A-662-855-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-855/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03197-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 16.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovui Vilniaus apygardos probacijos tarnybai dėl įsakymų panaikinimo ir grąžinimo į eitas pareigas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. K. (toliau – ir pareiškėja) skundu prašė:

1) panaikinti Vilniaus apygardos probacijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) direktoriaus 2013 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. P-116 „Dėl atestacijos komisijos išvados patvirtinimo“;

2) panaikinti Tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. P-128 „Dėl perkėlimo į žemesnes pareigas;

3) grąžinti A. K. į eitas Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigas Trakų rajono savivaldybėje (A lygis, 8 kategorija);

4) priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovo einant Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigas (A lygis, 8 kategorija) gautą vidutinį darbo užmokestį (iš jo išskaičiuojant A. K. gautą Savivaldybių probacijos skyriaus inspektoriaus pareigose darbo užmokestį), skaičiuojant jį nuo neteisėto perkėlimo į žemesnes pareigas 2013 m. liepos 31 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Paaiškino, kad nuo 2012 m. liepos 1 d. ėjo Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigas (A lygis, 8 kategorija). Tarnybos stažas 2013 m. liepos 31 d. sudarė 19 metų 4 mėnesius 29 dienas. Atlikus A. K. 2012 m. veiklos įvertinimą, buvo priimti prašomi panaikinti įsakymai. Vertintinas Tarnybos 2013 m. liepos 2 d. atestavimo lapas Nr. 1D-408 (toliau – ir Atestavimo lapas), kuris laikomas sudėtine šių įsakymų dalimi. Atestavimo lapas surašytas remiantis subjektyviais kriterijais, išvada, kad A. K. netinkama einamoms pareigoms, nepagrįsta nei faktiniais, nei teisiniais motyvais, nenurodyta, kokių konkrečių Savivaldybių probacijos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigybei taikomų kvalifikacijos reikalavimų pareiškėja neatitinka. Atestacijos metu negalima pareigūno kvalifikacijos vertinti atsietai nuo pareigybės aprašyme suformuluotų specialiųjų reikalavimų pareigybei bei numatytų pareigybės funkcijų. Atestavimo lape apsiribojama padrikai išvardijant pareiškėjos asmenines ir dalykines savybes, tačiau jos nesusietos su konkrečiais pareigybės aprašyme nurodytais specialiaisiais reikalavimais, nevertintas A. K. kvalifikacijos atitikimas specialiesiems reikalavimams, nenurodyta, kokias pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas pareiškėja atlieka netinkamai. Atestavimo lape nurodytos priežastys negali būti pakankamas pagrindas pripažinti pareiškėją netinkama einamoms pareigoms.

Nors pareiškėjos tarnybinės veiklos atestavimo laikotarpis yra nuo 2011 m. lapkričio 10 d. iki 2013 m. kovo mėnesio, tačiau Atestavimo lape ir atestacijos komisijos posėdyje iš esmės buvo vertinta pareiškėjos veikla tik nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2012 m. spalio 31 d., kai buvo vykdytas patikrinimas Savivaldybių probacijos skyriaus Trakų rajono savivaldybės veiklos teritorijoje. Ji nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2012 m. spalio 31 d. faktiškai dirbo tik pusę laiko, kadangi nuo 2012 m. liepos 16 d. iki 2012 m. rugpjūčio 14 d. buvo išleista kasmetinių atostogų, o nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2012 m. spalio 31 d. sirgo. Pareiškėja pripažinta netinkama einamoms pareigoms iš 17 mėnesių atestavimo laikotarpio vertinant tik 4 mėnesių laikotarpį, kuriuo pareiškėja dirbo faktiškai tik du mėnesius. Atestacijos komisija nevertino, kad visos Atestavimo lape nurodytos pareiškėjos klaidos buvo ištaisytos. Atestavimo lape neatsižvelgta į ankstesnio laikotarpio pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo rezultatus. Atestavimo lapo pirmajame puslapyje esančioje pastraipoje „Tarnybinės veiklos įvertinimai per atestuojamą laikotarpį“ nenurodyta, kad Tarnybos Savivaldybių probacijos skyrius 2012 m. gruodžio 10 d. pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. V6-R-164 (toliau – ir Išvada) tiesioginis vadovas pareiškėjos A. K. 2012 m. I pusmečio tarnybinę veiklą įvertino gerai. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje pareiškėjos tiesioginis vadovas išsamiai apibūdino A. K. tarnybinę veiklą 2012 m. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje itin akcentuotas didelis darbo krūvis, o veiklos rezultatai pagal nustatytus veiklos vertinimo kriterijus ir rodiklius nurodyti kaip pakankamai geri.

Tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. P-2 pareiškėjai skirta drausminė nuobauda – pastaba – buvo panaikinta Tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 31 d. įsakymu. Tuo pačiu įsakymu buvo nutrauktas 2013 m. sausio 16 d. A. K. atžvilgiu pradėtas tarnybinės veiklos už 2012 m. patikrinimas. Naujų aplinkybių, kurios būtų pagrindas pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2012 m. vertinti tik patenkinamai, galutiniame įvertinime nenurodyta. Atestavimo lape dėstomos naujos aplinkybės dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos, kurios nebuvo nurodytos tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje bei galutiniame įvertinime. Atestacijos komisija taip pat visiškai nevertino fakto, kad drausminės nuobaudos, buvusios pagrindu pareiškėjos veiklą vertinti tik patenkinamai, buvo panaikintos. Galutiniame įvertinime, dar galiojant direktoriaus įsakymams dėl drausminės nuobaudos skyrimo, tiesioginė vadovė siūlė tik kelti kvalifikaciją, o Atestavimo lape, kai drausminė nuobauda pareiškėjos atžvilgiu jau yra panaikinta, vadovė siūlė pripažinti pareiškėją netinkama einamoms pareigoms. Tokia tiesioginio vadovo nenuosekli pozicija kelia didelių abejonių dėl jos vertinimo objektyvumo.

Pažymėjo, kad nuo 2011 m. lapkričio 16 d. iki 2013 m. sausio 1 d. ji buvo siųsta tik į 3 kvalifikacijos kėlimo renginius, iš jų tik į vienus 2012 m. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui pareigūnams nėra lengva prisitaikyti prie pasikeitimų, ypač esant dideliam krūviui. Įstaiga privalo rūpintis, kad pareigūnai turėtų galimybę kelti kvalifikaciją. Atestavimo lape iš esmės nurodytos pareiškėjos padarytos klaidos per paskutinius pusę metų, tačiau neeilinės atestacijos laikotarpis, kai buvo priimtos probacijos vykdymo naujovės, sudaro tik vieną ketvirtąją viso veiklos laikotarpio dalį.

Atestacijos komisijos posėdyje profesinės sąjungos pirmininkas M. S. atkreipė dėmesį į tai, kad visiems Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) įstaigų darbuotojams kilo didelių problemų įgyvendinant nuo 2012 m. liepos 1 d. įvestas probacijos vykdymo naujoves, bei atkreipė dėmesį, kad Kalėjimų departamento direktorius viešai išreiškė poziciją, jog 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – ir Probacijos įstatymas) redakcijai, 2012 m. II pusmetis buvo skirtas pareigūnams įsisavinti probacijos vykdymo naujoves, todėl pavaldžios įstaigos neturėtų taikyti drausminės atsakomybės pareigūnams už per šį pusmetį padarytas klaidas.

Savivaldybių probacijos skyriaus patikrinimas vykdytas 2012 m. spalio 31 d., per vieną dieną, neįvertinus visos skyriaus veiklos, apsiribota tik rizikos vertinimu, priežiūros planų patikrinimu. Savivaldybių probacijos skyriaus patikrinimą atliko R. G. – tiesioginė pareiškėjos viršininkė, kuri surašė išvadą dėl veiklos patikrinimo rezultatų. Skyriaus veiklą vertinant vienai pareigūnei, o ne komisijai, neužtikrinamas tokio patikrinimo objektyvumas ir nešališkumas. R. G. taip pat surašė ataskaitą apie atliktą tyrimą, kuria remtasi vertinant pareiškėjos tarnybinę veiklą, o taip pat ir Atestavimo lapą. Iš esmės pareiškėjos veiklą vertino ir netinkamumą einamoms pareigoms vienasmeniškai konstatavo tiesioginis viršininkas, o tai kelia abejonių dėl atlikto tyrimo ir atestacijos procedūros nešališkumo bei objektyvumo.

Pažymėjo, kad iki šiol nėra nė vieno teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjos rengti ir pasirašyti teikimai ir teikimus lydinčios nuteistųjų asmenų bylos būtų pripažinti nemotyvuotais ir nepagrįstais. Taip pat nėra nei vieno apeliacinės instancijos teismo sprendimo, kuriuo būtų panaikinti pirmosios instancijos teismų sprendimai, priimti pareiškėjos teikimų ir juos lydinčių nuteistųjų asmenų bylų pagrindu. Atestacijos komisijos posėdyje profesinės sąjungos pirmininkas M. S. paklausė R. G., ar iš A. K. prižiūrimų nuteistųjų yra gauta kokių nors nusiskundimų dėl pareiškėjos elgesio, tarnybinės veiklos netinkamo vykdymo, ir ši Atestacijos komisijos posėdyje patvirtino, kad jokių nusiskundimų negauta. Atestacijos komisija į šią aplinkybę neatsižvelgė ir jos neįvertino.

Pareiškėjos teigimu, Atestavimo lape neįvardintos aiškios ir konkrečios aplinkybės, kurios sudarytų realų pagrindą abejonėms pareiškėjos, kaip skyriaus vyresniosios inspektorės, kompetencija, o tiesioginio vadovo pozicija yra prieštaringa. Atestavimo lape tas pats tekstas nuolat kartojasi. Dėl pasitaikančių klaidų tarnybinėje veikloje tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėja „geba valdyti informacijos srautą, kartais pasitaiko statistinių skaičiavimo klaidų“, o Atestavimo lape nurodyta „nuolat kartojasi“. Tiek tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, tiek Atestavimo lapą rengia tas pats pareigūno tiesioginis viršininkas, tačiau nagrinėjamu atveju ši charakterizuojanti medžiaga yra prieštaringa. Atestavimo lape nurodytas teiginys „dalykinės kritikos nepripažįsta, pastebimas kitų kaltinimas“ vertintinas kaip atsitiktinis, kadangi jis nepagrįstas faktiniais duomenimis, o ankstesniuose pareiškėjos veiklos vertinimuose tokio ar panašaus charakterizuojančio elemento nebuvo. Atestavimo lape pažymėta, kad A. K. nesugeba tinkamai suderinti organizacinės veiklos ir tiesioginės vykdomos priežiūros funkcijų, nesupranta veiklos organizavimo prioritetų, tačiau visos 2012 m. I–IV ketvirčių darbo planuose numatytos priemonės buvo organizuotos ir įvykdytos laiku, racionaliai informuojant Tarnybą, pridedant kiekvieno ketvirčio darbo planų kopijas su žymomis apie įvykdymą.

Atestavimo lape išdėstyti teiginiai dėl nebendradarbiavimo su pavaldžiu pareigūnu –subjektyvi ir nepagrįsta asmeniška tiesioginio vadovo nuomonė. Toks teiginys paremtas vien tik L. K. pozicija. Teiginiai, kad pareiškėja žeminančiai ir nepagarbiai elgėsi su pavaldžia pareigūne, su ja nebendradarbiavo, yra neobjektyvūs, priimti neišklausius pareiškėjos pozicijos. Inspektorei L. K. Trakų rajono pataisos inspekcijoje pradėjus dirbti nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki jos atleidimo iš pareigų 2013 m. vasario 14 d., ji nebuvo siųsta net į įvadinius pareigūnų mokymus, kaip nustato Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 14 straipsnis, ji nebuvo siųsta į jokius kvalifikacijos kėlimo ar tobulinimo renginius bei mokymus. A. K. savo pastangomis mokė inspektorę L. K. tarnybinės veiklos, pradedant nuo pačių elementariausių veiksmų. A. K. mokoma ir vadovaujama inspektorė vykdė teismų sprendimus, nesusijusius su laisvės atėmimu, abiems pareigūnėms bendradarbiaujant kartu organizuotos ir įvykdytos kai kurios ketvirčio darbo priemonės, taip pat ir tos, už kurias buvo atsakinga tik inspektorė L. K..

Pareiškėjos teigimu, Atestavimo lape neįvertintas ypač didelis darbo krūvis, nors Išvadoje jis akcentuotas. Išvadoje atsižvelgta į tai, kad dėl ypač didelio krūvio ir esant naujiems kokybės reikalavimams ne visuomet pavyksta užtikrinti tinkamą tarnybinės veiklos įgyvendinimą. A. K. 2012 m. nuosekliai kreipdamasi į Vilniaus regiono pataisos inspekciją, o nuo 2012 m. liepos 1 d. – į Vilniaus apygardos probacijos tarnybos administraciją, nuogąstaudama dėl vis didėjančio darbo krūvio 2 pareigūnams, nuosekliai išdėstė tarnybines priežastis, susijusias su dideliu darbo krūviu ir žmogiškaisiais resursais, ir prašė kuo skubiau spręsti 3 etato įsteigimą. Dėl didelių darbo krūvių pareiškėja kreipėsi į Vilniaus regiono pataisos inspekciją. Aplinkybės, susijusios su dideliu darbo krūviu, kaskart pažymėtos ir pažymose apie 2012 m. atitinkamų ketvirčių rezultatus. Pareiškėjos raštuose pažymėta, kad pareigūnė L. K. į pareigas priimta tik nuo 2011 m. gruodžio 1 d., dėl pareigūnės nepatyrimo jai trūksta gebėjimų savarankiškai atlikti pareigybės funkcijas, todėl dalis pareiškėjos laiko yra skiriama šiai pareigūnei mokyti ir konsultuoti. Ypač didelį darbo krūvį patvirtina pateikiamos Pareigūnų, dirbančių su asmenimis, esančiais Vilniaus regiono pataisos inspekcijos teritorinių pataisos inspekcijų įskaitoje, darbo krūvio 2012 m. ataskaitos, iš kurių matyti, kad darbo krūvis Trakų rajono teritoriniame padalinyje buvo ypač didelis. Atestacijos komisija pareiškėjos darbo krūvį lygino tik su Elektrėnų savivaldybės teritoriniu padaliniu, tačiau su kitais padaliniais darbo krūvis nebuvo lygintas.

Iš atestacijos komisijos 2013 m. liepos 2 d. posėdžio protokolo matyti, kad jame nėra pateikta galutinė suformuluota motyvuota išvada, leidžianti atestuojamam pareigūnui žinoti, kokios priežastys lėmė neigiamą jo gebėjimų įvertinimą. Protokole motyvuotai pateikta tik komisijos nario M. S. atskiroji nuomonė. Pagrindinė Atestacijos komisijos padaryta išvada, kad A. K. netinkama einamoms pareigoms, yra nemotyvuota, neaišku, kokios priežastys lėmė neigiamą jos gebėjimų įvertinimą. Atestacijos komisija nepateikė motyvuoto pareiškėjos tarnybinės veiklos įvertinimo per atestuojamą laikotarpį, nepagrindė, kokių specialiųjų reikalavimų neatitinka pareiškėja, kokioms funkcijoms vykdyti jos kompetencija yra nepakankama. Valstybės tarnyba Lietuvos Respublikoje grindžiama karjeros, asmenų konstitucinės lygybės principais, todėl konstatuojant, kad asmuo netinkamas užimamoms valstybės tarnautojos pareigoms, būtinas objektyvus ir motyvuotas pagrindimas, siekiant užtikrinti, kad tokia išvada padaryta vadovaujantis objektyviais ir nešališkais kriterijais, o ne subjektyviai parengtu tiesioginio vadovo Atestavimo lapu.

Atsakovas Vilniaus apygardos probacijos tarnyba atsiliepimu į skundą su pareiškėjos skundu nesutiko.

Paaiškino, kad A. K. 2012 m. tarnybinę veiklą tiesioginis vadovas įvertino patenkinamai, todėl vadovaujantis Statuto 44 straipsnio 6 dalimi, 2013 m. vasario 6 d. pareiškėjos tarnybinė veikla buvo vertinama Tarnybos kvalifikacijos vertinimo komisijos. Ši komisija, išnagrinėjusi tiesioginio vadovo surašytą išvadą ir pabendravusi su pareiškėja, jos tiesioginiu vadovu ir tuo metu A. K. pavaldume buvusia kolege L. K., vieningai įvertino pareiškėją nepatenkinamai ir siūlė atlikti neeilinę atestaciją. Su vertinimo komisijos išvada A. K. buvo supažindinta 2013 m. vasario 6 d. Vertinimo komisijos 2013 m. vasario 12 d. rekomendacija buvo patvirtinta Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. P-20 „Dėl kvalifikacijos vertinimo komisijos pasiūlymų patvirtinimo“. Pareiškėjos neeilinę atestaciją inicijavo Tarnybos direktorius, remdamasis 2013 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. P-20 „Dėl kvalifikacijos vertinimo komisijos pasiūlymų patvirtinimo“. Siekiant išvengti subjektyvumo ir išankstinės nuomonės, Tarnybos direktoriaus 2013 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. TO-20 „Dėl Vilniaus apygardos probacijos tarnybos atestacijos komisijos sudarymo“ buvo sudaryta Vilniaus apygardos probacijos tarnybos atestacijos komisija. Tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. TO-55 į Atestacijos komisiją įtraukta Tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus vyresnioji specialistė (psichologė) K. V..

Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus vyresniojo inspektoriaus (A lygis 8 kategorija) pareigybė nuo Savivaldybių probacijos skyriaus inspektoriaus (B lygis 6 kategorija) pareigybės skiriasi esmine funkcija, t. y. funkcija planuoti, organizuoti ir kontroliuoti nustatytoje veiklos teritorijoje pavaldžių darbuotojų tarnybinę veiklą, pildyti savo ir pavaldžių darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuri yra nustatyta Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus apygardos probacijos tarnybos direktoriaus 2012 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. TO-66, (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.1 punkte, todėl neeilinės atestacijos metu buvo vertinama pareiškėjos A. K., kaip Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus vyresniojo inspektoriaus (A lygis 8 kategorija), gebėjimas planuoti, organizuoti ir kontroliuoti nustatytoje veiklos teritorijoje pavaldžių darbuotojų tarnybinę veiklą ir tarnybinė veikla, kuri pareiškėjos užimamą Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigybę atskiria nuo inspektoriaus pareigybės, ir asmeninės savybės bendrauti, bendradarbiauti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. IR-175 „Dėl probacijos ir kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.1 punktu, visiems probacijos tarnybų pareigūnams buvo suformuluoti konkretūs veiklos prioritetai ir tikslai, t. y. rizikos vertinimas ir planų sudarymas probuojamiesiems iki 2013 m. lapkričio 1 d. Šis įsakymas buvo pagrindas atlikti ne tik A. K., bet ir kitų pareigūnų veiklos vertinimus. Patikrinimai buvo atliekami visoje Tarnyboje.

Patikrinimo metu nustatyta, kad nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2012 m. spalio 31 d. A. K. faktiškai dirbo 40 darbo dienų iš 86 darbo dienų (iš jų viena – 5 darbo dienas), o jos kolegė L. K. dirbo 81 darbo dieną (iš jų viena – 37 darbo dienas). Pareiškėja iš jos kompetencijai priskirtų 20 probuojamųjų bylų (kuriose turėjo būti atlikti nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai ir sudaryti probuojamųjų priežiūros planai), pati asmeniškai sudarė 5 planus (vienas iš jų prieš tai jau buvo sudarytas L. K.) ir įvertino nusikalstamo elgesio riziką 1 probuojamajam, kurio rizika prieš tai jau buvo įvertinta pataisos namuose, o pareiškėjos kolegė L.

K., nepaisant sudėtingesnių darbo sąlygų, sąlyginai nedidelės darbo trukmės probacijoje, kuruojančio pareigūno nebuvimo, iš jos kompetencijai priskirtų 57 probuojamųjų bylų, kuriose turėjo būti atlikti nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai ir sudaryti probuojamųjų priežiūros planai, asmeniškai sudarė 42 planus ir įvertino nusikalstamo elgesio riziką 8 asmenims. L. K. sudarė 3 probuojamųjų priežiūros planus asmens bylose, kurių vykdymas priskirtas A. K.. Pažymėjo, kad šis atvejis ne vienintelis, kai pareiškėja per tam tikrą laiką neįvykdė konkrečiai suformuluotos užduoties.

Kalėjimų departamentas buvo pavedęs atlikti prižiūrimųjų asmenų duomenų suvedimą į informacinę sistemą „KADIS“, kurios pareiškėja, motyvuodama dideliu darbo krūviu, taip pat nevykdė. Vertinant A. K. tiek kvalifikacijos vertinimo metu, tiek neeilinės atestacijos metu, faktinės aplinkybės buvo grindžiamos nustatytais veiklos trūkumais atliekant veiklos vertinimą: Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus 2013 m. vasario 5 d. pažyma „Apie savivaldybių probacijos skyriaus Trakų rajono savivaldybės veiklos teritorijoje tarnybinės veiklos analizę Nr. V6/R-31“ (toliau – ir Pažyma) ir papildomai gauta oficialia informacija apie pareiškėjos elgesį – Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus inspektorės L.

K. 2013 m. vasario 14 d. tarnybiniu pranešimu ir Tarnybos vertinimo komisijos 2013 m. kovo 7 d. tarnybiniu pranešimu. Teisinis pagrindas atlikti pareiškėjos veiklos patikrinimą buvo teisingumo ministro įsakymu suformuluota užduotis ir jos vykdymo terminai. Teisingumo ministro įsakymo pareiškėja nevykdė ir savo veiksmais formavo netinkamą praktiką tarnyboje.

Nurodė, kad buvo palyginti Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus, veikiančio Trakų rajono savivaldybės veiklos teritorijoje, ir Savivaldybių probacijos skyriaus, veikiančio Elektrėnų savivaldybės veiklos teritorijoje, asmens bylų kiekiai, tenkantys vienam pareigūnui. Nustatyta, kad Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus, veikiančio Trakų rajono savivaldybės veiklos teritorijoje, vidutinis asmens bylų skaičius, tenkantis vienam pareigūnui, 2012 m. liepos 1 d. – 2012 m. spalio 1 d. buvo 73, o Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus, veikiančio Elektrėnų savivaldybės veiklos teritorijoje, – 106,5.

Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus, veikiančio Elektrėnų savivaldybės veiklos teritorijoje, vyresnioji inspektorė be didelio asmens bylų skaičiaus, asmeniškai buvo atsakinga už visų priemonių įvykdymą, tiek už duomenų bazių patikrinimą, tiek ir už duomenų suvedimą į „KADIS“ duomenų bazę. A. K., vadovaujantis Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus viršininko 2012 m. liepos 5 d. pažyma Nr. V6/R-7 „Apie veiklos teritorijų ir asmens bylų kategorijų nustatymą Trakų rajono savivaldybės teritorijoje dirbantiems pareigūnams“, dirbo vidutiniškai su 48,5 asmens bylų, kai Kalėjimų departamento direktoriaus 2007 m. kovo 26 d.

įsakymu Nr. V-88 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 4/07-271 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos regionų pataisos inspekcijų valstybės biudžeto lėšoms išlaikomų darbuotojų tipinių etatų ir jų skaičiaus normatyvų patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyti krūviai (dirbantiems su suaugusiųjų asmens bylomis – 70), tad iš pateiktos krūvio analizės darytina išvada, kad pareiškėjos darbo krūvis nebuvo didesnis nei už Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu nustatytą darbo krūvį, nei už kitų pareigūnų.

Siekiant įvertinti, kiek priežiūros planų buvo sudaryta Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus, veikiančio Elektrėnų savivaldybės veiklos teritorijoje, vyresniosios inspektorės ir keliems asmenims nusikalstamo elgesio riziką ji asmeniškai įvertino, nustatyta, kad iš 50 asmens bylų, kuriose turėjo būti sudaryti individualaus darbo planai, Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus, veikiančio Elektrėnų savivaldybės veiklos teritorijoje, vyresnioji inspektorė sudarė 31 priežiūros planą bei įvertino 34 asmenų nusikalstamo elgesio riziką.

A. K. iš jos kompetencijai priskirtų 20 probuojamųjų bylų neatliko rizikos vertinimų ir tik 5 prižiūrimiesiems sudarė priežiūros planus. Tarnyba šią sudėtingą situaciją sprendė komandiruodama žemesnes pareigas užimančius pareigūnus atlikti rizikos vertinimus ir planų sudarymą pareiškėjos A. K. kompetencijai priskirtiems probuojamiesiems. Tai Tarnybai kainavo 3 340,01 Lt, pareigūnai turėjo atlikti ne tik savo prižiūrimųjų rizikos vertinimus, sudaryti probuojamiesiems individualius planus.

Pareiškėjos pozicija dėl rizikos nevertinimo ir planų dalinio sudarymo patvirtino pareiškėjos, kaip buvusios Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus vyresniosios inspektorės, negebėjimą išskirti prioritetines veiklos sritis ir tinkamai nukreipti tiek savo, tiek kartu dirbusios kolegės pastangas į suformuluotos užduoties vykdymą. Veiklos planai yra tvirtinami įstaigos vadovo ir derinami su tiesioginiu vadovu, be to, jie nustatyta tvarka gali būti keičiami. Vertinant juridinės galios prasme darbo planuose numatytas priemones su teisingumo ministro įsakyme suformuluota užduotimi, nėra jokių abejonių, kad prioritetinės užduotys yra suformuluotos aukštesnės juridinės galios dokumentuose, t. y. teisingumo ministro įsakyme. A. K. turėjo gebėti įvertinti prioritetus.

Tarnybos atestacijos komisija neeilinę atestaciją pareiškėjai A. K. atliko vadovaudamasi Tarnybos Kalėjimų departamente prie teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis teisingumo ministro 2010 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1R-116 (toliau – ir Taisyklės). Atestavimo lapo forma yra patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1R-116, todėl pareiškėjos tiesioginė vadovė, ruošdama Atestavimo lapą, privalėjo laikytis nustatytos formos ir pateikti tą informaciją, kuri buvo nurodyta Atestavimo lape. Pareiškėjai vertinimo motyvai buvo žinomi jau nuo kvalifikacijos vertinimo, su kuriuo ji buvo supažindinta. Šie motyvai buvo vertinami ir neeilinės atestacijos metu. Atestacijos komisija, išnagrinėjusi Atestavimo lape tiesioginio vadovo pateiktus motyvus, pakalbėjusi su pareiškėja ir jos tiesioginiu vadovu, balsavo, ar pritaria Atestavimo lape suformuluotai išvadai, kad pareiškėja yra netinkama užimamoms pareigoms.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodė Statuto 38 straipsnio 4 dalį, 38 straipsnio 4 dalies 3 punktą, Taisyklių 86-87 punktus. Pažymėjo, kad Išvadoje A. K. tarnybinė veikla už 2012 m. I pusmetį įvertinta gerai, atidedant galutinį įvertinimą iki tarnybinio tyrimo baigimo. Galutiniame įvertinime Nr. V6/R-20 tiesioginis vadovas A. K. tarnybinę veiklą įvertino patenkinamai ir siūlė jai tobulinti kvalifikaciją, t. y. pasirėmė Statuto 44 straipsnio 12 dalies 2 punktu. Veiklos įvertinimas patenkinamai pagal Taisyklių 89 punktą sudarė pagrindą vertinimo išvadą perduoti vertinimo komisijai. Teismas nurodė Statuto 44 straipsnio 6 dalį ir pažymėjo, kad Tarnybos kvalifikacijos vertinimo komisija 2013 m. vasario 6 d. priėmė išvadą Nr. 12-25, kurioje A. K. tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai ir rekomendavo atlikti tarnybinę atestaciją. Kvalifikacijos vertinimo komisijos išvada patvirtinta Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. P-20. Pagal Statuto 44 straipsnio 13 dalies 3 punktą, kvalifikacijos vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, siūlo atlikti neeilinę atestaciją. Pareigūnų atestaciją reglamentuoja Statuto 15 straipsnis. Atestavimo lapas yra sudėtinė įstaigos vadovo priimto sprendimo dėl pareigūno karjeros dalis.

Teismas išdėstė Taisyklių 104, 105, 106, 108, 109, 112, 113, 114, 118, 119.3 ir 122 punktų nuostatas ir nurodė, kad Tarnybos atestacijos komisija buvo sudaryta Tarnybos direktorius 2013 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. TO-20. Šiame įsakyme nurodytas atestacijos komisijos pirmininkas, komisijos pirmininko pavaduotojas ir kiti jos nariai bei atestacijos komisijos sekretorius. Pareiškėjai buvo sudaryta galimybė susipažinti su Atestavimo lapu ir pateikti pastabas ir šia teise ji pasinaudojo. Atestacijos komisijos posėdžio eigai fiksuoti buvo rašomas protokolas, iš kurio matyti, kad atestacijos posėdyje dalyvavo komisijos pirmininkas ir 4 komisijos nariai. Protokolą pasirašė atestacijos komisijos primininkas. Atestacijos komisijos sprendimas posėdyje buvo priimtas dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma (Komisijos narys M. S. pateikė atskirąją nuomonę – balsavo „prieš“). Atestacijos komisijos posėdžio protokole pažymėta, kaip balsavo kiekvienas iš atestacijos komisijos narių. Išanalizavus kvalifikacijos vertinimo ir atestacijos procedūras procedūrinių trūkumų nebuvo nustatyta. Veiksmai atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų, procedūros eigoje priimti teisės aktų numatyti sprendimai. Atestavimo lape kaip pareiškėjos darbo trūkumai nurodyti tai, kad pareiškėja nesugeba tinkamai planuoti ir organizuoti Savivaldybių probacijos skyriaus Trakų rajono savivaldybės veiklos teritorijoje tarnybinės veiklos ir neturi gebėjimų vadovauti pavaldiems darbuotojams, kontroliuoti jų veiklą, nėra imli naujovėms. Pažymėta, kad ji neatliko rizikos vertinimų ir nesudarė priežiūros planų bei nesugeba įgyvendinti probacijos vykdymo naujovių, daro klaidas skaičiavimuose ir dirbdama su informacinėmis technologijomis. Taip pat nurodytas kitų kaltinimas bei nebendradarbiavimas su jai pavaldžia L. K., nepagarbiai bendrauja su žemesnio rango darbuotojais.

Nustatyta, kad vertinant A. K. veiklą 2012 m. faktinės aplinkybės buvo grindžiamos nustatytais veiklos trūkumais atliekant veiklos vertinimą – Pažyma, kurioje detaliai ištirta pareiškėjos veikla bei nustatyti pažeidimai. Pareiškėja jokių argumentų dėl galimų netikslumų ar klaidų pažymoje nepateikė, nustatytų pažeidimų faktų neginčija. Pareiškėja rėmėsi tik procedūriniais argumentais, nurodydama, kad patikrinimas atliktas neišsamiai – per vieną dieną ir neištyrus visų dokumentų, patikrinimą įvykdė tiesioginis vadovas. Pareiškėjos argumentai nedaro įtakos Pažymos pagrįstumui, kadangi nėra įvardinta ir nustatyta klaida, kuri galėjo atsirasti dėl to, jog patikrinimas atliktas per vieną dieną bei nenurodyti neištirti dokumentai, kurie galėjo turėti įtakos Pažymos išvadoms, todėl teismas konstatavo, jog veiklos vertinimo laikotarpiu A. K. nesivadovavo Probacijos įstatymo 17 straipsniu, Tvarkos aprašu ir teisingumo ministro 2012 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 1R-175 „Dėl probacijos ir kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.1 punktu; netinkamai vykdė Probacijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalį bei Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-210 „Dėl asmens duomenų suvedimo“ 1.3 punktą. Pažymoje tinkamai įvertinta, jog šie pažeidimai sudaro Pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.2 punktų pažeidimus. Teismas vertino, jog nėra numatyta pareiga Atestavimo lape konkrečiai nurodyti, kokie pareigybės aprašymo punktai yra vykdomi netinkamai. Atestavimo lape koncentruotai nurodyti Pažymoje išdėstyti trūkumai, kurie atestavimo eigoje vertinami kartu su pareigybinės instrukcijos numatytomis pareigomis. Atestavimo lape nėra privaloma daryti nuorodas į Pareigybės aprašymą, pakanka, kad būtų vertinama veikla, kurią apima Pareigybės aprašymas.

Funkcija planuoti, organizuoti ir kontroliuoti nustatytoje veiklos teritorijoje pavaldžių darbuotojų tarnybinę veiklą, jų darbo laiką, pildyti savo ir pavaldžių darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius yra nustatyta Pareigybės aprašymo 7.1 punkte. Nors šis pareigybės aprašymo punktas Atestavimo lape nėra nurodytas, tačiau iš jo turinio matyti, kad neeilinės atestacijos metu buvo vertinama A. K., kaip Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus vyresniojo inspektoriaus (A lygis 8 kategorija), gebėjimas planuoti, organizuoti ir kontroliuoti nustatytoje veiklos teritorijoje pavaldžių darbuotojų tarnybinę veiklą bei Pareigybės aprašymo 6.5 punkte nustatytas specialusis reikalavimas mokėti bendrauti ir bendradarbiauti. Susipažinus su pareigybės aprašymu, pareiškėjai turėjo būti žinoma, kokie reikalavimai jai taikomi ir kokias funkcijas ji privalo atlikti, todėl teisinio pagrindo nenurodymas Atestavimo lape negali būti pagrindas pripažinti prašomus panaikinti įsakymus nepagrįstais. Teismui nepateikta duomenų, kad pareiškėjos tiesioginė vadovė galėjo turėti suinteresuotumą darbuotojos vertinimo eiga, todėl bendro pobūdžio teiginys dėl galimai neteisingo tyrimo nevertintas. Pareiškėja galėjo pati patikrinti tiesioginės vadovės parengtą Pažymą bei nurodyti teismui klaidas, jei tokios buvo padarytos.

Vertinant pareiškėjos darbo rezultatus turi būti atsižvelgiama į objektyvių faktorių įtaką. Pareiškėja motyvavo, kad jos veikloje nustatyti trūkumai atsirado dėl didelio darbo krūvio. Pareigūnų, dirbančių su asmenimis, esančiais Vilniaus apygardos probacijos tarnybos skyrių priežiūroje, darbo krūvio ataskaitose už 2012 metus apskaičiuota, kad darbo krūvis Trakų savivaldybės teritorijoje veikiančiame skyriuje buvo didesnis nei kituose skyriuose. Nors krūvis skaičiuotas trims darbuotojams, tačiau dirbo tik du darbuotojai, todėl darbo krūvis vertinamas kaip 148 įskaitoje per 2012 m. sausį–gruodį buvę asmenys. Atsakovas nurodo, jog Kalėjimų departamento direktoriaus 2007 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. V-88 buvo nustatytas darbo krūvis inspektoriams, dirbantiems su suaugusiųjų asmens bylomis, – 70 bylų. Taigi pareiškėjai tekęs darbo krūvis yra ženkliai didesnis nei galimas, o taip pat didesnis nei faktinis darbo krūvis Vilniaus apygardos probacijos tarnyboje – 115. Tai, kad Elektrėnų rajono pareigūnas dirbo dar didesniu krūviu, fakto vertinimui įtakos neturi, nes pareigos dirbti tokiu pat krūviu pareiškėja neturėjo.

Laikotarpiu, už kurį buvo parengta Pažyma, pareiškėja nuo 2012 m. liepos 16 d. iki 2012 m. rugpjūčio 14 d. buvo išėjusi 30 dienų atostogų bei nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2012 m. spalio 31 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Tai rodo, jog per tikrinamą keturių mėnesių laikotarpį ji du mėnesius nedirbo. Pripažįstama, jog ši aplinkybė taip pat turėjo objektyvios įtakos rezultatams. Tačiau atestacijos metu buvo vertinama ne tik keturių mėnesių laikotarpio veikla. Atestavimo lape toks terminas nėra nurodytas. Atestavimo lape nurodyta, kad nuo 2011 m. lapkričio 10 d. iki 2013 m. kovo mėnesio pareiškėjai paskatinimų ir apdovanojimų nepaskirta, o Atestavimo lapo dalyje „Per atestuojamą laikotarpį kelta kvalifikacija“ nurodytas A.

K. dalyvavimas 2011 m. lapkričio 16 d. tarptautinėje konferencijoje „Naujos tendencijos alkoholio, tabako ir narkotikų vartojimo“. Pažymėta, kad tam tikro laikotarpio didesnis akcentavimas nereiškia, kad buvo vertintas būtent šis laikotarpis. Atestavimo lape taip pat nurodyti pareiškėjos veiklos trūkumai, kurie nėra susiję su tikrinamu periodu, – tuščių lapų nuteistųjų, pasirašytų probuojamųjų priežiūros planų blankų, radimas bylose, netinkamas elgesys su pavaldžiu pareigūnu. Pareiškėja neneigė tuščių pasirašytų blankų buvimo bylose fakto.

Tokia aplinkybė savaime yra diskredituojanti valstybės tarnybą. Pareiškėjos elgesys tarnybos metu pažymėtas Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus inspektorės L. K. 2013 m. vasario 14 d. tarnybiniu pranešimu bei Tarnybos vertinimo komisijos 2013 m. kovo 7 d. tarnybiniu pranešimu, pasirašytu komisijos pirmininkės bei keturių komisijos narių. Toks elgesys pagrįstai Atestavimo lape įvertintas kaip žeminantis ir nepagarbus. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d.

įsakymu Nr. 4/07-79, 4 punkte nurodyta, jog pareigūnų tarpusavio santykiai ir tarnybinė veikla grindžiami pagarba, pasitikėjimu, sąžiningumu, taktiškumu, mandagumu, bendradarbiavimu ir abipuse parama bei organizuojami statutiniais ir subordinacijos pagrindais. Minėtuose tarnybiniuose pranešimuose išdėstytos aplinkybės etikos taisyklėse nurodyto elgesio modelio neatitinka. Pareiškėjos būdo savybės paminėtos atskirų asmenų pakartotinai, todėl negalima teigti, jog visi šie asmenys turi suinteresuotumą pakenkti pareiškėjai.

Kaip nepagrįstas atmestas ir pareiškėjos teiginys, kad Tarnyba pakankamai nesirūpino jos kvalifikacijos kėlimu, todėl neteisinga ir nesąžininga teigti, kad A. K. nesugebėjo greitai įsisavinti teisinio reguliavimo naujovių. Pareiškėja turi teisės magistro laipsnį, 2012 metais dalyvavo trijuose kvalifikacijos kėlimo renginiuose.

Tarnybos savivaldybių probacijos skyriaus 2012 m. gruodžio 31 d. pažymoje Nr. V6/R-197 apibendrinti duomenys apie rizikos vertinimą ir priežiūros planų sudarymą. Iš šios pažymos matyti, kad vertinant rezultatus pagal atskirus rajonus Trakų rajono įpareigojimų įvykdymo procentas labai žymiai skiriasi nuo kitų rajonų rodiklių. Suvedus visų savivaldybių probacijos skyriaus duomenis matyti, kad Trakų rajone tik 29,41 proc. asmenų, kurių vykdymo priežiūra gauta po 2012 m. liepos 1 d., atliktas rizikos vertinimas (bendras rezultatas – 65,78 proc.), tik 15 proc. asmenų, pagal Baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, kuriems probacija baigiasi po 2013 m. sausio 1 d., įvertinta rizika (bendras rezultatas – 76,56 proc.), tik 14,28 proc. asmenų, pagal Baudžiamojo kodekso 92 straipsnį, kuriems probacija baigiasi po 2013 m. sausio 1 d., įvertinta rizika (bendras rezultatas – 67,85 proc.). Tai, kaip užduočių vykdymo procentas pasiskirsto tarp abiejų Trakų rajono pareigūnų laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2012 m. spalio 31 d. išdėstyta Pažymoje. Teismo posėdžio metu apklausti Atestacijos komisijos nariai patvirtino, kad jiems buvo pateikta medžiaga dėl pareiškėjos veiklos, taigi komisija turėjo duomenis ir galėjo įvertinti pareiškėjos veiklos trūkumus.

Teismo įvertinimu, nors pareiškėja ir turėjo objektyvių kliūčių, dėl kurių ji negalėjo tinkamai vykdyti Pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, tačiau netinkamas pareigų vykdymas buvo tokio masto, jog negali būti pateisinamas dideliu darbo krūviu ar nedarbingumu. Įvertinus teisinį reglamentavimą bei atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, padaryta išvada, kad atestacijos komisija, remdamasi Taisyklėmis, tinkamai įvertino pareiškėjos 2012 m. tarnybinę veiklą ir padarė teisingą išvadą dėl pareiškėjos netinkamumo eiti Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus vyresniojo inspektoriaus (A lygis, 8 kategorija) pareigas, o A. K. tiesioginė vadovė pagrįstai patvirtino padarytas išvadas ir, atsižvelgusi į pareiškėjos sutikimą, priėmė įsakymą dėl A. K. perkėlimo į žemesnes pareigas. Prašomi panaikinti Tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 12 d. įsakymas Nr. P-116 ir 2013 m. liepos 30 d. įsakymas Nr. P-128 yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra jokio pagrindo jų panaikinti. Pripažinus prašomus panaikinti įsakymus pagrįstais, negali būti tenkinami ir pareiškėjos reikalavimai grąžinti ją į eitas Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigas Trakų rajono savivaldybėje (A lygis, 8 kategorija) bei priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovo einant Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigas (A lygis, 8 kategorija) gautą vidutinį darbo užmokestį (iš jo išskaičiuojant A. K. gautą Savivaldybių probacijos skyriaus inspektoriaus pareigose darbo užmokestį), skaičiuojant jį nuo neteisėto perkėlimo į žemesnes pareigas 2013 m. liepos 31 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

III. Pareiškėja A. K. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (III t., b. l. 163-176) nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Nurodo, jog teismas neištyrė ir neįvertino pareiškėjos A. K. argumentų ir įrodymų, suponuojančių, jog įvertinus Atestavimo lapo turinį, 2013 m. liepos 2 d. Tarnybos atestacijos komisijos posėdžio protokolą Nr. VD-409 darytina išvada, kad jie visiškai nemotyvuoti ir nepagrįsti. Teigia, jog pirmosios instancijos teismo argumentas, kad pareiškėjos netinkamas Pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų vykdymo mastas negali būti pateisinamas nedarbingumu ar dideliu darbo krūviu, yra visiškai nepagrįstas bei nurodytas objektyviai neįvertinus byloje pateiktų įrodymų, kadangi Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus patikrinimas, vykdytas 2012 m. spalio 31 d., buvo atliktas išsamiai neįvertinus visos skyriaus veiklos, tiesioginis vadovas tokio vertinimo taip pat neatliko, todėl keletas trūkumų, išsamiai neįvertinus visos skyriaus vykdomos veiklos, nesudaro pagrindo neigiamai vertinti visą pareiškėjos tarnybinę veiklą atestavimo laikotarpiu. Atestavimo lape nurodyta, kad pareiškėja „keičiantis teisės aktams nesugeba priimti savalaikius tinkamus sprendimus“, tačiau ši išvada visiškai nepagrįsta jokiais faktiniais duomenimis. Skyriaus veiklos patikrinimas įvyko 2012 m. spalio 31 d., t. y. vieną dieną, net neatlikus išsamaus, visapusiško skyriaus veiklos funkcionavimo įvertinimo. Be to, patikrinimo metu 2012 m. spalio 31 d. apsiribota tik rizikos vertinimų, priežiūros planų patikrinimu. Pakartoja argumentus, jog nėra nė vieno teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjos rengti ir pasirašyti teikimai ir teikimus lydinčios nuteistųjų asmenų bylos būtų pripažinti nemotyvuotais ir nepagrįstais. Pareiškėjos netinkamo pareigų vykdymo mastas, priešingai, negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, nebuvo didelis ir pateisinamas objektyviomis veiklos patikrinimo laikotarpiu susiklosčiusiomis aplinkybėmis, į ką skundžiamame sprendime nebuvo atsižvelgta. Visi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos padarytos klaidos nebuvo esminės, jos buvo ištaisytos, o jų atsiradimą lėmė objektyviai susiklosčiusios aplinkybės – ypač didelis darbo krūvis.

Dėl pareiškėjos darbo krūvio įtakos tarnybinės veiklos rezultatams nurodo, jog šios aplinkybės teismas neįvertino. Teismas nepagrįstai visiškai nevertino to, kad pareiškėja savo veikloje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. IR-134 vadovavosi, kadangi pati asmeniškai sudarė 5 planus ir įvertino riziką vienam probuojamajam iš 20 probuojamųjų bylų. Taigi akivaizdu, kad pareiškėja šias funkcijas vykdė, todėl turėjo būti nustatytos priežastys, kas lėmė tai, kad pareiškėja laiku nesuspėjo parengti priežiūros planų ir įvertinti riziką visose 20 probuojamųjų bylų. Taigi vien aplinkybė, kad pareiškėja dėl ligos ir ypač didelio krūvio nesuspėjo per 4 mėnesius atlikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 9 d. įsakyme Nr. 1R-134 numatyto įpareigojimo, nesudaro pagrindo visą pareiškėjos tarnybinę veiklą per atestuojamą laikotarpį vertinti neigiamai, visiškai neįvertinus atliktų pažeidimų priežasčių. Be to, padarytas pažeidimas buvo ištaisytas, o atsakovas nenurodė, kad dėl šio pažeidimo įstaigai būtų kilę aiškių neigiamų pasekmių. Akivaizdu, kad esant per dideliam darbo krūviui, pareigūnai negali tinkamai užtikrinti tokios pačios aukščiausios kokybės savo tarnybinėje veikloje, didėja klaidų darbe tikimybė. Teismo sprendimas priimtas neįvertinus visų aplinkybių, svarbių objektyviam pareiškėjos tarnybinės veiklos įvertinimui.

Dėl pareiškėjos kvalifikacijos kėlimo nurodo, jog Atestavimo lape pagrindinės pareiškėjos nurodytos klaidos susijusios būtent su Probacijos įstatymo naujovėmis. Įstaigai neskyrus pakankamo dėmesio pareigūnų apmokymams bei kvalifikacijos kėlimui, esant teisinio reguliavimo pasikeitimams, nesąžininga ir neteisinga dėl tokių klaidų pripažinti pareiškėją netinkama einamoms pareigoms, kurias ji ėjo nuo pat 2007 metų.

Dėl atestacijos procedūros teisėtumo bei priimtos Atestacijos komisijos išvados teisingumo nurodo, jog vertinant Atestacijos komisijos 2013 m. liepos 2 d. posėdžio protokolą matyti, kad jame nėra pateikta galutinė suformuluota motyvuota išvada, leidžianti atestuojamam pareigūnui žinoti, kokios priežastys lėmė neigiamą jo gebėjimų, būtinų pareigūno pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti, įvertinimą. Protokole motyvuotai pateikta tik komisijos nario M. S. atskiroji nuomonė, tačiau pagrindinė Atestacijos komisijos padaryta išvada, kad pareiškėja netinkama einamoms pareigoms, yra visiškai nemotyvuota, todėl pareiškėjai lieka neaišku, kokios priežastys lėmė neigiamą jos gebėjimų, būtinų pareigūno pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti, įvertinimą. Atestavimo lape apskritai nenurodyta, kokių konkrečių pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų negali vykdyti pareiškėja dėl kvalifikacijos stokos. Atestacijos komisijai balsuojant už Atestavimo lape nurodytas išvadas, komisijos nariai balsavo visiškai nepateikdami motyvų, argumentų, balsuota tiesiog „už“ Atestavimo lape nurodytas aplinkybes. Atestacijos komisija nepateikė motyvuoto pareiškėjos tarnybinės veiklos įvertinimo per atestuojamą laikotarpį, visiškai nepagrindė, kokių specialiųjų reikalavimų, numatytų pareigybės aprašyme, neatitinka pareiškėja, ar kokioms konkrečioms pareigybės aprašyme nurodytoms funkcijoms vykdyti pareigūnės kompetencija yra nepakankama. Pažymi, kad į neeilinės atestacijos komisijos sudėtį buvo įtraukta Tarnybos vyresnioji specialistė (psichologė) K. V., įstaigoje dirbanti tik nuo 2013 m. kovo 1 d., o tai, anot atsakovo, užtikrino atestacijos komisijos nešališkumą, tačiau pareiškėjai visiškai nesuprantamas psichologės dalyvavimo atestacijos komisijos veikloje tikslas ir prasmė, ypač jai turint tik 4 mėnesius darbinės patirties įstaigoje.

Dėl Atestavimo lapo teisėtumo ir pagrįstumo nurodo, jog pareigūno kvalifikacijos negalima vertinti atsietai nuo pareigybės aprašyme suformuluotų specialiųjų reikalavimų pareigybei bei numatytų pareigybės funkcijų. Atestavimo lape visiškai nevertintas pareiškėjos turimos kvalifikacijos atitikimas Pareigybės aprašyme numatytiems specialiesiems reikalavimams, nenurodyta, kokias konkrečias Pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas pareiškėja atlieka netinkamai. Pareiškėjos pareigybės aprašymas Atestavimo lape netgi nenurodytas. Atestavimo lape vertinant pareiškėjos darbo kokybę visiškai nevertinta pareiškėjos veiklos rezultatų atitiktis tikslams, nustatytiems skyriaus veiklos nuostatuose. Atsakovas vertino pareiškėjos gebėjimus vykdyti tik vieną pareigybės aprašyme nurodytą funkciją, tačiau teismo sprendime nurodyta daug pareiškėjos tariamai netinkamos tarnybinės veiklos aspektų, tokių kaip rizikos neįvertinimas ir planų nesudarymas probuojamiesiems. Akivaizdu, kad visų teismo nurodytų pareiškėjos pažeidimų negalima sieti vien su pareiškėjos Pareigybės aprašymo 7.1 punktu, su šiuo punktu sietinas tik bendradarbiavimas su viena pavaldžia pareigūne. Tačiau sprendime analizuojami pareiškėjos pažeidimai visiškai nesiejami su kitų konkrečių jos pareigybei priskirtų funkcijų vykdymu.

Dėl tarnybinės veiklos atestavimo laikotarpio nurodo, jog teismo teiginys dėl to, kad pareiškėjos atestacijos metu buvo vertinama ne tik keturių mėnesių laikotarpio veikla, neatitinka faktinių aplinkybių. Pareiškėjos tarnybinės veiklos atestavimo laikotarpis buvo nuo 2011 m. lapkričio 10 d. iki 2013 m. kovo mėn., tačiau Atestavimo lape ir Atestacijos komisijos posėdyje iš esmės buvo vertinta pareiškėjos veikla tik per laikotarpį nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2012 m. spalio 31 d., kuomet buvo vykdytas patikrinimas skyriuje, kuriame dirbo pareiškėja.

Vertindamas pareiškėjos pripažinimo netinkama einamoms pareigoms priežastis pirmosios instancijos teismas pats akcentavo būtent šį keturių mėnesių laikotarpį, vadinasi, akivaizdu, kad pareiškėja pažeminta pareigose vertinant tik labai trumpą laikotarpį, o ne visą atestacijos laikotarpį. Taigi neteisinga ir nepagrįsta pripažinti pareiškėją netinkama einamoms pareigoms, iš 17 mėnesių atestavimo laikotarpio vertinant tik 4 mėnesių laikotarpį, kuriuo pareiškėja dirbo faktiškai tik du mėnesius. Nors Atestacijos komisijai šios aplinkybės buvo žinomos, tačiau vertindama pareiškėjos veiklą ji į šias aplinkybes neatsižvelgė.

Atestacijos komisija taip pat visiškai nevertino fakto, kad visos Atestavimo lape nurodytos pareiškėjos klaidos buvo ištaisytos. Bylą nagrinėjęs teismas dėl šios aplinkybės taip pat nepasisakė. Aplinkybę, kad atestavimo metu neteisėtai ir nepagrįstai buvo vertinta pareiškėjos tarnybinė veikla ne per visą atestavimo laikotarpį, o tik 2012 m. liepos 1 d. – 2012 m. spalio 31 d. laikotarpiu, patvirtina ir tai, kad Atestavimo lape visiškai neatsižvelgta į ankstesnio laikotarpio pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo rezultatus.

Tarnybos direktoriaus įsakymu 2013 m. sausio 16 d. buvo nutrauktas A. K. atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas, tačiau pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas pareiškėjos skundžiamų Tarnybos įsakymų teisėtumą, pasisakė, kad „pareiškėja neneigė tuščių pasirašytų blankų buvimo bylose fakto. Tokia aplinkybė savaime yra diskredituojanti valstybės tarnybą“, nors tarnybinis patikrinimas buvo nutrauktas ir nebuvo jokių objektyvių aplinkybių, įrodančių pareiškėjos kaltę, ir todėl nebuvo pagrindo pasisakyti apie tai teisme.

Nesuprantama, kaip 5 metus vyresniojo inspektoriaus pareigas ėjusios pareiškėjos veiklą vertinant tik gerai arba labai gerai, būtent 2012 metais jos tarnybinė veikla tapo nepatenkinama. Pirmosios instancijos teismas sprendime šių aplinkybių iš viso neanalizavo, tačiau akivaizdu, kad atsakovui nepateikus jokių svarių motyvų, kodėl pareiškėja A. K. yra netinkama einamoms pareigoms, kurias gerai atliko daugiau nei 5 metus, teismas į šį argumentą turėjo atsižvelgti.

Dėl pareiškėjos tiesioginio vadovo pozicijos prieštaringumo nurodo Atestavimo lape ir Išvadoje jos užfiksuotus neatitikimus bei tai, jog tiesioginis vadovas dėl pareiškėjos nebendradarbiavimo su pavaldžiu pareigūnu niekuomet nesidomėjo pareiškėjos pozicija šiuo klausimu, todėl toks tiesioginio vadovo teiginys dėl pareiškėjos nebendradarbiavimo su pavaldžiu pareigūnu Atestavimo lape yra paremtas vien tik L. K. pozicija. Teiginiai, kad pareiškėja žeminančiai ir nepagarbiai elgėsi su pavaldžia pareigūne L. K., su ja nebendradarbiavo, yra aiškiai neobjektyvūs, priimti neišklausius pareiškėjos pozicijos šiuo klausimu. Pažymi, kad L. K. 2013 m. vasario 14 d. tarnybinį pranešimą parašė prieš pat išeidama iš tarnybos (2013 m. vasario 14 d. atleista pačiai prašant), todėl tarnybiniame pranešime galėjo pateikti blogesnę situaciją. Iš pareiškėjos nebuvo pareikalautas pasiaiškinimas dėl tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių, netirtas pareiškėjos elgesys su kitais pavaldžiais pareigūnais.

Pažymi, kad Kvalifikacijos vertinimo komisijos tarnybinis pranešimas, pasirašytas komisijos narių, negali būti vertinamas objektyviai, kadangi komisija sudaryta iš Vilniaus apygardos probacijos tarnybos vadovaujančių pareigūnų, kurie tarpusavyje susiję tiesioginiais pavaldumo santykiais, tarnybiniame parnešime užfiksuotos aplinkybės nebuvo užprotokoluotos oficialiame protokole. Nors pareiškėja yra profesinės sąjungos narė, vertinimo metu profesinės sąjungos atstovas vertinime nedalyvavo, todėl teismas komisijos tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis negalėjo remtis kaip neginčijamu pareiškėjos kaltės įrodymu. Teismas neįvertino teismo posėdyje pristatytos Kalėjimų departamento pateiktos pažymos dėl pareiškėjos darbo su „PRISONIS“ duomenų sistema, kas taip pat paneigia Tarnybos nepagrįstus teiginius, kad pareiškėja nedirbo su minėta duomenų sistema. Tai leidžia teigti, jog pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos.

Atsakovas Vilniaus apygardos probacijos tarnyba atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (III t., b. l. 182-188) prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Bylą prašo nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Dėl pareiškėjos netinkamo pareigų vykdymo masto nurodo, kad pareiškėja tiek atestacijos komisijos posėdžio metu, tiek teismo posėdžio metu ir skųsdama teismo sprendimą nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių atsakovo pateiktus statistinius duomenis (Tarnybos Savivaldybės probacijos skyriaus 2013 m. gruodžio 31 d. pažyma „Apie rizikos vertinimą ir priežiūros planų sudarymą“) ir įrodančius, kad ji vertino rizikas probuojamiesiems ir sudarinėjo priežiūros planus. Apeliacinio skundo argumentais pareiškėja tik dar kartą parodo, kad nesupranta priežiūros esmės, nes vertinant sistemiškai, visų pirma, turi būti atliktas rizikos įvertinimas probuojamajam, kad būtų nustatyta, su kokiomis rizikomis pareigūnas turės dirbti, užtikrindamas probuojamojo asmens priežiūrą. Pareiškėjos A. K. veiklos nevykdymo mastas buvo toks didelis, kad neturėtų jokios įtakos pareiškėjos veiklos vertinimui, nes nė kiek nešvelnina, nemažina pareiškėjos atsakomybės už prioritetinės užduoties nevykdymą. Pareiškėjos teiginys, kad „<...> padarytos klaidos nebuvo esminės, jos buvo ištaisytos <...>“ tik dar kartą įrodo pareiškėjos negebėjimą savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatytais veiklos prioritetais ir negebėjimą suvokti veiklos pokyčių. Įstaiga patyrė 3 340,01 Lt išlaidas, nes turėjo komandiruoti žemesnes pareigas užimančius pareigūnus, kurie turėjo atlikti ne tik savo prižiūrimųjų rizikos vertinimus, sudaryti probuojamiesiems individualius planus, bet ir visa tai turėjo padaryti pareiškėjos kompetencijai priskirtose probuojamųjų bylose.

Dėl pareiškėjos darbo krūvio įtakos tarnybinės veiklos rezultatams nurodo, jog teismo posėdžio metu buvo išsamiai įvertintas pareiškėjos darbo krūvis ir remiantis pateiktais dokumentais, statistiniais duomenimis ir kita medžiaga nustatyta, kad pareiškėjos darbo krūvis nebuvo didesnis nei už Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu nustatytą darbo krūvį, nei už kitų pareigūnų, kurie analogiškomis darbo sąlygomis vykdė jiems nustatytus prioritetus ir užduotis. Pareiškėja savo skunde nepateikia naujų įrodymų, kurie pagrįstų jos turėtą didelį darbo krūvį. Dėl pareiškėjos kvalifikacijos kėlimo nurodo, kad pareiškėja 2011 m. lapkričio 23–24 d. dalyvavo Kalėjimų departamento Mokymo centro organizuotuose kvalifikacijos kėlimo mokymuose tema „Pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo „OASys“ taikymo ypatumai“. Galima teigti, kad visa probacijos veikla yra paremta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, o pareiškėja tik dar kartą tvirtindama, kad nebuvo kvalifikacijos kėlimo kursų, susijusių su pasikeitusiu Probacijos veiklos teisiniu reglamentavimu, parodo esminių probacijos veiklos principų nesuvokimą, kurie yra įtvirtinti Probacijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje. Tarnyba jau iki 2012 m. liepos mėnesio buvo pradėjusi ruoštis Probacijos įstatymo įgyvendinimui. Pareiškėja per siaurai suvokia kvalifikacijos tobulinimo formas, kadangi viena iš daugelio kvalifikacijos tobulinimo formų yra konsultavimasis.

Dėl atestacijos procedūros teisėtumo bei priimtos Atestacijos komisijos išvados teisingumo pažymi, jog šiuo aspektu pareiškėja savo apeliaciniame skunde nenurodo naujų argumentų ar konkrečių teisės aktų, kuriuos būtų pažeidusi atestacijos komisija atlikinėdama neeilinę atestaciją pareiškėjos atžvilgiu. Dėl atestavimo lapo teisėtumo ir pagrįstumo pažymi, kad per neeilinę atestaciją buvo vertinamas ir tarnybinės etikos normų laikymasis, gebėjimas bendrauti, gebėjimas vadovauti padaliniui ir kontroliuoti jo veiklą ir kt. Dėl tarnybinės veiklos atestavimo laikotarpio nurodo, jog atestacijos metu buvo vertinama daug aspektų, kurių ribos platesnės laiko atžvilgiu nei nurodo pareiškėja. Dėl pareiškėjos tiesioginio vadovo prieštaringumo nurodo, jog vadovaujantis Statutu, Taisyklėmis ir siekiant išvengti subjektyvumo ir išankstinės nuomonės, Tarnyboje buvo sudarytos kvalifikacijos vertinimo ir atestacijos komisija, todėl teigti, kad tiesioginio vadovo sprendimai buvo subjektyvūs, prieštaringi, nėra pagrindo, nes galutinius vertinimus ir sprendimus priima komisijos, kurių sprendimus tvirtina įstaigos vadovas. Pažymi, kad pareiškėja tikslingai nepateikia informacijos, jog pati vertino buvusią kolegę L. K. už 2011 metus, ir pateikia pareiškėjos vertinimus apie L. K..

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėja apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. ABTĮ 137 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, minėtas pareiškėjos prašymas atmestinas ir byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos probacijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. P-116 „Dėl atestacijos komisijos išvados patvirtinimo“, Tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. P-128 „Dėl perkėlimo į žemesnes pareigas“ teisėtumo ir pagrįstumo bei kitų pareiškėjos reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundo netenkino ir konstatavo, kad atestacijos komisija, remdamasi Taisyklėmis, tinkamai įvertino pareiškėjos 2012 m. tarnybinę veiklą ir padarė teisingą išvadą dėl pareiškėjos netinkamumo eiti Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus vyresniojo inspektoriaus (A lygis, 8 kategorija) pareigas, o A. K. tiesioginė vadovė pagrįstai patvirtino padarytas išvadas ir, atsižvelgusi į pareiškėjos sutikimą, priėmė įsakymą dėl A. K. perkėlimo į žemesnes pareigas.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Vilniaus apygardos probacijos tarnybos pareigūnų kvalifikacijos vertinimo komisija, atlikusi A. K. 2012 m. tarnybinės veiklos vertinimą, pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai ir pateikė 2013 m. vasario 6 d. išvadą Nr. 12-25, kurioje nurodytas komisijos siūlomas sprendimas – atlikti neeilinę atestaciją (I t., b. l. 30). Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. P-20 buvo patvirtinta nurodyta kvalifikacijos vertinimo komisijos išvada ir siūlymas A.

K. atlikti neeilinę atestaciją (I t., b. l. 31). Tarnybos direktorius 2013 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. TO-20 sudarė Tarnybos atestacijos komisiją (I t., b. l. 32–33). Tarnybos Savivaldybių probacijos skyrius 2013 m. kovo 20 d. raštu Nr. V5/R-639 pateikė pareiškėjai susipažinti tiesioginio vadovo parengtą atestavimo lapą, kuriame nurodyta, kad A. K. netinkama einamoms pareigoms (I t., b. l. 34, 35–37). Pareiškėja 2013 m. liepos 1 d. pateikė paaiškinimus dėl Atestavimo lapo, kuriuose prašė pripažinti ją tinkama einamoms pareigoms ir rekomenduoti į pareigas paskyrusiam įstaigos vadovui palikti pareiškėją eiti tas pačias pareigas (t.

I, b. l. 39–44). 2013 m. liepos 2 d. vykusiame Tarnybos atestacijos komisijos posėdyje nutarta, kad pareiškėja A. K. netinkama užimamoms pareigoms ir rekomenduota ją perkelti į žemesnes pareigas (I t., b. l. 46–47). Susipažinusi su Atestavimo lapu (I t., b. l. 48–50), pareiškėja pateikė 2013 m. liepos 8 d. skundą dėl atestacijos komisijos sprendimo, kuriame prašė nepatvirtinti atestacijos komisijos siūlymo perkelti ją į žemesnes pareigas, pripažinti pareiškėją tinkama einamoms pareigoms ir palikti jas eiti (I t., b. l. 51–54).

Atsakovas 2013 m. liepos 12 d. sprendime Nr. VR2-298 nustatė, kad 2013 m. liepos 2 d. atestacijos komisijos išvada, jog pareiškėja yra netinkama užimamoms pareigoms, ir rekomendacija ją perkelti į žemesnes pareigas, yra pagrįstos ir teisėtos (I t., b. l. 55–57). Tarnybos direktorius ginčijamu 2013 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. P-116 nutarė patvirtinti 2013 m. liepos 2 d. atestacijos komisijos išvadą, kad A. K. netinkama užimamoms pareigoms, ir pritarė atestacijos komisijos rekomendacijai perkelti A. K. į žemesnes pareigas (I t., b. l. 58). 2013 m. liepos 24 d. raštu „Dėl perkėlimo į žemesnes pareigas“ pareiškėjai pasiūlyta užimti laisvas Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus inspektoriaus (B lygis, 6 kategorija) pareigas (I t., b. l. 59).

A. K. 2013 m. liepos 29 d. raštu sutiko būti perkelta į žemesnes pareigas (I t., b. l. 60). Ginčijamu Tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. P-128 A. K. nuo 2013 m. liepos 31 d. buvo perkelta iš Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigų (A lygis, 8 kategorija) į Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus inspektoriaus pareigas (B lygis, 6 kategorija) (I t., b. l. 61).

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų veiklos teisinius pagrindus, uždavinius, finansavimą, kontrolę, pareigūnų teisinę padėtį, specialias priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos atlikimo, atsakomybės ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sąlygas. Pagal Statuto 38 straipsnio 4 dalies 4 punktą, pareigūnas į žemesnes pareigas gali būti perkeltas pagal atestacijos komisijos rekomendaciją.

Pirmosios instancijos teismas išdėstė ir išsamiai aptarė Statuto bei Taisyklių nuostatas, kurios reglamentuoja pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo ir pareigūnų atestacijos procedūrą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šių nuostatų nekartoja.

Pažymėtina, jog Taisyklių 118 punkte numatyta, jog atestavimą sudaro Atestacijos lape, pareigūno paaiškinime dėl atestacijos teksto pateiktų duomenų nagrinėjimas ir pokalbis tarp pareigūno ir atestacijos komisijos narių, skirtas įvertinti gebėjimus, būtinus pareigūno pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti. Jei atestacijos komisijos posėdyje dalyvauja atestuojamo pareigūno tiesioginis vadovas, jis atestacijos komisijai pasiūlius pateikia išsamius paaiškinimus dėl Atestavimo lape pateiktos išvados.

Iš atestacijos komisijos garso įrašo nustatyta, kad šio posėdžio metu buvo vertinami Atestacijos lape užfiksuoti duomenys apie pareiškėjos tarnybinę veiklą ir atestacijos komisija įvertino tuos duomenis, kuriuos teisės aktai įpareigoja ją vertinti, t. y. įvertino gebėjimus, būtinus pareigūnės pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti. Pareiškėjai užduodamų klausimų pobūdis buvo susijęs su pareigūnės tarnybine veikla, klausimai buvo suformuluoti aiškiai ir suprantamai.

Atestavimo lape kaip pareiškėjos darbo trūkumai nurodyti tai, kad pareiškėja nesugeba tinkamai planuoti ir organizuoti Savivaldybių probacijos skyriaus Trakų rajono savivaldybės veiklos teritorijoje tarnybinės veiklos ir neturi gebėjimų vadovauti pavaldiems darbuotojams, kontroliuoti jų veiklą, nėra imli naujovėms. Pažymėta, kad ji neatliko rizikos vertinimų ir nesudarė priežiūros planų bei nesugeba įgyvendinti probacijos vykdymo naujovių, daro klaidas skaičiavimuose ir dirbdama su informacinėmis technologijomis. Taip pat nurodyta, kad pareiškėja nebendradarbiauja su jai pavaldžia L. K., nepagarbiai bendrauja su žemesnio rango darbuotojais.

Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai iš esmės yra susiję su procedūriniais atestacijos aspektais, kuriuos ji buvo nurodžiusi ir skunde pirmosios instancijos teismui, tokiais kaip, pvz., Atestavimo lapas ir 2013 m. liepos 2 d. Tarnybos atestacijos komisijos posėdžio protokolas Nr. VD-409 yra nemotyvuoti ir nepagrįsti, Atestavimo lape nenurodyta, kokių konkrečių pareigybės aprašyme numatytų funkcijų negali vykdyti pareiškėja dėl kvalifikacijos stokos ir kt.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Taisyklių 108 punktą, atestacijos komisijos posėdžio eigai fiksuoti daromas garso skaitmeninis įrašas, o atestacinės komisijos sprendimai įforminami protokolu (protokoluoja atestacijos komisijos sekretorius), kurį pasirašo atestacijos komisijos primininkas, o jo nesant – komisijos pirmininko pavaduotojas. Skaitmeninis garso įrašas perkeliamas į kompiuterinę laikmeną, pridedamas prie atestacijos komisijos posėdžio protokolo ir saugomas teisės aktų nustatyta tvarka. Taisyklių 109 punktas nustato, jog atestacijos komisijos sprendimai posėdyje priimami dalyvaujančių komisijos narių dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas yra komisijos primininko balsas. Atestacijos komisijos posėdžio protokole pažymima, kaip balsavo kiekvienas iš atestacijos komisijos narių. Įvertinus šias nuostatas ir Tarnybos atestacijos komisijos 2012 m. liepos 2 d. posėdžio protokolą Nr. VD-469 bei posėdžio garso įrašą darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė procedūrinių jo trūkumų, kadangi Tarnybos atestacijos komisijos 2012 m. liepos 2 d. posėdžio protokolas Nr. VD-469 atitinka visus Taisyklių 108 ir 109 punktuose numatytus reikalavimus, reikalavimo detaliai fiksuoti posėdžio eigą nėra numatyta, tam yra daromas garso įrašas.

Atestavimo lapo forma yra patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1R-116, kuriuo vadovaujantis jis ir buvo užpildytas. Kaip matyti iš minėto įsakymo ir jo 7 priede pateiktos Atestavimo lapo formos, joje yra nurodytos tokios užpildytinos sritys, kaip įstatymų ir kitų teisės aktų išmanymas, gebėjimas teorines žinias taikyti tarnyboje, gebėjimas organizuotai ir dalykiškai vykdyti pavedimus, greitai orientuotis ir veikti sudėtingomis aplinkybėmis, iniciatyvumas, gebėjimas teigiamai reaguoti į dalykišką kritiką, šalinti trūkumus, organizuoti pavedimų vykdymo kontrolę ir kt., tačiau reikalavimas nurodyti ir išvardinti konkrečias Pareigybės aprašymo nuostatas nėra numatytas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, išanalizavęs kvalifikacijos vertinimo ir atestacijos procedūras, procedūrinių trūkumų nenustatė.

Nagrinėjamu atveju Atestavimo lape koncentruotai nurodyti Pažymoje išdėstyti trūkumai, kurie atestavimo eigoje vertinami kartu su Pareigybės aprašyme numatytomis pareigomis. Iš Atestavimo lapo matyti, jog neeilinės atestacijos metu buvo vertinamas pareiškėjos gebėjimas atlikti Pareigybės aprašymo 7.1 punkte, pagal kurį pareiškėja planuoja, organizuoja ir kontroliuoja nustatytoje veiklos teritorijoje pavaldžių darbuotojų tarnybinę veiklą, jų darbo laiką, pildydamas savo ir pavaldžių darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius, numatytą funkciją. Tai akcentavo ir atestacijos komisija. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiesioginis Pareigybės aprašymo punktų nenurodymas Atestavimo lape neturėjo sukliudyti pareiškėjai, susipažinusiai su savo pareigybės aprašymu, suprasti, kokias Pareigybės aprašymo funkcijas pareiškėja vertinama kaip vykdžiusi netinkamai.

Kaip pažymėjo atsakovas, vertinant A. K. veiklą 2012 m. faktinės aplinkybės buvo grindžiamos nustatytais veiklos trūkumais atliekant veiklos vertinimą – Pažyma, kurioje detaliai ištirta pareiškėjos veikla bei nustatyti pažeidimai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. IR-175 „Dėl probacijos ir kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.1 punktu, visiems probacijos tarnybų pareigūnams buvo suformuluoti konkretūs veiklos prioritetai ir tikslai, t. y. rizikos vertinimas ir planų sudarymas probuojamiesiems iki 2013 m. lapkričio 1 d. Pažymoje užfiksuota, kad nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2012 m. spalio 31 d. A. K. faktiškai dirbo 40 darbo dienų iš 86 darbo dienų (iš jų viena – 5 darbo dienas), o jos kolegė L. K. dirbo 81 darbo dieną (iš jų viena – 37 darbo dienas). Pareiškėja iš jos kompetencijai priskirtų 20 probuojamųjų bylų (kuriose turėjo būti atlikti nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai ir sudaryti probuojamųjų priežiūros planai), pati asmeniškai sudarė 5 planus (vienas iš jų prieš tai jau buvo sudarytas L. K.) ir įvertino nusikalstamo elgesio riziką 1 probuojamajam, kurio rizika prieš tai jau buvo įvertinta pataisos namuose, o pareiškėjos kolegė L. K., nepaisant sudėtingesnių darbo sąlygų, sąlyginai nedidelės darbo trukmės probacijoje, kuruojančio pareigūno nebuvimo, iš jos kompetencijai priskirtų 57 probuojamųjų bylų, kuriose turėjo būti atlikti nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai ir sudaryti probuojamųjų priežiūros planai, asmeniškai sudarė 42 planus ir įvertino nusikalstamo elgesio riziką 8 asmenims. L. K. sudarė 3 probuojamųjų priežiūros planus asmens bylose, kurių vykdymas priskirtas A. K..

Pažymoje atsispindi pareiškėjos prioritetinės užduoties, nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. IR-175 „Dėl probacijos ir kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.1 punkte – atlikti nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus ir sudaryti probuojamųjų priežiūros planus – nevykdymo mastas. Pažymoje nėra nurodyta, jog pareiškėja apskritai nevykdė šios funkcijos, kaip matyti, visgi ji sudarė 5 planus ir įvertino riziką vienam probuojamajam iš 20 probuojamųjų bylų, tačiau Pažymoje yra užfiksuotas būtent pareiškėjos pareigų nevykdymo mastas, kuris lėmė ir atitinkamas išvadas dėl jos Pareigybės aprašymo 7.1 punkto netinkamo vykdymo. Pažymoje užfiksuota informacija sudaro pagrindą konstatuoti, jog veiklos vertinimo laikotarpiu A. K. nesivadovavo Probacijos įstatymo 17 straipsniu, Tvarkos aprašu ir teisingumo ministro 2012 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 1R-175 „Dėl probacijos ir kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.1 punktu, netinkamai vykdė Probacijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalį bei Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-210 „Dėl asmens duomenų suvedimo“ 1.3 punktą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, jog pareiškėja jos kompetencijai priskirtose probuojamose bylose, kuriose turėjo būti atlikti nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai ir sudaryti probuojamųjų priežiūros planai, tik iš dalies atliko šias funkcijas, patvirtina pareiškėjos, kaip Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus vyresniosios inspektorės, negebėjimą išskirti prioritetines veiklos sritis ir tinkamai nukreipti tiek savo, tiek kartu dirbusios koleges pastangas į suformuluotos užduoties vykdymą. Šios aplinkybės vertinant kompleksiškai su kitomis Atestacijos lape išdėstytomis ir atestacijos komisijos įvertintomis aplinkybėmis sudaro pagrindą teigti, jog atestacijos komisija išsamiai įvertinusi Atestacijos lape užfiksuotas aplinkybes pagrįstai nustatė, jog pareiškėja yra netinkama užimamoms pareigoms, t. y. negeba vykdyti Pareigybės aprašymo 7.1 punkto ir tinkamai planuoti, organizuoti Savivaldybių probacijos skyriaus Trakų rajono savivaldybės veiklos teritorijoje tarnybinės veiklos, neturi gebėjimų vadovauti pavaldiems darbuotojams, kontroliuoti jų veiklą, nėra imli naujovėms.

Pareiškėjos teigimu, tinkamai vykdyti Pareigybės aprašymo funkcijas jai trukdė didelis darbo krūvis. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino šiuos pareiškėjos argumentus, nustatė, jog pareigūnų, dirbančių su asmenimis, esančiais Vilniaus apygardos probacijos tarnybos skyrių priežiūroje, darbo krūvio ataskaitose už 2012 metus apskaičiuota, kad darbo krūvis Trakų savivaldybės teritorijoje veikiančiame skyriuje buvo didesnis nei kituose skyriuose, ir pareiškėjai tekęs darbo krūvis buvo ženkliai didesnis nei galimas, taip pat įvertino pareiškėjos atostogų ir nedarbingumo laikotarpį nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2012 m. spalio 30 d., ir padarė išvadą, jog nors pareiškėja ir turėjo objektyvių kliūčių, dėl kurių ji negalėjo tinkamai vykdyti Pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, tačiau netinkamas pareigų vykdymas buvo tokio masto, jog negali būti pateisinamas dideliu darbo krūviu ar nedarbingumu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, pritaria tokiai teismo išvadai ir pažymi, kad padarydamas tokią išvadą pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino Pažymos, Atestavimo lapo duomenis, Tarnybos savivaldybių probacijos skyriaus 2012 m. gruodžio 31 d. pažymoje Nr. V6/R-197 esančią informaciją, kurioje apibendrinti duomenys apie rizikos vertinimą ir priežiūros planų sudarymą, šią informaciją išsamiai įvertino ir atestacijos komisija, todėl pareiškėjos argumentai, jog teismas nepagrindė ir objektyviai neįvertino byloje pateiktų įrodymų, atmestinas kaip nepagrįstas.

Nors Pažymoje 4 mėnesių laikotarpis (nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2012 m. spalio 30 d.) yra labiau akcentuojamas, negalima vienareikšmiškai teigti, jog Atestavimo lape buvo vertinamas vien tik šis laikotarpis. Tai, jog neeilinės atestacijos metu buvo vertinama ne vien tik keturių mėnesių laikotarpio veikla, patvirtina kitos Atestacijos lape nurodytos ir atestacijos komisijos aptartos aplinkybės dėl pareiškėjos nebendradarbiavimo, neigiamos įtakos pavaldaus pareigūno elgesiui, jos organizacinės veiklos.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, jog pareiškėjos elgesys pagrįstai Atestavimo lape įvertintas kaip žeminantis ir nepagarbus, pareiškėjos būdo savybės paminėtos atskirų asmenų pakartotinai. Aplinkybė, jog dėl pareiškėjos nepagarbaus elgesio nebuvo atliktas tarnybinis patikrinimas, nepaneigia Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus inspektorės L. K. 2013 m. vasario 14 d. tarnybiniame pranešime (I t., 85) ir Tarnybos vertinimo komisijos 2013 m. kovo 7 d. tarnybiniame pranešime, pasirašytame komisijos pirmininkės bei keturių komisijos narių, (I t., b. l. 84) apibūdinto neigiamo pareiškėjos elgesio tarnybos metu. Taip pat teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus bendro pobūdžio pareiškėjos argumentus dėl jos tiesioginės vadovės ar kitų asmenų suinteresuotumo.

Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo vertinti, kad Tarnyba pakankamai nesirūpino pareiškėjos kvalifikacijos kėlimu. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja turi teisės magistro laipsnį, Atestacijos lape nurodyta, jog pareiškėja dalyvavo trijuose kvalifikacijos kėlimo renginiuose. Be to, atsakovas nurodė, kad 2012 m. balandžio 30 d. Tarnybos direktorė M. G. su pareiškėja ir L. K. aptarė pasirengimo Probacijos įstatymo įgyvendinimui esminius veiklos pokyčius nuteistųjų elgesio priežiūros aspektu, 2012 m. birželio 13 d. Vilniaus apygardos probacijos tarnybos pasitarime, kuriame dalyvavo ir pareiškėja, vyko pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal metodiką „OASys“ mokymai, 2012 m. birželio 27 d. vyko Vilniaus apygardos probacijos tarnybos darbuotojų pasitarimas, kurio metu darbuotojams buvo pristatyti teisės aktai, reglamentuojantys probacijų tarnybų veiklą nuo 2012 m. liepos 1 d., jame dalyvavo ir pareiškėja, ir L. K.. Šios aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog Tarnyba stengėsi parengti pareigūnus naujojo įstatymo įsigaliojimui, vyko mokymai, pasitarimai, taip pat atsakovas akcentavo individualių konsultacijų galimybę.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad buvo atliktas pareiškėjos 2012 m. tarnybinės veiklos vertinimas ir surašyta Išvada, kurioje nurodyta, kad A. K. tarnybinė veikla už 2012 m. I pusmetį įvertinama gerai, tačiau atsižvelgiant į tai, jog vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2012 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. TO-125 sudaryta laikinoji komisija atlieka tarnybinį patikrinimą A. K. atžvilgiu dėl galimo tarnybinio nusižengimo, kuris bus baigtas 2012 m. gruodžio mėnesį, pareiškėjos tarnybinės 2012 m. veiklos įvertinimas bus atliktas atlikus tarnybinį tyrimą ir priėmus išvadą (I t., b. l. 19–22). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog šioje išvadoje taip pat nurodomos tokios pareiškėjos darbinės veiklos aplinkybės kaip neimlumas naujovėms, tai, jog ji ne visada sugeba įvertinti prioritetinius darbus ir užtikrinti tinkamą tarnybinės veiklos įgyvendinimą ir pan.

Tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. P-2 „Dėl A. K. nubaudimo“ pareiškėjai paskirta drausminė nuobauda – pastaba už aplaidų Pareigybės aprašymo 7.1 bei 7.2 punktuose nustatytų funkcijų vykdymą (I t., b. l. 23). 2013 m. sausio 18 d. buvo surašytas A. K. tarnybinės veiklos už 2012 m. galutinis įvertinimas Nr. V6/R-20, kuriame, remdamasis Tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. P-2 „Dėl A. K. nubaudimo“ bei 2013 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. TO-11, kuriuo sudaryta komisija A. K. tarnybiniam patikrinimui atlikti, pareiškėjos tiesioginis vadovas A. K. tarnybinę veiklą įvertino patenkinamai ir siūlė jai tobulinti kvalifikaciją (I t., b. l. 24). Tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. P-16 buvo pripažintas netekusiu galios Tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 10 d. įsakymas Nr. P-2 „Dėl A. K. nubaudimo“ ir nutrauktas pareiškėjai 2013 m. sausio 16 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl veiksmų, kuriais ji galimai pažemino pareigūno vardą, kadangi 2012 m. gruodžio 9 d. buvo pasibaigęs Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus vyresniajai inspektorei A. K. skirtos nuobaudos skyrimo terminas (I t., b. l. 25). Taigi, kaip teisingai nurodo pareiškėja, jai tarnybinė nuobauda dėl tuščių pasirašytų blankų nebuvo paskirta, tačiau Atestavimo lape užfiksuota aplinkybė, jog 2012 metų tarnybinės veiklos patikrinimo metu nustatyta, kad dvejose A. K. prižiūrimų asmenų bylose įdėti nuteistųjų pasirašyti tušti (nesudaryti) prabuojamųjų priežiūros planų blankai. Tarnybinis patikrinimas dėl galimo šio pažeidimo buvo nutrauktas ne reabilituojančiais pagrindais, o dėl pasibaigusio nuobaudos skyrimo termino, todėl aplinkybė dėl tuščių pasirašytų blankų atsietai nuo drausminės atsakomybės gali būti vertinama kaip pareiškėjos darbo trūkumas.

Pareiškėja teigia, jog jos padarytos klaidos nebuvo esminės ir buvo ištaisytos. Nors atsakovas nurodo, jog pareiškėjos klaidų ištaisymas atsakovui sudarė 3 340,01 Lt išlaidų, nes turėjo komandiruoti žemesnes pareigas užimančius pareigūnus pareiškėjos neatliktiems darbams padaryti, negalima daryti išvados, jog visos šios išlaidos buvo patirtos būtent dėl pareiškėjos neatliktų darbų. Atitinkami pareigūnai buvo komandiruoti pareiškėjos nedarbingumo metu (2012 m. spalio mėn.), kuomet ji objektyviai negalėjo atlikti jokių funkcijų. Tačiau Tarnybos buhalterijos 2013 m. vasario 1 d. pažyma Nr. VD-44 (I t., b. l. 86) patvirtina, jog Vilniaus apygardos probacijos tarnybos pareigūnai, buvo komandiruoti į Trakus suteikti metodinę ir praktinę pagalbą 2012 m. rugsėjo, lapkričio ir gruodžio mėnesiais, kas sudaro pagrindą daryti išvadą, jog dėl pareiškėjos neatliktų darbų jos darbdavys galėjo patirti atitinkamų išlaidų, todėl pareiškėjos argumentai, jog jos padarytos klaidos jokios įtakos institucijai nepadarė, atmestini kaip nepagrįsti.

Laisvo įrodymų vertinimo principas įtvirtintas ABTĮ 57 straipsnyje. Šis straipsnis išvardija faktinių duomenų nustatymo priemones ir įpareigoja teismą gauti įrodymus, juos ištirti įstatymo nustatyta tvarka, įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijumi. Nors administraciniame procese įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, tačiau teismas privalo įvertinti ir įrodymų leistinumą, ryšį su byla, jų pakankamumą. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, kai teismo išvados atitinka turinčias reikšmės bylai aplinkybes, konstatuotas įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka. Nors proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 53 str. 2 d., 57 str. 4 d.), vertinti įrodymus – teismo prerogatyva. Tam, kad įsitikinti egzistuojant vieną ar kitą faktą, teismas privalo patikrinti įrodymų liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą ir tarpusavio ryšį, laikantis lygiateisiškumo principo, bet neprivalo, vertindamas vieną ar kitą įrodymą, besąlygiškai vadovautis vienos iš šalių akcentuotu įrodymo pranašumu ir būtinybe teismui vertinti šį įrodymą būtent tokiu aspektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-557/2003, Administracinių teismų praktika Nr. 4). ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas, o nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 22, p. 213-241).

Pagal Taisyklių 199.3 punktą, pasibaigus pokalbiui ir atestuojamam pareigūnui bei jo tiesioginiam vadovui nedalyvaujant, atestacijos komisija balsuoja dėl išvados ir rekomendacijos, kad atestuojamas pareigūnas netinkamas einamoms pareigoms ir rekomenduojama jį į pareigas paskyrusiam įstaigos vadovui pareigūną perkelti į žemesnes pareigas. Gavęs Atestavimo lapą, įstaigos vadovas priima individualiu administraciniu aktu įformintą sprendimą perkelti pareigūną į žemesnes pareigas, kai atestacijos komisijos išvadoje nurodoma, kad atestuotas pareigūnas netinkamas einamoms pareigoms ir rekomenduojama jį perkelti į žemesnes pareigas (Taisyklių 123.1 p.).

Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijami Vilniaus apygardos probacijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 12 d. įsakymas Nr. P-116 „Dėl atestacijos komisijos išvados patvirtinimo“ ir Tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymas Nr. P-128 „Dėl perkėlimo į žemesnes pareigas“ buvo priimti atlikus procedūras bei ištyrus duomenis, kuriuos teisės aktai įpareigoja vadovą atlikti bei ištirti prieš priimant sprendimą dėl pareigūno karjeros atlikus neeilinę atestaciją. Byloje esantys duomenys, tiek objektyvūs, tiek subjektyvūs, akivaizdžiai vieni kitiems neprieštarauja bei nepaneigia vieni kitų. Pastebėtina, jog Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus vyresniojo inspektoriaus (A lygis 8 kategorija) pareigybė nuo Savivaldybių probacijos skyriaus inspektoriaus (B lygis 6 kategorija) pareigybės, kurią buvo pasiūlyta užimti pareiškėjai, skiriasi esmine funkcija, t. y. funkcija planuoti, organizuoti ir kontroliuoti nustatytoje veiklos teritorijoje pavaldžių darbuotojų tarnybinę veiklą, pildyti savo ir pavaldžių darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuri yra nustatyta Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus apygardos probacijos tarnybos direktoriaus 2012 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. TO-66, 7.1 punkte (II t., b. l. 183-185, 186-187). Konstatavus, jog ginčijami įsakymai yra teisėti, nėra pagrindo tenkinti kitus pareiškėjos reikalavimus – grąžinti A. K. į eitas Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigas Trakų rajono savivaldybėje (A lygis, 8 kategorija) ir priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovo einant Tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigas (A lygis, 8 kategorija) gautą vidutinį darbo užmokestį (iš jo išskaičiuojant A. K. gautą Savivaldybių probacijos skyriaus inspektoriaus pareigose darbo užmokestį).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog įstatyminis reikalavimas atsakyti į visus pareikštus pagrindinius reikalavimus visgi nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvių rašytinį ar teismo posėdyje žodžiu pateiktą argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-115/2012). Šiuo aspektu pažymėtina, jog dėl kitų pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodomų argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisakys, kadangi jie nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą laikyti nepagrįstu. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas rėmėsi ir pasisakė tiek dėl pareiškėjos, tiek dėl atsakovo argumentų, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, taip pat sprendime buvo pateiktas atsakovo veiksmų vertinimas ir kitų byloje surinktų įrodymų analizė, apibendrinti įrodymai, padarytos atitinkamos išvados dėl byloje nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių bei pagrįstai konstatuota, jog pareiškėja nebuvo tinkama Savivaldybių probacijos skyriaus vyresniosios inspektorės (A lygis 8 kategorija) pareigoms.

Įvertinus nurodytas faktines ir teisines bylos aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti pagrįstais pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Peržiūrėjusi bylą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Artūras Drigotas Arūnas Sutkevičius