AS-1183-146/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-1183-146/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04038-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija: 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Vilniaus Simono Konarskio vidurinės mokyklos, P. N. (P. N.), D. G., J. M., K. L., I. D., A. D., L. Š., O. N., A. M., T. M., V. M. (V. M.), M. T., A. J., L. Š. ir D. G. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai Vilniaus Simono Konarskio vidurinė mokykla, P. N. (P. N.), D. G., J. M., K. L., I. D., A. D., L. Š., O. N., A. M., T. M., V. M. (V. M.), M. T., A. J., L. Š. ir D. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu bei prašymu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (b. l. 5–13), prašydami:

1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1-116 „Dėl tarybos 2014 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. 1-2041 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014–2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ 16 eilutę;

2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 1-127 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos į pagrindines mokyklas“ 1.9, 2.9, 3, 4, 4.1–4.3 punktus;

3) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą pratęsti S. Konarskio vidurinės mokyklos pertvarkymo į pagrindinę mokyklą ir/arba teisinės formos ar tipo pakeitimo terminą iki nustatyto Švietimo įstatyme, t. y. iki 2017 m. rugsėjo 1 d.

4) laikinai sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1-116 16 eilutės galiojimą ir uždrausti atsakovams riboti Švietimo įstatyme nustatytą pareiškėjų vaikų teisę iki 2017 m. rugsėjo 1 d. pagal vidurinio ugdymo programą mokytis Vilniaus Simono Konarskio vidurinėje mokykloje;

5) laikinai sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 1-127 1.9, 2.9, 4, 4.1–4.3 punktų galiojimą.

Prašymą taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 3 dalies 1 bei 3 punktuose nustatytas reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti atsakovui riboti pareiškėjų vaikų teisę iki 2017 m. rugsėjo 1 d. pagal vidurinio ugdymo programą mokytis Vilniaus Simono Konarskio vidurinėje mokykloje bei sustabdyti skundžiamų sprendimų galiojimą – pareiškėjai grindė tuo, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, t. y. jeigu bus vykdomi skundžiami sprendimai, Vilniaus S. Konarskio vidurinėje mokykloje negalės būti sukomplektuotos 11 ir 12 klasės, pareiškėjų vaikai praras galimybę mokytis pasirinktoje mokykloje, o pareiškėjų tėvai praras teisę parinkti vaikui mokyklą. Pareiškėjai (tėvai) yra pateikę prašymus tęsti mokslus Vilniaus Simono Konarskio vidurinėje mokykloje 11–12 klasėje, šioje mokykloje vaikams sudaryti ugdymo planai 2015–2016 metams, o tai reiškia, kad dvyliktokai turės keisti mokyklą ir mokytis pagal kitus (kitų mokyklų) dvimečius ugdymo planus, kas gali neigiamai atsiliepti jų galutiniams (brandos egzaminų) rezultatams. Pareiškėjų nuomone, vaikai paskubomis keisdami mokyklą, likus mažiau nei vienam mėnesiui iki naujų mokslo metų pradžios, nepagrįstai patirs stresą ir bus pažeistas jų teisėtas interesas mokytis mokykloje, kurią jie seniai pasirinko ir žino. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjai (tėvai ir mokiniai) skubotai, per labai trumpą laiką, vasaros atostogų paskutinio mėnesio metu, turės ieškoti galimybių savo vaikus leisti į kitas mokyklas, esančias toli nuo jų gyvenamosios vietos.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškėjų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (b. l. 92–97), kuriame prašė reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikyti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi (b. l. 101–103) priėmė Vilniaus Simono Konarskio vidurinės mokyklos, P. N., D. G., J. M., K. L., I. D., A. D., L. Š., O. N., A. M., T. M., V. M., M. T., A. J., L. Š. ir D. G. skundą; prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tenkino iš dalies: iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1-116 „Dėl tarybos 2014 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. 1-2041 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014–2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ 16 eilutės galiojimą; iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 1-127 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos į pagrindines mokyklas“ 1.9, 2.9, 4, 4.1–4.3 punktų galiojimą. Be to, teismas nurodė, kad nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo yra skubaus vykdymo.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjų skundas iš esmės atitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus, todėl priimtinas.

Pasisakydamas dėl pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad gali būti taikomos tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės: uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus (1 p.), išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas (2 p.) ir ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas (3 p.). Pareiškėjai prašo taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytas reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti atsakovui riboti pareiškėjų vaikų teisę iki 2017 m. rugsėjo 1 d. pagal vidurinio ugdymo programą mokytis Vilniaus Simono Konarskio vidurinėje mokykloje bei laikinai sustabdyti ginčijamų sprendimų dalių galiojimą.

Toks pareiškėjų prašymas grindžiamas tuo, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, Simono Konarskio vidurinėje mokykloje nebus sukomplektuotos 11–12 klasės ir pareiškėjų vaikai neturės galimybės mokytis pasirinktoje mokykloje, pagal jiems sudarytus 2015–2016 metų ugdymo planus. Mokiniai 12 klasėje turės keisti mokymosi įstaigą ir mokytis pagal kitų mokyklų sudarytus ugdymo planus, o tai gali neigiamai įtakoti jų pasirengimą brandos egzaminams. Pareiškėjų vaikai mokyklą turės keisti paskubomis, nes iki mokslo metų pradžios liko mažiau nei vienas mėnuo.

Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų ar taptų negalimas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokių neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (2005 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-155/2005; 2005 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-230/2005 ir kt.). Įrodymus dėl teismo sprendimo įvykdymo negalimumo ar pasunkėjimo pateikti privalo ir atitinkamai turi pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę subjektas, kuris kreipiasi dėl šių priemonių taikymo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje akcentuojama, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Spręsdamas reikalavimo užtikrinimo klausimą, teismas atsižvelgia į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą (2012 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-365/2012).

Ginčijamais sprendimais (jų dalimis) nuspręsta įvykdyti Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarką ir iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. pertvarkyti Vilniaus Simono Konarskio vidurinę mokyklą į Vilniaus Simono Konarskio mokyklą. Pertvarkius Vilniaus Simono Konarskio vidurinę mokyklą į Vilniaus Simono Konarskio mokyklą, joje nebus formuojamos 11–12 klasės, todėl, kaip teisingai nurodoma pareiškėjų skunde, jų vaikai negalės tęsti mokslų pasirinktoje mokykloje ir pagal jiems patvirtintą ugdymo planą. Teismo vertinimu, nesustabdžius ginčijamų sprendimų dalių galiojimo, kyla reali grėsmė, kad gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas pareiškėjams palankaus teismo sprendimo, jei toks bus priimtas, įvykdymas. Pažymėtina, kad sprendimas dėl Vilniaus Simono Konarskio vidurinės mokyklos pertvarkymo priimtas 2015 m. liepos 29 d., o jo įvykdymo terminas – 2015 m. rugpjūčio 31 d. Nesiėmus reikalavimo užtikrinimo, iki bylos išnagrinėjimo pabaigos ginčijami sprendimai bus įvykdyti, o pareiškėjams palankaus teismo sprendimas pasunkės ar taps negalimas, nes mokykloje nebus sukomplektuotos 11–12 klasės, o pareiškėjų vaikai turės mokytis kitose mokymosi įstaigose.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir administracija 2015 m. rugpjūčio 10 d. atsiliepime į pareiškėjų prašymą prašo netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, nes jų taikymas būtų neadekvatus, neproporcingas ir prieštarautų viešajam interesui.

Atsižvelgiant į tai, kokie padariniai gali kilti pareiškėjams, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, ir įvertinant tų padarinių pašalinimo galimybes bei tai, kad, atmetus pareiškėjų skundą, atsakovas galės tęsti Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarką, taip pat sritį, kurioje susiklosto byloje nagrinėjami teisiniai santykiai, konstatuotina, kad proporcingumo principas ir viešasis interesas nėra pažeidžiami.

Akto galiojimo laikinas sustabdymas (ABTĮ 71 str. 3 d. 3 p.) iš esmės yra konservacinio pobūdžio priemonė, skirta užtikrinti, kad tuo metu, kai nagrinėjama byla, remiantis ginčijamu aktu, nebūtų priimami aktai ar atliekami veiksmai, kurie padarytų negalimu ar apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą (LVAT 2007 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS403-70/2007). Pritaikius šią reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. laikinai sustabdžius ginčijamo sprendimo dalies vykdymą, nėra pagrindo papildomai pritaikyti dar ir kitą reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atlikti veiksmus. Toks papildomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas vertintinas kaip perteklinis, kadangi laikinai sustabdžius ginčijamo akto dalies galiojimą, jo pagrindu jokie veiksmai negali būti atliekami.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjų prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkintinas iš dalies, t. y. laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo stabdytinas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1-116 „Dėl tarybos 2014 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. 1-2041 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014–2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ 16 eilutės ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 1-127 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos į pagrindines mokyklas“ 1.9, 2.9, 4, 4.1–4.3 punktų galiojimas.

III. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu (b. l. 107–114) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalį, kurioje teismas tenkino pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, ir reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikyti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai neįvertino sprendimo įvykdymo galimybių, neatsižvelgė į reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslingumo, proporcingumo, proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos ir kitus principus, ir todėl priėmė nepagrįstą sprendimą byloje taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

2. Pažymėtina, kad skundžiami Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimai buvo priimti vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu, Švietimo įstatymu bei Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 straipsnio 5 ir 6 punktais, 16 straipsnio 2 dalies 21 punktu, Švietimo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punktu, savivaldybė švietimo organizavimo srityje turi teisės aktais apibrėžtą sprendimų iniciatyvos, priėmimo ir įgyvendinimo laisvę. 2011 m. priėmus Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymą, nutarta nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. atsisakyti vidurinės mokyklos tipo, bendrojo lavinimo mokyklų tipus paliekant tokius: pradinė mokykla, progimnazija, pagrindinė mokykla ir gimnazija. Taigi, įstatymų leidėjas iš esmės įtvirtino savivaldybių pareigą organizuoti mokyklų tinklą taip, kaip nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. nebeliktų vidurinės mokyklos tipo. 2015 m. birželio 30 d. Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 3 straipsnio pakeitimo įstatymu Seimas perkėlė tokios pertvarkos galutinę įgyvendinimo datą iki 2017 m. rugsėjo 1 d. Naujoji Vilniaus miesto savivaldybės taryba, nepaisant įstatymo pakeitimų, įvertinusi vykdomą mokyklų pertvarką ir pasinaudodama suteikta teise savarankiškai organizuoti švietimą nusprendė mokyklų pertvarką užbaigti dar šiais metais. Teisės aktai nenumato, kad mokyklų pertvarka privalo būti užbaigta būtent 2017 m. – ji gali būti užbaigta ir anksčiau. Tuo tarpu teismui byloje pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdžius skundžiamų sprendimų galiojimą, buvo paneigtas savivaldybės savarankiškumas šioje srityje ir sutrikdyta mokyklų pertvarka. Tinkamas švietimo organizavimas yra siejamas su viešuoju interesu, o mokyklų pertvarkos, kurios tikslas būtent ir yra tinkamas švietimo organizavimas, nepagrįstas stabdymas ir vilkinimas (nes mokyklų pertvarka iki 2017 m. vis tiek turi būti baigta), sudaro pagrindą spręsti, jog švietimas nėra tinkamai organizuojamas ir tokiu būdu pažeidžiamas viešasis interesas.

3. Atsakovo manymu, svarbu pažymėti, jog Vilniaus miesto savivaldybės vykdoma mokyklų pertvarka liečia ne tik pareiškėją Vilniaus Simono Konarskio vidurinę mokyklą, jos mokinius ir mokytojus, bet ir gretimas mokyklas. Šioms kitoms mokykloms, tinkamai vykdant mokyklų pertvarką ir įgyvendinant savo įsipareigojimus, atsiranda teisėtas lūkestis, kad dar šiemet į jas ateis mokiniai iš mokyklų, kuriose nebeformuojamos atitinkamos klasės. Tokios mokyklos, siekdamos tinkamai pasiruošti naujiems mokslo metams, turi ieškoti naujų mokytojų, pasirūpinti papildomu inventoriumi ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su numatomu mokinių skaičiaus pasikeitimu. Tačiau vienai mokyklai iki galo neįgyvendinus vykdomos mokyklų pertvarkos, nukentės mokyklos, tinkamai įvykdžiusios pertvarką. Pareiškėjų mokyklos 11 klasės mokinius planuotą nukreipti į Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnaziją, esančią vos už 1,3 km, o Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijoje nebeformuojamos 5 klasės, kurios, numatyta, persikeltų į Vilniaus Simono Konarskio vidurinę mokyklą ir taip šioje mokykloje kompensuotų 11 klasių nebeformavimą. Taigi akivaizdu, kad tinkamas su mokyklų pertvarka susijusių teisės aktų įgyvendinimas susijęs su visų Vilniaus miesto savivaldybės mokyklų teisėtais interesais, o reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje byloje liečia ne tik bendrą visuomenės interesą, kad švietimas būtu tinkamai organizuotas, tačiau ir konkrečių mokyklų teisėtus interesus. Taigi, pirmosios instancijos teismas, taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemones, iš esmės nevertino, kad skundžiamų aktų galiojimo stabdymas liečia ne tik pačią mokyklą, bet ir visą visuomenę bei kitas konkrečias mokyklas ir pažeidžia šių teisėtus interesus.

4. Šiuo atveju svarbi aplinkybė yra ir ta, kad mokykla jau pasinaudojo savo teise gauti vidurinio ugdymo programos akreditaciją ir jos mokyklai gauti nepavyko. Todėl taikius reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdžius ginčijamų sprendimų galiojimą susidaro tokia situacija, kai mokykla, negavusi švietimo ir mokslo ministerijos akreditacijos vykdyti viduriniojo ugdymo programos, tokią programą vis dėlto vykdys. Todėl pažeidžiami visuomenės ir, šiuo atveju, pareiškėjų mokyklos mokinių teisėti interesai dėl tinkamo švietimo organizavimo.

5. Be to, savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarka įgyvendinama dar nuo 2005 metų pagal Savivaldybės tarybos patvirtintus bendruosius tinklo pertvarkos planus, parengtus 2005-2012 metams, vėliau 2012-2015 metams. Dar pirmajame 2005 m. plane buvo numatyta, kad Vilniaus Simono Konarskio vidurinę mokyklą planuojama pertvarkyti į pagrindinę mokyklą. 2010 metų redakcijos plane jau fiksuojamas mažas mokinių skaičius mokyklos 11-ose klasėse; 2011 m. rugsėjo 1 d. fiksuojamos ribojamos mokinių pasirinkimo galimybės 11-ose klasėse, toliau reiškiamas ketinimas mokyklą pertvarkyti į pagrindinę. Taigi, dar nuo 2005 m. mokyklą buvo ketinama pertvarkyti į pagrindinę. Dėl to argumentai, kad mokyklos ir jos bendruomenės interesai yra pažeidžiami neformuojant 11–12 klasių, kad mokiniai paskubomis keisdami mokyklą patirs stresą, taip pat visi kiti pareiškėjų argumentai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumo yra nesuderinami su dešimtmetį nuosekliai laikyta pozicija, kad mokykla bus pertvarkoma į pagrindinę – mokykla ir jos bendruomenė visa šį laika žinojo ir privalėjo pasiruošti, kad, jei nepavyks gauti reikiamos akreditacijos, mokykla bus pertvarkyta į pagrindinę.

6. Atsakovų manymu, pirmosios instancijos teismo nutartis šioje byloje nėra pakankamai motyvuota – teismas konstatavo, jog nesustabdžius ginčijamų sprendimų dalių galiojimo kyla reali grėsmė, kad gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu pareiškėjams palankaus teismo sprendimo įvykdymas, tačiau šio savo teigimo nemotyvavo jokiais įrodymais ir argumentais. Teismas tik abstrakčiai nurodė aplinkybę, jog vaikai turės mokytis kitose mokymosi įstaigose, tačiau visiškai nepasisakė, kodėl 11–12 klasių grąžinimas mokyklai taps apsunkintas ar negalimas netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių. Taip pat teismas nemotyvavo teiginio, kad atsakovai, atmetus pareiškėjų skundą galės tęsti bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai Vilniaus Simono Konarskio vidurinė mokykla, P. N. (P. N.), D. G., J. M., K. L., I. D., A. D., L. Š., O. N., A. M., T. M., V. M. (V. M.), M. T., A. J., L. Š. ir D. G. kreipėsi į administracinį teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1-116 16 eilutę bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 1-127 1.9, 2.9, 3, 4, 4.1–4.3 punktus, taip pat įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą pratęsti Simono Konarskio vidurinės mokyklos pertvarkymo į pagrindinę mokyklą ir/arba teisinės formos ar tipo pakeitimo terminą iki nustatyto Švietimo įstatyme, t. y. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. Kartu su skundu pareiškėjai teismui pateikė prašymą taikyti šias reikalavimo užtikrinimo priemones:

1) laikinai sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1-116 16 eilutės galiojimą ir uždrausti atsakovams riboti Švietimo įstatyme nustatytą pareiškėjų vaikų teisę iki 2017 m. rugsėjo 1 d. pagal vidurinio ugdymo programą mokytis Vilniaus Simono Konarskio vidurinėje mokykloje;

2) laikinai sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 1-127 1.9, 2.9, 4, 4.1–4.3 punktų galiojimą.

ABTĮ 71 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimo užtikrinimo priemones administracinės teisenos procese, 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti tokių rūšių: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas.

Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašė teismo taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 1 bei 3 punktuose nustatytas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalis, kurioje teismas iš dalies patenkino pareiškėjų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1-116 „Dėl tarybos 2014 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. 1-2041 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014–2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ 16 eilutės galiojimą; iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 1-127 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos į pagrindines mokyklas“ 1.9, 2.9, 4, 4.1–4.3 punktų galiojimą.

Pirmosios instancijos teismas šį savo procesinį sprendimą motyvavo tuo, jog ginčijamais sprendimais (jų dalimis) pertvarkius Vilniaus Simono Konarskio vidurinę mokyklą į Vilniaus Simono Konarskio mokyklą, joje nebus formuojamos 11–12 klasės, todėl pareiškėjų vaikai negalės tęsti mokslų pasirinktoje mokykloje pagal jiems patvirtintą ugdymo planą. Teismo vertinimu, nesustabdžius ginčijamų sprendimų dalių galiojimo, kyla reali grėsmė, kad gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas pareiškėjams palankaus teismo sprendimo, jei toks bus priimtas, įvykdymas, nes ginčijamų sprendimų įvykdymo terminas – 2015 m. rugpjūčio 31 d., t. y. nesiėmus reikalavimo užtikrinimo, iki bylos išnagrinėjimo pabaigos ginčijami sprendimai bus įvykdyti, o pareiškėjams palankaus teismo sprendimas pasunkės ar taps negalimas, nes mokykloje nebus sukomplektuotos 11–12 klasės, pareiškėjų vaikai turės mokytis kitose mokymosi įstaigose.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str., 148 str.), su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalimi, kurioje teismas pritaikė ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 dalyje nustatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (ginčijamų sprendimų laikinas sustabdymas), nesutinka.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012). Iš nusistovėjusios LVAT praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina ir į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pavyzdžiui, LVAT administracines bylas Nr. AS6-496/2006, AS15-622/2006, AS143-612/2010, AS146-310/2011, AS552-207/2014 ir kt.).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju bylos medžiagoje nėra įrodymų, kad nesustabdžius ginčijamų aktų atitinkamų dalių galiojimo galėtų iš esmės pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas, t. y. buvusios iki ginčijamų aktų priėmimo padėties atkūrimas. Kolegijos vertinimu, taip pat nėra pagrindo manyti, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pagal nustatytas aplinkybes būtų pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ir viešieji interesai.

Priešingai, kolegijos įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju pritaikius prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, būtų pažeistas proporcingumo principas, pareiškėjų interesai gerokai nusvertų viešuosius interesus, kas nagrinėjamu atveju inter alia prieštarautų teisingumo principui, kadangi, kaip teisingai atskirajame skunde nurodė atsakovas, savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarka įgyvendinama dar nuo 2005 metų pagal savivaldybės tarybos patvirtintus bendruosius tinklo pertvarkos planus, parengtus 2005–2012 metams (2005 m. gruodžio 22 d. savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-981), o vėliau ir 2012–2015 metams (2012 m. vasario 8 d. savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-446).

Tai, kad Vilniaus Simono Konarskio vidurinę mokyklą planuojama pertvarkyti į pagrindinę mokyklą, buvo numatyta dar 2005 m. (2005 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-981 “Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2005–2012 metų bendrojo plano patvirtinimo” 2 priedo 12 eilutė). Vadinasi, nagrinėjamu atveju pritaikius pareiškėjų prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones gali būti sutrikdyta nuosekliai ir ilgą laikotarpį pagal galiojančius (nenuginčytus) teisės aktus vykdyta Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarka.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ginčijami sprendimai buvo priimti, be kita ko, vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768, nuostatomis. Šių taisyklių 3 punktas nustato, jog mokyklų tinklo kūrimo tikslas – sudaryti sąlygas plėtoti geros kokybės privalomąjį ir visuotinį švietimą, didinti jo prieinamumą už protingą, valstybei ir savivaldybėms pakeliamą kainą; siekiama, kad mokyklų tinklas būtų darniai veikianti, nuolat atsinaujinanti, švietimo programų įvairovę, jų prieinamumą užtikrinančių ir atsakomybe už švietimo kokybę besidalijančių valstybinių, savivaldybių ir nevalstybinių mokyklų sistema.

Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju liečia ne tik pareiškėjus, tačiau ir bendruosius visuomenės interesus – tinkamą švietimo sistemos organizavimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjų ginčijamu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 1-127 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos į pagrindines mokyklas“ nuspręsta iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. į pagrindines mokyklas pertvarkyti šias Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas: Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinę mokyklą (į Vilniaus Aleksandro Puškino mokyklą), Vilniaus „Ateities“ vidurinę mokyklą (į Vilniaus „Ateities“ mokyklą), Vilniaus centro vidurinę mokyklą (į Vilniaus centro mokyklą), Vilniaus Fabijoniškių vidurinę mokyklą (į Vilniaus Fabijoniškių mokyklą), Vilniaus Lazdynų vidurinę mokyklą (į Vilniaus Lazdynų mokyklą), Vilniaus Levo Karsavino vidurinę mokyklą (į Vilniaus Levo Karsavino mokyklą), Vilniaus „Saulėtekio“ vidurinę mokyklą (į Vilniaus „Saulėtekio“ mokyklą), Vilniaus Senamiesčio vidurinę mokyklą (į Vilniaus Senamiesčio mokyklą), Vilniaus Simono Konarskio vidurinę mokyklą (į Vilniaus Simono Konarskio mokyklą).

Iš į bylą pateikto šio sprendimo aiškinamojo rašto (2015 m. liepos 2 d. aiškinamasis raštas dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos į pagrindines mokyklas, b. l. 143–146) matyti, jog minėtu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu siekiama įteisinti 11-ųjų ir 12-ųjų klasių nekomplektavimą minėtose vidurinėse mokyklose ir pertvarkyti jas į pagrindines mokyklas iki 2015 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimo aiškinamajame rašte taip pat yra nurodyta, jog minėtų vidurinių mokyklų struktūrą planuojama pertvarkyti iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. (atkreiptinas dėmesys, kad dėl kai kurių mokyklų, t. y. dėl Vilniaus Simono Konarskio vidurinės mokyklos, Vilniaus „Ateities“ vidurinės mokyklos, Vilniaus Fabijoniškių vidurinės mokyklos ir Vilniaus Lazdynų vidurinės mokyklos, yra nustatyta išlyga, siejama su Švietimo įstatymo nuostatų ir jį lydinčių teisės aktų reikalavimų pasikeitimu). 2015 m. birželio 30 d.

Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 3 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-1909 buvo pakeistas Švietimo įstatymo 3 straipsnis (ir šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Švietimo įstatymo 41 straipsnio 6 dalis pripažinta netekusia galios 2017 m. rugsėjo 1 d.), tačiau šis pakeitimas, nagrinėjant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, nenagrinėtinas (į jį gali būti atsižvelgiama bylą nagrinėjant iš esmės). Taigi nuosekliai nuo 2005 metų pagal galiojančius, nenuginčytus teisės aktus vykdyta Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarka, ją vykdančių institucijų sprendimu, turėjo būti užbaigta iki 2015 m. rugsėjo 1 d.

Pasisakydama dėl pareiškėjų skundo argumentų, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, atsakovo sprendimai 11-os ir 12-os klasės mokiniams sukels itin žalingas pasekmes, teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip matyti iš į bylą pateikto 2015 m. gegužės 25 d. Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriaus rengto pasitarimo mokyklų tinklo pertvarkos klausimais protokolo Nr. A-l7-632/15(3.1.13-KS) (2 klausimas, b. l. 116–117), Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinės mokyklos, Vilniaus „Ateities“ vidurinės mokyklos, Vilniaus centro vidurinės mokyklos, Vilniaus Fabijoniškių vidurinės mokyklos, Vilniaus Lazdynų vidurinės mokyklos, Vilniaus Levo Karsavino vidurinės mokyklos, Vilniaus „Saulėtekio“ vidurinės mokyklos, Vilniaus Senamiesčio vidurinės mokyklos ir Vilniaus Simono Konarskio vidurinės mokyklos 12-ųjų klasių mokiniams nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. leista tęsti mokslą šių vidurinių mokyklų patalpose su juos mokiusiais mokytojais, t. y. jiems leista pabaigti tą pačią vidurinio ugdymo programą.

Kaip atskirajame skunde pažymėjo atsakovas, Simono Konarskio vidurinės mokyklos 11 klasės mokinius planuojama nukreipti į Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnaziją, esančią už 1,3 km (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 12 d. sprendimas Nr. 1-1534). Taigi pareiškėjų argumentas, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjai (tėvai ir mokiniai) skubotai turės ieškoti galimybių savo vaikus leisti į kitas mokyklas, esančias toli nuo jų gyvenamosios vietos, atmetamas kaip nepagrįstas.

Be to, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nagrinėjamoje situacijoje, teisėjų kolegijos vertinimu, būtina atsižvelgti ir į tai, jog Simono Konarskio vidurinė mokykla (taip pat kaip ir Vilniaus centro vidurinė mokykla, Vilniaus Lazdynų vidurinė mokykla, Vilniaus Levo Karsavino vidurinė mokykla, Vilniaus „Saulėtekio“ vidurinė mokykla, Vilniaus Senamiesčio vidurinė mokykla) negavo vidurinio ugdymo programos akreditacijos (2015 m. liepos 2 d. aiškinamasis raštas dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos į pagrindines mokyklas, b. l. 143–146), todėl sustabdžius ginčijamų sprendimų galiojimą, tačiau vėliau netenkinus pareiškėjų skundo, susidarys situacija, kai ši mokykla faktiškai turės 11–12 klases, tačiau negalės vykdyti viduriniojo ugdymo programos, t. y. neturės teisinio pagrindo turėti ir mokyti 11–12 klasių moksleivių. Tokia situacija lemtų, kad nepasibaigus mokslo metams šių klasių mokiniai turės būti perkeliami į kitas mokyklas, tačiau jokia mokykla iškart nebūtų pasiruošusi priimti šių mokinių (keičiantis mokinių skaičiui mokyklos turi spręsti personalo, inventoriaus ir kitus klausimus). Be to, ir patys mokiniai susidurtų su mokslo programos tęstinumo problema – dalį vidurinio ugdymo šie mokiniai gautų vienoje mokykloje pagal vieną programą, kitą dalį – kitoje mokykloje). Vadinasi, prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus, neatitiktų teisingumo, proporcingumo principų reikalavimų. O, kaip minėta, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgiama į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Apibendrindama išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų šioje nutartyje aptartų aplinkybių, todėl iš esmės nepagrįstai tenkino pareiškėjų prašymą ir laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1-116 16 eilutės bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 1-127 1.9, 2.9, 4, 4.1–4.3 punktų galiojimą. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalis panaikinama, o pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalį, kuria tenkintas pareiškėjų prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir pareiškėjų Vilniaus Simono Konarskio vidurinės mokyklos, P. N. (P. N.), D. G., J. M., K. L., I. D., A. D., L. Š., O. N., A. M., T. M., V. M. (V. M.), M. T., A. J., L. Š. ir D. G. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis