žemės, buvusios Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, jai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d. (patenka į (duomenys neskelbtini)miesto teritoriją), jau realizavo – t. y. pagal jo paties prašymu parengtą išvadą VAV 2004 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. 2.7-79-13177 V. L. atkūrė nuosavybės teisės į 0,76 ha žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 2,20 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Trakų r., t. y. pareiškėjas nebeturi (duomenys neskelbtini) mieste grąžintinos žemės, o likusi žemės sklypo dalis, į kurią jam dar neatkurtos nuosavybės teisės (0,1446 ha) patenka į Trakų rajono savivaldybės teritoriją. Nuosavybės teisės į šią žemę turi būti atkuriamos pagal šiuo metu galiojančio Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, nes tai yra kaimo žemė, pagrindo nuosavybės teises atkurti, kaip mano pareiškėjas, pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnį šiuo atveju nėra, nes pagal šį straipsnį atkuriamos nuosavybės teisės į miestuose turėtą žemę.

Apibendrindamas pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą pareiškėjui grąžinti natūra žemės sklypą–namų valdą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilnius. Dėl atsakovo vilkinimo grąžinti jam 0,1446 ha žemės, patenkančius į Trakų rajono savivaldybės teritoriją pareiškėjas teismui reikalavimo nereiškia. Atsakovas neatmeta, jog nustačius, kad natūra grąžinti likusią žemę Trakų rajono savivaldybės teritorijoje nėra galimybės, už šią žemę bus kompensuojama namų valdos žemės sklypu ar jo dalimi.

III. Pareiškėjas V. L. apeliaciniu skundu (b. l. 162–164) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –pareiškėjo skundą tenkinti.

Teigia, kad jis neturėtų nukentėti dėl to, kad keičiantis teisiniam režimui kaimas iš pradžių laikytas rėžiniu, vėliau pripažintas nerėžiniu, pažymi, kad tuo metu, kada buvo laikoma, jog tai rėžinis kaimas, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. kovo 14 d. rašte Nr. 31/03/19-673 nurodė, jog pareiškėjui bus atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,1446 ha žemės (duomenys neskelbtini)(namų valda) ir pateikia minimo rašto, kurį gavo tik po teismo sprendimo, kopiją.

Prašoma grąžinti namų valda įsiterpusi tarp kitų dviejų namų valdų, kurios priklauso pareiškėjo broliams, kuriems šios namų valdos buvo suformuotos grąžinant natūra kaip paveldėtojams M. L. turėtoje žemėje. Pareiškėjo atžvilgiu grąžinimo veiksmai užtruko kadangi jis nebuvo teisiškai įregistravęs gyvenamojo namo, o tai padarius namų valdos grąžinimas tęsiasi iki šiol dėl pareiškėjui nesuprantamų priežasčių. Šias aplinkybes teisme kaip liudytojas norėjo paaiškinti jo brolis J. L., tačiau pirmosios instancijos teismas šio prašymo netenkino.

Nesutinka su teismo teiginiu, jog pareiškėjas iki 2003 m. balandžio 1 d. neišreiškė valios grąžinti jam žemę natūra prie nuosavybės teise esančių statinių (duomenys neskelbtini), Grigiškės (anksčiau buv. (duomenys neskelbtini), Grigiškės) suformuojant namų valdą. Teigia, jog tokią valią išreiškė ne vieną kartą ir tai įrodo atsakovo su atsiliepimu pateiktas 2013 m. gegužės 29 d. raštas Nr. 1SS-(7.5)-1134, kuriame patvirtinama, kad pareiškėjas minėtą savo valią išreiškė 2001 m. gruodžio 17 d. Šią aplinkybę patvirtina ir kiti ankstesnių metų pareiškėjo prašymai. Pateikia Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus žemėtvarkos skyriaus 2004 m. balandžio 30 d. raštą, Nr. 31/04/17-1490, kurį taip pat gavo po teismo sprendimo ir kuris taip pat įrodo, jog pareiškėjas buvo įrašytas į sąrašą susigrąžinti žemę natūra (duomenys neskelbtini) (prašoma suformuoti namų valda). Mano, kad nepraleido įstatymu nustatyto termino valiai išreikšti grąžinti žemę natūra, suformuojant namų valdą natūra adresu (duomenys neskelbtini), Grigiškės. Šio žemės sklypo ribos nustatytos, tačiau iki šiol namų valda nėra įteisinta, dėl ko ir pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad aptariama namų valda yra priskirta valstybės išperkamai žemei kitiems visuomenės poreikiams, remiąsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimu 2001 m. balandžio 2 d. nutarime.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 176-181) nurodo, kad su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas pažymi, kad šiuo metu ginčo žemės sklypas yra miesto teritorijoje ir iškilusiam ginčui taikytini teisės aktai reglamentuojantys nuosavybės teisių atkūrimo miesto žemę tvarką ir sąlygas.

Remdamasis teisiniu reglamentavimu atsakovas nurodo, kad žemės grąžinimas natūra yra siejamas su valstybės įsipareigojimu perleisti piliečiui nuosavybės teisę į tą žemės sklypą, kuris yra buvusio savininko, kurio nekilnojamąjį turtą pageidauja susigrąžinti pilietis, 1940 m. liepos 22 d. visuotinio žemės nacionalizavimo metu valdytos žemės ribose. Atkuriant nuosavybės teises grąžinant žemę natūra, jam negali būti perleistos nuosavybės teisės į tą žemės sklypą, kuris nėra buvusio savininko 1940 m. liepos 22 d. visuotinio žemės nacionalizavimo metu valdytos žemės ribose.

Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo prašomas grąžinti natūra namų valdos žemės sklypas nepatenka nei į vieną iš trijų buvusios savininkės M. L. iki nacionalizacijos valdytų žemės sklypų. Tad negalima laikyti, kad pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises į natūra grąžintiną žemės sklypą.

Išanalizavus nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios savininkės M. L. turėtą žemę esančius dokumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo paskutinė iki 2003 m. balandžio 1 d. išreikšta valia nurodyta 2003 m. kovo 17 d. (tai, kad atsakovas nurodo 2003 m. balandžio 17 d. prašymą laikyti rašymo apsirikimu) prašyme, adresuotame Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui ir šiame prašyme pareiškėjas nurodė pageidavimą susigrąžinti žemę natūra.

Aplinkybę, jog pareiškėjas realizavo teisę į jam tenkančią buvusios savininkės 0,76 ha turėtos žemės, dabar esančios (duomenys neskelbtini) mieste, pripažino ir pareiškėjui atstovaujanti advokatė bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme. Ir ši aplinkybė yra antra priežastis, dėl ko negali būti vykdoma žemės grąžinimo natūra (duomenys neskelbtini) mieste procedūra pareiškėjo atžvilgiu.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, žemės, į kurią pareiškėjui liko atkurti nuosavybės teises, dalis yra Trakų rajono savivaldybės teritorijoje (kaimo vietovėje) ir sudaro 0,1446 ha plotą. NŽT, vadovaudamasi pareiškėjo 2003 m. balandžio 17 d, prašyme išreikšta valia šiuo metu vykdo nuosavybės teisių atkūrimo darbus būtent Trakų rajono savivaldybės teritorijoje.

Teigia, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas neteisingai nurodo, jog valią grąžinti žemę natūra, suformuojant namų valdos žemės sklypą prie jam nuosavybės teise priklausančių statinių, jis išreiškė 2001 m. gruodžio 17 d. prašyme, nes iš šio prašymo turinio nėra galimybės nustatyti, kokiu nuosavybės teisių atkūrimo būdu pareiškėjas pageidavo atkuri nuosavybės teises į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Grigiškėse – grąžinti jį natūra ar perduoti neatlygintinai nuosavybėn. Iki 2003 m. balandžio 1 d pareiškėjas turėjo teisę savo prašymą patikslinti, tačiau šia galimybe nepasinaudojo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo.

Pareiškėjas ginčija Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. gegužės 29 d. raštą Nr. 1SS-(7.5)-1134 ir prašo įpareigoti atsakovą grąžinti jam nuosavybės teise natūra žemės sklypą – namų valdą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilnius.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą.

Visų pirma pažymėtina, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir jų nekartoja, tačiau dėmesį atkreipia į kai kurias svarbią reikšmę nagrinėjamoje byloje turinčias aplinkybes.

Pareiškėjas turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 0,90 ha iki nacionalizacijos 1940 m. M. L. (M. L.) turėtos žemės Vilniaus apskrities Trakų rajono (duomenys neskelbtini) mieste, iš kurios 0,7554 ha priskirta valstybės išperkamai žemei, o į likusius į 0,1446 ha turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (2000 m. vasario 17 d. išvada Nr. 91, b. l. 137).

Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. 2.7-79-13114 pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į 0,76 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) mieste, Vilniaus apskrityje, vietoj jos perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį bendrą 2,20 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Trakų rajone, Vilniaus apskrityje (b. l. 49).

Taigi, liko neatkurtos pareiškėjui nuosavybės teisės į 0,1446 ha ploto žemę. 2008 m. gruodžio 3 d. Žemės sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akte Nr. R17-221 nustatyta, kad savininkės M. L. iki nacionalizacijos buvusiame K. V. kaime valdytos žemės 7,16 ha plotas patenka į Vilniaus miesto savivaldybės teritoriją, priskirtą po 1995 m. birželio 1 d. ir likęs – 1,2304 ha patenka į Trakų rajono savivaldybės teritoriją. Atitinkamai iš nurodytų plotų pareiškėjui tenkanti dalis yra 0,7554 ha ir 0,1446 ha. Atkūrus pareiškėjui nuosavybės teises į 0,76 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) mieste, Vilniaus apskrityje, grąžintina liko tik dalis žemės ploto, patenkančio į Trakų rajono savivaldybės teritoriją.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui 2008 m. liepos 1 d.–2009 m. liepos 1 d. atlikus buvusio K. V. kaimo ribų kartografavimą, nustatyta, kad minėto kaimo teritorijoje vyravo ne rėžinė, bet išskirstyta į vienkiemius sistema.

Pareiškėjo teigimu, jis nukentėjo dėl to, jog keitėsi grąžintinos žemės teisinis režimas. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad kitoks teisinis reguliavimas, darantis įtaką pareiškėjo teisių apimčiai, taikytinas dėl naujų duomenų apie istorines, anksčiau egzistavusias aplinkybes nustatymo, o tai sudarė prielaidas kitaip vertinti atitinkamos teritorijos priskyrimą ar nepriskyrimą vietovei su rėžine sistema. Todėl nesant ginčo dėl natūra turėtos žemės vietos, kartografuotų sklypų ribų ir neginčijant faktinės aplinkybės, kad aptariama žemės dalis nepriklausė rėžiniam kaimui, pagrindo kitaip vertinti ginčo faktines aplinkybes nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas nėra.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas buvo pareiškęs valią atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės M. L. turėtą žemę Vilniaus apskrityje, Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, nurodydamas atkūrimo būdą „natūra“. Tokia valia išreikšta paskutiniajame iki 2003 m. balandžio 1 d. pateiktame pareiškėjo 2003 m. kovo 17 d. prašyme (b. l. 115). Kaip yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, iki 2003 m. balandžio 1 d., nepakeitus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, sprendimai priimami pagal paskutiniame prašyme nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą (2014 m. kovo 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-307-14). Juo labiau, kad pareiškėjas 2001 m. gruodžio 17 d. prašyme nenurodė, kokiu būdu jam turi būti atkurtos nuosavybės teisės („atstatyta nuosavybė“), patvirtinant sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini), Grigiškės.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalį nuosavybės teisės į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos ir Birštono miestų savivaldybių teritorijose esančią žemę, šių miestų savivaldybių teritorijoms priskirtą po 1995 m. birželio 1 d., atkuriamos šio įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka ją grąžinant natūra, o jei ši žemė pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirta valstybės išperkamai žemei, už ją valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį (pareiškėjo prašymo pateikimo metu galiojusi įstatymo redakcija). Šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog žemė grąžinama natūra nedelsiant. Toje Lietuvos valstybės teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema, žemė grąžinama bei kompensuojama natūra pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Tokiu pat būdu perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis savininko turėtajam žemės sklypas.

Pripažintina, jog asmeniui išreiškus valią susigrąžinti žemę natūra anksčiau buvusio rėžinio kaimo teritorijoje, egzistuoja galimybė vietoj grąžintinos natūra, t. y. turėtoje vietoje, žemės, gauti žemės sklypą kitoje vietoje taikant perdavimo neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčio savininko turėtajam žemės sklypui procedūrą. Tačiau, nagrinėjamu atveju, kaip minėta, galiausiai nustatyta, jog aptariamoje vietovėje rėžinės sistemos nebuvo, todėl nėra ir teisinio pagrindimo perdavimą neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčio savininko turėtajam žemės sklypui prilyginti žemės grąžinimui natūra. Taigi, nagrinėjamu atveju žemės grąžinimas natūra vykdytinas pagal Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, t. y. tiesiogiai turėtoje vietoje.

Kaip minėta, pareiškėjas nepateikė įrodymų ir pagal bylos duomenis nenustatyta, kad žemės sklypas, adresu: (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilnius, patenka į buvusiai savininkei M. L. iki nacionalizacijos priklaususių žemės sklypų ribas, taigi, nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog minėtas žemės sklypas gali būti grąžinamas pareiškėjui natūra, t. y. tokiu nuosavybės teisių atkūrimo būdu, kokį jis nurodė savo 2003 m. kovo 17 d. prašyme.

Atsižvelgdama į pareiškėjo siekį nuosavybės teises atkurti prie nuosavybės teise turimų pastatų, teisėjų kolegija, nors nagrinėjamoje byloje ir nesprendžia dėl konkretaus nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui į likusią 0,1446 ha ploto žemę būdo, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovas neatmeta galimybės kompensuoti pareiškėjui jo prašomu sklypu prie pastatų jei neliks natūrinės žemės (Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punktas).

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Irmantas Jarukaitis Dainius Raižys