AS-26-520/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. (V. M.) atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Legislator headnote
AI generatedAS-26-520/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas skunde nurodė, jog 2014 m. sausio mėnesį kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatorių su prašymu pratęsti metadono programą pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnyje įtvirtintą nuostatą. Šiaulių tardymo izoliatorius pareiškėjui nurodė kreiptis į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, taip pat į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją. Pareiškėjas nurodė, kad visos anksčiau išvardytos institucijos pareiškėjo prašymus ir skundus persiuntė nagrinėti Šiaulių tardymo izoliatoriui, tačiau pareiškėjui buvo atsisakyta suteikti gydymą, dėl ko jo sveikatai buvo daroma didelė žala.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-26-520/2015
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01630-2014-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 69.3, 79.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. kovo 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. (V. M.) atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 10 000 Lt neturtinės žalos.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog 2014 m. sausio mėnesį kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatorių su prašymu pratęsti metadono programą pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnyje įtvirtintą nuostatą. Šiaulių tardymo izoliatorius pareiškėjui nurodė kreiptis į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, taip pat į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją. Pareiškėjas nurodė, kad visos anksčiau išvardytos institucijos pareiškėjo prašymus ir skundus persiuntė nagrinėti Šiaulių tardymo izoliatoriui, tačiau pareiškėjui buvo atsisakyta suteikti gydymą, dėl ko jo sveikatai buvo daroma didelė žala.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Šiaulių tardymo izoliatoriaus, (toliau – ir atsakovas) atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą palikti nenagrinėtą.
Šiaulių apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 6 dalimi, 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 105–107 straipsniais, 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą, kol Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta kita administracinė byla.
Teismas nurodė, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas išnagrinėjo iš esmės analogišką administracinę bylą Nr. I-262-289/2014 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-02125-2013-2), kurioje pareiškėjas V. M. prašė teismo priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos iš atsakovo Lietuvos valstybės, nes jam nebuvo suteikta medicininė priežiūra – neskirtas gydymas metadonu. 2014 m. balandžio 15 d. Šiaulių apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą, kuriame pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 1 000 Lt neturtinės žalos iš atsakovo Lietuvos valstybės. Atsakovas Lietuvos valstybė pateikė apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimo, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo dar neišnagrinėtas.
II. Pareiškėjas V. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, išnagrinėti bylą iš esmės ir tenkinti pareiškėjo skundą.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta administracinė byla skiriasi nuo šios administracinės bylos.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Šiaulių tardymo izoliatoriaus, su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo skundas šioje administracinėje byloje yra analogiškas skundui pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytoje administracinėje byloje.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III. Pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, kuria sustabdytas administracinės bylos nagrinėjimas.
Teisėjų kolegija nurodo, kad ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog teismas sustabdo bylą, kai jos negalima nagrinėti, iki kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Vadovaujantis ABTĮ 99 straipsnio 2 punktu, byla tokiais atvejais sustabdoma, kol įsiteisės teismo sprendimas, nuosprendis, nutarimas ar nutartis kitoje byloje.
Pažymėtina, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Tai reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius, konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-665/2010).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog administracinės bylos instituto sustabdymo paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti administracinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Administracinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas bylai sustabdyti. Darant priešingą išvadą, kiltų grėsmė, kad nepagrįstai būtų vilkinamas administracinės bylos nagrinėjimas ir taip pažeistas proceso operatyvumo principas (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-161/2013)
Vadovaudamasis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pirmosios instancijos teismas sustabdė administracinę bylą Nr. I-2164-621/2014, kol įsiteisės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2043/2014 (administracinės bylos teisminio proceso Nr. 3-64-3-02125-2013-2).
Pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. A756-2043/2014 (naujas administracinės bylos numeris – A-263-624/2015, teisminio proceso Nr. 3-64-3-02125-2013-2) yra gautas atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinis skundas dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjo V. M. skundas tenkintas iš dalies ir pareiškėjui priteista 1 000 Lt dydžio suma neturtinei žalai atlyginti. Šiaulių apygardos administracinis teismas konstatavo, kad, Šiaulių tardymo izoliatoriaus gydytojams nustačius, jog pareiškėjas kenčia nuo opioidų abstinencijos, ir nutarus nesiimti jokių veiksmų dėl metadono programos tęsimo pareiškėjui, buvo pažeistos pareiškėjo teisės bei dėl to pareiškėjas neabejotinai patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi sustabdymas administracinė bylos nagrinėjimą, iš esmės nenurodė aplinkybių, kurios, išnagrinėjus administracinę bylą Nr. A-263-624/2015 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-02125-2013-2), galėtų būti pripažįstamos prejudicinėmis ir be kurių šios administracinės bylos nagrinėjimas yra neįmanomas. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog šios administracinės bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011).
Šioje administracinėje byloje pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokie konkretūs faktai turi būti nustatyti administracinėje byloje Nr. A-263-624/2015 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-02125-2013-2), kurie negali būti nustatyti šioje byloje, tačiau turės išimtinę įrodomąją galią, ir kurių nenustačius užkertamas kelias nagrinėti šią administracinę bylą. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nenustatė aplinkybių, kurios, teismui priėmus sprendimą administracinėje byloje Nr. A-263-624/2015 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-02125-2013-2), galėtų būti laikomos prejudicinėmis šioje administracinėje byloje, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą yra nepagrįsta ir naikintina.
Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad pirmiausia byloje turi būti išsiaiškinta, ar pareiškėjas nepareiškė tapataus skundo, nes atsakovas byloje teikia atsikirtimus, jog pareiškėjas pareiškė tapatų skundą, o teismų informacinės sistemos Liteko duomenys tvirtina, kad jau yra nagrinėjama byla dėl žalos atlyginimo pagal pareiškėjo skundą.
Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė šios administracinės bylos nagrinėjimą nenustatęs bei nenurodęs aplinkybių, kurios turi būti nustatytos administracinėje byloje Nr. A-263-624/2015 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-02125-2013-2) ir gali turėti lemiamos reikšmės šiai administracinei bylai nagrinėti bei kurių neįmanoma nustatyti šioje administracinėje byloje, todėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartis panaikinama ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti.
Iš pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimų bei atskirojo skundo papildymo, gauto 2015 m. vasario 19 d., matyti, kad pareiškėjas siekia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylą išnagrinėtų iš esmės, tačiau tokie pareiškėjo reikalavimai negali būti išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme iki jų iš esmės neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Šiuo atveju pagal ABTĮ 148–151 straipsnių nuostatas apeliacinės instancijos teismas turi teisę tik nagrinėti pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo sustabdyta administracinė byla, pagrįstumo ir teisėtumo klausimą.
Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą administracinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pastebi, jog pagal ABTĮ 150 straipsnio 2 dalį teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. ABTĮ 148 straipsnis nustato, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Pažymėtina, jog šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas nepateikė prašymo nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka motyvų bei prašyme dėl žodinio bylos nagrinėjimo nurodė, kad teismas turėtų bylą nagrinėti pareiškėjui nedalyvaujant. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, pagrindžiančių žodinio bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą nagrinėjimo būtinumą, todėl pareiškėjo prašymo netenkino ir išnagrinėjo atskirąjį skundą rašytinio proceso tvarka.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo V. M. (V. M.) atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir administracinę bylą perduoti nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė