AS-822-1188-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-1188/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04332-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 61.2; 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. sausio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. P. ir S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. P., A. P. ir S. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai R. P., A. P. ir S. B. 2014 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) atnaujinti skundo padavimo terminą pareiškėjams R. P. ir S. B.; 2) įpareigoti Lietuvos valstybę išmokėti R. P. neišmokėtą valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalį 5190,38 Lt, susidariusią laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo; 3) įpareigoti Lietuvos valstybę išmokėti A. P. neišmokėtą valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalį 1488,88 Lt, susidariusią laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 2 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų taikymo; 4) įpareigoti Lietuvos valstybę išmokėti S. B. neišmokėtą valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalį 10665,12 Lt, susidariusią laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų taikymo

Prašymą atnaujinti terminą pareiškėjai grindė tuo, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik Konstituciniam Teismui 2012 m. vasario 6 d. priėmus nutarimą, nesikreipė į teismą anksčiau, nes pagrįstai tikėjo, jog po šio nutarimo paskelbimo neišmokėtos pensijos bus išmokamos be teismų sprendimų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 1 d. nutartimi pareiškėjo A. P. skundą priėmė, o pareiškėjų R. P. ir S. B. prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą netenkino ir atsisakė priimti jų skundą.

Teismas nustatė, kad pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija pareiškėjui R. P. buvo išmokėta 2010 metų vasario mėnesį, o pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija pareiškėjai S. B. buvo išmokėta 2010 metų vasario mėnesį. Abu pareiškėjai grupės skundą teismui išsiuntė paštu 2014 m. rugsėjo 25 d., t. y. akivaizdžiai praleidę procesinį trejų metų kreipimosi į teismą terminą.

Teismo vertinimu, pareiškėjai R. P. ir S. B. nepateisinamai ilgai delsė kreiptis į teismą dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo, nebuvo pakankamai atidūs, savo teises įgyvendino nerūpestingai. Į teismą su skundu jie kreipėsi praėjus daugiau nei dviems su puse metų nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo; daugiau nei metams nuo šio Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo; praėjus daugiau nei pusantrų metų po LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kurioje buvo išaiškinta, kad asmuo dėl valstybinės pensijos nepriemokos į teismą turi kreiptis per 3 metų terminą, ir tokiu būdu pašalintas iki 2013 m. kovo mėnesio ginčo teisinių santykių srityje vyravęs teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, paskelbimo; praėjus dešimt mėnesių po LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, kurioje buvo išaiškinta, nuo kurio momento skaičiuojamas minėtas terminas, galutinai suformuota teismų praktika dėl termino kreiptis į teismą tokio pobūdžio bylose, paskelbimo.

Todėl, įvertinus pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir priežastis, dėl kurių, jų teigimu, jie praleido specialų 3 metų terminą kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, konstatuota, kad jos nelaikytinos objektyviomis, svarbiomis ir nuo pareiškėjų valios nepriklausiusiomis. Remdamasis anksčiau nutartyje nurodytais motyvais teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų R. P. ir S. B. prašymas dėl specialaus 3 metų termino skundui paduoti atnaujinimo netenkintinas. Netenkinus prašymo dėl termino atnaujinimo, nėra teisinio pagrindo priimti ir pareiškėjų R. P. ir S. B. skundą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, susidariusios nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. priteisimo. Todėl, pareiškėjų skundą R. P. ir S. B. atsisakytina priimti.

III. Pareiškėjai R. P. ir S. B. (toliau – ir pareiškėjai) atskirajame skunde (b. l. 39–42) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – priimti pareiškėjų skundą ir išnagrinėti jį iš esmės.

Pareiškėjai remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucini Teismo jurisprudencija ir mano, kad atsisakydamas priimti pareiškėjų skundą dėl jų pažeistų teisių, teismas pažeidė konstitucinį asmenų lygybės įstatymui principą, nes įsigaliojus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimui, valstybinė nepriėmė reikalingų teisės aktų, kad būtų tinkamai sureguliuotas neteisėtai sumažintos ir neišmokėtos pensijų nepriemokos klausimas. Pareiškėjai aktyviai domėjosi telefonu, kada bus grąžintos nepriemokos, tačiau konkretaus atsakymo nesulaukė, todėl kreipėsi raštu dėl jų kompensavimo ir gavo atsakymus, kad praleistas apskundimo terminas. Teismas nesivadovavo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, kuriame pažymėta, kad turi būti nustatytas teisingas susidariusių praradimų kompensavimas, kol šis klausimas neišspręstas, terminas šios pensijos nepriemokos negali būti ribojamas trijų metų terminu. Esama situacija pareiškėjams sukuria teisinio netikrumo ir nesaugumo jausmą, pažeidžia jų teisėtus lūkesčius gauti teisingą kompensaciją, nėra užtikrinta veiksminga jų teisių gynyba, socialinis teisingumas it teisės viršenybė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjai atskirajame skunde nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. nutarties dalimi, kuria teismas atsisakė priimti jų skundą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą. Todėl šiuo atveju spręstina, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjų prašymą atnaujinti praleistą terminą paduoti skundą.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą nagrinėjant ginčus dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant Laikinąjį įstatymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013), reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti taikomas 3 metų procesinis terminas. Nustatant šio termino eigos pradžią kiekvienu atveju būtina įvertinti pažeidimo, su kuriuo pareiškėjas sieja savo reikalavimą, pobūdį ir bylos individualias faktines aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju iš Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. birželio 6 d. pažymos Nr. 11DP(P)-3271 (b. l. 9–10) matyti, kad pareiškėjų valstybinė pensija pagal buvo pradėta mažinti nuo 2010 m. sausio 1 d. atsakovui nepriėmus jokio individualaus administracinio akto, o kiekvieną mėnesį tiesiogiai taikant atitinkamas Laikinojo įstatymo nuostatas ir perskaičiuojant mokėtinos pensijos dydį.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 išaiškino, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai apie jų teises pažeidžiančius veiksmus turėjo sužinoti ne vėliau kaip 2010 m. vasario mėnesį, t. y. gavę pirmą sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2010 m. sausio mėnesį. Tačiau į teismą pareiškėjai kreipėsi 2014 m. rugsėjo 25 d., todėl teismas teisingai nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai praleido minėtą 3 metų procesinį terminą skundui paduoti.

Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išskirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., LVAT 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pažymėtina, kad ABTĮ nėra įtvirtinta, kokios aplinkybės, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, laikytinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, šis klausimas yra paliktas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012, 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo aspektu taip pat yra pažymėjęs, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme trejų metų terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas viešai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl asmenys, kurie 2010 m. vasario mėnesį gavo pirmą sumažintą valstybinę pensiją, pagal galiojančius įstatymus pateko į teisinio neapibrėžtumo situaciją ir objektyviai negalėjo numatyti savo galbūt pažeistų teisių į paskirtą valstybinę pensiją (nuosavybę) gynimo procesinio termino, kuris pagal analogiją buvo nustatytas vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-169/2014, 2014 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-215/2014, 2014 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-205/2014, 2014 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-497/2014, 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-885/2014, 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-587/2014, 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS624-811/2014 ir kt.). Įvertinant tai, kad iki 2013 m. kovo mėnesio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutarties administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 paskelbimo) ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas dėl kreipimosi į teismą procesinio termino dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, teismų praktikoje terminų atnaujinimo klausimai sprendžiami atsižvelgiant į šią aplinkybę ir kiekvienu atveju į pareiškėjo nurodytas individualias aplinkybes, dėl kurių jis praleido skundo padavimo terminą, be kita ko, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-912/2014).

Pareiškėjai skundą teismui padavė praėjus beveik 2 metams nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo (2012 m. rugsėjo 21 d.), procesinis terminas kreiptis dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo buvo nurodytas jau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, tačiau net skaičiuojant nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, kurioje buvo toliau plėtojama teismų praktika kreipimosi dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo klausimais, pareiškėjų skundas pirmosios instancijos teismui paduotas praėjus daugiau nei 10 mėnesių.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad administraciniame procese taikomi sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta šių reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas ir operatyvumo standartas, kuris reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas laikytinas kliūtimi atnaujinti praleistą terminą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, žinodami (turėdami žinoti) apie jiems taikomą procesinį terminą kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, privalėjo elgtis rūpestingai ir siekti skundą teismui paduoti kuo operatyviau, tuo tarpu skundo padavimas 2014 m. rugsėjo 25 d., nenurodant jokių individualių termino praleidimą pateisinančių aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka aptartų reikalavimų, taip pat ir teisingumo bei protingumo kriterijų. Taigi ši nepagrįsto delsimo aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą (žr. taip pat LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjų R. P. ir S. B. prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, nes šis prašymas nebuvo pagrįstas svarbiomis termino praleidimo aplinkybėmis, ir, remdamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, pagrįstai bei teisėtai atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų R. P. ir S. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Skirgailė Žalimienė