A-2878-662/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2878-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01985-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir grąžinimo į tarnybą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. V. (toliau – ir pareiškėjas) prašė panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK, atsakovas) viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, 2015 m. kovo 2 d. įsakymą Nr. 10-TE-153 „Dėl viršilos V. V. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – Įsakymas), kuriuo jis buvo atleistas iš tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo pagal Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kaip neteisėtą ir grąžinti jį į ankstesnes pareigas.

Pareiškėjas nurodė, kad dirbo Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 3-iojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2014 m. gruodžio 5 d. kartu su vyriausiuoju patruliu A. J. nuo 6.30 val. iki 19.30 val. dirbo patrulyje V1875. Patrulio vyresniuoju buvo paskirtas A. J.. Pagal tarnybos užduotį nuo 8.00 val. iki 12.00 val. dirbo A16 kelyje, užtikrino eismo saugumą, neblaivių, neturinčių teisės vairuoti vairuotojų kontrolę, saugos diržų ir šalmų naudojimo tvarką ir kt. A. J. tikrino automobilius, vykstančius iš Vilniaus Trakų kryptimi, o pareiškėjas – vykstančius į Vilnių. Patikrinimui buvo sustabdęs keletą transporto priemonių, apie kurias pranešė nustatyta tvarka. Vykdant tarnybines užduotis prie pareiškėjo trumpam privažiavo jo dėdė J. P. (J. P.), kuris per atidarytą savo automobilio langą grąžino 200 Lt skolą už tai, kad pareiškėjas lapkričio 7 d. „Perlo“ terminale, esančiame PC „BIG“, sumokėjo dėdei paskirtą 200 Lt baudą. Kadangi buvo šalta, pinigus įsidėjo į pirštinę, o vėliau pirštinę kartu su pinigais padėjo automobilyje. Tai galėjo matyti automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas K. L., kuris buvo stabdomas, nes tikrindamas dokumentus pareiškėjas nusiėmė pirštines. Po kurio laiko privažiavo Vilniaus AVPK Imuniteto skyriaus pareigūnai ir atliko pareiškėjo ir tarnybinės transporto priemonės apžiūrą, o vėliau – asmens kratą ir vairuotojo K. L. informacijos pagrindu pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką („kyšininkavimas“).

Ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjas parodė, kad visi sustabdyti vairuotojai turėjo vairuotojo pažymėjimus. Tikslinant įvykį pažymėta, kad vienas iš vairuotojų, galimai K. L., pateikė Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą ir papildomai paaiškino, kad jo žmona yra Ukrainos pilietė ar kilusi iš Ukrainos. Vilniaus AVPK Imuniteto skyriaus pareigūnas M. K. pareiškėjui pasakė, kad jis apie stabdomą automobilį nepranešė „Autotikros“ kanalu, todėl abejoja, ar tokį automobilį stabdė, nes apie visus automobilius visuomet praneša. 2014 m. gruodžio 5 d. laikotarpiu nuo 9.15 val. iki 9.28 val. buvo sustabdyti trys „Mercedes Benz“ automobiliai, todėl pareiškėjas nežinojo, dėl kurio „Mercedes Benz“ vairuotojo pareikšti įtarimai. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-7-IS-127(14) (toliau – ir Išvada) tendencingai nutylima, kad ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjas paaiškino, jog tai skola už sumokėtą dėdei J. P. skirtą baudą. Išvadoje klaidingai nurodyta, kad pareiškėjas iš karto stabdė kelis automobilius, pareigūnas A. J. to nepatvirtino, remiamasi tik K. L. paaiškinimu.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2015 m. sausio 5 d. jam gimė sūnus, jis iki 2015 m. sausio 9 d. su žmona buvo ligoninėje, o 2015 m. sausio 7 d. nebuvo namie. 2015 m. vasario 12 d. gyvenamojoje vietoje iš Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų skyriaus tyrėjų jis priėmė visus dokumentus, taip pat ir pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo. Piktybiškumo nebuvo, taip susiklostė aplinkybės. Apie nušalinimą nuo pareigų jau buvo supažindintas ikiteisminio tyrimo metu. Pranešimuose dėl pradėto tarnybinio patikrinimo Nr. 10-PR1-4 ir Nr. 10-7-PR3-207 buvo siūloma pateikti paaiškinimus iki 2014 m. gruodžio 23 d. ir 2015 m. sausio 20 d., taigi terminai buvo pasibaigę. 2015 m. vasario 24 d. 10.49 val. pareiškėjui paskambino asmuo, prisistatęs Vidaus tyrimų skyriaus vyr. tyrėju G., kuris pasiteiravo, ar teiks pareiškėjas paaiškinimus. Pareiškėjas atsakė, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui tarnybinis patikrinimas turi būti sustabdytas, todėl paaiškinimus duos pasibaigus ikiteisminiam tyrimui. Išvadoje nutylėta, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 38-1-00034-09 pareiškėjas pagal pareikštus įtarimus, padarius Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio l dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, buvo išteisintas.

Pareiškėjo manymu, tarnybinio pažeidimo įrodymų nėra, tai yra kerštas už nenusisekusią baudžiamąją bylą ir pareiškėjui palankius teismų sprendimus, kai administraciniai teismai jį gražino į ankstesnes pareigas. Pareiškėjas ne kartą susilaukė grasinimų, kad turės nemalonumų darbe. Manė, kad jį tikslingai iš darbo atleido skubiai, nes jis pateikė prašymą dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo. Vilniaus AVPK kreipėsi į Lietuvos policijos departamento teisininkus dėl nuomonės pateikimo, kurie, remdamiesi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pateikė rekomendaciją išleisti jį vaiko priežiūros atostogų. Teigė, kad Išvadoje nurodytos abstraktaus pobūdžio, nekonkrečios, neformuluojančios apibrėžtų elgesio taisyklių normos. Bendrojo pobūdžio formuluotės pažeidimas savaime negali būti laikomas pareigūno netinkamu pareigų vykdymu. Pažeistos teisės normos nenurodytos pareiškėjui įteiktuose pranešimuose dėl tarnybinio nusižengimo. Kyšio paėmimas yra ikiteisminio tyrimo, kuris vis dar vyksta, objektas, o ne tarnybinio patikrinimo objektas, todėl šioje dalyje galėjo būti konstatuotas tik neva padaryto administracinio teisės pažeidimo neįforminimas ir leidimas vairuoti transporto priemonę be vairuotojo pažymėjimo. Neginčijamų įrodymų, kad pareiškėjas galėjo padaryti nurodytą pažeidimą, tarnybinio patikrinimo medžiagoje nėra. K. L. paaiškinimo patikimumas nepatikrintas ir neįvertintas ikiteisminio tyrimo metu.

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

Paaiškino, kad Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų skyriui 2014 m. gruodžio 10 d. pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 3-ojo būrio vyriausiųjų patrulių V. V. ir A. J. veiksmų. Vilniaus AVPK Imuniteto skyriuje 2014 m. gruodžio 5 d. dėl kyšininkavimo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-01264-14, kuriame V. V. 2014 m. gruodžio 5 d. pareikšti įtarimai dėl to, kad jis 2014 m gruodžio 5 d. 9.30 val. kelio A16 23-ajame kilometre iš sustabdyto automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo K. L. paėmė 200 Lt kyšį. Ikiteisminio tyrimo metu K. L. atpažino V. V. kaip pareigūną, kuris 2014 m. gruodžio 5 d. iš jo paėmė kyšį. K. L. tarnybinio patikrinimo metu paaiškino, kad 2014 m. gruodžio 5 d. apie 9.30 val. vairavo automobilį „Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobiliu jis vienas važiavo nuo Trakų Vilniaus link. Kelyje pastebėjo policijos tarnybinį automobilį. Krovininį automobilį tikrinęs pareigūnas nurodė K. L. sustoti. Priėjęs pareigūnas neprisistatė, pasisveikino ir pasiteiravo kur K. L. važiuoja ir ką veža. Nurodžius, kad važiuoja į Vilnių ir veža krovinį (pateikė krovinio dokumentus), pareigūnas pareikalavo pateikti automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą. K. L. nurodė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, tik laiko egzaminus. Pareigūnas pasiteiravo, ar K. L. žino, kokia yra bauda. Pareigūnas paaiškino, kad artėja šventės, todėl galima susitarti nerašant protokolo ir užsiminė apie 200 Lt. Ištraukęs iš piniginės K. L. parodė pareigūnui 200 Lt kupiūrą, pareigūnas linktelėjo galva ir K. L. ištiesė pinigus. Pareigūnas iki pusės nusimovė savo dešinės rankos pirštinę ir K. L. pinigus padėjo jam į delną. Po to, pareigūnas užsimovė pirštinę, grąžino dokumentus ir palinkėjo gero kelio.

Patikrinimo metu surinkti faktiniai duomenys pakankami konstatuoti, kad V. V., 2014 m. gruodžio 5 d. vykdydamas tarnybines funkcijas, apie 9.30 val. kelyje A16 sustabdė neturinčio teisės vairuoti transporto priemones K. L. vairuojamą automobilį „Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės, o atsakomybė už šį pažeidimą numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje. V. V. neįformino pažeidimo ir yra įtariamas už savo neveikimą paėmęs 200 Lt kyšį. V. V. nesiėmė priemonių, jog neturintis teisės vairuoti transporto priemones asmuo toliau nevairuotų automobilio

Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta Išvados pagrindu. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl minėto pažeidimo būtų netekęs galimybės realizuoti savo teisę dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje: teikti paaiškinimus, apskųsti procedūros rezultatus ir kt. (apie įtarimą padarius tarnybinį nusižengimą pareiškėjui pranešta 2015 m. vasario 12 d. pranešime, be kita ko, nurodant visas minėtas teises). Kalta vyriausiojo patrulio V. V. veika – Kelių eismo taisyklių pažeidimo nefiksavimas, leidimas asmeniui toliau daryti pažeidimą bei išvengti teisinės atsakomybės sukelia akivaizdžias pasekmes – žemina pareigūno vardą. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, kurio viena iš funkcijų yra pagal kompetenciją reikalauti, jog kiti asmenys laikytųsi įstatymų, pats jų nesilaikydamas pažeidžia valstybei duotą priesaiką gerbti ir vykdyti įstatymus ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, taip pat pažeidžia sąžiningumo, atsakomybės, pavyzdingumo principus, akivaizdžiai žemina policijos padalinį, kuriame tarnauja, bei sąžiningai tarnaujančius pareigūnus, griauna visuomenės pasitikėjimą visa policijos įstaigų sistema ir jos pareigūnais.

Vidaus tarnybos statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ir tam, kad tokiu būdu būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą. V. V. tyčiniai veiksmai vertintini kaip policijos pareigūno vardo pažeminimas bei policijos pareigūno priesaikos sulaužymas, pasireiškęs sąmoningais, kaltais, tyčiniais priešingais teisės ir tarnybinės etikos normų reikalavimams veiksmais, pažeminusiais vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančiais pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromituojančiais.

Vertinant vyriausiojo patrulio V. V. veiksmų pobūdį konstatuojama, kad pareigūnas sąmoningai savo neteisėtu neveikimu vykdydamas įgaliojimus pažeidė savo tiesiogines pareigas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, o būtent nevykdė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktų, Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 punktų, nesilaikė Etikos kodekso 3, 4.6, 4.8. 4.9 punktų reikalavimų ir pažeidė Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – ir Veiklos instrukcija) 47, 61.7, 69.3 punktus bei Pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.2 punktus. Tokiais savo kaltais ir tyčiniais veiksmais V. V. sulaužė Vidaus tarnybos statuto 12 straipsnio 2 dalyje numatytą bei duotą priesaiką, sumenkino policijos autoritetą bei pažemino policijos pareigūno vardą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmėtė.

Pirmosios instancijos teismas išdėstė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodė, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta už K. L. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo neįforminimą bei vairuotojo nenušalinimą, leidžiant toliau tęsti pavojingą pažeidimą. Iš 2015 m. kovo 10 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. 1. 106) matyti, kad jis surašytas už tai, jog K. L. 2014 m. gruodžio 5 d. automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo nebūdamas įgijęs teisės vairuoti. Veikos padarymo faktas įrodytas tuo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 27 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-1319-526/2015 K.

L. pripažino kaltu dėl to, kad jis 2014 m. gruodžio 5 d. 9.30 val. kelio Vilnius – Prienai – Marijampolė 5 kilometre vairavo automobilį „Mercedes Benz Sprinter 208 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, nes teisės vairuoti nėra įgijęs. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje. Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už transporto priemonės vairavimą, neturint teisės vairuoti.

Taigi faktas, jog K. L. tuo metu, kai jį 2014 m. gruodžio 5 d. stabdė pareiškėjas, neturėjo teisės vairuoti, yra įrodytas teismine tvarka. K. L. automobilio sustabdymo faktas patvirtintas byloje surinktais įrodymais. Iš SBDB ataskaitos (b. 1.

65) matyti, kad V. V. ir A. J. ekipažas laikotarpiu nuo 9.15 val. iki 9.28 val. sustabdė ir paleido 3 „Mercedes Benz“ automobilius. 9.23 val. buvo sustabdytas ir paleistas automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų skyriaus pareigūno 2015 m. sausio 19 d. tarnybinio pranešimo (b. 1.

66) matyti, kad susipažinus su radijo ryšio kanalo „Autotikra“ 2014 m. gruodžio 15 d. pranešimų apie sustabdytas transporto priemones įrašais, nustatyta, kad apie automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)sustabdymą 9.22 val. ir paleidimą 9.26 val. pranešė V. V.. Krovininis automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso M. D. (b. 1. 83). K. L. vairuojamą automobilį sustabdęs V. V. turėjo nustatyti faktą, jog pastarasis neturi teisės vairuoti, kadangi vairuotojo pažymėjimo pateikimas, vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 16 punktu, yra dokumentas, privalomas pateikti transporto priemonę sustabdžiusiam pareigūnui.

Pareiškėjo skunde pateikta versija apie tai, kad K. L. turėjo Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, nepatvirtinta jokiais duomenimis. K. L. nei vienoje apklausoje nepaminėjo, jog jis galėjo turėti, policijos pareigūnui rodyti, ar bent aiškinti apie tokio pažymėjimo turėjimą. Iš karto po jo sustabdymo K. L. 2014 m. gruodžio 5 d. Vilniaus AVPK Imuniteto skyriuje padarė pareiškimą (b. 1. 42), kad 2014 m. gruodžio 5 d. apie 9.30 val. jis buvo sustabdytas policijos pareigūno, kuris priėjęs paprašė pateikti dokumentus. K.

L. prisipažino, kad neturi vairuotojo pažymėjimo. Pareigūnas pasiūlė susitarti. K. L. ištraukus 200 Lt banknotą pareigūnas linktelėjo galva, nusimovė pirštinę, o K. L. kupiūrą įdėjo į delną. Paėmęs kyšį pareigūnas atidavė dokumentus ir leido važiuoti. Nurodė, kad pareigūną gerai įsidėmėjo. Tokius pat parodymus K. L. pakartojo ir 2015 m. sausio 15 d. paaiškinimuose, duotuose Vilniaus apskrities VPK Vidaus tyrimų skyriui (b. 1. 85). Abiejuose paaiškinimuose nurodyta, kad pareiškėjas nesiėmė priemonių, jog K.

L. toliau nevairuotų ir toliau nedarytų pavojingo Kelių eismo taisyklių pažeidimo – nevairuotų transporto priemonės, neturėdamas tam teisės, o priešingai, atidavė dokumentus ir palinkėjo gero kelio.

Bylos duomenys rodo, jog K. L. pareiškėjo nepažinojo ir jokio suinteresuotumo neturėjo. Priešingai, jo patraukimas administracinėn atsakomybėn bei 10 parų arešto paskyrimas rodo, jog jis iš esmės pranešė ir apie savo padarytą pažeidimą, kuris, kitu atveju, nebūtų išaiškintas, ir buvo už pažeidimą nubaustas. Tam, kad būtų nustatyta K. L. sustabdžiusio pareigūno tapatybė, buvo įvykdyta atpažinimo procedūra. Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ir vaizdo įrašų kartotekų protokole (b. 1. 45) nurodyta, kad K. L. kaip kyšį paėmusį asmenį atpažino asmenį, pažymėtą nuotraukoje Nr. 101. Kartotekos segtuvo apžiūros 2015 m. sausio 14 d. protokole (b. 1. 56-60) pažymėta, kad nuotraukoje Nr. 101 užfiksuotas V. V.. Pareiškėjo tapatumą patvirtina ir kiti bylos įrodymai, o būtent tai, kad pareiškėjas patruliavo toje vietoje, kurioje buvo sustabdytas K. L.. Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 5 d. nuo 6.30 val. iki 19.30 val. V. V. ir A. J. nustatytuose kelio ruožuose vykdė kelių patruliavimo tarnybą (b. 1. 62). Nuo 8.00 val. iki 12.00 val. pareigūnai kelio A16 20-31 kilometre užtikrino eismo saugumą, vykdė neblaivių/apsvaigusių/neturinčių teisės vairuoti vairuotojų kontrolę bei vykdė kitas funkcijas (b. 1. 63). Be to, iš 2014 m. gruodžio 5 d. apžiūros protokolo (b. 1. 44) matyti, kad tarnybiniame automobilyje rastos medžiaginės pirštinės, kurių vienoje įdėta 200 Lt kupiūra, t. y. nustatyti tokie faktai, kokius papasakojo K. L..

Pareiškėjo neteisėtus veiksmus rodo ir dokumentuose užfiksuota įvykių eiga. Po K. L. paaiškinimo paėmimo V. V. Vilniaus AVPK Imuniteto skyriaus 2014 m. gruodžio 5 d. įtariamojo laikino sulaikymo protokolu buvo sulaikytas 2014 m. gruodžio 5 d. 12.00 val. kelio Al6 20-ajame kilometre įtariant kyšininkavimu (b. 1. 49). Buvo atlikta asmens krata ir surašytas 2014 m. gruodžio 5 d. asmens kratos protokolas (b. 1. 50). Vilniaus AVPK Imuniteto skyrius 2014 m. gruodžio 5 d. pareiškėjui įteikė pranešimą apie įtarimą (b. 1. 52), kuriame pažymėta, jog pareiškėjas įtariamas tuo, kad patruliuodamas tarnybiniu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. gruodžio 5 d. apie 9.30 val. A16 kelio 23-ajame kilometre sustabdė K. L. vairuojamą automobilį „Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir už K. L. nepatraukimą administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnį (Transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti) pareikalavo neapibrėžto dydžio pinigų sumos kyšio ir savo naudai paėmė 200 Lt kyšį.

Vykdydamas Veiklos instrukcijos 47, 61.7 ir 69.3 punktus bei pareiginę instrukciją pareiškėjas, sustabdęs vairuotojo pažymėjimo neturintį K. L., privalėjo surinkti faktinius duomenis, kvalifikuojančius administracinį teisės pažeidimą, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą arba pristatyti pažeidėją į policijos įstaigą tokiam protokolui surašyti, pagal kompetenciją taikyti administracinio poveikio priemones ir privalomai nušalinti transporto priemonės vairuotoją nuo transporto priemonės vairavimo, kai transporto priemonės vairuotojas neturi teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonės. Šių veiksmų pareiškėjas neatliko ir tuo pažeidė teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėjas skunde argumentavo, jog teisės aktai, kurių pažeidimu jis apkaltintas, yra pernelyg abstraktūs, todėl jais negali būti grindžiamas tarnybinės nuobaudos taikymas. Teismas su šia pozicija nesutiko, kadangi tiek Veiklos instrukcijos 47, 61.7 ir 69.3 punktuose, tiek pareigybės aprašymo 7.1-7.2 punktuose, tiek Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra numatytos visiškai konkrečios pareigos, kurios turi būti atliktos nustačius be teisių vairuojantį asmenį.

Ikiteisminio tyrimo metu bei skunde teismui pareiškėjas išdėstė kitą pinigų atsiradimo pirštinėje versiją. Dėl pinigų radimo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus šioje byloje teismas pasisakė ta apimtimi, kiek tai liečia K. L. paaiškinimų teisingumą, kadangi ikiteisminis tyrimas dėl kyšininkavimo nėra baigtas ir nuosprendis pareiškėjui nepaskelbtas. 2015 m. vasario 17 d. įtariamojo apklausos protokole (b. 1. 54) pareiškėjas parodė, kad pirštinėje rastus 200 Lt jam perdavė pro šalį važiavęs dėdė J. P., grąžindamas skolą už tai, kad V. V. už jį prekybos centre „BIG“ esančiame terminale sumokėjo jam paskirtą 200 Lt baudą. Ta pati versija pakartota ir skunde teismui. Atsižvelgdamas į tai, kad K. L. neturėjo suinteresuotumo, V. V. net nepažinojo, jo pasakojimas visiškai sutapo su ikiteisminio tyrimo metu surinktais dokumentais, teismas laikėsi pozicijos, jog pareiškėjo versija nepaneigia K. L. paaiškinimų dėl jo sustabdymo 2014 m. gruodžio 5 d. aplinkybių. Kadangi baudžiamoji byla nebaigta, o tarnybinė nuobauda paskirta už tarnybinių pareigų neatlikimą, pareiškėjo pateiktos versijos apie skolos grąžinimą teismas šioje byloje nevertino.

Kadangi nustatytas akivaizdus tarnybinių pareigų pažeidimas, pareiškėjo argumentai dėl galimo atsakovo keršto už tai, kad anksčiau pareiškėjo atžvilgiu vykdytas ikiteisminis tyrimas Nr. 38-1-00034-09 baigėsi išteisinimu, laikyti nepagrįstais.

Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti policijos uždaviniai. Sąmoningas tyčinis pareigų nevykdymas, kai tai yra susiję su kelio pavojingo Kelių eismo taisyklių pažeidimui neužkardymu, pažeidimo ignoravimu, leidimu tęsti kitų asmenų saugumui ir gyvybei didelį pavojų keliančią veiką bei kylant pagrįstų abejonių dėl tokių veiksmų atlikimo už atlygį, nes kitų motyvų sunku numanyti, rodo, jog pareiškėjas pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, sumažino pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga. Iš to daroma išvada, kad pareiškėjo padarytas tarnybines pareigas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas pagrįstai buvo įvertintas kaip pareigūno vardo pažeminimas

Pareiškėjas apeliavo, jog jis buvo netinkamai informuotas apie tarnybinį patikrinimą, jam buvo užkirsta galimybė duoti paaiškinimus, tačiau faktinės aplinkybės rodo priešingai. Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308, (toliau – ir Tvarka) 19.1 punktas įtvirtina tikrinamo pareigūno teisę teikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus. Teismas išdėstė Tvarkos 20 ir 21 punktų nuostatas.

Vilniaus AVPK Imuniteto skyriaus viršininkas 2014 m. gruodžio 11 d. tarnybiniu pranešimu (b. 1. 61) Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų skyriaus viršininkei pranešė, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį dėl kyšininkavimo. V. V. apklaustas įtariamuoju, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų skyrius 2014 m. gruodžio 15 d. surašė pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 10-7-PR3-207 (b. 1. 70), kuriuo pranešė pareiškėjui, kad Vilniaus AVPK viršininko 2014 m. gruodžio 10 d. pavedimu atliekamas tarnybinis patikrinimas, esant duomenų, kad pareiškėjas 2014 m. gruodžio 5 d. apie 9.30 val. kelio A16 23-iajame kilometre sustabdęs K. L. vairuojamą automobilį, neįformino pažeidimo, o paėmė 200 Lt kyšį (b. 1. 70). Šis pranešimas pareiškėjui išsiųstas 2014 m. gruodžio 19 d. (b. 1. 69). Pranešimas grąžintas 2015 m. vasario 5 d. kaip neatsiimtas pašte (b. 1. 75). Papildomai pranešimas išsiųstas 2015 m. sausio 13 d. (b. 1. 71-72). Pranešimas grąžintas 2015 m. vasario 17 d. kaip neatsiimtas pašte (b. 1. 78). Su abiem pranešimais pareiškėjas susipažino 2015 m. vasario 12 d. (b. 1. 70, 72).

Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 3-iojo būrio vado 2015 m. sausio 12 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR1-1765 (b. 1. 67) nurodyta, jog siekiant supažindinti V. V. su pranešimu apie galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą, ne kartą susisiekta telefonu ir prašyta atvykti į tarnybą, tačiau pastarasis neatvyko. Su V. V. buvo susisiekęs 3-iojo būrio specialistas D. B., tačiau pareiškėjas neatvyko į tarnybą. 3-iojo būrio vadas pats buvo nuvykęs pas pareiškėją į namus 2015 m. sausio 7 d., tačiau niekas neatidarė durų.

Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2015 m. vasario 24 d. tarnybiniame pranešime (b. 1. 34) nurodyta, kad Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos pareigūnams nepavyko supažindinti V. V. su įsakymais ir pranešimais. Nuvykus su kitais dviem tyrėjais pareiškėjas su įsakymais buvo supažindintas pasirašytinai 2015 m. vasario 13 d., dėl paaiškinimų teikimo pareiškėjas nieko nenurodė. 2015 m. vasario 24 d. telefonu pareiškėjas paaiškino, kad paaiškinimus pateiks tik pasibaigus ikiteisminiam tyrimui. V. V. informuotas, kad bus remiamasi ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Vilniaus AVPK viršininko 2014 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 10-TE-927 (b. 1. 37) pareiškėjas nušalintas nuo pareigų atlikimo nuo 2014 m. gruodžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. ir 2015 m. vasario 6 d. nutartimis V. V. nušalintas nuo pareigų (b. 1. 40-41). Bylos duomenys rodo, jog pareiškėjas turėjo žinoti apie tarnybinį tyrimą ir veikdamas sąžiningai ne imtis veiksmų nebūti supažindintam su pranešimu apie atliekamą patikrinimą, apie kurį jis buvo informuotas telefonu ir iš faktinės situacijos turėjo suprasti, jog toks patikrinimas atliekamas, o nuvykti į tarnybą ar suderinti laiką, kada jis galėtų pranešimą paimti. Teismas sutiko, kad pareiškėjas dėl vaiko gimimo, tėvystės atostogų nuo 2015 m. sausio 5 d. iki 2015 m. vasario 5 d. (b. 1. 38) bei nušalinimo nuo pareigų galėjo būti užimtas ir neturėjo pareigos būti tarnyboje, tačiau negalėjo nereaguoti į atsakovo pareigūnų telefono skambučius ar pats nurodyti kitą paaiškinimų davimo laiką – pasibaigus ikiteisminiam tyrimui. Iš to padaryta išvada, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus, tačiau jis ja nepasinaudojo. Pareiškėjo negeranoriškas požiūris bei gynybinių priemonių ieškojimas matyti iš to, kad jis 2014 m. gruodžio 5 d. be gynėjo atsisakė duoti parodymus (b. 1. 53). Kita vertus, pareiškėjas buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, todėl jo versija atsakovui surašant Išvadą buvo žinoma.

Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad Vilniaus AVPK padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas pažemino vidaus tarnybos pareigūno vardą. Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti, remiantis pareiškėjo nurodytais argumentais.

III. Pareiškėjas V. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Pareiškėjas pakartotinai nurodo, jog faktinę aplinkybę, kad jam buvo paduota 200 Lt kupiūra (mėlynos spalvos) ir kur dėdės duotus pinigus įdėjo pareiškėjas galėjo matyti automobilio „Mercedes Benz“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas K. L., kuris kaip tik buvo stabdomas/paleidžiamas arba jo dokumentų tikrinimo metu, nes tikrindamas dokumentus pareiškėjas nusiėmė pirštines. Tai patvirtina užfiksuotas pranešimo „Autotikros“ kanalu apie stabdomą transporto priemonę „Mercedes Benz“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) laikas. Pagal kupiūros spalvą buvo galima suprasti, kokia konkrečiai pinigų suma buvo perduota. Po kurio laiko privažiavo Vilniaus AVPK Imuniteto skyriaus pareigūnai ir atliko pareiškėjo ir tarnybinės transporto priemonės apžiūrą. Būtent vairuotojo K. L. informacijos pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjas davė parodymus, kad neprisimena, ar buvo stabdomas K. L. vairuojamas automobilis, tačiau tikrai žinojo, kad visi sustabdyti vairuotojai turėjo vairuotojo pažymėjimus. Tikslinant šį įvykį pažymėta, kad vienas iš vairuotojų, galimai būtent K. L., pateikė Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą.

Be to, Vilniaus AVPK Imuniteto skyriaus pareigūnas M. K., pristatinėdamas pareiškėją į skyrių, pasakė, kad neva apie stabdomą automobilį pareiškėjas nepranešė „Autotikros“ kanalu, todėl iškilo abejonių, kad apskritai tokį automobilį galėjo stabdyti. Pažymi, kad 2014 m. gruodžio 5 d. laikotarpiu nuo 09.15 val. iki 09.28 val. buvo sustabdyti trys „Mercedes Benz“ markės automobiliai (duomenys iš „SBDB-stabdymas“ išklotinės, kuri yra tarnybinio patikrinimo medžiagoje), todėl jis negalėjo atsirinkti, dėl kurio konkrečiai „Mercedes Benz“ vairuotojo pareikšti įtarimai.

Išvadoje nurodoma, kad pareiškėjo pirštinėje buvo aptikta 200 Lt ir kad jis paaiškino, jog tai skola, kurią grąžino pro šalį važiavęs dėdė J. P., tačiau tendencingai nutylima, kad ikiteisminio tyrimo metu taip pat paaiškinta, jog tai skola už sumokėtą baudą, skirtą jo dėdei J. P., o baudos dydis buvo būtent 200 Lt. Tai gali pagrįsti išrašu iš mokėjimo vietos Nr. 80, kuri yra visiškai šalia jo namų.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paremtas tik tuo, kad vairuotojas K. L. atpažino pareiškėją iš nuotraukų, buvo nubaustas už padarytą administracinį teisės pažeidimą ir paties vairuotojo K. L. duotais parodymais. Pirma, K. L. teigimu, pareiškėjas sustabdė jo vairuojamą „Mercedes Benz“ automobilį, kai neva bendravo su prieš tai sustabdyto krovininio automobilio vairuotoju. Tačiau jis nestabdė iš karto kelių automobilių. Ši aplinkybė nurodyta tik vairuotojo K. L. paaiškinime. Pareigūnas A. J. tokios aplinkybės nepatvirtino, taip pat nėra jokių kitų neginčijamų įrodymų, o remiamasi tik K. L. paaiškinimu. Antra, suprantama, kad K. L. nurodė pareiškėją atpažinimo procedūros metu, juk jis, sustabdęs jo vairuojamą automobilį, su juo betarpiškai bendravo. Trečia, teismo sprendime taip pat buvo remtasi faktine aplinkybe, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 27 d. nutarimu K. L. pripažino kaltu dėl aptariamo įvykio. Tai įrodo, kad jis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, tačiau nepaneigia aplinkybės, jog pareiškėjas buvo suklaidintas, kai K. L. pareiškėjui pateikė Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, galimai suklastotą.

Pažymi, kad aptariamo įvykio data buvo 2014 m. gruodžio 5 d., o administracinio teisės pažeidimo protokolas už vairavimą neturint teisės vairuoti K. L. buvo surašytas tik 2015 m. kovo 10 d. Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 3-iojo būrio vadas ir specialistas, kitą dieną po įvykio gavę informaciją apie galimą pažeidimą, ketino surašyti K. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau jiems buvo liepta nesikišti. Pareiškėjo įsitikinimu, Vilniaus AVPK Imuniteto skyriaus pareigūnai vairuotoją K. L. po to, kai leido toliau važiuoti, sustabdė, tačiau rodyti Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą jis, matyt, pabijojo. Jo asmens ir automobilio apžiūra nebuvo atliktos. Pareiškėjo žiniomis, Imuniteto skyriaus pareigūnai būtent tokiu būdu nuo to laiko, kai teismo jis buvo išteisintas ir grąžintas į ankstesnes pareigas, pareiškėją tikrina labai dažnai.

Ikiteisminio tyrimo metu duotais pirminiais parodymais, kuriais vadovavosi ir Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų skyrius atlikdamas tarnybinį patikrinimą, pareiškėjas nurodė, iš kur pas jį atsirado 200 Lt kupiūra. Šios aplinkybės netyrė nei Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų skyrius, nei pirmosios instancijos teismas. Skunde teismui pareiškėjas nurodė, kad vairuotojas K. L. pateikė Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, dar pridūrė, kad jo žmona kilusi iš Ukrainos. Ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo turėjo būti ištirta, tačiau teismas to nepadarė. Ikiteisminio tyrimo metu, kuris vis dar vyksta, ši aplinkybė taip pat turėtų būti tiriama.

Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino pareiškėjo, kaip policijos pareigūno, parodymus, pasiremdamas išimtinai vairuotojo K. L. versija bei kitomis aplinkybėmis, kurios nėra neginčytinos, kai K. L. yra pagarsėjęs aferistas (straipsnis apie šį asmenį buvo pateiktas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu). Tas faktas, jog parodymus ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjas davė dalyvaujant gynėjui, reiškia, kad jis žino savo teises ir jomis naudojasi. Teismo sprendime esantis teiginys, kad tai parodo jo negeranorišką požiūrį, nekorektiškas.

Neištyrus dviejų ankščiau nurodytų aplinkybių (dėdės grąžintos skolos ir pateikto Ukrainoje išduoto vairuotojo pažymėjimo), nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas neatliko savo pareigų, nustatyta tvarka neįformindamas neva administracinio teisės pažeidimo, ir tokiu būdu pažemino pareigūno vardą. Pareiškėjo priešingi teisei veiksmai, kvalifikuojami kaip pareigūno vardo pažeminimas, neįrodyti.

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovo nuomone, teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino reikšmingas bylai proceso šalių nurodytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo veiksmais, aptartais Išvadoje. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir nustatė faktines aplinkybes, pažymi, jog pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, remiantis nurodytų teisės normų sistemine analize, byloje ištirtų rašytinių įrodymų visuma, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių prejudicinę reikšmę turinčių rašytinių įrodymų, paneigiančių Išvadoje nustatytus jo veiklos pažeidimus, teismas pagrįstai konstatavo, kad Įsakymas priimtas nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, jis savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo, laikinai atliekančio viršininko pareigas, 2015-03-02 įsakymo Nr. 10-TE-153, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 3-iojo būrio vyriausiojo patrulio pareigų), teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. V. yra statutinis valstybės tarnautojas – vidaus tarnybos pareigūnas (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 3-iojo būrio vyriausiasis patrulis). Atlikus tarnybinį patikrinimą 2015 m. kovo 2 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiųjų patrulių V. V. ir A. J. veiksmų Nr. 10-7-IS-127(14), kuria pripažinta, kad V. V. pažemino pareigūno vardą ir siūloma jį atleisti iš vidaus tarnybos. Konstatuota, kad pareiškėjo veiksmai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromituoja.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1538 redakcija) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka. Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Pastarojo punkto turinį atskleidžia Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas” išaiškinimas. Pagal šią teisės normą, pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A11-129/2004, Nr. A8-489/2007, Nr. A438-1561/2008, Nr. A62–1099/2011), aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 punktą, yra nurodęs, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, ir, antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Taigi pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą kyla, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Minėtos pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. Taip pat turi būti įvertinama, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad tyrimo metu gauta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad Vilniaus AVPK KPV KPR vyriausiasis patrulis V. V. 2014-12-05, nesilaikydamas Instrukcijos 29 punkto reikalavimo, sustabdęs teisės vairuoti transporto priemones neturinčio K. L. vairuojama automobilį „Mercedes Benz Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ne tik kad neįformino šiurkštų KET pažeidimą, bet ir nenušalinęs vairuotojo, leido pastarajam toliau darant šiurkštų KET pažeidimą bei keliant pavojų eismo saugumui, vairuoti automobilį. Tokie pareigūno veiksmai yra akivaizdžiai priešingi Įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktui, Instrukcijos 47, 61.7 ir 69.3 punktams bei Pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.2 punktams. Šie Vilniaus AVPK KPV KPR vyriausiojo patrulio V. V. tyčiniai veiksmai išvadoje vertintini kaip policijos pareigūno vardo pažeminimas bei policijos pareigūno priesaikos sulaužymas, pasireiškęs sąmoningais, kaltais, tyčiniais priešingais teisės ir tarnybinės etikos normų reikalavimams veiksmais, pažeminusiais vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančiais pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromituojančiais. Vertinant vyriausiojo patrulio V. V. veiksmų pobūdį, tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, kad pareigūnas sąmoningai savo neteisėtu neveikimu vykdant įgaliojimus pažeidė savo tiesiogines pareigas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, o būtent: nevykdė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktų, Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4, 5 ir 6 punktų, nesilaikė Etikos kodekso 3, 4.6, 4.8 bei 4.9 punktų reikalavimų ir pažeidė Įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Instrukcijos 47, 61.7 ir 69.3 punktus bei Pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.2 punktų reikalavimus. Tokiais savo kaltais ir tyčiniais veiksmais vyriausiasis patrulis V. V. sulaužė Statuto 12 straipsnio 2 dalyje numatytą bei duotą priesaiką, sumenkino policijos autoritetą bei pažemino policijos pareigūno vardą. Padaryta išvada, jog šie V. V. kalti veiksmai yra pakankami konstatuoti pareigūno vardo pažeminimą ir atleisti jį iš vidaus tarnybos remiantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

Nagrinėjamo administracinio ginčo kontekste pažymėtina, kad stojančiam į vidaus tarnybą asmeniui, be kita ko, keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai (Statuto 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vidaus tarnyba grindžiama Statuto 3 straipsnyje įtvirtintais pagrindiniais principais. Iš Statuto 3 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principo turinio matyti, kad vienas iš vidaus tarnybos ypatumų yra pareigūnų sugriežtinta atsakomybė. Pagal Statuto 3 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą nuolatinį bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principą, pareigūnas privalo vykdyti šias pareigas: gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises bei laisves; sužinojęs apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat pats būdamas liudytoju, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui; gavęs žinių apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdamas pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, suteikti nukentėjusiesiems neatidėliotiną medicinos ar kitą būtiną pagalbą; ir kt. Atsižvelgiant į tai, kad vidaus tarnybos pareigūnams keliami itin aukšti tarnybinės drausmės ir nepriekaištingo elgesio standartai, prieš pradėdamas eiti pareigas vidaus tarnyboje, pareigūnas Statuto 12 straipsnio nustatyta tvarka prisiekia tarnauti Lietuvos valstybei, t. y. būti ištikimam Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų ginant žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą.

Remiantis Policijos veiklos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, policijos veikla grindžiama demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, veiklos viešumo, taip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos proporcingumo principais. Pagal Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, vieni iš pagrindinių policijos uždavinių yra viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas (2 p.), nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija (4 p.), nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas (5 p.), saugaus eismo priežiūra (6 p.).

Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintos bendrosios policijos pareigūno pareigos. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, policijos pareigūnas privalo, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai.

Policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4 punkte nustatant reikalavimus policijos pareigūno elgesiui tarnybos metu, be kita ko, numatyta, kad tarnyba policijoje grindžiama pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybes, viešumo, pavyzdingumo principais (3 p.), policijos pareigūnas tarnybinėje veikloje turi saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo (4.6 p.), būti teisingas, nešališkas, užtikrinti, kad jo priimami sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, be savanaudiškų paskatų (4.9 p.).

Pagal Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 3-iojo būrio vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus AVPK viršininko 2014 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 10-V-762, 4 punkto nuostatas, pareiškėjo pareigybė reikalinga užtikrinti kelių eismo priežiūrą, nusikaltimų bei kitokių teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą ir viešosios tvarkos, visuomenės rimties bei saugumo užtikrinimą, žmogaus teisių, teisėtų interesų apsaugą. Minėto pareigybės aprašymo 7.2 punkte įtvirtinta šias pareigas einančio valstybės tarnautojo konkreti pareiga – išaiškinti Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nustatyta tvarka įforminti kelių eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, medžiagas, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus ir savo kompetencijos ribose skirti administracines nuobaudas.

Pažymėtina, kad pareiškėjas su pareigybės aprašymu buvo pasirašytinai supažindintas 2014 m. spalio 2 d.

Apibendrinus nurodytą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymu bei kitais įstatymais ir teisės aktais Lietuvos policijai (o kartu ir pareiškėjui kaip šios sistemos tarnautojui) inter alia pavestos labai svarbios saugaus eismo priežiūros, Kelių eismo taisyklių pažeidimų atskleidimo ir tyrimo funkcijos. Akivaizdu, kad saugaus eismo automobilių keliais užtikrinimas yra valstybės ir visuomenės viešasis interesas, todėl valstybė ir visuomenė turi teisėtų lūkesčių, jog eismas keliuose bus saugus, Kelių eismo taisyklių pažeidimai atskleisti, o pažeidėjai nustatyta tvarka patraukti atsakomybėn. Taip pat valstybė ir visuomenė turi teisėtų lūkesčių, kad policijos pareigūnai laikysis valstybei duotos priesaikos, sąžiningai atliks jiems pavestas funkcijas, nepiktnaudžiaus tarnyba, kad jų elgesys tarnyboje ir už jos ribų bus nepriekaištingas. Ginčo atveju pareiškėjas yra vidaus reikalų sistemos, kurios viena iš pagrindinių užduočių yra Kelių eismo taisyklių pažeidimų (tokių kaip, pavyzdžiui, transporto priemonės vairavimas neturint vairuotojo pažymėjimo) prevencija, išaiškinimas bei atitinkamų poveikio priemonių pažeidėjams taikymas, pareigūnas. Todėl išvardytų teisės aktų reikalavimų kontekste bei vertinant visuomenės požiūriu, situacija, kai vidaus reikalų sistemos atstovas (šiuo atveju policijos pareigūnas) nevykdo pagrindinių policijos uždavinių ir konkrečių jam, policijos pareigūnui, nustatytų pareigų, akivaizdžiai kelia nepasitikėjimą visa Lietuvos policijos sistema ir ją kompromituoja.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57 str. 6 d.), priėjo prie pagrįstų išvadų, kad pareiškėjo veikoje egzistuoja visos sąlygos, kad jis būtų teisėtai pripažintas pažeminęs pareigūno vardą.

Pirma, atlikto tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai (Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų skyriaus vyr. tyrėjo Ž. G. 2015 m. sausio 19 d. tarnybinis pranešimas Nr. 10PR2-3425 „Dėl radijo ryšio kanalo „Autotikra“ įrašų perklausymo“, kuriame nurodyta, jog apie automobilio „Mercedes Benz Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymą ir paleidimą 2014 m. gruodžio 5 d. pranešė vyr. patrulis V. V., asmens atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolas (atpažino pareiškėją), liudytojo A.

J. apklausos protokolas (patvirtino, kad automobilį Mercedes Benz tikrino V. V.), A. J. ir K. L. atitinkamai 2015 m. sausio 14 d. ir 2015 m. sausio 15 d. teikti paaiškinimai Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų skyriui; K. L. 2014 m. gruodžio 5 d. protokolas-pareiškimas; išrašo iš Kelių patrulinės tarnybos postų bei maršrutų žurnalo ir tarnybos užduoties patruliui, matyti, kad pareiškėjas nuo 2014 m. gruodžio 5 d. 06.00 val. iki 19.00 val. dirbo magistraliniame kelyje A4, A16 ir A15; radijo ryšio pokalbių išklotinė, kuri rodo, kad 2014 m. gruodžio 5 d., apie 09.23 val., buvo pranešta apie sustabdytą anksčiau nurodytą automobilį, o 09.26 val. informuojama, kad automobilis paleistas bei jokios informacijos apie sustabdyto automobilio vairuotojui taikytas poveikio priemones nebuvo užfiksuota), vertinant šiuos įrodymus jų leistinumo ir pakankamumo aspektu, nuosekliai patvirtina bylai reikšmingas faktines aplinkybes, kad pareiškėjas 2014 m. gruodžio 5 d., apie 09.23 val., magistraliniame kelyje A16 sustabdė piliečio K.

L. vairuojamą automobilį „Mercedes Benz Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei nustatė, kad vairuotojas transporto priemonę vairavo neturėdamas su savimi vairuotojo pažymėjimo, tačiau teisės pažeidimo nustatyta tvarka neįformino, teisės aktų nustatyta tvarka šio pažeidimo patrulių darbo apskaitoje nepažymėjo, apie nustatytą teisės pažeidimą nepranešė ir jo nustatyta tvarka nefiksavo, t. y. pareigūnas jokių teisės aktais numatytų priemonių pranešti apie nustatytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą nesiėmė, jį nuslėpė.

Tokiu būdu, byloje surinkti faktiniai duomenys patvirtina pareiškėjo kaltę dėl jo, policijos pareigūno, tiesioginių funkcijų nevykdymo – administracinio teisės pažeidimo nefiksavimo. Kartu tai reiškia ir tai, kad šiuo atveju atsakovas tinkamai įvykdė jam tenkančią įrodinėjimo pareigą, todėl pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas byloje surinktais leistinais bei pakankamais įrodymais.

Antra, įvertinusi pareiškėjo veiką, pasireiškusią pirmiau nurodytais veiksmais (neveikimu), teisės aktuose nustatytų Lietuvos policijai uždavinių ir funkcijų bei policijos pareigūnams priskirtų pareigų kontekste, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad aptariama pareiškėjo veika sukelia akivaizdžias pasekmes – žemina policijos pareigūno, kurio vienas iš pagrindinių uždavinių bei funkcijų yra teisės pažeidimų, tarp jų ir Kelių eismo taisyklių pažeidimų, atskleidimas bei fiksavimas, vardą, laužo valstybei duotą priesaiką gerbti ir vykdyti įstatymus ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, pažeidžia pagrindinius vidaus tarnybos principus (įstatymo viršenybės, skaidrumo, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms, nuolatinio bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo ir kitų), akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna visuomenės pasitikėjimą visa Lietuvos policijos įstaigų sistema, kurioje tarnauja pareiškėjas, ir ją kompromituoja. Pareigūno vardą žeminančių kaltų veiksmų paviešinimas ar paviešinimo mastas nėra būtinos sąlygos pripažinti, kad atitinkami nustatyti kalti pareigūno veiksmai žemina pareigūno vardą, nes akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo atitinkama vidaus reikalų sistemos įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas yra sietinas su visuomenėje galiojančiomis moralės normomis ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kad statutiniai valstybės tarnautojai, kuriems įstatymų suteikti valdingi įgaliojimai, be kita ko, reikalauti iš kitų asmenų, kad jie laikytųsi įstatymų, patys nepažeis įstatymų ir laikysis nepriekaištingo elgesio standartų.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas pažemino vidaus tarnybos pareigūno vardą, Vilniaus AVPK viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, 2015 m. kovo 2 d.

įsakymas Nr. 10-TE-153 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes. Pabrėžtina, jog priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais teisės aktais ir įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus duomenis ir padarė teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliaciniame skunde V. V. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybės, kaip pas jį atsirado 200 Lt kupiūra. Pažymėtina, jog šį bylos aspektą savo sprendime Vilniaus apygardos administracinis teismas aptarė. Be to, ši aplinkybė nagrinėjamos bylos kontekste nėra reikšminga, nes pareiškėjas vidaus tarnybos pareigūno vardą pažemino vairuotojui K. L. neįformindamas padaryto administracinio teisės pažeidimo. Kaip jau buvo minėta anksčiau, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių šį faktą. Atsižvelgiant į tai taip pat nėra jokio juridinio pagrindo šią administracinę bylą sustabdyti iki tol, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-01264-14. Taigi apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių naujų argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtas aplinkybes vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą sprendimą, pareiškėjas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Romanas Klišauskas