AS-182-756/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-182-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05083-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.1, 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. M. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas H. M. 2014 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2014 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 1D-7620(11); 2) solidariai priteisti iš atsakovų VRM ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, neišmokėtos valstybinės pensijos dalį – 6 526,63 Lt.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi (b. l. 5–6) pareiškėjo H. M. skundą atsisakė priimti, nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais grąžino pareiškėjui; taip pat išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su nauju skundu ir motyvuotu bei objektyviais įrodymais pagrįstu prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas padavė teismui nepasirašytą skundą, todėl skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad yra ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktuose nustatyti pagrindai atsisakyti priimti skundą, terminas skundo trūkumams pašalinti nenustatomas.

Pareiškėjas į teismą kreipėsi, siekdamas prisiteisti ekonominiu sunkmečiu dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio taikymo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. neišmokėtą valstybinės pensijos dalį. Teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti – ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Vienas iš tokios tvarkos reikalavimų – skundo padavimas nustatytu terminu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje (ABTĮ 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama ginčą dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, taip pat 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 išaiškino, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl valstybinės pensijos nepriemokos taikytinas 3 metų procesinis terminas; pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju siejama skundo padavimo teismui termino pradžia; be to, nors valstybinė pensija yra mokama kiekvieną mėnesį, tai nereiškia, kad pareiškėjas kiekvieną mėnesį, kada jam būdavo išmokama sumažinta valstybinė pensija, iš naujo sužinodavo apie savo teisių pažeidimą, todėl pažeidimo pasekmių skaidymas etapais nėra pagrįstas. Taigi pareiškėjui apie jo teises pažeidžiančius veiksmus (apie valstybinės pensijos sumažinimą taikant Laikinojo įstatymo ir Valstybinių pensijų nuostatas) vėliausiai tapo žinoma 2010 m. vasario mėnesį, kai nebuvo išmokėta tam tikra valstybinės pensijos dalis. Pareiškėjas neteigė, kad apie pensijos sumažinimą nuo 2010 m. sausio 1 d. nežinojo. Todėl į teismą kreipdamasis tik 2014 m. lapkričio 21 d. (tą dieną skundą teismui išsiuntė paštu), praleido skundo padavimo terminą.

Pareiškėjas nepateikė teismui prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, todėl jo skundą dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo atsisakytina priimti vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu.

Reikalavimas dėl VRM sprendimo panaikinimo yra išvestinis iš reikalavimo priteisti valstybinės pensijos nepriemoką. Kita vertus, kaip yra išaiškinęs LVAT minėtose nutartyse, valstybinės pensijos išmokėjimo klausimais nėra nustatytos privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos, o kreipdamasis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo pareiškėjas privalo įrodyti dėl to kilusį ginčą – kad atsakovas atsisako tenkinti pareiškėjo reikalavimą. Nagrinėjamu atveju nuginčydamas skundžiamą VRM sprendimą pareiškėjas nepasiektų tų teisinių pasekmių, kurių siekė kreipdamasis į teismą – neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, nes jis skundą teismui padavė praleidęs pensiją mokėjusios institucijos veiksmų apskundimo terminą. Bylos dėl sprendimo, nesukeliančio teisinio pasekmių, nagrinėjimas teisme būtų beprasmis, todėl jį atsisakytina priimti, kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Pareiškėjas H. M. atskiruoju skundu (b. l. 15–16) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjo teigimu, atsakovas nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2013 m. gruodžio mėnesio mokėjo jam sumažintą pareigūno pensiją, o apie pensijos sumažinimą jo neinformavo. 2014 m. spalio 7 d. pareiškėjas kreipėsi į VRM, kuri 2014 m. spalio 29 d. raštu Nr. 1D-7620(11) informavo, kad pensijos nepriemokos neišmokės. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. priėmė nutarimą, kuriame nustatė, kad valstybinių pensijų mažinimas Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnyje nustatyta tvarka prieštaravo Konstitucijai. Šis nutarimas „Valstybės žiniose“ paskelbtas tik 2012 m. rugsėjo 21 d. Po šio Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo pareiškėjas tikėjosi, jog pensiją jam kompensuos, tačiau iki 2014 m. spalio 7 d. pareiškėjas nesulaukė ne tik šios pensijos nepriemokos kompensavimo, bet ir kompensavimo tvarkos nustatymo. Taigi, terminas kreiptis į teismas turėtų būti atnaujintas, nes apie savo teisių pažeidimą pareiškėjas sužinojo tik po Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis, kuria teismas ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktų pagrindu atsisakė priimti pareiškėjo H. M. skundą. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą, o pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą – jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Iš atskiruoju skundu skundžiamos teismo nutarties matyti, jog teismas nustatė, kad pirmoji sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui išmokėta 2010 m. vasario mėnesį, todėl į teismą kreipdamasis tik 2014 m. lapkričio 21 d., pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą. Kadangi H. M. nepateikė teismui prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, atsisakė priimti jo skundą dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas nusprendė, kad skundžiamo VRM sprendimo nuginčijimas pareiškėjui nesukeltų teisinių pasekmių, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti VRM 2014 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 1D-7620(11) nepriimtas ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, su šia teismo išvada nesutinka. Kolegija pažymi, kad teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, jog tokiomis aplinkybėmis bylą nagrinėjantis teismas turėtų padėti pareiškėjui įgyvendinti jo procesines teises (ABTĮ 10 str.) ir išaiškinti pareiškėjui jo teisę reikšti prašymą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti (pvz., LVAT 2014 m. gegužės 7 d. nutartis adm. byloje Nr. AS602-275/2014, 2014 m. birželio 11 d. nutartis adm. byloje Nr. AS756-718/2014). Iš bylos duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 10 straipsnyje nustatytos pareigos nevykdė. Kaip matyti iš pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateikto atskirojo skundo (b. l. 15–16), pareiškėjas siekia, kad jam minėtas kreipimosi į teismą terminas būtų atnaujintas. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, naikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžina pirmosios instancijos teismui, kad teismas, pasinaudodamas skundo trūkumo šalinimo institutu, ABTĮ 10 straipsniu, pasiūlytų pareiškėjui ištaisyti skundo trūkumus (pareiškėjas pateikė nepasirašytą skundą) bei pateikti argumentuotą, objektyviais duomenimis pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą kreipimosi į teismą terminą.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas suformulavo reikalavimą priteisti iš atsakovų pareiškėjo naudai dėl Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatų taikymo neišmokėtos valstybinės pensijos dalį – 6 526,63 Lt. Pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde (b. l. 1–4) pareiškėjas nurodė, jog 6 526,63 Lt pensijos nepriemoka susidarė per laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2013 m. gruodžio mėnesio. Pagal naujausią LVAT praktiką (žr., pvz., administracines bylas Nr. AS-190-556/2015, Nr. AS-66-502/2015), pareiškėjo teisės į valstybinę pensiją pažeidimas, skunde apibrėžtas bendru terminu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., iš esmės yra trijų savarankiškų, t. y. skirtingais juridiniais pagrindais atsiradusių, pažeidimų visuma, todėl procesinių prielaidų kreiptis į teismą buvimo aspektu kiekvienas laikotarpis turi būti analizuojamas atskirai (žr., LVAT 2015 m. sausio 14 d. nutartį adm. byloje Nr. AS-66-502/2015). Taigi, Vilniaus apygardos administracinis teismas, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, turėtų atsižvelgti ir į nurodytą LVAT praktiką.

.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo H. M. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė