AS-1036-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1036-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02365-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Č. (A. Č.) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Kauno apygardos administraciniame teisme 2015 m. balandžio 27 d. gautas (išsiųstas 2015 m. balandžio 23 d.) pareiškėjo A. Č. (toliau – ir pareiškėjas) skundas atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba), dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas paaiškino, kad skundas teikiamas dėl valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikusio advokato veiksmų (veikimo, neveikimo), taip kaip reikalauja Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 39 straipsnis. Pareiškėjas teigė, kad jam paskirtas advokatas baudžiamojoje byloje visiškai nedalyvavo per procesinius veiksmus, nors visur yra advokato parašai. Pareiškėjas parašė skundą Tarnybai, tačiau pastaroji nieko nenustatė. Tarnyba paprašė pateikti papildomą informaciją, t. y. nurodyti konkrečių advokatų, kurių veiksmus pareiškėjas skundžia, vardus ir pavardes.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 2 p.). Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Teismas pažymėjo, kad administracinio ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijos atribojimo kriterijus yra ne tik vieno iš ginčijamo teisinio santykio subjekto ypatumai, statusas ar jo atliktų veiksmų formalioji išraiška, bet ir teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (esmė).

Administracinių teismų kompetencijai yra priskirta spręsti ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3, 15 str.), šie teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 16 straipsnis). Pareiškėjas žalos atlyginimą prašo priteisti iš Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, t. y. iš viešojo administravimo subjekto, tačiau reikalavimą atlyginti žalą jis kildina iš advokato neveikimo (netinkamo pareigų atlikimo).

Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.). Administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra kildinamas iš advokato veiklos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Advokato teisinį statusą apibrėžia specialus Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas, o advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas. Advokatas nėra viešojo administravimo subjektas ir jo veikla nėra viešasis administravimas. Nors pareiškėjas atsakovu nurodo viešojo administravimo subjektą – Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, tačiau jis konkrečiai neargumentuoja, kodėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo reiškia būtent šiai institucijai. Atsižvelgiant į keliamo ginčo sąsają su advokatų veikla šis ginčas negali būti priskirtas ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytai administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategorijai ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 17 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-XX-45-09).

Kadangi ginčai, kylantys iš civilinių teisinių santykių, yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str., 25 str., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 16 str. 1 d.) ir nepriskirtini šiam teismui, atsisakytina šį skundą priimti ir ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Pareiškėjas dėl ginčo išsprendimo turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą (Vilniaus apylinkės teismą).

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog nesutinka su teismo išvada, kad advokatas nėra viešojo administravimo subjektas ir kad šis ginčas nėra priskirtas administracinio teismo kompetencijai. Kadangi jis su advokatu nepasirašė jokios sutarties, tai Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi užtikrinti jo teisę į gynybą ir teikti šias viešas paslaugas, o paskirtas gynėjas, kuris pasirašė su Tarnyba sutartį, yra valstybės tarnautojas (pareigūnas), kuris gauna atlygį su teise užtikrinti realias paslaugas ir kaip viešas asmuo. Atsakovo paskirtas gynėjas nesilaikė jokių norminių aktų. Pareiškėjas nei karto nematė gynėjo, teko pačiam gintis, rašyti teismui skundus. Ne kartą kreipėsi į Tarnybą, bet Tarnyba negalėjo nustatyti gynėjo duomenų. Teismo nutartis yra šališka ir nepagrįsta. Pareiškėjas turi teisę į gynybą ir gynėją, ir Tarnyba tai privalo užtikrinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą tuo pagrindu, kad ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kilusią dėl advokato netinkamo teisinių paslaugų teikimo. Specialioji teisėjų kolegija yra nurodžiusi, kad advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas. Advokatas nėra viešojo administravimo subjektas ir jo veikla nėra viešasis administravimas, tad ginčai dėl žalos atlyginimo, kurios atsiradimas kildinamas iš advokatų veiklos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą byloje H. D. v. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtą teismingumo byloje Nr. T-115/2014). Tuo atveju, jei žalos atsiradimas kildinamas iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos viešojo administravimo srityje priimtų sprendimų, byla nagrinėtina administraciniame teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 29 d. nutartis, priimta teismingumo byloje Nr. T-74/2014) (Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 20 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-86/2015).

Pareiškėjas šioje byloje prašo priteisti neturtinę žalą, kilusią dėl advokato neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. dėl to, kad advokatas visiškai nedalyvavo per procesinius veiksmus baudžiamojoje byloje, nesilaikė jokių norminių aktų, pareiškėjui teko pačiam gintis, rašyti teismui skundus, ir kt. Taigi pareiškėjas reiškia reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, ją siedamas su advokato veikla teikiant pareiškėjui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, todėl keliamas ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Ta aplinkybė, kad šioje byloje atsakovas yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, nekeičia ginčo civilinio teisinio pobūdžio. Todėl pareiškėjo reikalavimas nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, atlyginimo kategoriją.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, tačiau nurodė neteisingą atsisakymo priimti skundą pagrindą – teismas turėjo remtis ne ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, bet ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir atsisakyti priimti skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Dėl šios priežasties pareiškėjo atskirasis skundas yra tenkintinas iš dalies, o skundžiama teismo nutartis yra keistina, nurodant, kad pareiškėjo skundą atsisakytina priimti remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. Č. (A. Č.) atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį pakeisti, nurodant, kad pareiškėjo A. Č. skundą atsisakytina priimti remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė