A-261-1236-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedįpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K, atsakovas) per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti tarnybinių uniformų dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2003 m. balandžio 25 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu: 1 vasarinę kepurę (neišduota 2003 m.); 1 žieminę kepurę (neišduota 2003 m.); 1 žieminę striukę (neišduota 2011 m.); 1 vasarinę striukę (neišduota 2008 m.) 1 švarką (neišduotas 2009 m.); 1 kelnes (neišduotos 2006 m.); 1 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2006 m.); 2 vyriškus marškiniai trumpomis rankovėmis (po vienerius neišduota 2003, 2004 m.); 1 šaliką (neišduotas 2006 m.); 1 žieminius batus (neišduoti 2003 m.); 1 demisezoninius batus (neišduoti 2003 m.); 1 megztas pirštines (neišduotos 2011 m.);
Legislator headnote
AI generatedA-261-1236-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjo pateiktais apskaičiavimais dėl neišduotų tarnybinės uniformos dalių jam priteistini 1 123,88 Lt patirtai žalai atlyginti.
Full text
Administracinė byla Nr. A261-1843/2013
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03154-2012-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2.3.1; 16.5.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, ir Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir turtinės žalos atlyginimo (kompensacijos) priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–13), kuriame prašė:
1) įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K, atsakovas) per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti tarnybinių uniformų dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2003 m. balandžio 25 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu: 1 vasarinę kepurę (neišduota 2003 m.); 1 žieminę kepurę (neišduota 2003 m.); 1 žieminę striukę (neišduota 2011 m.); 1 vasarinę striukę (neišduota 2008 m.) 1 švarką (neišduotas 2009 m.); 1 kelnes (neišduotos 2006 m.); 1 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2006 m.); 2 vyriškus marškiniai trumpomis rankovėmis (po vienerius neišduota 2003, 2004 m.); 1 šaliką (neišduotas 2006 m.); 1 žieminius batus (neišduoti 2003 m.); 1 demisezoninius batus (neišduoti 2003 m.); 1 megztas pirštines (neišduotos 2011 m.);
2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, dėl neišmokėtos kompensacijos už laiku neišduotas uniformos dalis (7 vasarines kepures (neišduotos 2004, 2005, 2006, 2007, 2008, 2009 ir 2011 m.); 1 žieminę kepurę (neišduota 2008 m.); 1 vasarinę striukę (neišduota 20011 m. ); 2 švarkus (neišduoti 2010 ir 2011 m.); 4 kelnes (neišduotos 2007, 2008, 2009 ir 2010 m.); 2 pusvilnonius megztinius (neišduoti 2007 ir 2009 m.); 7 marškinius ilgomis rankovėmis (po dvejus neišduota 2007, 2008, 2009, 2009 ir vieneri 2006 m.); 4 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis (po vienerius neišduota 2010 ir 2011 m., dveji neišduoti 2007 m.); 7 kaklaraiščius (neišduoti 2003, 2004, 2005, 2006, 2007, 2008, 2009 m.); 1 šaliką (neišduotas 2010 m.); 8 poras batelių (neišduotos 2003, 2004, 2006, 2007, 2009, 2010 ir 2011 m.); 4 poras žieminių batų (neišduotos 2005, 2007, 2009 ir 2011 m.); 4 poras demisezoninių batų (neišduotos 2005, 2007, 2009 ir 2011 m.); 2 poras odinių pirštinių (neišduotos 2003, 2007 m.) 1 kelnių odinį diržą (neišduotas 2003 m.)) 1 123,88 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Paaiškino, kad, remiantis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų (toliau – ir Normos) bei Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos (toliau – ir Tarnybinių uniformų dėvėjimo tvarka) nuostatomis, jam atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišdavė visų pagal teisės aktus priklausiusių tarnybinės uniformos dalių, kurioms per nurodytą laikotarpį yra pasibaigę nustatyti dėvėjimo terminai ir turima tarnybinė uniforma nėra tinkama dėvėti. Jam taip pat nebuvo išmokėta piniginė kompensacija.
Paaiškino, kad rašytinio prašymo dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo vietoje atitinkamų tarnybinės uniformos dalių atsakovui anksčiau nebuvo pateikęs ir tik 2012 m. kovo 14 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas išduoti neišduotas tarnybinių uniformų dalis arba, nesant tokios galimybės, apskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją, o atsakovui nesutikus išduoti atitinkamų tarnybinės uniformos dalių, pateikti pažymas apie jų skaičių bei ekonominę vertę. Manė, kad trūkstamos tarnybinės uniformos dalys laiku neišduotos neteisėtai, taip pat neteisėtai nebuvo mokamos kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis. Lukiškių TI-K nurodė, kad tarnybinių uniformų dalys laiku nebuvo išduotos dėl finansinių lėšų trūkumo, tačiau finansinių lėšų trūkumas nėra ir negali būti laikomas teisėta priežastimi, pateisinančia atsakovo neveikimą ir naikinančia jo pareigą teisės aktų nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus atitinkamomis tarnybinių uniformų dalimis.
Manė, kad Lukiškių TI-K turėtų būti įpareigotas išduoti pareiškėjui vieną tarnybinės uniformos dalį, kurios dėvėjimo terminas yra pasibaigęs ginčijamu laikotarpiu. Už likusias laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis iš Lietuvos valstybės biudžeto turėtų būti priteista po 30 procentų kiekvienos iš šių dalių ekonominės vertės dydžio kompensacija (žalos atlyginimas). Lukiškių TI-K, neįgyvendinus pareigos teisės aktų nustatytais terminais aprūpinti pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis, jis buvo priverstas tarnyboje dėvėti tas pačias turimas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai yra pasibaigę. Dėl to patyrė įvairių nepatogumų: tarnybinę uniformą reikėjo dažnai skalbti, siūti, lopyti, kai kurias tarnybinės uniformos dalis ženkliai siaurinti; turėjo nešioti nuo skalbimo ir nešiojimo išblukusią tarnybinę uniformą, nuolat avėti savo lėšomis įsigytus batelius, žieminius ir demisezoninius batus, šaliką, pirštines ir pan.
Pareiškėjo pateiktais apskaičiavimais dėl neišduotų tarnybinės uniformos dalių jam priteistini 1 123,88 Lt patirtai žalai atlyginti.
Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, bei Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 28–30) su juo nesutiko ir prašė atmesti.
Paaiškino, kad pagal Tvarkos 1 punktą pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės. Tvarkos 2 ir 3 punktai reglamentuoja piniginės kompensacijos mokėjimo tvarką ir sąlygas.
Pažymėjo, kad 2003–2011 m. pareiškėjas nesivadovavo minėtomis Tvarkos nuostatomis ir į įstaigos vadovą dėl kompensacijų išmokėjimo nesikreipė. Todėl klausimas dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo pareiškėjui nebuvo svarstytas, t. y. nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, kurio pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Be to, 2012 m. kovo 14 d. pareiškėjas kreipėsi su prašymu pateikti informaciją dėl tarnybinių uniformų, nurodant, kokių jo tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo laikas baigėsi nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., nurodyti šių tarnybinės uniformos dalių neišdavimo jam priežastis bei ekonominę (piniginę) kiekvienos šių dalių vertę (kainą). Taip pat, prašė apskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją už minėtu laikotarpiu jam neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis). Lukiškių TI-K, atsakydamas į prašymą, pareiškėjui išaiškino, kad kompensacija už tarnybinę uniformą gali būti mokama tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį, o įstaigos iniciatyva kompensacija negali būti mokama.
Pažymėjo, kad 2012 m. pareiškėjui buvo išduota 1 pora batelių, 1 kelnių odinis diržas ir 1 odinis diržas su dėklais. Taip pat pažymėjo, kad 2013 m. pirmame ketvirtyje Lukiškių TI-K bus išduodamos naujo pavyzdžio uniformos ir jų dalys.
Atsakovas skundo reikalavimų daliai dėl žalos priteisimo prašė taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas, DK) 27 straipsnyje nustatytą senaties terminą.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu (b. l. 54–59) pareiškėjo skundą patenkino. Priteisė pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 123,88 Lt turtinės žalos atlyginimo. Įpareigojo Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą išduoti pareiškėjui neišduotas uniformos dalis: 1 vasarinę kepurę, 1 žieminę kepurę, 1 žieminę striukę, 1 vasarinę striukę, 1 švarką, 1 kelnes, 1 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis, 2 vyriškus marškiniai trumpomis rankovėmis, 1 šaliką, 1 žieminius batus, 1 demisezoninius batus, 1 megztas pirštines.
Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, kad Statuto 18 straipsnio nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis; minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (žr., pvz., 2012 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012 ir kt.), galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl savalaikio uniformos neišdavimo turėtų būti kompensuojami per žalos atlyginimo institutą, o ne išduodant tiek uniformos dalių, kiek jų nebuvo išduota per visą praėjusį laikotarpį ir neatsižvelgiant į aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtį (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012), aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu, ar poįstatyminių aktų nebuvimu, nes įstatymas to nenumato, o Statutas aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis fakto su jokiomis sąlygomis nesieja (žr., pvz., 2011 m. kovo 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011 ir kt.), teismas pripažino, kad pareigūnas, kuriam nebuvo išduotos uniformos dalys, turi teisę reikalauti, kad šis pažeidimas būtų pašalintas.
Išanalizavęs pareiškėjo asmens kortelės įrašus, teismas nustatė, kad pareiškėjui žieminė striukė (dėvėjimo terminas 4 metai), per visą tarnybos laiką buvo išduota tik vieną kartą, tačiau Lukiškių TI-K 2012 m. balandžio 12 d. pažymoje nurodoma, kad nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ši uniformos dalis buvo išduodama nepažeidžiant normatyvinių reikalavimų; vasarinė striukė (dėvėjimo terminas 3 metai) buvo išduota tik viena, tačiau pažymoje nenurodoma, kad ginčo laikotarpiu buvo išduotos visos priklausančios šios uniformos dalys. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo pateikti apskaičiavimai, kuriais grindžiami skundo reikalavimai, yra tikslūs ir išsamūs. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo prašomos išduoti uniformos dalys (įvertinus ir 2012 m. išduotas uniformos dalis), neviršija vieno pilnos uniformos komplekto. Atsižvelgus į tai, minėtas skundo reikalavimas tenkintas ir Lukiškių TI-K įpareigotas išduoti pareiškėjui 1 vasarinę kepurę, 1 žieminę kepurę, 1 žieminę striukę, 1 vasarinę striukę, 1 švarką, 1 kelnes, 1 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis, 2 vyriškus marškiniai trumpomis rankovėmis, 1 šaliką, 1 žieminius batus, 1 demisezoninius batus, 1 megztas pirštines.
Spręsdamas pareiškėjo skundo reikalavimo, kuriuo prašoma priteisti 1 123,88 Lt turtinės žalos atlyginimą (kompensaciją), pagrįstumo bei teisėtumo klausimą, teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, kuriais pripažįstama, kad pažeidimas dėl savalaikio uniformos dalių neišdavimo yra tęstinis, todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 5 dalyje nustatyta ieškinio senaties termino eigos skaičiavimo taisykle, šis terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011 ir kt.). Atsižvelgęs į tai, Lukiškių TI-K prašymo pareiškėjo reikalavimų daliai taikyti Darbo kodekso 27 straipsnyje nustatytą ieškinio senaties terminą teismas netenkino.
Remdamasis žalos, padarytos neteisėtu administracijos neveikimu, atlyginimo institutu, teismas pažymėjo, kad galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl savalaikio uniformos (jos dalių) neišdavimo gali būti kompensuojami nustačius neigiamas tokio neveikimo pasekmes, t. y. ar pareiškėjas tarnyboje turėjo dėvėti savo rūbus, ar turėjo naudotis papildomomis valymo paslaugomis, ar patyrė kitokių nuostolių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2695/2012, 2012 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012 ir kt.).
Taip pat, remdamasis Civilinio kodekso 6.246 – 6.249, 6.271 straipsnių nuostatomis, teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012 ir kt.), administracinių teismų praktika, kad pareigūnas, kuriam nustatyta tvarka nebuvo išduota privaloma uniforma (jos dalys) ir dėl to tarnyboje yra priverstas nešioti savo drabužius, patiria nuostolių, kurių faktas, remiantis protingumo kriterijumi, neprivalo būti plačiau įrodinėjamas; tokiu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad pareigūnas, turėdamas teisėtus lūkesčius gauti įstatyme numatytas garantijas, t. y. visas tarnybinės uniformos dalis, galėjo apskritai nerinkti įrodymų, pagrindžiančių turėtas išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011 ir kt.), įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad nuostolių dydžio įrodinėjimo požiūriu yra didelė tikimybė, jog pareiškėjo patirtos išlaidos dėl savalaikio uniformos dalių neišdavimo (išleistos lėšos drabužiams ir batams pirkti, esamų uniformos dalių papildoma priežiūra ir pan.) buvo ne mažesnės negu jam neišmokėtos kompensacijos už neišduotas uniformos dalis vertė.
Taip pat akivaizdu, jog tarp Lukiškių TI-K veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Be to, įvertinęs tai, kad pareiškėjas prašo priteisti žalą (kompensaciją) už 2003 m. balandžio 25 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, taip pat šių uniformos dalių dėvėjimo terminus, teismas nusprendė, jog nėra teisiškai reikšmingos tos aplinkybės, kad 2012 m. pareiškėjui buvo išduotos kai kurios uniformos dalys (1 pora batelių (ne demisezoninių batų), 1 kelnių odinis diržas ir 1 odinis diržas su dėklais).
Teismas nusprendė, kad byloje esančiais įrodymais nustatytos visos sąlygos Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintas iš dalies ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisti 1 123,88 Lt jo patirtai turtinei žalai atlyginti.
III. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, ir Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas apeliaciniu skundu (b. l. 62-64) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
Atsakovas teigia, kad Kalėjimo departamento bei jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normas bei dėvėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymas Nr. 128 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 41-1895; 2009, Nr. 68-2781). Šiuo atveju 2003-2011 m. pareiškėjas nesivadovavo minėta Tvarka ir atitinkamai nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos. Todėl minėtu laikotarpiu klausimas dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo pareiškėjui nebuvo svarstytas, t. y. nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, kurio pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Be to, 2012 m. kovo 14 d. pareiškėjas kreipėsi su prašymu pateikti informaciją dėl tarnybinių uniformų. Lukiškių TI-K, atsakydamas į pareiškėjo prašymą, atsakė tinkamai, prašomą informaciją pateikė laiku, atsakymas atitinka įstatymų keliamus reikalavimus.
Dėl kompensacijos nurodė, kad Tvarkoje yra aiškiai nustatyta, jog pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį, kokį patys pareiškėjai nurodė savo prašymuose. Pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, o nustatytos tvarkos, kad kompensacija yra mokama įstaigos iniciatyva nėra.
Pažymi, kad Lukiškių TI-K pareigūnams kasmet iš valstybės skirtų lėšų nuperkamos būtiniausios tarnybinės uniformos dalys (kostiumai, striukės, marškiniai, bateliai ir pan.), kurios vėliau nemokamai išdalijamos pareigūnams. Atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu, Lukiškių TI-K išduodamos naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos. Įstaigoje dirbantys pareigūnai, aprūpinami tarnybinės uniformos dalimis, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, ir, kurias priklauso išduoti. Atsižvelgiant į tai, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl įpareigojimo išduoti per 1 (vieną) mėnesį pareiškėjui priteistas tarnybinės uniformos dalis.
Teismų praktikoje yra įtvirtintas senaties instituto normų piniginių mokėjimų atveju aiškinimas, kad senaties termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie teisių pažeidimą dienos ir baigiasi pasibaigus įstatymų nustatytam ieškininės senaties terminui. Nei išlaikymo, nei darbo užmokesčio skolos, nei pensijų ar kitų išmokų nemokėjimo atveju nėra laikoma, kad priklausomo mokėjimo nemokėjimas senaties terminą atnaujina kiekvieną dieną. Kompensacijos mokėjimas, yra toks pat mokėjimas kaip ir išlaikymas ar darbo užmokestis, todėl atitinkamai nėra teisinio pagrindo taikyti šiam mokėjimui išskirtinį atvejį. Atsižvelgiant į tai, kadangi pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl jam neišduotų uniformos dalių, nurodydamas laikotarpį nuo 2003 m. iki 2011 m. prašo, vadovaujantis Darbo kodekso 27 straipsnio nuostatomis, pareiškėjo reikalavimams taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Byla stabdytina.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus pareigūno patirtos turtinės žalos, kuri kilo dėl to, kad pareigūnui nebuvo laiku išduotos tarnybinės uniformos dalys.
Pareiškėjas tvirtina, jog atsakovui nevykdant Statuto 18 straipsnyje įtvirtintos pareigos, tarnybinės uniformos dėvėjimo normų nustatyta tvarka ir terminais nemokamai išduoti pareiškėjui tarnybinę uniformą (jos dalis) laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., taip pat nesumokėjus pareiškėjui Tvarkos 1 punkte įtvirtintos piniginės kompensacijos, pareiškėjas patyrė žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės. Atsakovas su pareiškėjo reikalavimu nesutiko, nurodydamas, kad pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka nepareiškė prašymo sumokėti jam kompensaciją, todėl šis klausimas nebuvo svarstytas. Atsakovas mano, kad pareiškėjo reikalavimui taikytinas Darbo kodekso nustatytas trejų metų senaties terminas.
Taigi tarp šalių kilo ginčas dėl žalos ar kompensacijos priteisimo, taip pat dėl termino, už kurį pareiškėjui turi būti atlyginta patirta žala ar išmokėta kompensacija.
Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, kurioje kilo ginčas dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų teisės gauti naują tarnybinę uniformą ar jos dalis, pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos atskirų dalių dėvėjimo terminui, ir kompensacijos už likusias laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis arba žalos atlyginimo, 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi nutarė siūlyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją šios bylos nagrinėjimui.
Minėtą bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai kilo abejonių, ar administracinių teismų praktika yra nuosekli analogiškose bylose nustatant atsakovą, senaties termino skaičiavimo tvarką žalai atlyginti, kompensacijos ir žalos atribojimą, žalos dydį, ar kompensacijai gauti yra privaloma Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarkos patvirtinimo“ nustatyta išankstinė procedūra kompensacijai gauti.
Atsižvelgdama į tai, kad administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014 spręstini klausimai yra aktualūs ir šioje administracinėje byloje, siekdama užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos, taikant įstatymus, formavimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamą bylą tikslinga sustabdyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta kita administracinė byla Nr. A261-1032/2014.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 99 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
administracinės bylos pagal atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, ir Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir turtinės žalos atlyginimo (kompensacijos) priteisimo nagrinėjimą sustabdyti, kol įsiteisės sprendimas (nutartis) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimė Baltrūnaitė
Stasys Gagys
Romanas Klišauskas