A-502-741-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-741/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01260-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 33.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Litesko“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos ministerija, Ministerija) 2013 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. (9-2)-D8-2273 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Aplinkos ministeriją iš naujo svarstyti finansavimo skyrimo klausimą pareiškėjo projektui „Aplinkos oro taršos mažinimas, didinant dūmų valymo technologijų efektyvumą Marijampolės katilinėje“ (toliau – ir Projektas).

Skunde (I t., b. l. 1–6) pareiškėjas paaiškino, kad Sprendimas neskirti finansavimo Projektui nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės aktų normomis, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsniai, neatitinka Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšomis finansuojamų investicinių projektų įgyvendinimo ir priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 437 (toliau – ir Aprašas), 37 punkto nuostatų, Sprendimo turinys neatitinka faktinių aplinkybių.

Atsižvelgdamas į Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (toliau – ir LAAIF) 2012 m. balandžio 30 d. paskelbtą kvietimą teikti paraiškas finansavimui gauti pagal LAAIF programą, pareiškėjas 2012 m. birželio 21 d. raštu Nr. 1.5-520 pateikė paraišką dėl projekto „Aplinkos oro taršos mažinimas, didinant dūmų valymo technologijų efektyvumą Marijampolės katilinėje“ finansavimo LAAIF programos lėšomis. Paraiškoje nurodė, jog Marijampolės rajoninėje katilinėje (toliau – ir Marijampolės RK) eksploatuoja biokuru kūrenamą verdančio sluoksnio garo katilą KE25-24-350.

Garo katilo degimo produktams nuo kietųjų dalelių išvalymui yra įrengti du lygiagretūs multiciklonai. Iš multiciklonų dūmai eina į kondensacinį ekonomaizerį, kur iš jų paimama drėgmės kondensacinė šiluma ir dalinai dar išvalomos kietosios dalelės. Šildymo sezono metu dėl didelės kietųjų dalelių koncentracijos dūmuose po multiciklonų, kondensaciniame ekonomaizeryje susidaro didelis dumblo kiekis, o tai rodo, kad įrengti multiciklonai iš dūmų nepakankamai išvalo kietąsias daleles. Susidarantis dumblas užkemša plokštelinį šilumokaitį, todėl kartą per savaitę reikia jį plauti.

Kiekvienam šilumokaičio išplovimui sugaištama apie 8 valandas, todėl per metus ekonomaizeris nedirba 192 valandas ir nepagamina (iš dūmų neatgauna) 671,9 MWh šilumos. Ekonomaizeryje nerekuperuotas šilumos kiekis yra pagaminamas deginant gamtines dujas. Dėl šių priežasčių į aplinką išmetamas didesnis anglies dvideginio, smalkių ir azoto oksidų kiekis. Į ekonomaizeryje susidarantį kondensatą patenkantis didelis pelenų kiekis jį padaro stipriai šarminiu, todėl prieš išleidžiant į kanalizaciją kondensatas turi būti neutralizuotas.

Šarminis kondensatas yra neutralizuojamas citrinos rūgštimi. Kondensato neutralizacijai per metus sunaudojama apie 36 t citrinos rūgšties, išvežama apie 420 m3 skysto dumblo. UAB „Litesko“ pažymėjo, jog ekonomaizerio pagrindinė paskirtis nėra valyti dūmus nuo kietųjų dalelių, pagrindinė jo paskirtis yra panaudoti dūmuose esančią šilumos energiją, efektyviausiai jis gali dirbti tik esant gerai nuo kietųjų dalelių išvalytiems dūmams. Todėl akivaizdu, kad siekiant efektyvaus ekonomaizerio veikimo bei mažinti išmetamus teršalus, Marijampolės RK reikalinga įrengti papildomus valymo įrenginius.

Be to, kietųjų dalelių koncentracija katilo degimo produktuose priklauso nuo kuro rūšies bei peleningumo, pakuros konstrukcijos ir veikimo principo. Kai kuras dega sluoksnyje ant ardyno, didelė dalis pelenų lieka sluoksnyje ir pašalinama specialiai įrengtu transporteriu. Su degimo produktais (dūmais) išnešama tik nedidelė dalis pelenų (vadinami lakieji pelenai). Iš katilų su ardyninėmis pakuromis išeinančiuose dūmuose kietųjų dalelių koncentracija gali būti apie 3.000–4.000 mg/Nm3. Tuo tarpu biokurą deginant verdančio sluoksnio pakuroje su dūmais išnešama didelė dalis pelenų ir dalis susmulkėjusio smėlio, todėl kietųjų dalelių koncentracija degimo produktuose yra didelė.

Iš katilų su verdančio sluoksnio pakuromis išeinančiuose dūmuose kietųjų dalelių koncentracija gali būti iki 10.000 mg/Nm3, t. y. gali būti 3 kartus didesnė nei katiluose su ardyninėmis pakuromis. Todėl katilams su verdančio sluoksnio pakura yra reikalingi didesnės apimties / efektyvesni valymo įrenginiai nei katilams su ardyninėmis pakuromis. Marijampolės katilinėje vien tik įrengti multiciklonai neužtikrina efektyvaus dalelių išvalymo. Šiems įrenginiams nors ir pasiekus savo veikimo ribas, liekanti kietųjų dalelių koncentracija dūmuose trikdo kitų įrenginių (šiuo atveju ekonomaizerio) efektyvų darbą, dėl ko akivaizdžiai pasiekiamas daug mažesnis aplinkos apsaugos efektas.

Šiuo metu didelėse katilinėse įrengiant verdančio sluoksnio pakuros biokuro katilus kietosioms dalelėms valyti įprastai iš karto yra numatoma įrengti elektrostatinius filtrus. Tuo tarpu beveik prieš 10 metų įrengiant verdančio sluoksnio pakuros biokuro katilą Marijampolės katilinėje patirties, kokie valymo įrenginiai efektyviausi tokiam katilui, dar nebuvo sukaupta. LAAIF 2012 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. (1)S-1126 paprašius pateikti alternatyvių sprendimų siekiant panaudoti esamą Marijampolės RK baterinį cikloną ir kondensacinį ekonomaizerį analizę, pareiškėjas 2012 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 1.5-729 pateikė patikslintą paraišką, kurioje nurodė minėtų problemų sprendimo galimas alternatyvas ir jų analizę.

Projekto techninis sprendimas (šalia multiciklono įrengti elektrostatinį filtrą) buvo pasirinktas įvertinus tiek technologines, tiek ekonomines aplinkybes bei galimus pasiekti rezultatus. Dviejų valymo įrenginių multiciklonų ir filtrų įrengimą stambesnėse katilinėse numato ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2007 m. išleistas Biokuro naudotojo žinynas, t. y. tokia schema (dviejų valymo įrenginių) yra žinoma ir pripažinta. Elektrostatinio filtro įrengimas Marijampolės RK pagerintų aplinkos oro kokybę Marijampolės mieste, dūmų išvalymo efektyvumą ir sumažintų teršalų emisijas į atmosferą.

Įrengus elektrostatinį filtrą būtų pasiektas akivaizdus aplinkos apsaugos efektas. Visi duomenys ir paskaičiavimai buvo pateikti paraiškoje bei investiciniame projekte. Siekdamas optimaliausiu techniniu ir ekonominiu būdu išspręsti Marijampolės katilinėje susidarančias problemas, pareiškėjas Projekte iš visų galimų alternatyvų pagrįstai pasirinko patį optimaliausią techninį sprendimą įrengti sausą elektrostatinį filtrą tarp biokuro katilo baterinio multiciklono ir dūmų kondensacinio ekonomaizerio. Paraiškoje išdėstyto Projekto sprendiniai yra skirti konkrečiai (o ne hipotetinei) situacijai spręsti, o jų įgyvendinimas gali pasiekti akivaizdų aplinkos taršos mažinimo efektą.

Atsakovo Sprendime nėra nurodyta jokių objektyvių duomenų, skaičiavimų ar analizių, pagrindžiančių / įrodančių, jog Projekto paraiškoje siūlomas techninis sprendimas (papildyti esamą sistemą multiciklonas-ekonomaizeris elektostatiniu filtru) yra kaip nors nepagrįstas ar neatitinka techninių aplinkosauginių finansavimo krypties „Aplinkos oro apsauga“ vertinimo kriterijų, t. y. kad toks techninis sprendimas nepasieks aplinkos apsaugos efekto. Vienas iš pagrindinių Sprendime išdėstytų motyvų neskirti finansavimo Projektui, esą jame numatyta taršos emisijų valdymo schema, kai tarp esamų dviejų valymo įrenginių (multiciklono ir kondensacinio ekonomaizerio) būtų diegiamas papildomas valymo įrenginys (elektrostatinis filtras), nėra įgyvendinta kitose biokuro katilinėse, kad esama taršos emisijų valymo sistema veikia bei yra diegiama kitų šilumos tiekėjų katilinėse.

Sprendime taip pat yra remiamasi Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo Programos lėšų naudojimo atrankos komiteto (toliau – ir Komitetas) 2013 m. vasario 8 d. posėdyje priimtu sprendimu neskirti Projektui finansavimo, motyvuojant tuo, jog LAAIF pagal kitas programas remia ekonomaizerių įrengimą, o pareiškėjas vienintelis nurodė, kad minėta sistema (multiciklonas-ekonomaizeris) turi trūkumų. Tai yra pagrindiniai kriterijai, kodėl Projekte numatyti techniniai sprendimai, anot Komiteto bei Aplinkos ministerijos, neva yra nepagrįsti, yra vien tik tai, kad toks techninis sprendimas jiems nėra žinomas, taip pat tai, kad teršalų valymo sistemos multiciklonas-ekonomaizeris įdiegimui yra skiriama parama iš Klimato kaitos specialiosios programos ir niekas be pareiškėjo nėra nurodęs LAAIF bei Aplinkos ministerijai tokios teršalų valymo sistemos trūkumų.

Sprendime net nebandoma išanalizuoti faktinių Paraiškoje aprašytų Marijampolės RK esančių aplinkybių, kurios ir lėmė paraiškoje pasirinkto techninio sprendimo būtinybę. Marijampolės RK veikia verdančio sluoksnio biokuro katilas, tuo tarpu daugumoje šilumos tiekimo įmonių (tame tarpe Sprendime nurodomos UAB „Pramonės energija“, UAB „Kretingos šilumos tinklai“, AB „Kauno energija“) įrengti biokuro katilai su ardynine pakura. Biokuro katilų su verdančio sluoksnio pakuromis Lietuvoje yra nedaug, todėl ir sukaupta patirtis nėra didelė.

Lietuvoje yra mažai įmonių, turinčių kelerių metų patirtį eksploatuojant kondensacinius ekonomaizerius, dirbančius su katilais, turinčiais skirtingas biokuro pakuras ir skirtingas kietųjų dalelių valymo sistemas. Projekte numatytas techninis sprendimas kilo iš sukauptos pareiškėjo eksploatacinės patirties (kuri buvo detaliai atskleista Paraiškoje) ir šiai dienai gali būti neaktualus kitiems šilumos tiekėjams, tačiau tai nepaneigia Paraiškoje nurodyto sprendimo įgyvendinimo būtinumo Marijampolės RK.

Pagal Aprašo 30 punktą, atliekant Paraiškos aplinkosauginį-techninį vertinimą turi būti kokybiškai įvertinta Paraiška bei kartu su ja pateikti dokumentai, patikrintos faktinės Paraiškoje nurodytos aplinkybės, įvertinta, ar įdiegus numatytus įrenginius, paraiškoje nurodytas aplinkos apsaugos efektas yra nustatytas objektyviai ir realiai pasiekiamas, t. y. turi būti kokybiškai įvertinti Paraiškoje nurodyti duomenys, sprendiniai. Tuo tarpu nei LAAIF, nei Komitetas ar Ministerija šiais aspektais Paraiškos nevertino, nemotyvavo ir neįrodė, kad Projekte numatytu techniniu sprendiniu (papildyti esamą sistemą multiciklonas-ekonomaizeris elektostatiniu filtru) nebus pasiektas Paraiškoje nurodytas aplinkos apsaugos efektas.

Kartu su pradine Paraiška pareiškėjas pateikė paaiškinimą, kad Paraiškos pateikimo dienai dar nėra įvykdytas Projekto rangovo viešasis pirkimas, todėl pateikti techninį projektą neturi galimybės. Taip pat buvo paaiškinta, jog Projektas bus įgyvendinamas pagal principą „iki rakto“, t. y. pirkimą laimėjęs rangovas kartu atliks projektavimą ir statybos darbus. Atitinkamai techninis projektas bus pradėtas rengti tik pasirašius rangos sutartį su viešojo pirkimo laimėtoju. Priėmęs Paraišką, remdamasis Aprašo 27 punktu, LAAIF atliko administracinės atitikties vertinimą, t. y. patikrino, ar Paraiška yra tinkamai užpildyta ir ar pateikti visi reikalaujami dokumentai, ir nustatė tam tikrus Paraiškos trūkumus, kuriuos išdėstė 2012 m. birželio 28 d. rašte Nr. (1)-S-729, tačiau jokių trūkumų dėl techninio projekto nebuvo nurodyta.

Atsižvelgdamas į LAAIF pateiktas pastabas, pareiškėjas 2012 m. liepos 9 d. rašte Nr. 1.5-550 patikslino pateiktą Paraišką bei pateikė LAAIF nurodytą trūkstamą informaciją / dokumentus su atitinkamais paaiškinimais. LAAIF 2012 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. (1)S-1126 informavo, kad vadovaujantis Aprašu atliko Paraiškos aplinkosauginį-techninį vertinimą. Pagal Aprašo 29 punktą, tik administravimo atitikties vertinimo reikalavimus atitinkanti paraiška pateikiama aplinkosauginio -techninio vertinimo etapui, kitaip tariant, aplinkosauginio-techninio vertinimo etapui pateikiama paraiška laikytina atitinkanti visus administracinius reikalavimus.

Remiantis Aprašo 27 punktu nustačius, kad pateikti ne visi reikalaujami dokumentai ir / ar paraiška užpildyta netinkamai, LAAIF privalo pateikti prašymą pareiškėjui pateikti trūkstamus dokumentus. Per visą Paraiškos vertinimą UAB „Litesko“ nebuvo nurodyta, kad ji privalo pateikti techninį projektą bei jo ekspertizę, ir kad šių dokumentų nebuvimas darytų Paraišką neatitinkančią reikalavimų, dėl kurių finansavimas projektui negalėtų būti skirtas. Pagal LAAIF internetiniame puslapyje 2012 m. lapkričio 13 d. atnaujintą prie paraiškų LAAIF reikiamų pridėti dokumentų sąrašą techninis projektas gali būti pateiktas pareiškėjo nurodytais terminais, jei techninį projektą planuojama rengti pagal rangos sutartį projektavimui kartu su statybos darbais ir jų pirkimas nėra pradėtas arba baigtas.

Atsakovas Aplinkos ministerija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime (I t., b. l. 117–120) paaiškino, kad Komitetas, įvertinęs LAAIF pateiktas išvadas ir siūlymus, nustatytas faktines aplinkybes, atlikus pareiškėjo projekto vertinimą, – priėmė objektyviais duomenimis pagrįstą sprendimą – siūlyti aplinkos ministrui neskirti pareiškėjo Projektui finansavimo. Atitinkamai Sprendime nurodant, kad Komitetas priėmė sprendimą nefinansuoti Projekto, pateikiami Sprendimo motyvai, t. y. remiantis paraiškos vertinimo išvadomis, tokia taršos emisijų valymo schema, kai tarp esamų dviejų valymo įrenginių (multiciklono ir kondensacinio ekonomaizerio) būtų diegiamas papildomas valymo įrenginys (elektrostatinis filtras), nėra įgyvendinama kitose biokuro katilinėse.

Pareiškėjo naudojamos taršos emisijų valymo sistemos ne tik sėkmingai veikia, bet ir pastaruoju metu diegiamos (su kondensato neutralizavimo bei dumblo šalinimo sistemomis) kitų šilumos tiekėjų (UAB „Pramonės energija“, UAB „Kretingos šilumos tinklai“, AB „Kauno energija“ ir kt.) katilinėse. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas Projekto vertinimo metu nepateikė kartu su Paraiška privalomo pateikti techninio projekto, jo ekspertizės išvados, kitų galimų sprendimų alternatyvų bei jų analizės, esamus ir planuojamus aplinkos apsaugos rodiklius pagrindžiančių skaičiavimų.

Sprendime taip pat nurodyta, kad įvertinus visus argumentus bei tai, kad Projektui reikalingos pakankamai didelės investicijos, o jo sprendimai nėra pagrįsti energetikos srities veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, tyrimų rezultatais ar alternatyvų analize, ir atsižvelgiant į Komiteto sprendimą, taip pat vadovaujantis Aprašo 35 ir 37 punktais, finansavimas Projektui neskiriamas. Tiek paraiškoje investiciniam projektui, tiek skunde pareiškėjas nepateikė argumentų, leidžiančių pagrįstai sutikti su teiginiu, kad Marijampolės RK veikiančio biokuro katilui su verdančio sluoksnio pakura įrengti multiciklonai nėra pakankama priemonė kietųjų dalelių išvalymui, kas daro ekonomaizerio veikimą neefektyvų.

LAAIF duomenimis, pareiškėjas jau yra įsirengęs du lygiagrečius multiciklonus bei kondensacinį dūmų ekonomaizerį, kuriais Marijampolės miesto katilinėje biokuru kūrenamo garo katilo dūmų kietųjų dalelių išvalymo efektyvumas yra pakankamai aukštas (apie 0,98). Biokuro naudotojo žinyne elektrostatinis nusodintuvas, kurio įsigijimui pareiškėjas prašė finansavimo iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšų, apibrėžiamas kaip efektyvus, bet palyginti brangus dūmų valymo įrenginys. LAAIF, atlikdamas projekto aplinkosauginį techninį vertinimą, neginčijo fakto, kad elektrostatinis filtras yra efektyvus dūmų valymo nuo kietųjų dalelių įrenginys, bet pažymėjo, kad pagal susiklosčiusią praktiką yra diegiama vienlaipsnė dūmų valymo sistema, t. y. prie katilo sistemos jungiamas arba multiciklonas, arba elektrostatinis filtras, tačiau ne abu kartu.

Tokios schemos, kai būtų pajungti du dūmų valymo funkcijas atliekantys įrenginiai ir papildomai ekonomaizeris, nėra pateikta Biokuro naudotojo žinyne, techninėje literatūroje ar praktikoje. Sprendimas neskirti finansavimo yra paremtas ne tik tuo motyvu, jog Projekte numatyta taršos emisijų valdymo schema, kai tarp esamų dviejų valymo įrenginių (multiciklono ir kondensacinio ekonomaizerio) būtų diegiamas papildomas valymo įrenginys (elektrostatinis filtras), nėra įgyvendinta kitose biokuro katilinėse, kad esama taršos emisijų valymo sistema veikia bei yra diegiama kitų šilumos tiekėjų katilinėse; (t. y. tuo, ką pareiškėjas laiko pagrindiniu Sprendimo argumentu), bet ir tuo, kad pareiškėjas Projekto vertinimo metu nepateikė kartu su paraiška privalomo pateikti techninio projekto, jo ekspertizės išvados, kitų galimų sprendimų alternatyvų bei jų analizės, esamus ir planuojamus aplinkos apsaugos rodiklius pagrindžiančių skaičiavimų; taip pat nebuvo pateikęs dokumentų, įrodančių, kad investicinio projekto įrangos ar paslaugų teikėjais yra pasirinkti vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu.

Kartu su Paraiška privalomų pateikti dokumentų sąrašo 6 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai paraiškos pateikimo metu nėra užbaigtos viešųjų pirkimų procedūros, reikalaujama pateikti šiuos dokumentus per 60 kalendorinių dienų nuo paraiškos pateikimo LAAIF dienos. Pareiškėjas LAAIF 2012 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. 1(S)-1126 ragintas pateikti pirkimo dokumentus, tačiau šio reikalavimo neįvykdė. Taigi kiekvienas savarankiškas Sprendimo motyvas laikytinas pakankamu pagrindu neskirti finansavimo Projektui. Pareiškėjo reikalavimas panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Ministeriją iš naujo svarstyti finansavimo skyrimo klausimą yra nepagrįstas, nes investicinio projekto trūkumai, net ir LAAIF atliekant pakartotinį vertinimą, nesuteiktų teisinio pagrindo LAAIF pateikti siūlymą Komitetui priimti sprendimą ir atitinkamai aplinkos ministro įsakymą dėl finansavimo skyrimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas prieštaravo pareiškėjo skundo tenkinimui.

Atsiliepime (II t., b. l. 1–6) paaiškino, kad pareiškėjo investiciniame projekte nurodyta, kad jis planuoja Marijampolės miesto katilinėje tarp esamų multiciklono ir kondensacinio ekonomaizerio įdiegti elektrostatinį filtrą, kuriuo iš dūmų būtų valomos kietosios dalelės, dėl to kondensacinis ekonomaizeris galėtų būti naudojamas nepertraukiamai šilumos atgavimui (rekuperavimui), tačiau nepagrindė savo teiginių, kad jo siekiami su valstybės parama įgyvendinti techniniai sprendiniai yra pagrįsti ir optimalūs techniniu bei ekonominiu aspektu.

LAAIF, atlikdamas projekto aplinkosauginį techninį vertinimą, nekvestionavo fakto, kad elektrostatinis filtras yra efektyvus dūmų valymo nuo kietųjų dalelių įrenginys, bet pažymėjo, kad pagal susiklosčiusią praktiką paprastai yra diegiama vienlaipsnė dūmų valymo sistema. LAAIF 2012 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. (1)-S-1126 paprašius pateikti kitų ūkio subjektų pavyzdžių, kur veiktų pareiškėjo siekiama įdiegti kietųjų dalelių sistema pagal schemą ciklonas-elektrostatinis filtras-ekonomaizeris, pareiškėjo nurodytas pavyzdys nebuvo tinkamas.

Vienas iš Sprendimo neskirti finansavimo motyvų yra tai, kad pareiškėjas nepateikė kitų galimų sprendimų alternatyvų bei jų analizės. Formuojant projekto įgyvendinimo alternatyvas svarbu atsižvelgti į tai, kad turi būti įvertintos visos alternatyvos, padėsiančios pasiekti iškeltą projekto tikslą, tačiau pareiškėjas net neieškojo plokšteliniame šilumokaityje susidarančio dumblo valymo efektyvesnių priemonių, turimos sistemos ištaisymo galimybių be papildomo elektrostatinio filtro įdiegimo (brangiausios priemonės), bet tik minimaliai pakomentavo, kad baterinio ciklono demontavimas reikalautų papildomų išardymo išlaidų (nors tai, LAAIF nuomone, nėra būtina), o rankovinis filtras kainuotų panašiai, bet pastarojo didesnės eksploatacinės sąnaudos.

Dėl nurodytų priežasčių negalima teigti, kad šilumos tiekimo sektoriuje veikiančio profesionalaus dalyvio pagrindimas yra pakankamas, kad vertintojui ar kitam projekto informacijos naudotojui būtų aiški galimų alternatyvų esmė, turinys ir paskirtis. LAAIF, vertindamas 39 šilumos tiekėjų, centralizuotai tiekiančių šilumą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, projektus pagal Klimato kaitos specialiąją programą, nesusidūrė su tokiu kaip pareiškėjo nurodytas sprendiniu. UAB „Litesko“ su valstybės parama siekiamos įgyvendinti schemos pagrindimas nerastas nei techninėje literatūroje, nei konsultuojantis su termoinžinerijos ir aplinkosaugos sričių inžinieriais.

Pareiškėjo siekiamo elektrostatinio filtro įdiegimui numatytas didelis investicijų poreikis – 1,984 mln. Lt, kuris siektinas kompensuoti ne tik prašytos 690 000 Lt subsidijos lėšomis, bet ir įtrauktinas į galutinę šilumos kainą vartotojams. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas) 28 straipsnį, valstybė privalo derinti ekologinius ir ekonominius interesus teisės aktų kūrime ir taikyme, kas suponuoja tinkamo, tikslinio ir teisingo finansavimo principo privalomumą panaudojant valstybės lėšas.

Paramos lėšų skyrimas pareiškėjui šiame projekte netenkintų minėtų principų. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad UAB „Litesko“ nėra ribojama įgyvendinti Projekto su jame numatytais techniniais sprendiniais savo lėšomis, tačiau valstybės lėšų skyrimas tokiam Projektui nebūtų adekvatus ir tikslingas tęstinio aplinkosauginio efekto užtikrinimo kontekste. Be to, pareiškėjo siekiama įdiegti schema nėra inovatyvi, greičiau laikytina visos dūmų sistemos valymo proceso pailginimu ir anksčiau padarytų neefektyvių sprendimų taisymu.

Pareiškėjas klaidina teismą nurodydamas, kad administracinės atitikties vertinimo metu LAAIF nenustatė trūkumų dėl techninio projekto bendrosios dalies ir ekspertizių išvadų nepateikimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 7 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Litesko“ skundą atmetė kaip nepagrįstą (I t., b. l. 149–160).

Teismas, įvertinęs nuo 2011 m. spalio 21 d. iki 2013 m. liepos 26 d. galiojusios Aprašo redakcijos 23–37 punktų nuostatas, nurodė, jog UAB „Litesko“ teiginiai, kad tuo atveju, jei jo paraiška dėl Projekto finansavimo ir jos priedai neatitiko reikalavimų, ją turėjo būti atsisakyta priimti administracinės atitikties vertinimo stadijoje, yra pagrįsti, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad paraiškos netenkinimas iki jos perdavimo Aplinkos ministerijai sukūrė pareiškėjui teisėtą lūkestį, kad į tokio pobūdžio trūkumus nebebus atsižvelgiama tolesniuose paraiškos vertinimo etapuose.

Konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas reiškia, kad valdžios laisvę riboja teisė, kuriai privalo paklusti visi teisinių santykių subjektai, neišskiriant nė teisėkūros subjektų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad LAAIF, 2012 m. balandžio 20 d. paskelbusi I-ąjį kvietimą teikti investicinių projektų paraiškas jo programos paramai gauti pagal Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos 2012 m. lėšų naudojimo finansavimo kryptis, patvirtino paraiškos pagal tam tikras kryptis formas, nustatė privalomų dokumentų sąrašą bei terminą, kuriuo paraiškos gali būti pateiktos.

Visi šie kvietime ir jo prieduose nurodyti reikalavimai yra privalomi ne tik suinteresuotiems asmenims, kurie teikia paraiškas, bet ir už paraiškų administravimą bei sprendimo dėl jų priėmimą atsakingiems viešojo administravimo subjektams, t. y. tiek LAAIF, tiek Aplinkos ministerijai, o jei jie (reikalavimai) yra keičiami – tai tik tokiu būdu ir apimtimi, kad nepažeistų visų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Byloje ginčo dėl to, kad kartu su paraiška dėl Projekto finansavimo UAB „Litesko“ privalėjo pateikti techninio projekto bendrąją dalį, projekto ekspertizės išvadas ir šių dokumentų iki ginčijamo sprendimo nebuvo pateikusi, nėra, todėl UAB „Litesko“ paraiška vadovaujantis Aprašo 28 punkto nuostatomis turėjo būti atmesta LAAIF sprendimu, o tokio sprendimo nesant, aplinkos ministras, teismo vertinimu, vien šiuo pagrindu turėjo pagrindą priimti sprendimą neskirti finansavimo Projektui.

Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, kai paraiškų pateikimo ir vertinimo būdas yra konkursinis, nustatytų reikalavimų keitimas jau pasibaigus paraiškų teikimo terminui savaime reikštų, kad buvo apribota suinteresuotų asmenų galimybė dalyvauti konkurse, t. y. esant mažiau ribojančių reikalavimų (pavyzdžiui, nesant reikalavimo pateikti techninio projekto bendrąją dalį, projekto ekspertizės išvadas ar kitą dokumentą), paraiškas dėl projektų, kurie aplinkosaugine prasme yra dar aktualesni, finansavimo galėjo teikti daugiau asmenų, šių reikalavimų nesilaikymas paraiškų vertinimo eigoje – kad nebuvo laikytasi principų, užtikrinančių skaidrų ir objektyvų paraiškų vertinimą.

Be to, nėra pagrindo nesutikti su LAAIF pozicija, nurodyta ir ginčijamame sprendime, kad UAB „Litesko“ savo paraiškoje (paraiškos 6.2.1 p.) tinkamai nepagrindė kietųjų dalelių valymo schemos (ciklonas → elektrostatinis filtras → ekonomaizeris) pasirinkimo būtinumo. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, UAB „Litesko“ Marijampolės RK turimi ir eksploatuojami valymo įrenginiai užtikrina, kad išmetamų į atmosferą medžiagų kiekiai atitiktų teisės aktais nustatytus, todėl įgyvendinant projektą, ką pažymėjo ir specialistas, pirmiausia būtų sprendžiama techninio pobūdžio problema, kurios tinkamas išsprendimas, visų pirma, sudarytų galimybę pagaminti daugiau energijos naudojant biokurą, o taip pat leistų sumažinti į atmosferą išmetamų kietųjų dalelių ir kitų kenksmingų medžiagų kiekius.

Neginčijama, kad elektrostatinis filtras šiuo metu yra turbūt efektyviausia priemonė kietųjų dalelių šalinimui iš dūmų ir jo įrengimas tarp multiciklono ir ekonomaizerio padėtų išspręsti pareiškėjo techninę problemą, dėl kurios kondensacinis ekonomaizeris negali būti eksploatuojamas jo valymo metu, taip pat padėtų užtikrinti mažesnį kietų dalelių išmetimą ne šildymo sezono metu, kada kondensacinio ekonomaizerio eksploatuoti nėra rentabilu. Tačiau UAB „Litesko“ nesvarstė ir nepagrindė kitų galimų techninės problemos, t. y. dumblo pašalinimo iš kondensacinio ekonomaizerio, sprendimo būdų – šilumokaityje susidarančio dumblo automatinės praplovimo sistemos įdiegimas, ekonomaizerio su pilna automatizavimo, kondensato neutralizavimo ir kt. sistemomis įdiegimas, kurie užtikrintų, kad ekonomaizeris per metus nebūtų stabdomas 192 val., atitinkamai – šiuo laikotarpiu turimomis priemonėmis būtų užtikrinamas 0,98 kietųjų dalelių išvalymo laipsnis, atitinkamai, mažėtų ir kitų kenksmingų medžiagų išmetami kiekiai.

Tokiu atveju jau būtų galima objektyviai įvertinti, kuri iš pareiškėjo pasirinktų alternatyva – brangaus, tačiau efektyvaus elektrostatinio filtro, užtikrinančio kietųjų dalelių tinkamą išvalymą visus metus, įrengimas, ar pigesnės, tačiau mažiau efektyvios kietųjų dalelių išmetimo į atmosferą kiekio prasme priemonės įrengimas – gali būti finansuojama iš LAAIF programos lėšų, ar toks sprendimas atitinka efektyvumo principą, kuriuo privaloma vadovautis priimant sprendimus dėl priemonių, sprendžiančių aplinkosaugines problemas.

Kiti Sprendime nurodyti paraiškos trūkumai, teismo įsitikinimu, negali būti priežastis priimti sprendimą nefinansuoti Projekto, juo labiau, kad jų iš esmės nebūtų, jei būtų pateikti visi su paraiška privalomi dokumentai, taip pat paraiškoje būtų pagrįstas kietųjų dalelių valymo schemos (ciklonas → elektrostatinis filtras → ekonomaizeris) pasirinkimo būtinumas. Sprendimas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytus turinio reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, t. y. jame yra nurodytas apibendrintas tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas, kuris leido pareiškėjui jį įvertinti bei tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą.

III. Pareiškėjas UAB „Litesko“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas (II t., b. l. 172–176) grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:

1. LAAIF programomis yra remiami ūkio subjektų projektai, kuriuos įgyvendinus bus pasiektas teigiamas aplinkosauginis efektas (Aprašo 14 p.).

2. Sprendime nėra nurodyta jokių objektyvių duomenų, skaičiavimų ar analizių, patvirtinančių, jog Projekte siūlomas techninis sprendimas (papildyti esamą sistemą elektrostatiniu filtru) yra kaip nors nepagrįstas ar neatitinka techninių aplinkosauginių finansavimo krypties „Aplinkos oro apsauga“ vertinimo kriterijų, t. y. kad toks techninis sprendimas nepasieks aplinkos apsaugos efekto ar neatitiks ekologinių ir ekonominių interesų pusiausvyros principo.

3. Nei LAAIF patvirtintoje paraiškos investiciniams atmosferos apsaugos projektams formoje, nei prie paraiškos privalomų pridėti dokumentų sąraše, Apraše ar kituose teisės aktuose nėra nurodyta, kad pareiškėjas, teikdamas LAAIF paraišką finansavimui gauti, privalo atlikti ir pateikti galimų alternatyvų analizę.

4. Pareiškėjas tinkamai ir išsamiai pagrindė Projekte numatyto įrengti elektrostatinio filtro naudą ir reikalingumą aplinkosaugos ir efektyvios šilumos gamybos požiūriu.

5. LAAIF neatliko išsamaus, kokybiško Projekto vertinimo, netikrino faktinių aplinkybių ir neįrodė, kad Projekte numatytu techniniu sprendiniu nebus pasiektas aplinkos apsaugos efektas, ar kad tokiam pasirinkimui yra efektyvesnė alternatyva (Aprašo 30 p.).

6. Vadovaujantis Aprašo 29 punktu tik administravimo atitikties vertinimo reikalavimus atitinkanti paraiška gali būti pateikiama aplinkosauginio-techninio vertinimo etapui, kitaip tariant, aplinkosauginio-techninio vertinimo etapui pateikiama paraiška laikytina atitinkanti visus administracinius reikalavimus.

7. Pareiškėjui nebuvo nurodyta, kad jis privalo pateikti techninį projektą bei jo ekspertizę, ir kad šių dokumentų nebuvimas darytų Paraišką neatitinkančią reikalavimų. Taip pat pareiškėjui nebuvo nurodyta, kad LAAIF nesutinka su jo pateiktais paaiškinimai dėl vykdomų viešųjų pirkimų ir techninio projekto parengimo bei pateikimo terminų.

Atsakovas Aplinkos ministerija ir trečiasis suinteresuotas asmuo LAAIF prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimuose (II t., b. l. 183–192) iš esmės pakartoja savo atsiliepimų pirmosios instancijos teismui argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje sprendžiama dėl Aplinkos ministerijos sprendimo neskirti UAB „Litesko“ Projektui finansavimo iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšų teisėtumo ir pagrįstumo.

Aplinkos apsaugos investicinių projektų, finansuojamų pagal Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programą, atranką, finansavimo sąlygas, įgyvendinimo priežiūrą reglamentuoja Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšomis finansuojamų investicinių projektų įgyvendinimo ir priežiūros tvarkos aprašas, patvirtintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymu (toliau – ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas) (aplinkos ministro 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. 437 preambulė).

Pagal Aprašo (aktuali teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 21 d. iki 2013 m. liepos 26 d.) 23 punktą, paraiškų projektui vertinimą sudaro du etapai – administracinės atitikties vertinimas ir aplinkosauginis – techninis vertinimas. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovo 2013 m. kovo 19 d. sprendimas Nr. (9-2)-D8-2273 dėl Projekto finansavimo buvo priimtas pasibaigus nurodytai paraiškų vertinimo stadijai, t. y. UAB „Litesko“ paraiška nebuvo atmesta administracinės atitikties vertinimo metu (Aprašo 28 p.), todėl teisėjų kolegija neteiks reikšmingo dėmesio paraiškos ir jos priedų atitikties formaliems reikalavimams analizei, o pasisakys dėl ginčo esmės.

Kaip matyti iš skundžiamo administracinio akto individualios argumentacijos, pareiškėjui nepalankų sprendimą aplinkos ministras priėmė atsižvelgdamas į tai, kad Projekto įgyvendinimui reikalingos pakankamai didelės investicijos (1,984 mln. Lt), jo sprendimai nėra pagrįsti energetikos srities veiklą reguliuojančiais teisės aktais, tyrimų rezultatais ir alternatyvų analize.

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad 30 procentų mokesčio už aplinkos teršimą, išskyrus mokestį už aplinkos teršimą gaminių ar pakuotės atliekomis, mokama į valstybės biudžetą. Šios lėšos naudojamos pagal tikslinę paskirtį Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšoms administruoti ir šioje programoje numatytiems aplinkos apsaugos investiciniams projektams finansuoti. Taigi Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo šaltinis yra valstybės biudžeto lėšos, kurių panaudojimas turi būti grindžiamas bendraisiais teisėtumo, ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo principais.

Pagal Aprašo 35 punktą, paraiškas teikiant bei atrenkant konkurso būdu, LAAIF įvertintus projektus atrenka ir pasiūlymus skirti (neskirti) finansavimą rengia aplinkos ministro įsakymu sudarytas Atrankos komitetas, vadovaudamasis aplinkos ministro patvirtintu Atrankos komiteto darbo reglamentu ir atsižvelgdamas į finansavimo kryptis, paraiškas vertinusių LAAIF darbuotojų ir nepriklausomų ekspertų (jei jie dalyvavo atliekant aplinkosauginį – techninį vertinimą) išvadas, LAAIF darbuotojų parengtus projektų apibendrinimus, paraiškoje ir kartu su ja pateiktuose dokumentuose esančią informaciją, projektui suteiktus aplinkosauginio – techninio vertinimo balus.

Išvardytų nuostatų sisteminis aiškinimas leidžia tvirtinti, jog Atrankos komiteto ar LAAIF siūlymai dėl paramos skyrimo daugiausia yra susiję su klausimų, į kuriuos negali būti atsakyta be specialiųjų mokslo žinių taikymo, nagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas pakankamos kompetencijos vertinti pareiškėjo numatomų įdiegti išmetimų į orą valymo įrenginių eksploatacinių savybių ir jų veiksmingumo užtikrinant tęstinį aplinkos apsaugos efektą, 2013 m. rugsėjo 16 d. posėdyje išklausė specialisto prof. dr. G. D. paaiškinimų, kuris pritarė atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens išvadoms, padarytoms administracinės procedūros metu, tuo pašalindamas abejones dėl Projekto tinkamumo. Šio ir kitų nuodugniai ištirtų ir atidžiai įvertintų įrodymų pagrindu Vilniaus apygardos administracinis teismas susiformavo teisingą įsitikinimą, kad kietųjų dalelių valymo schemos (ciklonas → elektrostatinis filtras → ekonomaizeris) įrengimo subsidijavimas pažeistų valstybės pajamų, gaunamų iš mokesčio už aplinkos teršimą, panaudojimui keliamus reikalavimus. Teisėjų kolegija negali tenkinti UAB „Litesko“ skundo remdamasi tik tuo argumentu, kad Projektas atitiko Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos 2012 m. lėšų naudojimo finansavimo krypčių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. D1-256, aplinkos oro apsaugos projektų rūšį. Pažymėtina, jog nurodytos krypties paraiškų pateikimui ir atrankai buvo pasirinktas konkursinis būdas, tuo užtikrinant pareiškėjų konkurenciją ir galimybę nustatyta tvarka varžytis dėl 3 mln. Lt dydžio fondo lėšų dalies (2 mln. Lt – I kvietimui, 1 mln. Lt – II kvietimui).

Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė