A-146-431-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A146-431/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00071-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saldainis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saldainis“ skundą atsakovui Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Saldainis“ (toliau – ir UAB „Saldainis“, Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–4), prašydamas panaikinti Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. 1NJ-219, 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. 1NJ-220, 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. 1NJ-221 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1NJ-219, Sprendimas Nr. 1NJ-220, Sprendimas Nr. 1NJ-221, skundžiami sprendimai) ir priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamais sprendimais atsakovas uždraudė UAB „Saldainis“ tiekti į Europos Sąjungos bei Lietuvos rinką žaislus „Candy tractor“, „Locomotive“ ir „Bombing plane“ (toliau – ir Žaislai) dėl netinkamai nurodytos vartotojų amžiaus grupės. Inspekcijos teigimu, minėti žaislai yra tinkami naudoti vaikams iki 36 mėnesių amžiaus, nors gamintojas ir importuotojas, ženklindami prekę, nurodė, kad žaislas yra tinkamas naudoti vaikams nuo 3 metų amžiaus. Pareiškėjo įsitikinimu, gamintojo pasirinktas žymėjimas, nurodantis, kad Žaislai netinka naudoti vaikams iki 3 metų amžiaus, atitinka visus žaislų saugumo reikalavimus, o išvada, jog dėl tokio ženklinimo prekė neatitinka saugos reikalavimų, yra nepagrįsta. Vaikai iki 36 mėnesių amžiaus priskirtini prie jautriausios vartotojų grupės, todėl nurodymas, kad atitinkamas žaislas netinkamas naudoti vaikams iki 36 mėnesių amžiaus, nepažeidžia jokių produktų saugos reikalavimų. Tai, kad gamintojas ir importuojas nurodo, jog atitinkamas žaislas netinkamas vaikų grupei iki 36 mėnesių, nereiškia, jog jais saugiai negalės naudotis vaikai, kurių amžius yra daugiau kaip 36 mėnesiai. Skundžiamuose sprendimuose nėra nurodoma, kodėl atitinkamas žaislas nėra saugus naudoti vyresniems nei 3 metų vaikams, t. y. neįrodyta, kad atitinkamos amžiaus grupės vaikams (vyresniems kaip 36 mėnesių) atitinkamo žaislo naudojimas būtų nesaugus (juo labiau, kad pačios Inspekcijos vertinimu, atitinkamas žaislas tinkamas net ir vaikams iki 36 mėnesių). Ginčo Žaislų testavimas vyko atsižvelgiant į tai, kad jie yra skirti naudoti vyresniems kaip 3 metų amžiaus vaikams. Nei gamintojas, nei importuotojas, atsižvelgdami į atliktus tyrimus, negali užtikrinti bei garantuoti, kad žaislas yra saugus naudoti vaikams iki trejų metų, tačiau gali garantuoti, kad žaislas yra saugus naudoti vaikams virš 3 metų amžiaus. Pareiškėjos nuomone, skundžiamais sprendimais Bendrovė baudžiama už tai, kad laikosi aukštesnių nei minimalūs saugumo standartų. Lietuvos standartizacijos departamento informacijoje apie standartą LST CR 14379 pažymima, kad šiame dokumente pateikiamos bendros rekomendacijos, o norint nuspręsti, ar atskiras žaislas yra tinkamas tam tikram amžiui, reikia papildomos analizės. Tačiau ginčo atveju atsakovas jokios papildomos analizės neatliko.

Savo rašytiniuose paaiškinimuose (I t., b. l. 173–176) pareiškėjas papildomai nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo nuostatomis, standartas LST CR 14379 Bendrovei neprivalomas. Inspekcija apskritai neturi teisės tirti žaislų tinkamumą, nes ji nėra notifikuota įstaiga. Pareiškėjo nuomone, žaislo žymėjimas yra siejamas su pavojingumu vaikui, o ne su tuo, kokio amžiaus vaikams, subjektyvia atsakovo nuomone, atitinkamas žaislas skirtas. Be to, pareiškėjas pažymėjo, kad skundžiami sprendimai yra nemotyvuoti.

Atsakovas Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (I t., b. l. 82–85) atsakovas paaiškino, kad skundžiami sprendimai yra priimti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, todėl teisėti. 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimuose Nr. 1NJ-219, Nr. 1NJ-220, Nr. 1NJ-221 Inspekcija konstatavo, kad Žaislai atitinka LST CR 14379:2003/P:2005 „Žaislų klasifikacija. Rekomendacijos“ 13 lentelės grafoje „Funkcijos ir charakteristikos“ nurodytą aprašymą „Paprasta konstrukcija. Lengva apimti ir pagriebti. Valdyti reikia nedaug įgūdžių. Lėtas judėjimas“, t. y. Žaislai priskiriami žaislams, skirtiems iki 36 mėnesių amžiaus vaikams, todėl, vadovaujantis Žaislų saugos techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. balandžio 1 d.

įsakymu Nr. 4-174, (toliau – ir Žaislų reglamentas) reikalavimais, prieš pateikdamas Žaislus į rinką pareiškėjas turi pateikti dokumentus, įrodančius, jog atliko atitinkamą atitikties vertinimo procedūrą, parengė techninius dokumentus, kad Žaislai paženklinti reikiamu atitikties ženklu (CE ženklu), kad prie žaislų pridėti reikiami dokumentai, ir kad gamintojas įvykdė Žaislų reglamento 7.5 ir 7.6 punktuose nustatytus reikalavimus. Inspekcija taip pat konstatavo, kad žaislų ženklinimo etiketėse neteisingai nurodytas vaikų, kuriems skirti žaislai, amžiaus grupės įspėjamasis ženklas bei įspėjimas „Netinka jaunesniems nei 3 metų vaikams“, pateiktuose dokumentuose (test report) Žaislai neįvertinti kaip skirti iki 36 mėnesių amžiaus vaikams.

Inspekcija, vadovaudamasi 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 765/2008, nustatančio su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 339/93, (toliau – ir Reglamentas Nr. 765/2008) nuostatomis, skundžiamuose sprendimuose nurodė, jog draudžia produktus tiekti į Lietuvos rinką. Žaislų reglamento 6 punktas nustato, kad žaislai gali būti pateikti į rinką, jeigu jie naudojami pagal paskirtį arba kitu vaikų elgsenai įprastu būdu, nekelia pavojaus vartotojų ar asmenų saugai ir (arba) sveikatai.

Kadangi minimi Žaislai pagal savo funkcijas ir charakteristikas yra skirti vaikams iki 3 metų, Žaislai gamintojo turėjo būti išbandyti pagal reikalavimus, keliamus žaislams, kurie skirti vaikams iki 3 metų. Pareiškėjo pateiktuose saugą patvirtinančiuose dokumentuose Žaislai neįvertinti kaip žaislai, skirti iki 36 mėnesių amžiaus vaikams, todėl Inspekcija pagrįstai konstatavo, jog Žaislai kelia įtarimą, kad jie yra pavojingi. Žaislų konstrukcijoje yra mažų dalių, kuriomis gali užspringti vaikai iki 3 metų. Šioms savybėms įvertinti gamintojas žaislų nebandė, todėl žaislų ženklinimo etiketėse neteisingai nurodyta vaikų, kuriems skirtas žaislas, amžiaus grupė.

Inspekcija taip pat atkreipė dėmesį, kad skundžiami sprendimai yra skirti muitinės teritoriniam padaliniui, sprendimą dėl ne maisto prekės išleidimo į laisvą prekių apyvartą Bendrijos rinkoje priima muitinės teritorinis padalinys.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (I t., b. l. 74–75) trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, jog remiantis rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemos (RIKS) duomenimis buvo nustatyta, kad importuojamos prekės (Žaislai) priklauso turinčioms „jautrių“ ne maisto prekių statusą, todėl Vilniaus teritorinė muitinė išsiuntė Inspekcijai pranešimą apie sulaikytas ne maisto prekes. Vilniaus teritorinė muitinė, kaip institucija inter alia atsakinga už muitinės veiklos taisyklių taikymą, atliko visus veiksmus, kurie įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais priskirti muitinės kompetencijai, siekiant apsaugoti Lietuvos Respublikos rinką nuo pavojingų ne maisto produktų įvežimo iš trečiųjų šalių. Atlikdama muitinės formalumus, susijusius su minėta veikla, Vilniaus teritorinė muitinė rėmėsi Inspekcijos 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimais Nr. 1NJ-219, Nr. 1NJ-220 ir Nr. 1NJ-221, kurie, Vilniaus teritorinės muitinės nuomone, yra pagrįsti ir teisėti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 19 d. sprendimu (II t., b. l. 31–35) pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saldainis“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimų Nr. 1NJ-219, Nr. 1NJ-220, Nr. 1NJ-221, kuriais pareiškėjui uždrausta tiekti į Europos Sąjungos ir Lietuvos rinką žaislus „Candy tractor“, „Locomotive“ ir „Bombing plane“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Inspekcijos Vilniaus skyrius 2012 m. lapkričio 19 d. gavo Vilniaus teritorinės muitinės Panerių posto pranešimą apie sulaikytas ne maisto prekes, tarp kurių buvo ir žaislai „Candy tractor“, „Locomotive“ ir „Bombing plane“ (I t., b. l. 89–91). Atsižvelgdamas į minėtą pranešimą, Inspekcijos Vilniaus skyriaus vedėjas pavedė įvertinti pareiškėjo UAB „Saldainis“ importuotų žaislų atitiktį saugos, ženklinimo ir norminių dokumentų reikalavimus (I t., b. l. 88, 115, 138). Inspektorė, apžiūrėjusi Žaislus, 2012 m. lapkričio 19 d. patikrinimo akte Nr. 1NJ-219A (I t., b. l. 113–114) ir 2012 m. lapkričio 20 d. patikrinimo aktuose Nr. 1NJ-220A, Nr. 1NJ-221A (I t., b. l. 86–87, 136–137) konstatavo, kad buvo pažeisti Žaislų reglamento 9.2, 14.6, 21 punktai, nes ženklinimo etiketėje neteisingai nurodytas amžiaus grupės įspėjamasis ženklas bei įspėjimas „Netinka jaunesniems nei 3 metų vaikams“, be to, pateiktuose dokumentuose žaislai neįvertinti kaip žaislai, skirti iki 36 mėnesių amžiaus vaikams. Remdamasi minėtais patikrinimo aktais, Inspekcija 2012 m. lapkričio 20 d. priėmė skundžiamus sprendimus Nr. 1NJ-219, Nr. 1NJ-220, Nr. 1NJ-221, kuriuose konstatavo, kad Žaislai neatitinka produkto saugos reikalavimų, ir uždraudė juos tiekti į Lietuvos rinką (I t., b. l. 128–129, 106–107, 150–151).

Žaislų saugos reikalavimus į Lietuvos rinką tiekiamiems žaislams nustato Žaislų saugos techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 4-174. Pagal Žaislų reglamento 5 punktą, Inspekcija prižiūri, ar tiekiami į rinką bei rinkoje esantys žaislai atitinka Reglamento reikalavimus. Pagal Žaislų reglamento 6 punktą, žaislai gali būti pateikti į rinką, jeigu jie, naudojami pagal paskirtį arba kitu vaikų elgsenai įprastu būdu, nekelia pavojaus vartotojų ar trečiųjų asmenų saugai ir (arba) sveikatai. Žaislų reglamento 9.2 punkte nustatyta, kad prieš pateikdami žaislą į rinką, importuotojai patikrina ir prireikus pateikia dokumentus, įrodančius, jog gamintojas atliko atitinkamą atitikties vertinimo procedūrą, parengė techninius dokumentus, kad žaislas paženklintas reikiamu atitikties ženklu, kad prie žaislo pridėti reikiami dokumentai, ir kad gamintojas įvykdė šio reglamento 7.5 ir 7.6 punktuose nustatytus reikalavimus. Be to, pagal Žaislų reglamento 14.3 punktą, ant žaislų neturi būti nurodomas vienas ar daugiau specialių įspėjimų, nurodytų Reglamento 8 priedo II dalyje, jei jie prieštarauja pagal funkcijas, matmenis ir savybes nustatytai žaislo paskirčiai. Vadovaujantis Žaislų reglamento 21 punktu, Lietuvos rinkai tiekiami žaislai ženklinami „CE“ ženklu. Šiame reglamente taip pat išaiškinta, jog ženklas „CE“ – ženklas, kuriuo gamintojas nurodo, kad žaislas atitinka taikytinus reikalavimus, nurodytus tiesiogiai taikomuose derinamuosiuose Sąjungos teisės aktuose bei juos įgyvendinančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, nustatančiuose ženklinimą šiuo ženklu.

Lietuvos standartas LST CR 14379 „Žaislų klasifikacija. Rekomendacijos“ (II t., b. l. 7–24) pateikia rekomendacijas, padedančias nustatyti, kokie žaislai skirti jaunesniems kaip 36 mėnesių amžiaus vaikams ir kokie žaislai tokiems vaikams neskirti. Šiame standarte taip pat nurodoma, kad jis skirtas naudoti kartu su žaislų saugos standartais, tokiais kaip EN 71-1, EN 71-2 ir kt. Standarte EN 71-1 „Žaislų sauga. 1 dalis. Mechaninės ir fizinės savybės“ nurodyta, kad įspėjimas apie žaislus, neskirtus vaikams iki 36 mėnesių, neturi būti klaidinantis ar neteisingas. Žaislai, skirti vaikams iki 36 mėnesių, turi atitikti 5 straipsnio reikalavimus (smulkios dalys, smulkūs rutuliukai, aštrios briaunos, aštrūs kampai ir t.t.). Įspėjimas neatleidžia gamintojo ar jo teisėto atstovo nuo pareigos įvykdyti šiuos reikalavimus. Informaciją apie nutarimus, kurie žaislai yra skirti vaikams iki 36 mėnesių ir kurie ne, galima rasti, pavyzdžiui, CR 14379. Naudojamas įspėjimas neturi būti painiojamas su žaislo naudojimo rekomendacija. Naudojimo rekomendacija gali būti, pavyzdžiui, gamintojo nurodoma tiksli amžiaus rekomendacija, turint galvoje numatomą vaiko, naudosiančio žaislą, amžių. Reikia vengti nereikalingų įspėjimų, kadangi jie mažina tokių pareiškimų efektyvumą (I t., b. l. 179).

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas ginčo Žaislams taikė žaislų saugos standartus EN 71-1, EN 71-2, EN 71-3, EN 71-6 (I t., b. l. 13, 34, 53), todėl jam taikytinas ir standartas LST CR 14379, o pareiškėjo teiginiai dėl minėto standarto netaikymo vertintini kritiškai.

Standarto LST CR 14379 13 lentelėje „Mechaninės ir (arba) elektrinės mašinėlės“ pateiktos tam tikros žaislų savybės, pagal kurias rekomenduojama atskirti, ar šios kategorijos žaislai yra skiriami vaikams iki 36 mėnesių, ar vyresniems. Žaislų reglamente išaiškinta, kad apibūdinimas „skirtas“ reiškia, jog vienas iš tėvų ar prižiūrėtojas, remdamasis žaislo funkcijomis, matmenimis, savybėmis, gali pagrįstai manyti, kad jis skiriamas naudoti nurodytos amžiaus grupės vaikui. Skundžiamuose Inspekcijos sprendimuose nurodyta, kad Žaislai yra nesudėtingos konstrukcijos, be to, atitinka ir kitas charakteristikas, priskirtinas žaislų, kurie skirti jaunesniems nei 36 mėn. vaikams, kategorijai, t. y. juos lengva apimti, pagriebti, valdyti reikia nedaug įgūdžių, žaislas juda lėtai. Atsižvelgdamas į minėtas Žaislų savybes, taip pat į tai, kad standarto LST CR 14379 13 lentelėje tarp žaislų, skirtų iki 36 mėnesių vaikui, kaip pavyzdys nurodomas prisukamas automobiliukas, t. y. iš esmės analogiškas žaislas ginčo Žaislams (lėktuvėliui, garvežiukui ir traktoriukui su varikliukais), teismas konstatavo, jog Inspekcija Žaislus tinkamai klasifikavo kaip skirtus jaunesniems nei 36 mėnesių vaikams.

Nustatęs, jog pagal savo savybes Žaislai yra skirti vaikams iki 3 metų, teismas konstatavo, kad minėti žaislai turėjo būti patikrinti dėl jų tinkamumo tokiai amžiaus grupei. Žaislo tinkamumas naudoti, jo pavojingumas turi būti tikrinamas pagal tai, kokiai amžiaus grupei yra priskirtinas žaislas. Iš pareiškėjo pateiktų Žaislų bandymų ataskaitų (I t., b. l. 13–18, 34–45, 53–57) teismas nustatė, kad Žaislai buvo vertinami tik kaip skirti vyresniems nei 36 mėnesių amžiaus vaikams, todėl pripažino, jog pareiškėjas nesilaikė Žaislų reglamento 9.2 punkto nuostatos, kad prieš pateikdami žaislą į rinką, importuotojai patikrina ir prireikus pateikia dokumentus, įrodančius, jog gamintojas atliko atitinkamą atitikties vertinimo procedūrą. Todėl, teismo vertinimu, Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad Žaislai buvo paženklinti savo savybių ir pagaminimo ypatybių neatitinkančiu įspėjimu, vadinasi, neatitiko produktų saugos reikalavimų. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Inspekcija pateikė teismui Žaislų ir chemijos gaminių bandymų laboratorijos bandymų protokolą Nr. 6075 (II t., b. l. 26–28), iš kurio matyti, kad žaislas „Bombing plane“, įvertinus jį kaip žaislą, skirtą jaunesniems nei 3 metų vaikams, neatitiko tokios amžiaus grupės vaikams skirtų žaislų savybių.

Reglamento Nr. 765/2008 27 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad institucijos, atsakingos už išorės sienų kontrolę, sustabdo gaminio išleidimą į laisvą apyvartą Bendrijos rinkoje, jeigu atliekant 1 dalyje nurodytą tikrinimą nustatomas bet kuris iš toliau nurodytų rezultatų: a) gaminio savybės leidžia manyti, kad tas gaminys, nepaisant to, kad jis tinkamai įrengiamas, prižiūrimas ir naudojamas, kelia rimtą pavojų sveikatai, saugai, aplinkai arba bet kuriam kitam visuomenės interesui, nurodytam 1 straipsnyje; b) su gaminiu nepateikti rašytiniai arba elektroniniai dokumentai, kuriuos būtina pateikti pagal atitinkamus derinamuosius Bendrijos teisės aktus, arba gaminys neatitinka tokiuose teisės aktuose nustatytų ženklinimo reikalavimų. Šį straipsnį detalizuojančiame Reglamento Nr. 765/2008 29 straipsnyje papildomai išaiškinta, kad rinkos priežiūros institucijai nustačius, jog gaminys kelia rimtą pavojų, ji imasi priemonių uždrausti tą gaminį pateikti į rinką ir reikalauja iš institucijų, atsakingų už išorės sienų kontrolę, gaminio komercinėje sąskaitoje faktūroje ir bet kokiame kitame lydimajame dokumente arba duomenų tvarkymo sistemoje, jeigu duomenys tvarkomi elektroniniu būdu, įrašyti „Pavojingas gaminys – išleisti į laisvą apyvartą draudžiama – Reglamentas (EB) Nr. 765/2008“. Taigi Inspekcijai nustačius, jog Žaislai neatitinka produkto saugos reikalavimų, ji pagrįstai uždraudė šiuos žaislus tiekti į rinką.

Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas nusprendė, kad skundžiami Inspekcijos 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimai Nr. 1NJ-219, Nr. 1NJ-220 ir Nr. 1NJ-221 yra teisėti ir pagrįsti, pagrindo juos panaikinti nėra, todėl pareiškėjo UAB „Saldainis“ skundą atmetė kaip nepagrįstą, kartu netenkino ir pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III. Pareiškėjas UAB „Saldainis“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (II t., b. l. 40–42) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, taip pat priteisti iš atsakovo visas apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 143 str.) dėl standartų privalomumo, todėl byloje padarė nepagrįstas išvadas. Standartų privalomumą rinkoje veikiantiems asmenims (tarp jų ir apeliantui) reglamentuoja Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymas (toliau – ir SĮ), kurio 7 straipsnis nustato, kad Lietuvos standartai ir kiti leidiniai taikomi savanoriškai, išskyrus atvejus, kai teisės aktuose pateikta išskirtinė nuoroda į standartus ir kitus leidinius.

Taigi standartas privalomai taikomas tik tais atvejais, kai tokio standarto taikymo reikalavimą teisės aktas numato imperatyviai (SĮ 2 str. 4 d.). Priimdamas sprendimą atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 4-174 „Dėl žaislų saugos techninio reglamento patvirtinimo“ ir šiuo įsakymu patvirtintu reglamentu. Žaislų reglamentas išskirtinės nuorodos į standartą LST CR 14379 „Žaislų klasifikacija. Rekomendacijos“ nepateikia, todėl jo nuostatomis apeliantas vadovautis (ir jame nurodyto klasifikavimo taikyti) neprivalo.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad, vadovaujantis standartu EN 71-1, jam tapo privalomas ir standartas LST CR 14379, kadangi, visų pirma, standarte EN 71-1 nepateikiama jokia išskirtinė nuoroda į standartą LST CR 14379. Nuoroda į standartą LST CR 14379, kuri pateikiama standarte EN 71-1 „Žaislų sauga, 1-oji dalis. Mechaninės ir fizinės savybės“ nėra išskirtinė, todėl galėjimas vadovautis suponuoja standarto taikymo dispozityvumą. Apelianto nuomone, nesant pagrindiniame teisės akte bei išvestiniame standarte išskirtinės nuorodos, taip pat apeliantui nepadarius pareiškimo, kad jis laikysis atitinkamo standarto, reikalauti iš jo standarto laikymosi yra nepagrįsta, kadangi tokio reikalavimo iškėlimas pažeidžia dispozityvaus reguliavimo principą, įtvirtintą SĮ 7 straipsnyje.

SĮ 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad subjektams, savanoriškai pasirinkusiems ir teisės aktų nustatyta tvarka deklaravusiems, kad gaminiai ar paslaugos atitinka Lietuvos standartus ar kitus leidinius, deklaruotų standartų ar kitų leidinių techniniai reikalavimai tampa privalomi. Apeliantas pažymi, jog niekada teisės aktų nustatyta tvarka nedeklaravo, kad laikysis standarto LST CR 14379, todėl reikalauti, kad jis šio standarto laikytųsi, yra teisiškai nepagrįsta. Be to, teismas neatkreipė dėmesio, kad pats standartas EN 71-1 neatitinka teisės akto reikalavimo, nes jis nėra paskelbtas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“, kuris galiojo skundžiamų atsakovo sprendimų priėmimo metu, nustatyta tvarka (žr. paminėto įstatymo 11 straipsnį).

2. Žaislo žymėjimą reglamentuoja ne standartų reikalavimai, o ūkio ministro įsakymu patvirtintas Žaislų reglamentas, tiksliau jo 8 priedas „Įspėjimų, nurodytų žaislų saugos techninio reglamento 14 punkte, aprašas“ (toliau – ir Aprašas). Aprašo 3.1 punkte nustatyta, kad ant žaislų, kurie galėtų būti pavojingi vaikams iki 36 mėnesių, turi būti nurodytas įspėjimas „Netinka vaikams iki 36 mėnesių“ arba „Netinka vaikams iki 3 metų“, arba [...] paveiksliuko formos įspėjimas. Taigi žaislo žymėjimas yra siejamas su pavojingumu vaikui, o ne su tuo, kokio amžiaus vaikams, subjektyvia atsakovo nuomone, atitinkamas žaislas skiriamas. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kada atitinkamas žymuo turi būti naudojamas. Aprašo 3.3 punkte nustatyta, kad šie punktai (t. y. reikalavimai dėl žaislo žymėjimo) netaikomi žaislams, kurie pagal savo paskirtį, matmenis, požymius, savybes ar kitokiu neginčijamu pagrindu yra akivaizdžiai netinkami vaikams iki 36 mėnesių. Apelianto teigimu, žaislo žymėjimas reikalingas tais atvejais, kai nėra akivaizdaus netinkamumo žaislą naudoti vaikui iki 3 metų amžiaus. Kaip matyti iš skundžiamų atsakovo sprendimų, žaislų žymėjimas atitinkamu žymėjimu buvo visiškai pagrįstas, kad žaislas nebūtų įsigyjamas vaikams iki 3 metų amžiaus. Be to, pats atsakovas nurodo, kad žaislas yra pavojingas naudoti vaikams iki 3 metų amžiaus. Žaislo žymėjimas negali būti laikomas klaidinančiu, kadangi jis skirtas ne žaislo tikslinei grupei, o jo pavojingumui atskleisti (Aprašo 3.1 punktas).

Atsakovas Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti bei palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 19 d. sprendimą nepakeistą. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą (II t., b. l. 49–53) iš dalies yra grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais atsakovas rėmėsi ir savo atsiliepime į pareiškėjo skundą, paduotame pirmosios instancijos teismui. Papildomai atsakovas nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

1. Nėra ir negali būti standarto, kuris nurodytų, kuriuos konkrečiai žaislus bei kuriai amžiaus grupei priskirti. Standartas LST CR 14379 „Žaislų klasifikacija. Rekomendacijos“ yra rekomendacinis ir naudojamas kartu su darniaisiais standartais. LST CR 14379 „Žaislų klasifikacija. Rekomendacijos. Taikymo sritis“ nurodyta, kad šis dokumentas skirtas naudoti kartu su žaislų saugos standartais, jame pateikiamos rekomendacijos, padedančios nuspręsti, kokie žaislai skirti jaunesniems kaip 36 mėn. amžiaus vaikams ir kokie žaislai nėra skirti tokiems vaikams. Žaislų reglamento 4 ir 28 punktai įpareigoja gamintoją pagal žaislo funkcijas, matmenis ir savybes nustatyti, kokiai amžiaus grupei skirtas žaislas. Nuspręsti, kokie žaislai skirti vaikams iki 36 mėn. ir kurie – virš 36 mėn., padeda standartas LST CR 14379 „Žaislų klasifikacija. Rekomendacijos“.

2. Atsakovas remiasi Žaislų reglamento 7.1, 14.3, 29 ir 30 punktų nuostatomis ir standarto LST EN 71-1 „Žaislų sauga. 1 dalis. Mechaninės ir fizikinės savybės“ 5 straipsnio reikalavimais bei atkreipia dėmesį į tai, kad gamintojai priskyrė ginčo Žaislus vaikams virš 3 metų ir todėl neišbandė jų pagal standarto EN 71-1 „Žaislų sauga. 1 dalis. Mechaninės ir fizikinės savybės“ 5 skyriaus reikalavimus, kurie privalomi žaislams, skirtiems vaikams iki 3 metų. Apeliantas nevykdė Žaislų reglamento 9.1 ir 9.2 punktų reikalavimų. Žaislai akivaizdžiai pavojingi, nes juose yra detalių (ratukai, žmogeliukai ir kitos smulkios detalės) tokių matmenų, kad nuplėšus jas (atliekant tempimo, sukimo bandymus), jos tilps į „mažų dalių cilindrą“. Buvo išbandyta atitiktis darniojo standarto LST EN 71-1:2011 „Žaislų sauga. 1 dalis. Mechaninės ir fizinės savybės“ reikalavimams vieno iš trijų ginčijamų žaislų – lėktuvo „Bombing plane“ Nr. 136. Šis žaislas neatitiko darniojo standarto LST EN 71-1:2011 5.1 b) punkto reikalavimų, kadangi bandymo tempimo metu atsiskyrusios detalės (ratukai ir žmogeliukas-pilotas) pilnai tilpo į mažų dalių cilindrą (2013 m. balandžio 25 d. bandymų protokolas Nr. 6075), todėl žaislas buvo pripažintas pavojingu, kaip keliantis užspringimo pavojų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti bei palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 19 d. sprendimą nepakeistą. Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas į apeliacinį skundą (II t., b. l. 55–56) grindžiamas panašiais argumentais, kaip ir jo atsiliepimas į pareiškėjo skundą, paduotas pirmosios instancijos teismui. Vilniaus teritorinės muitinės nuomone, pirmos instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos rašytinius įrodymus, įvertinęs šalių atstovų paaiškinimus bei teisingai pritaikęs teisės aktus, padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „Saldainis“ skundas netenkintinas. Teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir naikinti teismo sprendimą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Šioje administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimų Nr. 1NJ-219, Nr. 1NJ-220, Nr. 1NJ-221, kuriais pareiškėjui uždrausta teikti į Lietuvos rinką žaislus „Candy tractor“, „Locomotive“ ir „Bombing plane“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjo skundą dėl minėtų Inspekcijos sprendimų Nr. 1NJ-219, Nr. 1NJ-220, Nr. 1NJ-221 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, skundą tenkinant. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės pagrindiniu ir vieninteliu argumentu, t. y. kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai aiškino materialinės teisės normas.

ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą, be kita ko, laikydamasis paminėtų procesinių reikalavimų.

Teisėjų kolegija, visų pirma, pasisakys dėl pareiškėjo skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, nurodyto argumento, jog Inspekcija neturi teisės tirti žaislų tinkamumą, bei apskritai dėl Inspekcijos turimų įgaliojimų taikyti ginčijamas rinkos ribojimo priemones. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 765/2008, nustatančio su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 339/93, (OL 2008 L 218) nuostatas.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad reglamentas yra privalomas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse teisės aktas. Reglamento nuostatos veikia nepriėmus nacionalinių teisės aktų dėl tų nuostatų įgyvendinimo (EB Sutarties 249 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju bylai aktualus Reglamentas Nr. 765/2008, pagal kurį valstybės narės turėtų organizuoti ir vykdyti žaislų rinkos stebėseną. Reglamentas Nr. 765/2008 nustato gaminių rinkos priežiūros sistemą siekiant užtikrinti, kad produktai atitiktų reikalavimus, nustatančius aukštą visuomenės interesų, kaip antai sveikata ir sauga apskritai, apsaugos, profesinės sveikatos ir darbo saugos, vartotojų apsaugos, aplinkos apsaugos ir saugumo lygį, taip pat nustato gaminių iš trečiųjų šalių tikrinimo sistemą, bendruosius žymėjimo ženklu CE principus (preambulės 1 punktas, 1 straipsnis).

Pagal Reglamento Nr. 765/2008 2 straipsnyje pateiktą sąvokų apibrėžimą, rinkos priežiūra laikytina valstybės institucijų vykdoma veikla ir priemonės, kurių jos ėmėsi, siekdamos užtikrinti, kad gaminiai atitiktų atitinkamuose derinamuosiuose Bendrijos teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir nekeltų pavojaus sveikatai, saugai ar kitam visuomenės interesų apsaugos aspektui (17 punktas); rinkos priežiūros institucija – valstybės narės institucija, atsakinga už rinkos priežiūrą šios valstybės narės teritorijoje (18 punktas).

Vykdant rinkos priežiūrą užtikrinama, kad gaminiai, kuriems taikomi derinamieji Bendrijos teisės aktai ir kurie, naudojami pagal jų paskirtį arba kitomis nuspėjamomis sąlygomis ir net tada, kai jie tinkamai įrengiami ir prižiūrimi, gali kelti grėsmę vartotojų sveikatai ar saugumui arba kitaip neatitikti derinamuosiuose Bendrijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, būtų pašalinti iš rinkos arba uždrausti ar būtų apribotas jų tiekimas rinkai, ir kad būtų atitinkamai pranešta visuomenei, Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

Reglamento Nr. 765/2008 19–21, 27 straipsniai įgalina rinkos priežiūros institucijas tikrinti gaminio savybes tikrinant dokumentus ir tam tikrais atvejais atliekant fizinį ir laboratorinį atitinkamų mėginių tikrinimą, taip pat suteikia minėtoms institucijoms įgaliojimus grąžinti, pašalinti iš rinkos arba uždrausti tiekti rinkai gaminius, kurie kelia rimtą pavojų. Reglamento Nr. 765/2008 29 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad jeigu rinkos priežiūros institucijos nustato, jog gaminys kelia rimtą pavojų, jos imasi priemonių uždrausti tą gaminį pateikti į rinką ir reikalauja iš institucijų, atsakingų už išorės sienų kontrolę, gaminio komercinėje sąskaitoje faktūroje ir bet kokiame kitame lydimajame dokumente arba duomenų tvarkymo sistemoje, jeigu duomenys tvarkomi elektroniniu būdu, įrašyti „Pavojingas gaminys – išleisti į laisvą apyvartą draudžiama – Reglamentas (EB) Nr. 765/2008“; o jeigu rinkos priežiūros institucijos nustato, kad gaminys neatitinka derinamųjų Bendrijos teisės aktų, jos imasi tinkamų veiksmų, tarp kurių, jei reikia, gali būti draudimas pateikti gaminį į rinką, nurodydamos institucijoms, atsakingoms už išorės sienų kontrolę, neišleisti gaminio į laisvą apyvartą ir gaminio komercinėje sąskaitoje faktūroje ir bet kokiame kitame lydimajame dokumente arba duomenų tvarkymo sistemoje, jeigu duomenys tvarkomi elektroniniu būdu, įrašyti „Gaminys neatitinka reikalavimų – išleisti į laisvą apyvartą draudžiama – Reglamentas (EB) Nr. 765/2008“.

Reglamento Nr. 765/2008 41 straipsnyje numatytas įpareigojimas valstybėms narėms nustatyti sankcijų, taikomų ekonominės veiklos vykdytojams už šio reglamento nuostatų pažeidimus <...>, skyrimo taisykles ir imtis visų priemonių, kurios yra būtinos jų vykdymui užtikrinti <...>.

Inspekcijos veiklos teisinius pagrindus reglamentuoja Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 4-693 (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymo Nr. 4-701 redakcija) (toliau – ir Inspekcijos nuostatai). Inspekcijos nuostatų 2 punkte numatyta, kad Inspekcija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais ir Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais.

Inspekcijos veiklos tikslai yra įgyvendinti ne maisto gaminių ir paslaugų rinkos priežiūros srities politiką bei dalyvauti įgyvendinant vartotojų teisių apsaugos politiką ne maisto produktų srityje (8 punktas). Siekdama įgyvendinti šiuos tikslus, Inspekcija atlieka tokias funkcijas: prižiūri, ar į rinką tiekiami ne maisto produktai, kurių priežiūrą įstatymais ar kitais teisės aktais yra įpareigota vykdyti Inspekcija, atitinka ne maisto produktų saugą, kokybę, ženklinimą nustatančių teisės aktų reikalavimus, savarankiškai pasirinkusi tikrinamus subjektus ir tikrinimų mastą (9.1 punktas);

įstatymų nustatytais atvejais skiria administracines nuobaudas, rinkos ribojimo priemones (9.2 punktas); atlieka pavojingų ne maisto produktų pašalinimo iš rinkos priežiūrą (9.3 punktas); atlieka ne maisto produktų saugos, kokybės ekspertizes, bandymus ir (ar) tyrimus (9.4 punktas); <...> Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka skelbia apie Inspekcijos uždraustus tiekti į rinką pavojingus Lietuvos Respublikoje pagamintus ar iš Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų valstybių tiekiamus ne maisto produktus Inspekcijos interneto svetainėje (9.9 punktas); <...> įgyvendina Europos Sąjungos teisę bei vykdo kitus Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus ne maisto produktų saugos, kokybės, ženklinimo, informacijos apie ne maisto produktus teikimo ir kitų privalomųjų reikalavimų laikymosi, vartotojų teisių apsaugos ne maisto produktų srityse, Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka informuoja Europos Sąjungos institucijas apie ne maisto produktų saugą (9.13 punktas); <...> ir kt.

Inspekcija, siekdama įgyvendinti veiklos tikslus ir atlikdama jos kompetencijai priskirtas funkcijas, be kita ko, turi teisę pagal kompetenciją priimti sprendimus dėl konfiskuotų, kontrabandos keliu, be saugos ar kokybės dokumentų įvežtų ne maisto produktų tolesnio naudojimo (10.6 punktas).

Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 4-174 patvirtinto Žaislų saugos techninio reglamento 5 punkte yra aiškiai nustatyta, kad Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos laikytina rinkos priežiūros institucija, kuri prižiūri, ar tiekiami į rinką bei rinkoje esantys žaislai atitinka Reglamento reikalavimus.

Remdamasi paminėtų ES ir nacionalinių teisės aktų nuostatų analize, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, esą ginčo situacijoje Inspekcija neturėjo įgaliojimų tirti žaislų tinkamumą. Priešingai, nustatytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad Inspekcija Reglamento Nr. 765/2008 ir su jo įgyvendinimu susijusių nacionalinių teisės aktų taikymo prasme laikytina rinkos priežiūros institucija, turinti teisę taikyti tokias rinkos ribojimo priemones, kaip draudimas išleisti saugos reikalavimų neatitinkančius ar keliančius rimtą pavojų gaminius į laisvą apyvartą. Atsižvelgiant į tai, galima pagrįstai teigti, jog skundžiami sprendimai (kuriuose nurodytas jų priėmimo teisinis pagrindas – Reglamentas Nr. 765/2008) priimti kompetentingo subjekto.

Byloje nustatyta, kad skundžiamuose 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimuose Nr. 1NJ-219, Nr. 1NJ-220, Nr. 1NJ-221 Inspekcija konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 4-174 patvirtinto Žaislų saugos techninio reglamento 9.2, 14.6, 21 punktų reikalavimus, nes ženklinimo etiketėje neteisingai nurodytas amžiaus grupės įspėjamasis ženklas bei įspėjimas „Netinka jaunesniems nei 3 metų vaikams“, be to, pateiktuose dokumentuose žaislai „Candy tractor“, „Locomotive“ ir „Bombing plane“ neįvertinti kaip žaislai, skirti iki 36 mėnesių amžiaus vaikams. Savo ruožtu pareiškėjas (apeliantas) teigia, kad šiuo atveju gamintojo pasirinktas žymėjimas, nurodantis, jog Žaislai netinka naudoti vaikams iki 3 metų amžiaus, atitinka visus žaislų saugos reikalavimus.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 4-174 patvirtintas Žaislų saugos techninis reglamentas, kaip matyti iš šio teisės akto preambulės, buvo priimtas įgyvendinant 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/48/EB dėl žaislų saugos (OL 2009 L 170) (toliau – ir Direktyva 2009/48/EB). Šia Direktyva siekiama, kad į Bendrijos rinką pateikiami žaislai atitiktų atitinkamus Bendrijos teisės aktus, o ekonominės veiklos vykdytojai būtų atsakingi už žaislų atitiktį, atsižvelgiant į jų vaidmenis tiekimo grandinėje, kad būtų užtikrinta aukšto lygio visuomenės interesų, pvz., sveikatos ir saugos, vartotojų bei aplinkos srityse apsauga ir užtikrinta sąžininga konkurencija Bendrijos rinkoje (preambulės 9, 11 punktai, 1 straipsnis). Direktyvoje gamintojas aiškiai atskirtas nuo importuotojo ir platintojo, atskirai reglamentuojant jų prievoles. Importuotojui (šiuo atveju pareiškėjui (apeliantui)), kuris pateikia į Bendrijos rinką žaislus iš trečiųjų šalių, nustatyta prievolė užtikrinti, kad žaislai atitiktų taikomus Bendrijos reikalavimus, taip pat užtikrinti, kad gamintojas atliko atitikties vertinimo procedūrą ir parengė techninius dokumentus, ar žaislas paženklintas reikiamu atitikties ženklu, ar prie žaislo pridėti reikiami dokumentai ir ar gamintojas įvykdė 4 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus reikalavimus, taip pat numatytos kitos importuotojo prievolės (preambulės 12, 14 punktai, 6 straipsnio 1, 2 ir kt. dalys). Skatinant saugias žaislų naudojimo sąlygas bei turint tikslą išvengti piktnaudžiavimo įspėjimais, kuriais siekiama apeiti taikomus saugumo reikalavimus (tokių piktnaudžiavimų būna ypač tais atvejais, kai įspėjama, jog žaislas netinkamas jaunesniems kaip 36 mėnesių amžiaus vaikams), Direktyvoje aiškiai numatyta, kad kai kurių tam tikroms žaislų kategorijoms taikomų įspėjimų negalima naudoti, jeigu jie prieštarauja numatytai žaislo paskirčiai (preambulės 30 punktas).

Direktyvos tikslai valstybėms narėms yra privalomi, o Direktyvos įgyvendinimo būdą ir priemones pasirenka pačios valstybės narės. Remiantis EB Steigimo Sutarties 249 straipsnio 3 dalimi, direktyva turi būti perkelta į nacionalinę teisę. 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/48/EB dėl žaislų saugos nuostatos buvo perkeltos į nacionalinę teisę Lietuvos Respublikos ūkio ministrui 2011 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 4-174 patvirtinus Žaislų saugos techninį reglamentą, kurio reikalavimus pradėta taikyti nuo 2011 m. liepos 20 d. (minėto įsakymo 2.4 punktas). Analogiškai kaip ir Direktyvoje, Žaislų reglamente yra numatyta, kad žaislai gali būti pateikti į rinką, jeigu jie, naudojami pagal paskirtį arba kitu vaikų elgsenai įprastu būdu, nekelia pavojaus vartotojų ar trečiųjų asmenų saugai ir (arba) sveikatai (6 punktas), taip pat įtvirtinta importuotojų prievolė, prieš pateikiant žaislą į rinką, patikrinti ir prireikus pateikti dokumentus, įrodančius, kad gamintojas atliko atitinkamą atitikties vertinimo procedūrą, parengė techninius dokumentus, kad žaislas paženklintas reikiamu atitikties ženklu, kad prie žaislo pridėti reikiami dokumentai ir kad gamintojas įvykdė Reglamento 7.5 ir 7.6 punktuose nustatytus reikalavimus (9.2 punktas). Žaislų reglamento 14.6 punkte nustatyta, kad įspėjimai, kurie nulemia sprendimą įsigyti žaislą, pvz., nurodomas minimalus ir maksimalus naudotojų amžius, ir kiti taikomi įspėjimai, nustatyti Reglamento 8 priede, turi būti nurodomi ant vartotojui skirtos pakuotės ar kitaip aiškiai matomi vartotojui prieš įsigijimą, įskaitant tuos atvejus, kai perkama internetu, o Žaislų reglamento 21 punktas įtvirtina reikalavimą ženklinti Lietuvos rinkai tiekiamus žaislus „CE“ ženklu.

Taigi į Lietuvos rinką tiekiamų žaislų saugos reikalavimų įgyvendinimo būdus ir priemones nustato nacionalinis teisės aktas – Žaislų saugos techninis reglamentas (Žaislų reglamento 1 punktas), kuris taikomas gaminiams, suprojektuotiems ir skirtiems žaisti vaikams iki 14 metų (Žaislų reglamento 2 punktas). Žaislų reglamento 4 punkte išaiškinta, jog apibūdinimas „skirtas“ reiškia, kad vienas iš tėvų ar prižiūrėtojas, remdamasis žaislo funkcijomis, matmenimis, savybėmis, gali pagrįstai manyti, kad jis skiriamas naudoti nurodytos amžiaus grupės vaikui. Į rinką pateikti žaislai turi atitikti esminius saugos reikalavimus, tarp jų ir tai, kad turi būti atsižvelgiama į naudotojų (vaikų), prireikus į jų prižiūrėtojų (vaikus prižiūrinčių suaugusiųjų) gebėjimus, visų pirma kai naudojami vaikams iki 36 mėnesių ar kitoms tiksliai apibrėžtoms amžiaus grupėms skirti žaislai (13.3 punktas), bei tai, kad etiketės, pritvirtintos laikantis Reglamento 14.4, 14.5 ir 14.6 punktų, ir prie žaislų pridedamos naudojimo instrukcijos turi atkreipti naudotojų arba jų prižiūrėtojų dėmesį į būdingus pavojus ir riziką patirti žalą naudojant žaislus, taip pat į būdus jų išvengti (13.4 punktas). Žaislų reglamento 8 priedo II dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas nurodyti ant žaislų, kurie galėtų būti pavojingi vaikams iki 36 mėnesių, įspėjimą „Netinka vaikams iki 36 mėnesių“ arba „Netinka vaikams iki 3 metų“, arba nurodyto paveiksliuko formos įspėjimą, kartu trumpai nurodant konkretų pavojų (jis gali būti nurodytas ir naudojimo instrukcijoje) (3.1, 3.2 punktai). Tačiau paminėti reikalavimai netaikomi žaislams, kurie pagal savo paskirtį, matmenis, požymius, savybes ar kitokiu neginčijamu pagrindu yra akivaizdžiai netinkami vaikams iki 36 mėnesių (3.3 punktas). Žaislų reglamento 14.3 punkte nustatyta, kad ant žaislų neturi būti nurodomas vienas ar daugiau specialių įspėjimų, nurodytų Reglamento 8 priedo II dalyje, jei jie prieštarauja pagal funkcijas, matmenis ir savybes nustatytai žaislo paskirčiai.

Įvertinus pirmiau paminėtas teisės aktų nuostatas, matyti, jog tiek pagal Direktyvoje 2009/48/EB, tiek pagal Žaislų reglamente įtvirtinto teisinio reguliavimo prasmę, siekiant nustatyti, ar žaislas skirtas vaikams iki 36 mėnesių ar virš šios amžiaus ribos, turi būti atsižvelgiama į žaislo paskirtį, funkcijas, matmenis ir savybes. Nagrinėjamu atveju Inspekcija nustatė, kad ginčo žaislai „Candy tractor“, „Locomotive“ ir „Bombing plane“ yra nesudėtingos konstrukcijos, juos lengva apimti, pagriebti, valdyti reikia nedaug įgūdžių, žaislai juda lėtai. Atsižvelgusi į nurodytas ginčo žaislų savybes, teisėjų kolegija sutinka su Inspekcijos padaryta išvada, kad šie žaislai akivaizdžiai priskirtini prie žaislų, skirtų jaunesniems kaip 36 mėnesių vaikams. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės aplinkybė, jog Inspekcija, nustatydama vaikų amžiaus grupę, kuriai skirti ginčo žaislai, papildomai atsižvelgė į LST CR 14379:2003/P:2005 „Žaislų klasifikacija. Rekomendacijos“ 13 lentelės grafoje „Funkcijos ir charakteristikos“ pateiktus kriterijus (paprasta konstrukcija; lengva apimti ir pagriebti; valdyti reikia nedaug įgūdžių; lėtas judėjimas), nes įvertinus žaislų „Candy tractor“, „Locomotive“ ir „Bombing plane“ paskirtį, funkcijas, matmenis ir savybes, nekyla jokių abejonių, kad šie žaislai skirti inter alia jaunesniems kaip 36 mėnesių vaikams. Taigi visi apelianto argumentai, susiję su standarto LST CR 14379 (ne)privalomumu, nagrinėjamai bylai nėra teisiškai reikšmingi, nes akivaizdu, jog į paminėtą standartą Inspekcija atsižvelgė kaip į bendrą rekomendaciją, kuri tik papildomai pagrindžia Inspekcijos padarytas išvadas. Juolab, kad pačiame standarte LST CR 14379 (1 dalis „Taikymo sritis“) yra numatyta, kad šiame dokumente pateikiamos tik bendros rekomendacijos, o norint nuspręsti, ar atskiras žaislas yra tinkamas tam tikram amžiui, reikia papildomos analizės (iš bylos dokumentų matyti, kad tokią analizę vyriausioji valstybinė inspektorė atliko faktiškai apžiūrėjusi ginčo žaislus ir patikrinusi jų lydimuosius dokumentus; tai patvirtina patikrinimo aktai 2012 m. lapkričio 19 d. Nr. 1NJ-219A, 2012 m. lapkričio 20 d. Nr. 1NJ-220A, 2012 m. lapkričio 20 d. Nr. 1NJ-221A).

Kaip minėta, skundžiamuose sprendimuose Inspekcija nustatė Žaislų saugos techninio reglamento 9.2, 14.6, 21 punktų pažeidimą, nes ženklinimo etiketėje neteisingai nurodytas amžiaus grupės įspėjamasis ženklas bei įspėjimas „Netinka jaunesniems nei 3 metų vaikams“, be to, pateiktuose dokumentuose žaislai „Candy tractor“, „Locomotive“ ir „Bombing plane“ neįvertinti kaip žaislai, skirti iki 36 mėnesių amžiaus vaikams. Byloje dėl paminėtų Inspekcijos nustatytų faktinių aplinkybių ginčo nėra, t. y. pareiškėjas neginčija, jog žaislų ženklinimo etiketėse nurodytas būtent įspėjimas „Netinka jaunesniems nei 3 metų vaikams“, ir kad ginčo žaislai nebuvo vertinami gamintojo kaip žaislai, skirti jaunesniems nei 36 mėnesių vaikams. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog Inspekcija pagrįstai nustatė produktų saugos reikalavimų pažeidimą (neatitikimą), t. y. kad žaislai paženklinti savo savybių ir pagaminimo ypatybių neatitinkančiu įspėjimu.

Anksčiau jau minėta, kad vienas iš Direktyvoje 2009/48/EB įtvirtintų tikslų yra vengti piktnaudžiavimo įspėjimais, kuriais siekiama apeiti taikomus saugumo reikalavimus (vienas iš tokių atvejų ir yra būtent tada, kai įspėjama, jog žaislas netinkamas jaunesniems kaip 36 mėnesių amžiaus vaikams). Taip pat minėta, kad pagal Žaislų reglamento 14.3 punktą, ant žaislų neturi būti nurodoma specialių įspėjimų, kurie prieštarauja pagal funkcijas, matmenis ir savybes nustatytai žaislo paskirčiai. Be to, teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo žaislų gamintojas taikė šiems žaislams saugos standartus LST EN 71-1, EN 71-2, EN 71-3, EN 71-6. Paminėto standarto LST EN 71-1 „Žaislų sauga. 1 dalis. Mechaninės ir fizinės savybės“ A priedo 34 punkte nurodyta, kad įspėjimas apie žaislus, neskirtus vaikams iki 36 mėnesių, neturi būti klaidinantis ar neteisingas. Žaislai, skirti vaikams iki 36 mėnesių, turi atitikti 5 straipsnio reikalavimus (smulkios dalys, smulkūs rutuliukai, aštrios briaunos, aštrūs kampai ir t. t.). Įspėjimas neatleidžia gamintojo ar jo teisėto atstovo nuo pareigos įvykdyti šiuos reikalavimus. Informaciją apie nutarimus, kurie žaislai yra skirti vaikams iki 36 mėnesių ir kurie ne, galima rasti, pavyzdžiui, CR 14379.

Tuo pačiu pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog standartas EN 71-1 neatitinka teisės akto reikalavimo, nes jis nebuvo paskelbtas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“, kuris galiojo skundžiamų atsakovo sprendimų priėmimo metu, nustatyta tvarka. Dėl šio apelianto argumento pasakytina, jog standartų, kaip pripažintos standartizacijos institucijos priimtų specialių dokumentų, paskelbimui taikoma speciali tvarka, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymas. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 10 dalies normą, galiojusią iki 2014 m. sausio 1 d., informaciją apie išleistus Lietuvos standartus nacionalinė standartizacijos institucija skelbia naujausiame savo periodiniame leidinyje per 5 darbo dienas nuo atitinkamo fakto patvirtinimo interneto tinklalapyje. Atsižvelgiant į tai, kad standartas EN 71-1 buvo paskelbtas Lietuvos standartizacijos departamento interneto tinklapyje (http://www.lsd.lt/standards/), paminėti apeliacinio skundo argumentai dėl šio standarto oficialaus paskelbimo nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti.

Tokiu būdu, byloje nustačius, kad pareiškėjo importuojamų žaislų „Candy tractor“, „Locomotive“ ir „Bombing plane“ ženklinimo etiketės yra klaidinančio turinio, nes jose neteisingai nurodyta vaikų amžiaus grupė, kuriems skirti šie žaislai, be to, pateiktuose dokumentuose (test report) ginčo žaislai neįvertinti kaip žaislai, skirti vaikams iki 36 mėnesių amžiaus, konstatuotina, jog Inspekcija ginčijamas rinkos ribojimo priemones – draudimą teikti ginčo žaislus į Lietuvos rinką – pritaikė pagrįstai ir teisėtai.

Remdamasi anksčiau pateikta bylos teisinių bei faktinių aplinkybių analize, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsakydama į apeliacinio skundo pagrindinį argumentą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl administracinį ginčą išsprendė teisingai.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentais, kad skundžiami Inspekcijos sprendimai yra nemotyvuoti. Įvertinus Inspekcijos 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 1NJ-219, 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 1NJ-220 ir 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 1NJ-221 turinį, galima pagrįstai teigti, kad šiuose sprendimuose nurodytas jų priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, pateikta Inspekcijos nustatytų pažeidimų esmė bei nurodytos už jų padarymą taikomos konkrečios rinkos ribojimo priemonės. Taigi skundžiami sprendimai yra paremti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl vertintini kaip pagrįsti ir motyvuoti.

Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad priimdamas skundžiamą teismo sprendimą pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, teisingai nustatė bei įvertino turinčias bylai esminės reikšmės aplinkybes, ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas aiškino ir taikė iš esmės teisingai, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (ABTĮ 86, 87 straipsniai). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė pagrindo remiantis apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saldainis“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas