A-1200-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1200-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01063-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei K. C. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras) prašymu (b. l. 3–7) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės K. C. 609,71 Lt (176,58 Eur) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjas paaiškino, jog Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai), kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Rinkliavos objektas siejamas su teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) tam tikrą teisę, o ne gauti paslaugas, privalo sumokėti vietinę rinkliavą. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos imperatyviai nustato, jog atliekų turėtojas, perduodamas atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas. Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintuose nuostatuose nustatyta, jog vietinės rinkliavos dydis konkrečiam mokėtojui siejamas ne su atliekų turėtojo faktiškai sukauptomis atliekomis, bet su jo turimu nekilnojamuoju turtu, jo dydžiu ir naudojimo paskirtimi. Atsakovė nėra sumokėjusi pareiškėjui 609,71 Lt dydžio vietinės rinkliavos už turto objektą – butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą paskaičiuota pagal valdomo turto plotą ir pagrindinę tikslinę objekto naudojimo paskirtį. Pareiškėjas sutiko su sprendimo įvykdymo išdėstymu 6 mėnesiams.

Atsakovė K. C. su prašymu sutiko. Teigė vietinės rinkliavos nesumokėjusi dėl sunkios turtinės padėties, nes yra bedarbė, sutuoktinis mirė prieš keletą metų, todėl prašė išdėstyti sprendimo vykdymą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 27 d. sprendimu (b. l. 21–26) pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovės K. C. pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui 468,46 Lt (135 Eur) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Kitą prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Sprendimo įvykdymą išdėstė lygiomis dalimis šešiems mėnesiams.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, 25 straipsniu, 32 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatais (Nuostatų redakcijos 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426; 2010 m. gegužės 6 d. Nr. T2-114; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330; 2011 m. spalio 27 d. Nr. T2-345; 2012 m. kovo 29 d. Nr. T2-86; 2012 m. liepos 26 d. Nr. T2-200; 2012 m. spalio 23 d. Nr. T2-251) bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-81 patvirtintomis Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktu, Nuostatų V skyriumi ir Nuostatų 1 priedu.

Teismas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatė, kad atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje nuo 2001 m. gruodžio 28 d. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 33,27 kv. m. Pažyma apie įsiskolinimą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-1768 patvirtina, kad turto objektas laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. apmokestintas 609,71 Lt suma. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą paskaičiuota pagal valdomo turto plotą ir pagrindinę tikslinę objekto naudojimo paskirtį. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše minimų patalpų paskirtis – gyvenamoji (butas), todėl atsakovę apmokestinant vietine rinkliava pritaikytas Gyvenamosios paskirties pastatams (butas, esantis dvibučiame ir daugiau butų gyvenamajame name) taikomas tarifas. Pagal teikiamą mokėjimo pranešimą, mokėtina vietinė rinkliava apskaičiuota pagal turimo turtinio vieneto plotą, vadovaujantis Nuostatų 1 priedu, t. y. 3,48 Lt už bendrojo ploto kvadratinį metrą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.; 3,44 Lt už bendrojo ploto kvadratinį metrą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2010 m. balandžio 30 d., bei 2,94 Lt už bendrojo ploto kvadratinį metrą laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Atsakovė už 33,27 kv. m turto objekto plotą nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. apmokestinta 58 Lt; nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. – 453,90 Lt, bei nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 97,81 Lt. Atsakovei buvo siųstas mokėjimo pranešimas, tačiau vietinė rinkliava nesumokėta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 107 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, konstatavo, kad pareiškėjas į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo kreipėsi 2014 m. rugsėjo 22 d. ir ši data laikytina kreipimosi į teismą priverstinio skolos išieškojimo procedūros pradžia. Teismas pažymėjo, kad MAĮ nenumato galimybės atnaujinti priverstinio išieškojimo termino, todėl šis terminas laikytinas naikinamuoju (pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012). Pagal formuojamą teisminę praktiką teismas ex officio privalo nustatyti, ar šioje byloje turi būti taikoma mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatis. Teismas, įvertinęs, kad vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d. ir už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. spalio 31 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, prašymą priteisti vietinę rinkliavą už šį laikotarpį atmetė kaip nepagrįstą. Byloje pateikta pažyma apie skolą dėl vietinės rinkliavos įrodo, kad atsakovei už turto objektą už 2008 metus paskaičiuota 58 Lt mokėtina rinkliava ir už 2009 metus – 111 Lt mokėtina rinkliava, todėl už šiuos metus vienam ketvirčiui tenkanti rinkliavos dalis yra 27,75 Lt. Už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. spalio 31 d. mokėtinos vietinės rinkliavos dalis yra 83,25 Lt. Taigi laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. 2009 m. spalio 31 d. apskaičiuota vietinės rinkliavos dalis yra 141,25 Lt, todėl teismui konstatavus, kad yra pasibaigęs įvardijamų sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas, ši reikalavimo dalis atmesta kaip nepagrįsta.

Teismas nurodė, kad atsakovė sprendime minimu laikotarpiu nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jos priteistina 468,46 Lt (609,71 Lt – 141,25 Lt) įsiskolinimo suma pareiškėjui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsnio 4 dalimi, nustatomos prievolės piniginės išraiškos dydį nurodė litais ir eurais taikant perskaičiavimo kursą ir Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę.

Atsakovė dėl sunkios turtinės padėties prašo sprendimo vykdymą išdėstyti. Pareiškėjo atstovė sutinka, kad sprendimo vykdymas būtų išdėstytas 6 mėnesiams lygiomis dalimis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 851 straipsniu, reglamentuojančiu teismo sprendimo įvykdymo atidėjimą ar išdėstymą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdamas į atsakovės turtinę padėtį, sprendimo įvykdymą išdėstė lygiomis dalimis 6 mėnesiams, t. y. po 78,07 Lt kas mėnesį.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 29–32) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo visiškai patenkintų pareiškėjo prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismo procesinis sprendimas yra priimtas iš esmės pažeidus procesinės ir materialinės teisės normas, ir šie pažeidimai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Pareiškėjas rėmėsi LVAT administracine byla Nr. A-575- 234/2011, administracine byla Nr. A-438-731/2010. Teismas nepagrįstai tapatina specifinę išieškojimo procedūrą, skirtą Valstybinei mokesčių inspekcijai, su UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro kreipimusi į teismą dėl vietinės rinkliavos prisiteisimo, laikydamas šį veiksmą priverstiniu išieškojimu.

UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras negali pasinaudoti MAĮ normomis, nes įstatymas yra skirtas visai kitam subjektui. Pareiškėjas negali priimti sprendimų, kurie turėtų vykdomojo dokumento požymių, taip kaip jie suprantami MAĮ 106 straipsnio prasme. Teismas iš esmės praplėtė subjektų ratą (nors tai įstatymo leidėjo prerogatyva), kuriems taikytinos MAĮ nuostatos. Pažymi, kad civilinėje teisėje galioja principas „leidžiama viskas, kas neuždrausta“, tačiau viešojoje teisėje turėtų būti vadovaujamasi principu „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“.

Nagrinėjamu atveju teismas ex officio, net neprašant atsakovui, taikė senaties terminą, išieškant vietinės rinkliavos mokestį. Teismas taiko MAĮ nuostatas taip, kaip jam yra paranku. Skundžiamame teismo sprendime nurodoma, kad bylą nagrinėjęs teismas taikė Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 20 straipsnio 1 dalį. Šio straipsnio normos nurodo dar į vieną blanketinę normą – to paties įstatymo 7 straipsnio 4 dalį. Nagrinėjamu atveju teismas, taikydamas perskaičiavimo taisykles, vadovaudamasis nurodytų straipsnių normomis, pareiškėjui nepriteisia 2,35 Lt arba 0,68 Eur.

Atkreiptinas dėmesys, kad ne teismas nustato piniginę prievolę, o įstatymas (Rinkliavų) ir jį lydintys teisės aktai (Tarybos sprendimai). Nagrinėjamai bylai, perskaičiuojant litus (eurus) į eurus (litus), teismai privalo taikyti Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 24 straipsnio 2 dalį, kurios ir nustato, kaip, kokia tvarka privalo būti perskaičiuojamos rinkliavos. Prievolės mokėti atsiradimo momentas, kaip ir pati prievolė, jau buvo atsiradęs dar iki kreipimosi į teismą.

Teismo nurodoma piniginė prievolė turėtų būti suprantama kaip piniginė satisfakcija žalos atlyginimo bylose ir panašiai, tačiau jokiu būdu ji negali būti tapatinama su vietinės rinkliavos prievole, kuri nustatyta įstatymu ir savivaldybės tarybos sprendimais. Skundžiamas sprendimas priimtas neteisingai pritaikius ir išaiškinus materialinės teisės normas ir šis pažeidimas sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, o keliamas klausimas aktualus vienodos teismų praktikos formavimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas apeliacine tvarka apskundė pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes, jo nuomone, sprendimas priimtas neteisingai pritaikius ir išaiškinus materialinės teisės normas: netinkamai taikytas MAĮ ir Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymas.

Vietinės rinkliavos priteisimo senaties plotmėje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs jau ne kartą. Ir šiam momentui neturi teisinio pagrindo nukrypti nuo apibrėžtų nuostatų - vietinės rinkliavos priteisimas grįstinas Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės pagrindu. O ieškinio senatį šios kategorijos bylose teismas turi taikyti savo iniciatyva (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas; Teismų įstatymo 33 str.; žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015; taip pat žr. LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1139-556/2015). Vadinasi, konstatuoti MAĮ netinkamą taikymą nėra pagrindo.

Antra vertus, tam tikri teismo sprendimo pataisymai vis dėlto atliktini.

Į pirmosios instancijos teismą kreiptasi 2014 m. rugsėjo 22 d. (b.l. 3). Vietinės rinkliavos prašyta priteisti už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į vietinės rinkliavos apskaičiavimo bei priteisimo laikotarpį MAĮ pagrindu, vietinė rinkliava turėjo būti nepriteista už visus 2008 m. Tai ir atlikta. Bet turėjo būti priteista už visus 2009 m., t. y. turėjo būti priteista visa už 2009 m. apskaičiuota ir nesumokėta vietinės rinkliavos suma – 111 Lt, todėl pareiškėjui priteistina bendra suma taisytina į 551, 71 Lt sumą (111 Lt už 2009 m. + 114 Lt už 2010 m. + 114, 45 Lt už 2011 m. + 114,45 Lt už 2012 m. + 97, 81 Lt už 2013 m.; b.l.8).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartyje aptaręs praktiką dėl lito perskaičiavimo į eurus tikrinamos kategorijos bylose nurodė, jog priteistinos vietinės rinkliavos dydį perskaičiuojant iš litų į eurus apvalintina euro centų tikslumu ir ši teisinė pozicija pripažinta dominuojančia bei taikytina į ateitį (administracinė byla Nr. A-1139-556/2015). Taigi 551,71 Lt perskaičiuojant į eurus gaunama 159, 79 eurų suma, kuri ir priteistina.

Dėl išdėstytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui iš K. C. 159, 79 eurus vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Kitą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius