A-502-1914-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A502-1914/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03098-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 6.2.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. J. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja N. J. su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 5-27-8415 (b. l. 8–9); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2013 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. (10.10)I-4706; 3) priteiti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, jog VSDFV Vilniaus skyrius 2012 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 5-27-8415 uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Grožio erdvės“ bankroto administratoriaus 2012 m. balandžio 25 d. prašymo pagrindu patikslino Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau – ir Registras) UAB „Grožio erdvės“ apdraustosios N. J. duomenis. Pažymėjo, kad kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų (toliau – ir Registro nuostatai) 15.9 punkte, Registro duomenys gali būti ištaisyti tik neteisingi ir netikslūs. Atsakovas neturėjo teisės priimti sprendimo ir patikslinti pareiškėjos draudžiamąsias pajamas, nes bankroto administratorius neįrodė, kad Registro duomenys yra neteisingi. Pabrėžė, kad nors atsakovo sprendime kaip pagrindas duomenų patikslinimui ir nurodytas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2798-585/2011, tačiau pareiškėjos teigimu, šis sprendimas neįrodo, kad duomenys iki duomenų tikslinimo buvo neteisingi.

Teigė, jog Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 14 d. sprendimu patenkino UAB „Grožio erdvės“ administratoriaus ieškinį iš dalies ir pripažino UAB „Grožio erdvės“ ir pareiškėjos 2007 m. spalio 1 d. atliktą 2007 m. vasario 15 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 6 pakeitimą, kuriuo pareiškėjai darbo užmokestis padidintas iki 6 000 Lt per mėnesį, negaliojančiu nuo šio darbo sutarties pakeitimo sudarymo. Tačiau teismas atsisakė taikyti restituciją, t. y. paliko pareiškėjai ir neįpareigojo pareiškėjos grąžinti pripažinto negaliojančiu darbo sutarties pakeitimo pagrindu darbdavio faktiškai išmokėtą padidintą darbo užmokestį. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimas įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismas sprendimu restitucijos netaikė, iš šio negaliojančio sandorio pareiškėjai kylančios turtinės pasekmės nebuvo panaikintos, o tai reiškia, kad pareiškėjai faktiškai išmokėtas darbo užmokestis iš pareiškėjos nebuvo priteistas, todėl už laikotarpį nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2008 m. balandžio 1 d. pareiškėjai UAB „Grožio erdvės“ išmokėtas darbo užmokestis laikytinas draudžiamosiomis pajamomis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pagrindu. Taigi, pareiškėjos teigimu, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimas nesudaro pagrindo keisti Registre iki šio sprendimo priėmimo buvusius duomenis. Atitinkamai turėtų būti panaikinti skundžiami sprendimai.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 33–36) prašė pareiškėjos skundą atmesti. Nurodė, kad teisingų duomenų kaupimą ir registravimą reglamentuoja Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatos, Registro nuostatai, Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243, (toliau – ir Taisyklės) nuostatos. Paaiškino, kad pareiškėjos duomenys buvo patikslinti vadovaujantis UAB „Grožio erdvės“ bankroto administratoriaus 2012 m. balandžio 25 d. prašymu, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2798-585/2011 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi Nr. 2A-808/2012.

Manė, kad atsakovas veikė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų ribose, o pareiškėja skundo argumentais neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimo į pareiškėjos skundą (b. l. 29–32) argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti. Dėl teismų sprendimais netaikytos restitucijos nurodė, kad teismų sprendimais nustačius, jog UAB „Grožio erdvės“ žalą privalo atlyginti E. Š., UAB „Grožio erdvės“ gavo savo reikalavimo patenkinimą, o tuo tarpu restitucijos taikymas tik nepagrįstai pagerintų ieškovo padėtį. Todėl restitucijos netaikymas ir nuostolių priteisimas iš E. Š., o ne pareiškėjos nepanaikina pareigos vykdyti sprendimą. Minėtais pagrindais prašė pareiškėjos skundą atmesti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 25 d. sprendimu (b. l. 110-113) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog sprendžiant ginčą svarbu nustatyti, ar atsakovas pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus turėjo teisinį pagrindą patikslinti pareiškėjos duomenis Registre.

Pagal bylos medžiagą nustatė, kad bankrutavusios UAB „Grožio erdvės“ bankroto administratorius su 2012 m. balandžio 25 d. prašymu (b. l. 70) kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių prašydamas priimti patikslintus SAM ir 2-sd pranešimus dėl N. J. draudžiamųjų pajamų už laikotarpius: 2007 m. spalio mėn.–2008 m. balandžio mėn. ir 2008 m. rugpjūčio mėn. Duomenų pasikeitimo pagrindas – įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimas (b. l. 78–81), kuriuo UAB „Grožio erdvės“ ir N. J. 2007 m. spalio 1 d. atliktas 2007 m. vasario 15 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 6, pakeitimas, kuriuo N. J. darbo užmokestis padidintas iki 6 000 Lt per mėnesį, pripažintas negaliojančiu nuo darbo sutarties pakeitimo sudarymo. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimas įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi (b. l. 71–77).

VSDFV Vilniaus skyrius įvertinęs pateiktus duomenis, skundžiamu 2012 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 5-27-8415 nusprendė tikslinti Registre UAB „Grožio erdvės“ apdraustosios N. J. duomenis pagal bankroto administratoriaus pateiktus duomenis, atitinkamai: 1) draudžiamąsias pajamas iš 18 000 Lt į 4 500 Lt, VSD įmokas iš 6 116,40 Lt į 1 529,10 Lt už 2007 m. 4 ketvirtį; 2) draudžiamąsias pajamas iš 18 000 Lt į 4 500 Lt, VSD įmokas iš 6 116,40 Lt į 1 529,10 Lt už 2008 m. 1 ketvirtį; 3) draudžiamąsias pajamas iš 272,73 Lt į 68,18 Lt, VSD įmokas iš 92,67 Lt į 23,17 Lt už 2008 m. 2 ketvirtį; 4) valstybinio socialinio draudimo pabaigos nuo 2008 m. rugpjūčio 4 d. draudžiamąsias pajamas iš 2 4195,54 Lt į 4 870,58 Lt, VSD įmokas iš 8 221,64 Lt į 1 655,02 Lt (b. l. 37–38).

VSDFV skundžiamu 2013 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. (10.10)I-4706 patvirtino VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 5-27-8415.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymas) 10 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo išmokoms teisingai priskaičiuoti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra kaupiami duomenys apie apdraustuosius asmenis, jų draudėjus ir socialinio draudimo išmokų gavėjus. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, draudėjai privalo pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti. Pagal šio straipsnio 3 dalį, visos socialinio draudimo išmokos skaičiuojamos pagal duomenis, turimus Registre.

Registro nuostatų 15.4 punkte nustatyta, kad teritorinės registro tvarkymo įstaigos tikrina, ar registro duomenų teikėjų pateikti įregistravimo į registrą dokumentai atitinka nustatytuosius reikalavimus. Pagal šių Nuostatų 16.2 punktą, privaloma užtikrinti, kad neteisingi, netikslūs, neišsamūs registro duomenys būtų nedelsiant ištaisyti, atnaujinti arba papildyti. Pagal šių Nuostatų 36 punktą, registre esantys dokumentai ir duomenys tikslinami (ištaisomi, atnaujinami, pildomi, šalinami), duomenų pokyčiai įrašomi vadovaujančiosios registro tvarkymo įstaigos nustatyta tvarka. Patikslinti registro duomenys apie registro objektą kaupiami duomenų bazėje.

Taisyklių 74.5 punktas nustato, kad apdraustojo asmens duomenys apie Registro duomenų bazėje kaupiamus draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir įmokas gali būti tikslinami pagal įsigaliojusį išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą arba įsiteisėjusį atitinkamą teismo sprendimą. Pagal minėtų taisyklių 79 punktą, sprendimą dėl apdraustųjų duomenų tikslinimo už praėjusį ataskaitinį laikotarpį priima Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktorius (jo pavaduotojas) arba direktoriaus įgaliotas jo vadovaujamos įstaigos valstybės tarnautojas ar darbuotojas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo draudėjo prašymo tikslinti duomenis gavimo Fondo valdybos teritoriniame skyriuje.

Pažymėjo, jog VSDFV Vilniaus skyrius nusprendė patikslinti pareiškėjos duomenis pagal bankroto administratoriaus 2012 m. balandžio 25 d. prašymą atsižvelgdamas į įsiteisėjusį teismo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2798-585/2011.

Duomenų patikslinimo pagrindą vertindamas aptarto teisinio reglamentavimo apimtyje, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog atsakovui buvo teisinis ir faktinis pagrindas patikslinti duomenis apie apdraustąją (pareiškėją). Atsakovo pareiga tikslini duomenis pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus numatyta Taisyklių 74.5 punkte. Nesutiko su pareiškėjos argumentais, jog vien tai, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimu pareiškėjos atžvilgiu nebuvo taikyta restitucija, duomenys Registre negali būti keičiami. Pasisakė, jog sutarties dalies pakeitimo pripažinimas negaliojančiu, nuo sutarties pakeitimo sudarymo pradžios, savaime reiškia ir duomenų, susijusių su panaikintu sutarties pakeitimu patikslinimą, nes Registre negali likti galioti duomenys, kai pagrindas jiems atsirasti yra panaikintas. Vien aplinkybė, kad duomenys Registre negali būti tikslinami, nes pareiškėjos atveju nebuvo taikyta restitucija, šiuo konkrečiu atveju nepaneigia atsakovo pareigos elgtis priešingai, nei numatyta Taisyklių 74.5 punkte. Taip pat nesutiko ir su pareiškėjos argumentais, jog Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2798-585/2011 dar neįrodo, kad duomenys iki duomenų tikslinimo buvo neteisingi. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pripažinus aptartą darbo sutarties pakeitimą negaliojančiu nuo šios darbo sutarties pakeitimo sudarymo, duomenys, atsiradę šios sutarties pagrindu, taip pat laikytini negaliojančiais.

Darė išvadą, kad atsakovas vadovaujantis Registro nuostatų 36 ir 41 punktais pagrįstai nusprendė Registre patikslinti N. J. duomenis. Tiek VSDFV Vilniaus skyrius, tiek VSDFV veikė savo kompetencijos ribose, teisingai taikė teisės aktus, todėl priėmė teisingus sprendimus, kurių naikinti nėra teisinio pagrindo.

III. Pareiškėja N. J. padavė apeliacinį skundą (b. l. 116–120), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pasisakė tik dėl duomenų apie draudžiamąsias pajamas tikslinimo tvarkos bei VSDFV Vilniaus skyriaus kompetencijos tikslinti duomenis. Tačiau vien faktas, jog VSDFV Vilniaus skyrius sprendimą priėmė pagal savo kompetenciją, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pats ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas iš esmės nevertino pareiškėjos skundžiamo sprendimo pagrįstumo ir pripažinto negaliojančiu 2007 m. spalio 1 d. darbo sutarties pakeitimo pagrindu pareiškėjos faktiškai gautų pajamų priskirtimuno (nepriskirtinimo) draudžiamosios pajamoms pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo reikalavimus. Todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą šioje administracinėje byloje išnagrinėjo nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai, neištyręs ir neįvertinęs visų reikšmingų tinkamam bylos išnagrinėjimui aplinkybių.

Pakartoja skundo argumentą, jog teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje buvo atsisakyta taikyti restituciją (darbo sutarties šalių grąžinimą į iki negaliojančio sutarties pakeitimo buvusią padėtį). Teismas civilinėje byloje pripažino, jog padidintas darbo užmokestis pareiškėjai buvo faktiškai mokamas. Teismas sprendime pažymėjo, kad „Ieškovas ne tik nepaneigė, bet ir rėmėsi ta aplinkybe, kad darbo užmokestis atsakovei N. J. buvo realiai išmokamas“.

Nurodo, jog Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje sprendė, jog 2007 m. spalio 1 d. darbo sutarties pakeitimas negalioja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.82 straipsnio 1 dalies ir 2.83 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip prieštaraujantis įmonės tikslui ir sudarytas įmonės vadovei viršijant jai suteiktą kompetenciją, tačiau nenustatyta, kad dėl darbo užmokesčio padidinimo buvo susitarta siekiant pridengti kitą šalių sandorį (CK 1.87 str. 1 d.) ar kad toks susitarimas prieštaravo viešajai tvarka ir gerai moralei (CK 1.81 str. 1 d.).

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas kaip ir atsakovas nepagrįstai sprendė, jog Taisyklių 74.5 punktas sudaro pagrindą tikslinti pareiškėjos duomenis Registre remiantis minėtu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2798-585/2011. Šioje civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl Registre esančių pareiškėjos duomenų teisingumo ir jų tikslinimo, ar pripažinto negaliojančiu 2007 m. spalio 1 d. darbo sutarties pakeitimo pagrindu pareiškėjos gautų pajamų priskyrimo ar nepriskyrimo draudžiamosios pajamoms. Todėl VSDFV Vilniaus skyrius neturėjo pagrindo tikslinti pareiškėjos duomenų Registre vien tik remdamasis bankrutuojančios UAB „Grožio erdvės“ bankroto administratoriaus 2012 m. balandžio 25 d. prašymu ir su juo pateiktu Vilniaus apygardos teismo sprendimu. Atsakovas nevertino, ar pareiškėjos teismo pripažinto negaliojančiu 2007 m. spalio 1 d. darbo sutarties pakeitimo pagrindu faktiškai gautas darbo užmokestis laikytinas draudžiamosiomis pajamomis, ar ne.

Tai, ar VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas dėl Pareiškėjos duomenų tikslinimo Registre yra pagrįstas ir teisėtas turi būti nustatyta Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatų kontekste vertinant pajamų, kurias pareiškėja faktiškai gavo negaliojančiu pripažinto 2007 m. spalio 1 d. darbo sutarties pakeitimo pagrindu ir kurių nebuvo pareikalauta iš pareiškėjos grąžinti, priskirtinumą (nepriskirtinumą) draudžiamosioms pajamoms. Šio klausimo nei VSDFV Vilniaus skyrius, nei pirmosios instancijos teismas šioje administracinėje byloje nenagrinėjo. Mano, kad minėtos pajamos laikytinos draudžiamosiomis pajamomis pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį ir 7 straipsnį. Pareiškėją ir UAB „Grožio erdvės“, pareiškėjai gaunant ginčo pajamas pagal 2007 m. spalio 1 d. darbo sutarties pakeitimą, siejo darbo teisiniai santykiai, ginčo pajamos pareiškėjai buvo faktiškai išmokėtos, nuo jų buvo priskaičiuotos ir sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos ir kiti mokesčiai. Teigia, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir teismų formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos pagrindu draudžiamosiomis pajamomis taip pat yra laikomos ir tos pajamos, kurios yra išmokamos darbuotojui net ir nesant tinkamai įformintiems darbo santykiams tarp draudėjo ir darbdavio (nesudarius darbo sutarties), darbdavio be jokio teisinio pagrindo darbuotojui faktiškai išmokamos sumos, taip pat darbuotojo iš darbdavio gaunamos pajamos natūra.

Teigia, kad ginčijamas atsakovo sprendimas bei pirmosios instancijos teismo sprendimas ne tik pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, bet ir sudaro pagrindą formuotis ydingai teisės aiškinimo ir taikymo praktikai, sudarančiai galimybes nesąžiningai išvengti valstybinio socialinio draudimo įmokų ir kitų mokesčių mokėjimo.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 127–129) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas sistemiškai, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo ginčo santykius reglamentuojančias teisės aktų nuostatas bei ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teigia, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje konstatavo, jog nuginčijus darbo sutarties pakeitimo, kuriuo pareiškėjai buvo padidintas darbo užmokestis, galiojimą ir įrodžius darbuotojo nesąžiningumą, darbuotojo gautos lėšos negali būti laikomos darbo užmokesčiu. Minėtame sprendime taip pat konstatuota, jog buvusi įmonės direktorė ir pareiškėja veikė nesąžiningai, padidintas darbo užmokestis N. J. išmokėtas neteisėtai, restitucija netaikyta todėl, jog neteisėtai išmokėtu darbo užmokesčiu įmonei padaryta žala priteista iš įmonės direktorės. Atkreipia dėmesį į vieną teisės principų, kad iš neteisės negali atsirasti teisė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime (b. l. 131–134) prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Remdamasis Taisyklių 74.5 ir 96 punktais pažymi, jog VSDFV Vilniaus skyrius neturėjo teisinio pagrindo nesiremti bankroto administratoriaus prašymu bei teismų procesiniais dokumentais ir netikslinti draudžiamųjų pajamų. Įsigalioję teismų sprendimai yra privalomi visiems asmenims, įstaigoms bei institucijoms, todėl VSDFV Vilniaus skyrius ir neturėjo pareigos papildomai tikrinti teismų sprendimų bei bankroto administratoriaus prašymo, pagrįsto minėtais teismų sprendimais, pagrįstumo.

Pakartoja, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje rezoliucinėje dalyje nurodyta pripažinti UAB „Grožio erdvės“ ir N. J. 2007 m. spalio 1 d. atliktą 2007 m. vasario 15 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 6 pakeitimą, kuriuo N. J. darbo užmokestis padidintas iki 6 000 Lt per mėnesį, negaliojančiu nuo šio darbo sutarties pakeitimo sudarymo. Restitucija netaikyta tik todėl, jog žalą atlyginti teismo sprendimu buvo įpareigota įmonės direktorė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų apie N. J. draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas tikslinimo.

Skundžiamo individualaus administracinio akto argumentacija rodo, kad sprendimas tikslinti apdraustosios N. J. draudžiamąsias pajamas iš 18 000 Lt į 4 500 Lt ir valstybinio socialinio draudimo įmokas iš 6 116,40 Lt į 1 529,10 Lt už 2007 m. ketvirtą ketvirtį ir 2008 m. pirmą ketvirtį bei tikslinti draudžiamąsias pajamas iš 272,73 Lt į 68,18 Lt ir valstybinio socialinio draudimo įmokas iš 92,67 Lt į 23,17 Lt už 2008 metų 2 ketvirtį buvo priimtas įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2798-585/2011 pagrindu, kurį 2012 m. balandžio 25 d. prašymu atsakovui pateikė bankrutavusios UAB „Grožio erdvės“ bankroto administratorius.

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 14 d. sprendimu pripažino UAB „Grožio erdvės“ ir N. J. 2007 m. spalio 1 d. atliktą 2007 m. vasario 15 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 6 pakeitimą, kuriuo N. J. darbo užmokestis padidintas iki 6 000 Lt per mėnesį, negaliojančiu nuo šio darbo sutarties pakeitimo sudarymo ir atsižvelgdamas į tai, priteisė iš atsakovės E. Š. 16 020 Lt ieškovui bankrutavusiai UAB „Grožio erdvės“. Teismas konstatavo, kad E. Š., sudarydama darbo sutarties su N. J. pakeitimą, veikė priešingai ieškovo tikslams ir jo interesams, todėl pažeidė pareigą veikti ieškovo atžvilgiu protingai ir sąžiningai (CK 2.87 str.1 d.), būti ieškovui lojaliai (CK 2.87 str. 2 d.), dėl to ieškovas be tam būtino pagrindo neteisėtai sumokėjo atsakovei N. J. padidintą darbo užmokestį ir taip patyrė žalą, kurią atsakovė E. Š., veikusi kaip vienasmenis ieškovo valdymo organas, privalo atlyginti (CK 2.87 str. 7 d.).

Kaip matyti, šioje civilinėje byloje buvo sprendžiami su darbo santykiais susijusių išmokų (N. J. darbo užmokesčio) padidinimo ir žalos, patirtos kaip darbo užmokesčio permoka, darbdaviui UAB „Grožio erdvės“ priteisimo klausimai. Pažymėtina, jog minėtame teismo procese trečiuoju asmeniu dalyvavo VSDFV Vilniaus skyrius, kuris patvirtino, kad darbo užmokestis, nustatytas 2007 m. spalio 1 d., N. J. buvo realiai išmokėtas. Be to, nei anuomet, nei dabar nevyksta šalių ginčas, kad nuo visų pareiškėjos pajamų, susijusių su darbo santykiais, įstatymų nustatyta tvarka buvo priskaičiuotos ir įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Taigi, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimas ne paneigia, o įrodo, kad pareiškėjos pajamos, 2007–2008 m. gautos iš UAB „Grožio erdvės“, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies prasme yra draudžiamosios.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vadovaujantis Registro nuostatais gali būti taisomi tik netikslūs, neteisingi ar neišsamūs Registro duomenys. Kadangi šiuo atveju bankrutavusios UAB „Grožio erdvės“ bankroto administratorius tokių sąlygų buvimo neįrodė, o atsakovas, realizuodamas jam pavestas Registro tvarkymo įstaigos funkcijas, kitomis aplinkybėmis nesirėmė, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos reikalavimai tenkinami.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad už skundą pirmosios instancijos teismui pareiškėja sumokėjo 100 Lt (b. l. 5), o už apeliacinį skundą – 50 Lt (b. l. 121) žyminio mokesčio, todėl vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi iš viso jai priteistina 150 Lt žyminio mokesčio.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 133 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos N. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjos N. J. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 5-27-8415 „Dėl apdraustosios N. J. duomenų tikslinimo pagal UAB „Grožio erdvės“ bankroto administratoriaus prašymą“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. (10.10)I-4706 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimo“.

Priteisti iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškėjos N. J. naudai 150 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Arūnas Sutkevičius