AS-602-917-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-917/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03210-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. L., V. G., A. T. (A. T.), A. M., D. S., R. I., J. L., R. K., A. A., R. S., A. S. ir J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. L., V. G., A. T., A. M., D. S., R. I., J. L., R. K., A. A., R. S., A. S. ir J. J. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. birželio 25 d. gautas pareiškėjų G. L., V. G., A. T., A. M., D. S., R. I., J. L., R. K., A. A., R. S., A. S. ir J. J. (toliau – ir pareiškėjai) skundas, kuriame prašoma: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2014 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 482 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 1082 „Dėl atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 17 punktą dalyje, kurioje buvo priimtas sprendimas perduoti valstybės įmonei Turto bankui (toliau – ir VĮ Turto bankas) pareiškėjų nuomojamas patalpas; 2) perduoti šį klausimą Vyriausybei svarstyti iš naujo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio, kuriame nurodytos bylos, nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai, 1 d. nustato, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams, o šio straipsnio 2 d. nustato, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 102 straipsnio 1 dalis nustato, kad Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnio, reglamentuojančio bylų dėl teisės aktų atitikimo Konstitucijai žinybingumą Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui (toliau – ir Konstitucinis Teismas), 1 dalis nustato, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja bylas dėl: 1) įstatymų ir kitų Seimo aktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai;

2) Respublikos Prezidento aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams;

3) Vyriausybės aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnio 2 dalis nustato, kad nagrinėdamas šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas bylas, Konstitucinis Teismas tiria tiek viso akto, tiek ir jo dalies atitikimą Konstitucijai ar įstatymams. Konstitucinis Teismas savo aktuose (inter alia 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. kovo 5 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. vasario 7 d., 2007 m. gegužės 5 d. nutarimuose) yra ne kartą konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja ir teisės aktų hierarchiją, inter alia tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais, kad poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo.

Kadangi pareiškėjų skundo reikalavimai yra susiję su Vyriausybės akto dalies atitikimo Konstitucijai ir įstatymams ištyrimu, teismas jį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nurodė, kad, manydami, jog Vyriausybės 2014 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 482 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 1082 „Dėl atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 17 punktas prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams, pareiškėjai byloje, pradėtoje jų ar kitų asmenų iniciatyva, gali bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui pareikšti prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti šio akto atitiktį Konstitucijai ar įstatymams.

III. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą, nes pareiškėjų prašyme nėra išreikštas noras kreiptis į Konstitucinį Teismą, o teismas negali kelti naujų reikalavimų, kurių nekelia patys pareiškėjai. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje numatyta apygardos administracinio teismo kompetencija, be kita ko, nagrinėti ginčus dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo ir jų atsisakymo atlikti veiksmus ar vilkinimo. Pareiškėjų skunde išreikštas reikalavimas dėl Vyriausybės 2014 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 482 17 punkto teisėtumo, todėl teismas turėjo priimti skundą nagrinėti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VI. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 1 d. nutarties, kuria pareiškėjų skundą atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjai 2014 m. birželio 25 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 482 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 1082 „Dėl atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 17 punktą dalyje, kurioje buvo priimtas sprendimas perduoti VĮ Turto bankui pareiškėjų nuomojamas patalpas; 2) perduoti šį klausimą Vyriausybei svarstyti iš naujo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjų skundo reikalavimai yra susiję su Vyriausybės akto dalies atitikimo Konstitucijai ir įstatymams ištyrimu, todėl atsisakė jį priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nes mano, kad pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį, apygardos administracinis teismas nagrinėja ginčus dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo ir jų atsisakymo atlikti veiksmus ar vilkinimo, todėl pareiškėjo skundas turėjo būti priimtas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje kelia reikalavimą panaikinti Vyriausybės nutarimo punktą ir įpareigoti Vyriausybę išnagrinėti klausimą iš naujo.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šiame kontekste viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d.).

Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 15 straipsnyje. Tuo tarpu ginčų, kurių administraciniai teismai nesprendžia, kategorijos yra nurodytos to paties įstatymo 16 straipsnyje. ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime pažymėjo, jog Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės, Teismo konstitucinio statuso ypatumai, susiję su valstybės valdžios vykdymu ir valstybės valdžių padalijimu, inter alia suponuoja, jog šios institucijos negali perimti viena kitos konstitucinių įgaliojimų, taigi ir teismai, į kuriuos suinteresuoti asmenys kreipiasi su prašymais išnagrinėti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktus arba kitaip pasireiškiančią šių institucijų veiklą, negali perimti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės konstitucinių įgaliojimų, t. y. už šias valdžios institucijas priimti atitinkamus sprendimus arba įpareigoti minėtas valdžios institucijas išleisti aktus, susijusius su valstybės valdžios vykdymu. Taigi ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies formuluotė „Respublikos Prezidento, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) veikla“ reiškia tokią veiklą, kuria įgyvendinama valstybės valdžia. Ši veikla negali būti tapatinama su tokia veikla, kurią apima ABTĮ vartojama sąvoka „viešasis administravimas“, ši nuostata aiškintina kaip inter alia reiškianti, kad administraciniame teisme sprendžiamo administracinio ginčo dalyku negali būti tokia Respublikos Prezidento ar Vyriausybės veikla, kuria įgyvendinama valstybės valdžia.

Pažymėtina, jog Konstitucijoje yra įtvirtinti tik svarbiausi Vyriausybės įgaliojimai ir nustatyta, kad Vyriausybė vykdo ne tik Konstitucijoje, bet ir kituose įstatymuose nurodytas pareigas (Konstitucijos 94 str. 7 p.). Tokį konstitucinį Vyriausybės įgaliojimų reguliavimą lemia tai, kad valstybės valdymo sritys ir valdymo funkcijos yra labai įvairios, jos gali kisti. Vyriausybės veikla yra ne tik vykdomojo, bet ir tvarkomojo pobūdžio. Vykdydama įstatymus ir Seimo nutarimus Vyriausybė pati leidžia norminius ir individualius teisės aktus, užtikrina jų vykdymą (žr. Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkričio 23 d. nutarimą). Visa tai, ką Vyriausybė daro įgyvendindama Konstitucijoje bei įstatymuose jai nustatytą kompetenciją, yra valstybės valdymo reikalų sprendimas (žr. Konstitucinio Teismo 2001 m. lapkričio 29 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2010 m. vasario 26 d. nutarimus).

Konstitucinis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad valstybės valdymo reikalų sprendimas Vyriausybės posėdyje priimant atitinkamus aktus ar jų nepriimant yra ypatingas: spręsdama tokius reikalus Vyriausybė veikia kaip viena iš Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų valstybės valdžią vykdančių institucijų (žr. Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimą).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 94 straipsnio 1 ir 7 punktus Vyriausybė inter alia tvarko krašto reikalus bei vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija ir kiti įstatymai. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d.) 161 straipsnio 3 dalį valstybės nekilnojamasis turtas atnaujinamas pagal Vyriausybės patvirtintą atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą. Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašo sudarymo tvarką nustato Vyriausybė. Pagal to paties įstatymo 161 straipsnio 7 dalį valstybės nekilnojamojo turto, kuris įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą, valdytojas po šio straipsnio 5 dalyje numatyto susitarimo sudarymo savo sprendimu perduoda turtą valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatoriui patikėjimo teise (jeigu reikalinga). Jeigu valstybės nekilnojamasis turtas atnaujinamas įsigyjant naują nekilnojamąjį turtą, šį turtą patikėjimo teise valdo valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius, jeigu Vyriausybė nenusprendžia kitaip, iki atnaujinto turto perdavimo valstybės turto valdytojui. Nekilnojamasis turtas, atnaujintas įgyjant naują nekilnojamąjį turtą, yra valstybės nuosavybė.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas teisės aktų nuostatas, pateiktus išaiškinimus, konstatuoja, kad administracinėje byloje ginčijamu Vyriausybės nutarimu buvo pakeistos 2007 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 1082 „Dėl atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašo patvirtinimo“ atitinkamos nuostatos. Šis Vyriausybės nutarimas buvo priimtas Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) vardu remiantis inter alia Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatomis, juo buvo patvirtintas pakeistas atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašas. Atsižvelgus į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Vyriausybė, priimdama skundžiamą nutarimą, įgyvendino valstybės valdžią.

Pagal Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalį, 105 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 106 straipsnio 3 dalį Vyriausybės priimtų aktų (jų dalių) (kai, remiantis paminėta Konstitucinio Teismo praktika, priimdama šiuos aktus, Vyriausybė įgyvendina valstybės valdymą) teisėtumo klausimą sprendžia Konstitucinis Teismas ir administracinis teismas tokio pobūdžio ginčų nenagrinėja. Apibendrindama, tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Vyriausybės nutarimų atitinkamų dalių panaikinimo ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti pareiškėjų skundą neatima iš jų galimybės ginčyti Vyriausybės aktų teisėtumą. Pareiškėjai skundžiamų Vyriausybės nutarimų teisėtumo klausimą galėtų iškelti individualios bylos dėl jų konkrečių teisių pažeidimo nagrinėjimo metu (pvz., nagrinėjant individualią bylą pagal pareiškėjo skundą, o ne ginčyjant Vyriausybės nutarimą, priimtą įgyvendinant valstybės valdymo reikalų sprendimą), prašydami individualią bylą nagrinėjančio teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės nutarimų, kurie turėtų būti taikomi tokioje individualioje byloje, atitinkamų dalių teisėtumo ištyrimo (Konstitucijos 110 str. 2 d., ABTĮ 4 str. 2 d.).

Pastebėtina, jog šioje teismo nutartyje pateikti išaiškinimai atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką panašiose bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-630/2012, 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-622/2012, 2014 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-252/2014, 2014 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-382/2014).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų G. L., V. G., A. T., A. M., D. S., R. I., J. L., R. K., A. A., R. S., A. S. ir J. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius