A-822-1472-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A822-1472/2014 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02664-2012-6 Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.1; 2.7 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 2 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Arūnas Sutkevičius ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui Algirdui Jaruševičiui, atsakovo atstovams Justinai Krasauskaitei ir Edmundui Sakalauskui, UAB „Sweco Lietuva“ atstovui Aidui Vaišnorui, UAB „VAATC“ atstovui advokatui Tomui Ivanauskui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Dovilei Veličkaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo asociacijos „Lazdynų bendruomenės savivaldija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos „Lazdynų bendruomenės savivaldija“ skundą atsakovui Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Sweco Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „VAATC“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus visuomenės sveikatos centras, Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė: I.

Pareiškėjas asociacija „Lazdynų bendruomenės savivaldija“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 21–23), kurį patikslino (II t., b. l. 74–76), prašydamas panaikinti Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas, Vilniaus RAAD, atsakovas) 2012 m. lapkričio 21 d. galutinę atrankos išvadą Nr. (38-4)-VR-1.7-1973 (toliau – ir Atrankos išvada) ir įpareigoti Departamentą priimti naują sprendimą, nustatantį, kad Komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių statybai ir eksploatacijai poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas. Skunde nurodė, kad ginčijama Atrankos išvada, kuria nuspręsta, jog Komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių (toliau – ir KAMBAĮ) statybai ir eksploatacijai poveikio aplinkai vertinimas (toliau – ir PAV) nėra privalomas, yra nepagrįsta, todėl naikintina. Valstybė neįgyvendino pareigos, kad visuomenei bus sudaryta reali galimybė dalyvauti priimant sprendimus dėl KAMBAĮ, taip pat kad bus atliktas šio objekto poveikio aplinkai vertinimas. Gyventojai yra įsitikinę, kad atliekų rūšiavimo įrenginys bus paverstas atliekų sąvartynu, į kurį gali būti atvežamos (importuojamos) radioaktyvios ar kitos pavojingos atliekos. Šių atliekų sandėliavimas, rūšiavimas, perdirbimas, tolimesnis panaudojimas, avarijų tikimybė darys reikšmingą poveikį aplinkai. Nežinomos sudėties medžiagų pramoninio srauto apdorojimas pagal teršimo aplinkai pavojų akivaizdžiai atitinka Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PAV įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą poveikio aplinkai vertinimo apibrėžimą. Pareiškėjo teigimu, nėra argumentuotos išvados, kad parinkta tinkamiausia vieta KAMBAĮ, taip pat duomenų, kad atliekų rūšiavimo veikla negalėtų būti vykdoma Kazokiškių sąvartyne. Atrankos išvadoje yra ignoruojami aplinkosaugos ir sveikatingumo klausimai, o prioritetas teikiamas komercinei ir infrastruktūros sričiai, neanalizuojami transporto srautai atliekoms suvežti bei perdirbtiems produktams išgabenti. Gyventojai nėra tinkamai supažindinti su KAMBAĮ veikla ir jos pasekmėmis aplinkos taršai. Nėra duomenų, kokia įranga bus naudojama atliekų rūšiavimo veikloje, kokia tokios veiklos įtaka aplinkai. Neįvertinti faktiniai duomenys apie esamą foninę taršą numatomos veiklos zonoje. Neatsižvelgta į tai, kad numatomoje ūkinės veiklos miesto zonoje jau veikia daugybė taršos šaltinių: šiluminė elektrinė, UAB „Senovė“, UAB „Biastra plius“, magistraliniai dujotiekio tinklai, miesto vakarinis aplinkkelis, Vilniaus televizijos bokštas, Jankiškių vandenvietė. Atsakovas Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą (II t., b. l. 104–105) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo skundas yra grindžiamas ne teisiniais ar faktiniais argumentais, o bendro pobūdžio spėliojimais ir prielaidomis, kurie nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą išvadą. Atliekų mechaninis biologinis apdorojimas įrengimuose vyks uždarose patalpose, sąvartyno įrengimas nėra numatytas, priešingai, nustatyta, kad visos į KAMBAĮ patekusios atliekos turės būti išrūšiuotos, apdorotos nustatyta tvarka ir perduotos tolimesniam apdorojimui, perdirbimui arba galutiniam šalinimui. Įrenginiuose vyks tik komunalinių atliekų apdorojimas. Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad Atrankos išvada priimta neįvertinus foninės taršos. Atrankos išvados 9.10 punktuose nurodyta, kad išmetamų oro teršalų koncentracija buvo vertinama atsižvelgiant ir į foninį aplinkos užterštumą. Pažymėjo, kad pareiškėjas Departamentui nepateikė prašymo persvarstyti pirminę atrankos išvadą, be to, piktnaudžiauja savo kaip suinteresuotos visuomenės teisėmis. Pareiškėjas nesidomi aktualia informacija ir skundą teismui teikia siekdamas iš esmės sudaryti kliūtis atliekų rūšiavimo veiklai. Planuojama komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo veikla skirta visuomenės interesams gerinti. Pareiškėjo argumentai, kad KAMBAĮ parinkta netinkama vieta, yra nepagrįsti. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepimu į pareiškėjo patikslintą skundą (II t., b. l. 106–116) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo argumentai, jog buvo pažeista Lietuvos Respublikos 2001 m. spalio 30 d. ratifikuotos konvencijos dėl teisės gauti informaciją visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – ir Orhuso konvencija) 6 straipsnio 8 dalyje garantuojama visuomenės teisė dalyvauti vertinant objektų poveikį aplinkai procese, yra nepagrįsti. Pagal šią konvenciją, atsakinga institucija nėra įpareigota besąlygiškai pritarti suinteresuotos visuomenės pasiūlymams ir priimti ją tenkinantį sprendimą. UAB „Sweco Lietuva“ ir atsakovas, laikydamiesi teisės aktų nuostatų, įvertino visus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus. Be to, numatomas statyti atliekų apdorojimo įrenginys buvo įvertintas dar 2010 m. svarstant dėl Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtros. Atrankos procedūra bei su ja susijusios informacijos viešinimas atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo teiginiai yra nelogiški ir prieštaraujantys vienas kitam. Be to, ne savivaldybės administracija, o atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamentas priima galutinį sprendimą dėl poveikio aplinkai vertinimo būtinumo. Ginčo įrenginių statybai ir eksploatavimui, pagal veiklos pobūdį ir mastą, nėra privalomas pilnas poveikio aplinkai vertinimas ir užtenka atrankos. Informacija atrankai buvo rengiama pagal PAV įstatymo 2 priedo 11.15 ir 14 punktus, t. y. pramonės objektų valdų plėtimas arba gamybos būdo, rūšies pakeitimas bei naujų technologijų diegimas. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame numatoma įrenginių statyba, yra pramonės ir komunalinių įmonių teritorijoje. Būtent šis sklypas buvo parinktas kaip tinkamiausias KAMBAĮ statybai ir eksploatavimui. Visa informacija apie numatomas apdoroti atliekas, jų sudėtį, kiekį ir surinkimo teritoriją pateikiama Informacijos atrankai 7.1-7.4 skyriuose, KAMBAĮ nenumatoma priimti atliekų, galinčių turėti cheminio, bakteriologinio, virusologinio, radiacinio ar kitokio teršimo požymių, nenumatomas ilgalaikis atliekų saugojimas ar šalinimas. Informacijos atrankai 7.7 – 7.9 skyriuose pateikiama informacija apie oro teršalų susidarymą, orientacinius jų kiekius, taip pat apie fizikinių ir biologinių teršalų susidarymą ir jų kiekius. Dėl KAMBAĮ veiklos biologinė tarša nenumatoma, nes komunalinių atliekų iškrovimas bei laikinas saugojimas, mechaninis ir biologinis apdorojimas vyks uždarose patalpose. Bioskaidžios komunalinės atliekos bus apdorojamos aerobiniu būdu. Numatoma naudoti įrenginius ir technologijas maksimaliai atitinkančias aplinkos apsaugos, sveikatos ir darbo saugos reikalavimus. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad nėra analizuojami transporto į/iš KAMBAĮ srautai, nes išsami transporto srautų analizė pateikiama Informacijos atrankai 7.10 lentelėje. Suinteresuota visuomenė su KAMBAĮ veikla ir jos pasekmėmis aplinkai buvo supažindinta tinkamai ir objektyviai, laikantis aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-665 patvirtintų „Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodinių nurodymų“ ir aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-370 patvirtinto „Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarko aprašo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatomis. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad suinteresuota visuomenė per nustatytą terminą Departamentui pateikė savo pastabas ir siūlymus. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus visuomenės sveikatos centras atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą (III t., b. l. 115–117) prašė bylą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad pirminei atrankos išvadai Vilniaus visuomenės sveikatos centras nepritarė, nes nebuvo pateikta pakankama informacijos, jog PAV nėra privalomas. Po to, kai Departamentui buvo pateikta centro išvada nepritarti atrankos išvadai, trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo pateikti papildomi dokumentai, kurių pagrindu Vilniaus visuomenės sveikatos centras pritarė, kad poveikio aplinkai vertinimas nėra būtinas. Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į išsamius kvapų sklaidos duomenis, į tai, kad planuojamai ūkinei veiklai bus nustatyta ir įteisinta sanitarinė apsaugos zona, planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatos vertinimo procedūros eigoje atsižvelgta į gyventojų pastabas ir pasiūlymus. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „VAATC“ atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą (III t., b. l. 121–125) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjo skundas grindžiamas prielaidomis ir bendro pobūdžio spėliojimais, nepateikti pareiškėjo argumentus tvirtinantys įrodymai. Nurodė, kad planuojamą ūkinę veiklą numatoma vykdyti Vilniaus pakraštyje, (duomenys neskelbtini), teritorijoje, kuri nepatenka į saugomas, kultūros paveldo objektų, Europos ekologinio tinklo Natūra 2000 teritorijas. Saugomi objektai, gyvenamosios teritorijos nuo šios teritorijos nutolę daugiau nei 1 km atstumu. UAB „VAATC“ nuomone, atsakovo Atrankos išvada yra teisėta, todėl negali būti panaikinta. Joje pateikiami aiškūs ir vienareikšmiai argumentai, kodėl nėra būtinas poveikio aplinkai vertinimas. KAMBAĮ bus vykdomas atliekų mechaninis biologinis apdorojimas, kuris nepatenka į PAV įstatyme nustatytus atvejus, kai poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo patikslintą skundą (III t., b. l. 132–135) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad buvo pažeisti Orhuso konvencijos reikalavimai. Pagal teismų praktiką, tuo atveju kai visos visuomenės informavimo procedūros atliktos laikantis PAV įstatymo ir Tvarkos aprašo reikalavimų, negali būti pripažinta, kad buvo pažeista Orhuso konvencija. Pažymėjo, kad pareiškėjas savo pasiūlymų ir pastabų dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvados Departamentui nepateikė, nors tokią galimybę turėjo. Suinteresuota visuomenė nedalyvavo ir atsakovui persvarstant atrankos išvadą, nors apie tai buvo informuota ir kviečiama atvykti. Negalima sutikti ir su pareiškėjo argumentais, kad nėra pagrįstų argumentų, jog KAMBAĮ statybai parinkta tinkamiausia vieta. Kaip nurodyta Informacijoje atrankai, planuojamai ūkinei veiklai vykdyti buvo svarstomos 8 alternatyvios vietos, tačiau proceso eigoje Vilniaus regiono plėtros tarybos 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 51/1S-38 šis skaičius sumažintas iki trijų. Atsižvelgiant į galimą poveikį gamtinei ir socialinei aplinkai, žmonių sveikatai, esamą infrastruktūrą, investicijų poreikį, galimybes kompleksiškai spręsti planuojamų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių lokalizacijos problemas, buvo parinkta tinkamiausia vieta planuojamai ūkinei veiklai. Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad įrenginius numatoma įrengti pavėjinėje miesto zonoje. (duomenys neskelbtini) yra pietvakarinėje miesto dalyje, o pagal klimatinę rožę rajone vyrauja vakarų – šiaurės vakarų (vasarą) ir pietų – pietryčių (žiemą) vėjai. Pietvakarių vėjai, kurie gali kelti hipotetinį pavojų sudaro tik 14 procentų sausį ir 11 procentų liepą vyraujančių vėjų. Transporto srautai atliekoms vežti buvo išanalizuoti Informacijos atrankai 7.9 skyriuje. Planuojamos ūkinės veiklos būro ir įrangos aprašymas pateikiamas Informacijos atrankai 6 tekstiniame priede ir 9 skyriuje. Departamentas tinkamai įvertino foninę aplinkos taršą. Nėra pagrindo teigti, kad Jankiškių vandenvietė galėtų būti bakteriologiškai užteršta. Planuojami mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai nėra cheminės ir mikrobiologinės taršos objektas, todėl, pagal Lietuvos higienos normos HN44:2006 reikalavimus, planuojama ūkinė veikla vertinamoje vietoje yra galima. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 45) ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime pažymėjo, kad žemės sklypas, kuriame planuojama ūkinė veikla, nepatenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijas ir apsaugos zonas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes, nurodė PAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1, 2 ir 3 punktus. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad planuojama ūkinė veikla – Komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių statyba ir eksploatacija – nepatenka į PAV įstatymo 1 priede numatytų veiklos rūšių sąrašą, nebuvo. Iš teismui pateiktos rašytinės medžiagos buvo matyti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo buvo vykdoma, nes planuojama ūkinė veikla atitinka PAV įstatymo 2 priede nustatytos veiklos rūšį, t. y. pramonės objektų valdų plėtimas (kai plečiamas didesnis kaip 0,5 ha plotas) (11.15 p.) ir į planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą ar į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą įrašytos planuojamos ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas, įskaitant esamų statinių rekonstravimą, gamybos proceso ir technologinės įrangos modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą, naujų technologijų įdiegimą ir kitus pakeitimus, galinčius daryti neigiamą poveikį aplinkai, išskyrus 1 priedo 10 punkte nurodytus atvejus (14 p.). Teismas nurodė PAV įstatymo 15 straipsnio 3 dalį, 2 straipsnio 10 dalį, 2 straipsnio 11 dalį, Orhuso konvencijos 2 straipsnio 5 dalį, 9 straipsnio 2 dalį. Pažymėjo, kad ginčo, jog pareiškėjas asociacija „Lazdynų bendruomenės savivaldija“ turi teisę ginti viešąjį interesą aplinkos apsaugos srityje, byloje nebuvo. Teismas nurodė PAV įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 1 punktą, 7 straipsnio 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 ir 14 dalis, Aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-370 patvirtinto Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 8.1, 9, 18.1, 18.2, 10, 12 ir 13 punktus. Bylos duomenys tvirtino, kad Departamentas 2012 m. rugsėjo 18 d. priėmė atrankos išvadą dėl UAB „VAATC“ Komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių statybos ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimo Nr. VR-1.7-1136. Informacija apie minėtos išvados priėmimą 2012 m. rugsėjo 20 d. buvo paskelbta dienraštyje „Vilniaus diena“ (III t., b. l. 79), 2012 m. rugsėjo 21 d. – dienraštyje „Respublika“ (III t., b. l. 78), 2012 m. rugsėjo 19 d. – Panerių seniūnijos skelbimų lentoje (III t., b. l. 80–82). Apie priimtą atrankos išvadą taip pat buvo paskelbta Departamento tinklalapyje www.vrd.am.lt. Toks atrankos išvados paskelbimas atitinka Tvarkos aprašo 9 punkte nustatytus reikalavimus. Pažymėta, kad informaciniuose pranešimuose buvo nurodyta ne tik apie priimtą atrankos išvadą, bet pateikiama informacija, kur ir kada galima susipažinti su išsamesne informacija apie planuojamą ūkinę veiklą, kokiais terminais gali būti teikiami motyvuoti siūlymai persvarstyti 2012 m. rugsėjo 18 d. atrankos išvadą. Bylos duomenys taip pat tvirtino, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2012 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. (12-37)-2-3985 išreiškė nepritarimą 2012 m. rugsėjo 18 d. atrankos išvadai (III t., b. l. 85). Prašymus persvarstyti atrankos išvadą pateikė: Konfederacija Lietuvos jungtinis demokratinis judėjimas – 2012 m. spalio 10 d. (III t., b. l. 86), Vilniaus regiono gyventojų bendruomenių aplinkos komitetas – 2012 m. spalio 10 d. (III t., b. l. 87–88), Trakų Vokės seniūnaitis O. M. – 2012 m. spalio 12 d. (III t., b. l. 89–90). Departamentas 2012 m. spalio 22 d. raštu Nr. (38-4)-VR-1.7-1521 „Dėl atrankos išvados persvarstymo“ poveikio aplinkai vertinimo subjektus ir visuomenę informavo, kad atrankos išvada bus persvarstoma 2012 m. spalio 24 d. 10.00 val. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente, pasiūlė dalyvauti atrankos išvados persvarstyme, nedalyvavimo atveju iki persvarstymo dienos išvadą pateikti raštu (I t., b. l. 57). Atrankos išvados persvarstymo aptarime, vykusiame 2012 m. spalio 24 d., nutarta poveikio aplinkai vertinimo rengėjus įpareigoti Vilniaus visuomenės sveikatos centrui pateikti papildomą medžiagą apie planuojamą ūkinę veiklą, galutinę atrankos išvadą priimti gavus Vilniaus visuomenės sveikatos centro išvadą (I t., b. l. 58–59). UAB „Sweco Lietuva“ 2012 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. V1-3307 Departamentui pateikė poveikio aplinkai vertinimo subjektų (Vilniaus visuomenės sveikatos centro) ir visuomenės (Vilniaus regiono gyventojų bendruomenių aplinkos komitetas, Trakų Vokės seniūnaičio O. M., Konfederacijos Lietuvos Jungtinis demokratinis judėjimas) pasiūlymų ir pastabų įvertinimą (III t., b. l. 92–99). Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2012 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. (12-37)-2-4909 pritarė Departamento 2012 m. rugsėjo 18 d. atrankos išvadai Nr. VR-1.7-1136 (I t., b. l. 54). Kaip matyti iš atrankos išvados vertinimo aptarimo 2012 m. spalio 24 d. protokolo Nr. VR-4.7-26 (I t., b. l. 58–59), suinteresuotos visuomenės atstovai išvados persvarstyme nedalyvavo. Byloje nebuvo duomenų, kad Departamentui būtų pateikti prašymai perkelti išvados persvarstymo datą, rašytiniai paaiškinimai ar motyvuoti prašymai. Taip pat nebuvo duomenų, kad suinteresuotos visuomenės atstovai būtų kreipęsi į Departamentą ar Informacijos atrankai rengėją dėl papildomos informacijos, susijusios su poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūra pateikimo. Kaip teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino UAB „Sweco Lietuva“ atstovas, informacija apie planuojamą ūkinę veiklą, t. y. KAMBAĮ eksploataciją ir statybą, buvo pateikta ir susitikimo su Lazdynų seniūnijos gyventojais metu. Šis susitikimas vyko iki atrankos procedūros pradžios, jame dalyvavo ir pareiškėjo atstovas. Nurodytų aplinkybių pareiškėjo atstovas neneigė. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad visuomenei buvo sudaryta galimybė dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo atrankos procese. Informacija apie planuojamą ūkinę veiklą pateikta laikantis teisės aktų reikalavimų. Suinteresuotos visuomenės prašymai dėl atrankos išvados persvarstymo buvo įvertinti Informacijos atrankai rengėjo ir pateikti motyvuoti atsakymai į visuomenės iškeltus klausimus (III t., b. l. 92–99). Savo teise susipažinti su Informacija atrankai, dalyvauti atrankos išvados persvarstyme, pareikalauti papildomos informacijos suinteresuota visuomenė nepasinaudojo. Atrankos išvadoje yra nurodyta, kokiu pagrindu atliktas 2012 m. rugsėjo 18 d. išvados persvarstymas. Atrankos išvada priimta gavus Vilniaus visuomenės sveikatos centro išvadą, kad prieštaravimų 2012 m. rugsėjo 17 d. atrankos išvadai šis poveikio aplinkai vertinimo subjektas neturi (I t., b. l. 54). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuota, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog poveikio aplinkai vertinimo procese buvo pažeista Orhuso konvencijos 6 straipsnio 8 dalis. Teismo nustatytos aplinkybės vienareikšmiškai tvirtino, kad visuomenei buvo sudarytos sąlygos dalyvauti atrankos procese, priimant galutinę išvadą įvertinti visuomenės prašymai. Teismas nurodė PAV įstatymo 7 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalis. Iš Atrankos išvados matyti, kad sprendimas, jog KAMBAĮ statybos ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimas nėra privalomas, priimtas įvertinus visas šiuo atveju reikšmingas aplinkybes, t. y. galutinėje atrankos išvadoje yra įvertintas planuojamos ūkinės veiklos pobūdis ir mastas, atsižvelgta į tai, kad technologiniai įrenginiai veiks uždarose patalpose, vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas bus vykdomas centralizuotais miesto tinklais, nuotekų teršalų koncentracijos neviršys Aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtintame Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytų didžiausių leistinų koncentracijų į nuotekų surinkimo sistemą, paviršinės nuotekos bus išleidžiamos į Vilniaus miesto centralizuotą sistemą, išsiskiriantys teršalai bus valomi biofiltruose, įmonė vykdys ūkio subjektų taršos šaltinių išmetamų/išleidžiamų teršalų monitoringą. Atsakovas įvertino, kad pagal išmetamų teršalų skaidos aplinkos ore skaičiavimus, kurie atlikti naudojant AERMOD modelį, įvertinus ir foninį aplinkos oro užterštumą, išmetamų oro teršalų koncentracijos neviršys ribinių verčių, nustatytų aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 11 d. įsakymais Nr. D1-329/V-469 patvirtintuose Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus sąraše, bei Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąraše ir ribinėse aplinkos oro užterštumo vertėse. Šios aplinkybės sudarė pagrindą paneigti pareiškėjo argumentus, kad nebuvo įvertintas foninis aplinkos oro užterštumas, planuojamos ūkinės veiklos pobūdis ir mastas. Pažymėta, kad iš Informacijos atrankai matyti, jog foninis aplinkos užterštumas buvo vertinamas atsižvelgiant į Departamento 2012 m. liepos 19 d. raštu Nr. VR-18.2-257 „Dėl foninių koncentracijų“ pateiktus duomenis apie 2 km spinduliu esamų ir planuojamų įmonių specifinių teršalų išmetimus į aplinkos orą (7.7 skyrius). Departamentas nustatė, kad poveikio aplinkai vertinimo informacijos rengėjas išsamiai įvertino teritorijos gamtines, hidrografines, vietovės meteorologines ir klimatines, geologines – hidrogeologines sąlygas, detaliai išanalizavo planuojamos ūkinės veiklos poveikį neigiamą reikšmingą poveikį galintiems patirti aplinkos komponentams. Vieta parinkta atlikus alternatyvių teritorijų multikriterinę analizę, kurios metu įvertintas poveikis gamtinės aplinkos komponentams, saugomoms gamtinėms teritorijoms, vandenvietėms, gruntinio vandens kaptažo sritims, socialinės – ekonominės aplinkos komponentams, inžinerinės infrastruktūros lygis, ekonominis naudingumas. Kaip matyti iš Informacijos atrankai 5.1 skyriaus, Vilniaus regiono plėtros Tarybos 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 51/1S-38 sklypų skaičius planuojamai ūkinei veiklai buvo sumažintas nuo 8 (nurodytų 2010 m. galimybių studijoje) iki 3. Informacijos atrankai rengėjas atliko šių teritorijų multikriterinę analizę (1 tekstinis priedas, III t., b. l. 3–7) ir nustatė, kad tinkamiausias planuojamai ūkinei veiklai yra sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kaip matyti iš multikriterinės analizės duomenų, visuose lyginamuose objektuose buvo nustatyti teigiami ir neigiami veiksniai tam tikriems rodikliams, o pasirinkta vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savo netinkamumu iš kitų vietų neišsiskyrė, t. y. nebuvo rasta jokių objektyviai pagrįstų argumentų, patvirtinančių akivaizdų pasirinktos planuojamos ūkinės veiklos vietos netinkamumą. Pažymėta, kad pareiškėjo argumentai yra grindžiami ne objektyviais duomenimis ar pagrįstomis išvadomis, o bendro pobūdžio spėliojimais, prielaidomis. Kaip matyti iš pareiškėjo atstovo paaiškinimų teisminio bylos nagrinėjimo metu, iš esmės neprieštaraujama dėl KAMBAĮ statybos, tačiau manoma, kad įrenginys turėtų būti eksploatuojamas kitoje vietoje. Pažymėta, kad subjektyvus aplinkinių gyvenamųjų rajonų gyventojų emocinis nepasitenkinimas nesudaro pagrindo konstatuoti planuojamos ūkinės veiklos negalimumo toje vietovėje. Informacijoje atrankai išsamiai išanalizuota galima įrenginio poveikio aplinkai įtaka, tačiau nenustatyta, kad dėl šio įrenginio eksploatacijos gali kilti neigiamas poveikis oro užterštumui, visuomenės sveikatai ar pan. Kaip minėta, buvo įvertinta foninės taršos koncentracija 2 km spinduliu, tačiau nustatyta, kad oro teršalai ir jų foninė koncentracija neviršys ribinių verčių. Pažymėta ir tai, kad pareiškėjo argumentai, jog kyla grėsmė, kad KAMBAĮ bus paverstas atliekų sąvartynu, kuriame bus saugomos cheminės ir radioaktyvios atliekos, yra visiškai nepagrįsti. Kaip nurodoma Išvadoje, KAMBAĮ planuojamas komunalinių atliekų priėmimas, mechaninis ir biologinis apdorojimas, atliekų perdavimas tolesniam apdorojimui ir tarpinis sandėliavimas. Pagal įrenginio technologines savybes, radioaktyvių medžiagų naudojimas ir saugojimas nėra numatomas. Visus technologinius procesus numatoma vykdyti uždarose patalpose, atrinktas antrines žaliavas perdirbti arba perduoti tolesniam apdorojimui. Numatomas tik tarpinis biodžiovintų atliekų sandėliavimas. Nurodytos aplinkybės tvirtino, kad planuojama ūkinė veikla nėra susijusi su komunaliniu atliekų saugojimu, o KAMBAĮ yra atliekų rūšiavimo įrenginys, bet ne sąvartynas. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė pagrįstų argumentų ir nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad priimant Atrankos išvadą buvo pažeistos pagrindinės procedūros ar taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų poveikio aplinkai vertinimo atrankos procesą, o priimta Atrankos išvada yra nepagrįsta ir neteisėta. Pareiškėjo skundas grindžiamas bendro pobūdžio spėliojimais, o ne byloje esančia medžiaga pagrįstais argumentais. Teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti, kad Departamento priimtas sprendimas yra neteisėtas. Teismo nustatytos aplinkybės tvirtino, kad priimant galutinę atrankos išvadą buvo įvertintos visos nagrinėjamu atveju reikšmingos aplinkybės, atsižvelgta į visuomenės pateiktuose prašymuose keliamus klausimus. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą, todėl jis atmestas, o Atrankos išvada palikta galioti nepakeista.

III.

Pareiškėjas asociacija „Lazdynų bendruomenės savivaldija“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (IV t., b. l. 25–27) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Vilniaus RAAD priimti galutinę atrankos išvadą dėl UAB „VAATC“ komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių statybai ir eksploatacijai poveikio aplinkai vertinimo privalomumo. Apeliaciniame skunde teigia, jog Orhuso konvencijos 6 straipsnio 8 dalyje yra nurodyta valstybės pareiga užtikrinti, kad atitinkamame sprendime deramai atsispindėtų visuomenės dalyvavimo rezultatai priimant sprendimus konkrečiai veiklai. Šios bylos atveju visuomenės argumentai pirmosios instancijos teismo yra visiškai ignoruojami. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įmonė faktiškai veiks kaip regioninis sąvartynas. Planuojamoje veikloje nėra net numatyta pakankamų apsaugos priemonių KAMBAĮ avarijos atveju. Teismas neįvertino fakto, jog kartu su komunalinių atliekų milžiniško dydžio srautu, apytikriai 10 tūkstančių tonų per parą įvežamų į Vilnių iš įvairių regiono vietų, neabejotinai pateks atliekos, turinčios pavojingųjų atliekų statusą, pvz., elektros baterijos, gyvsidabrio elementai, medikamentai, įvairūs chemikalai ir kt. medžiagos. UAB „Sweco Lietuva“, rengusios projekto dokumentus, atstovo paaiškinimas, jog pavojingosios atliekos bus atrenkamos vizualiniu būdu, tik akivaizdžiai patvirtina argumentą, kad nebus jokios apsaugos nuo pavojingų atliekų patekimo į rūšiavimo įrenginius, o vėliau – į deginimo pakuras. Vizualinė atranka iš tokio gausaus atliekų srauto neįmanoma net iš dalies. Teismas neįvertino fakto, kad išsivysčiusiose valstybėse atliekų rūšiavimo įmonės įrengiamos jau veikiančiuose regioniniuose sąvartynuose. Vilniaus atveju tai turėtų būti regioninis Kazokiškių sąvartynas. Projekto įgyvendinimo vietovės tyrimui yra privalu atlikti PAV procedūras, pagal PAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalį. Apelianto teigimu, KAMBAĮ parinkta vieta yra pati netinkamiausia iš visų Lietuvoje galimų. Vyraujantys pietvakarių vėjai iš numatomos statybos vietos teršalus išnešios po visą dauboje esantį Vilnių ir jo apylinkes. Teismas neatsižvelgė į faktą, kad projekto dokumentų rengėjas nenurodo, kokios licencijuotos įmonės pagaminta ir kokia konkrečiai sertifikuota įranga bus naudojama numatomai veiklai, kur ir kaip numatoma licencijuota veikla yra vykdoma kitose Europos Sąjungos valstybėse. Teismas neatsižvelgė, kad nėra deramai įvertinti faktiniai duomenys apie numatomą foninę taršą numatomoje veiklos zonoje, toje zonoje net nėra stacionariai veikiančių oro taršos monitoringo įrenginių. Teismas neįvertino faktų, kad numatomoje veikloje bus atliekamos technologinės operacijos su pavojingomis atliekomis, esančiomis bendrajame komunalinių atliekų sraute. Veiklai su pavojingomis atliekomis yra būtini specialūs įrenginiai ir jų įrengimo bei panaudojimo poveikis aplinkai privalo būti vertinamas PAV procedūromis. Teismas neatsižvelgė, kad planuojamoje ūkinėje veikloje turėjo būti nurodytos ir kitų aplinkai kenksmingų veiksnių neutralizavimas. Nenumatyta bakteriologinio, virusologinio, cheminio užterštumo patikimo likvidavimo galimybės. Suvežamose iš regionų atliekose, be abejo, bus ir nuo įvairių ligų, taip pat ir užkrečiamų, kritusių gyvūnų. Visos veiksmingos apsaugos priemonės, taip pat ir nuo virusologinio ar bakteriologinio užkrato, privalo būti nurodytos atliekant PAV procedūras. Departamentas pažeidė PAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, taip pat 2 dalies 1, 2 ir 3 punktus bei 3 straipsnio 3 dalį. Protestuodami prieš KAMBAĮ bei panašių aplinkai agresyvių objektų statybas vakarinėje Vilniaus dalyje yra pasirašę 12 579 vilniečiai. Parašų lapus teismui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims pareiškėjas peržiūrai pateiks bylos nagrinėjimo metu. Atsakovas Viliaus RAAD atsiliepimu į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 60–61) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai ir visapusiškai įvertino šioje byloje nustatytas aplinkybes bei teismo posėdžio metu proceso šalių teiktus žodinius paaiškinimus, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą. Tiek rašytiniais dokumentais, tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje teiktais žodiniais paaiškinimais buvo pastebėta, jog asociacija „Lazdynų bendruomenės savivaldija“ nepareiškė jokių pretenzijų Vilniaus RAAD dėl 2012 m. rugsėjo 18 d. priimtos atrankos išvados bei nedalyvavo jos persvarstyme, nors tokią teisę, vadovaujantis PAV įstatymo 7 straipsnio 9 dalimi, turėjo. Suinteresuota visuomenė per teisės aktuose numatytą terminą pasinaudojo savo teise pateikti motyvuotus pasiūlymus dėl 2012 m rugsėjo 18 d. atrankos išvados, todėl darytina pagrįsta išvada, kad suinteresuota visuomenė buvo tinkamai informuota apie Atrankos išvadą. Kliūčių susipažinti su Informacija atrankai ar/ir gauti informaciją apie planuojamą ūkinę veiklą nebuvo sudaryta. Suinteresuotos visuomenės atstovai, pateikę savo pastabas, buvo asmeniškai kviečiami dalyvauti 2012 m. rugsėjo 18 d. atrankos išvados persvarstyme. Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-1193/2012. Nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo pažeista Orhuso konvencija. Nesutinka su apelianto priekaištu dėl tariamo stambaus regioninio importuojamų atliekų sąvartyno įrengimo. Mano, kad apelianto nuomonė yra grindžiama ne teisiniais argumentais, o spėjimais, neturinčiais jokio faktinio bei loginio pagrindo. Akcentuoja, jog Atrankos išvada buvo priimta dėl UAB „VAATC“ KAMBAĮ statybos ir eksploatacijos, nurodant, jog atliekų mechaninis biologinis apdorojimas įrenginiuose vyks pilnai uždarose patalpose ir apims tokius etapus: atliekų priėmimą, atliekų mechaninį (mechaninės, automatinės priemonės bei rankinis rūšiavimas) ir biologinį (džiovinimas) apdorojimą, atliekų perdavimą tolimesniam apdorojimui, perdirbimui arba galutiniam šalinimui, tarpinį sandėliavimą. Taigi Atrankos išvadoje ne tik nenumatytas atliekų šalinimo vietos (sąvartyno) įrengimas, priešingai – nurodyta, jog visos atliekos, kurios pateks į planuojamus statyti KAMBAĮ, turės būti išrūšiuotos, apdorotos nustatyta tvarka bei perduotos, kaip minėta, tolimesniam apdorojimui, perdirbimui arba galutiniam šalinimui. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, argumentai, jog kyla grėsmė, kad KAMBAĮ bus paverstas atliekų sąvartynu, kuriame bus saugomos cheminės ir radioaktyvios atliekos, yra visiškai nepagrįsti. Apelianto priekaištai, jog atrankos metu buvo neįvertinta bei pirmosios instancijos teismas tariamai nevertino KAMBAĮ statuso, parinktos teritorijos, komunalinių atliekų srautų, jų atvežimo, taip pat galimos foninės taršos, yra nepagrįsti. Atvirkščiai, būtent Informacijoje atrankai, kuri buvo pateikta Vilniaus RAAD, yra detaliai įvardyti ir aprašyti apelianto keliami klausimai, kurie buvo išsamiai įvertinti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo metu (bei 2012 m. rugsėjo 18 d. atrankos išvados persvarstymo metu), tai buvo akcentuota ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu bei įvardyta skundžiamame sprendime. Pabrėžia, jog Informacijos atrankai 7.7 dalyje nurodyta, kad planuojamos ūkinės veiklos vietos aplinkos foninis užterštumas buvo nustatytas vadovaujantis Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2008 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. AV-112 patvirtintomis „Foninio aplinkos oro užterštumo duomenų naudojimo ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti rekomendacijomis“. Atkreipia dėmesį, jog informacija apie fizikinių ir biologinių teršalų susidarymą, orientacinius jų kiekius pateikta Informacijos atrankai 7.7 ir 7.9 skyriuose, oro taršos ir kvapų sklaidos modeliavimo grafiniai brėžiniai pateikti Informacijos atrankai 4 tekstiniame priede, triukšmo sklaidos modeliavimo grafiniai brėžiniai – Informacijos atrankai 5 tekstiniame priede. Atrankos metu įvertinus foninės taršos klausimus Atrankos išvados 9.10 punkte nurodyta, jog pagal išmetamų teršalų sklaidos aplinkos ore skaičiavimus <...> įvertinus ir foninį aplinkos oro užterštumą, išmetamų oro teršalų koncentracijos neviršys ribinių verčių, nustatytų Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus sąraše bei Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąraše ir ribinėse aplinkos oro užterštumo vertėse <...>. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus visuomenės sveikatos centras atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (IV t., b. l. 43–45) bylą prašo spręsti teismo nuožiūra. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (IV t., b. l. 49–58) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą dėl Orhuso konvencijos 6 straipsnio 8 dalies nurodo, jog UAB „Sweco Lietuva“ įvertino visus suinteresuotos visuomenės pateiktus pasiūlymus bei į juos pateikė motyvuotus atsakymus. Atsakovas priimdamas Atrankos išvadą taip pat įvertino suinteresuotos visuomenės pasiūlymus bei atsakymus į juos. Be to, suinteresuotos visuomenės prašymai/pasiūlymai buvo vienas iš motyvų, nulėmusių 2012 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus RAAD atrankos išvados „Dėl UAB „VAATC“ komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių statybos ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimo“ Nr. VR-1.7-1136 persvarstymą, kuriame dalyvavo visi pakviestieji PAV subjektai, tačiau į kurį suinteresuotos visuomenės atstovai neatvyko. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė pagrįstą išvadą, kad suinteresuotai visuomenei buvo sudarytos sąlygos dalyvauti atrankos procese, priimant Atrankos išvadą buvo įvertinti visuomenės prašymai ir pasiūlymai. Dėl planuojamos vykdyti veiklos pobūdžio nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs Informaciją atrankai, proceso dalyvių paaiškinimus ir kitą byloje esančią medžiagą, priėmė pagrįstą išvadą, jog byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad planuojama ūkinė veikla nėra susijusi su komunalinių atliekų šalinimu, KAMBAĮ yra atliekų rūšiavimo ir apdorojimo įrenginys, o ne sąvartynas. Dėl atliekų sudėties pažymi, kad į Vilniaus regiono KAMBAĮ nenumatoma priimti atliekų, galinčių turėti cheminio, bakteriologinio, virusologinio, radiacinio ir kitokio teršimo požymių. Atliekos bus apdorojamos vadovaujantis atliekų tvarkymo techniniais reglamentais bei Aplinkos ministerijos patvirtintomis atliekų tvarkymo taisyklėmis. Įrenginiuose nenumatomas ilgalaikis apdorotų atliekų saugojimas ar šalinimas. Informacijos atrankai 6.2.1.1 skyriuje numatyta, kad atliekų priėmimo zonoje mechanizuotomis priemonėmis bei rankinio rūšiavimo priemonėmis bus atrenkamos negabaritinės atliekos, siekiant apsaugoti mechaninius įrenginius nuo sugadinimo. Taip pat šiame etape bus vykdoma kontrolė, kad į atliekų tvarkymo, rūšiavimo ir apdorojimo procesą nepatektų atliekos (daiktai), galintys sukelti pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, sugadinti mechanizmus ir pan. Be to, pagal vyraujančią komunalinių atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo įrenginių įrengimo praktiką, patekimas ir išvažiavimas į teritoriją organizuojamas pro vienus ir tuos pačius vartus, kuriuose yra įrengiami jonizuojančios spinduliuotės matuokliai, užtikrinantys, kad tiek į teritoriją, tiek į perdirbamų atliekų srautą nepatektų radioaktyvios atliekos. Atkreipia dėmesį, kad planuojami KAMBAĮ bus projektuojami apdoroti apie 250-300 tūkstančių tonų komunalinių atliekų per metus, t. y. vidutiniškai apie 1,0-1,2 tūkstančių tonų per parą, todėl apelianto teiginys apie milžinišką atliekų srautą (apytikriai 10 tūkstančių tonų per parą), pateksiantį į KAMBAĮ, yra nepagrįstas faktiniais duomenimis. Visoje Lietuvoje per parą susidarantis komunalinių atliekų kiekis yra mažesnis nei 10 tūkstančių tonų. Vadovaujantis teisės aktais, komunalinės atliekos Lietuvoje tvarkomos regioniniu principu, jokių prielaidų tvarkyti visos Lietuvos komunalines atliekas Vilniaus regiono KAMBAĮ nėra. Dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų pažymi, kad šiuo konkrečiu ginčo atveju informacija atrankai dėl UAB „VAATC“ komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių statybos ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimo privalomumo buvo rengiama vadovaujantis PAV įstatymo 2 priedo 11.15 ir 14 punktais. Pagal galiojančio Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius žemės sklypas, kuriame planuojama projektuoti ir statyti KAMBAĮ, yra pramonės ir komunalinių įmonių teritorijoje, kurioje planuojama komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginių statyba. Dėl KAMBAĮ statybos vietos nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai pažymėjo savo sprendime, kad pagal atliktos multikriterinės analizės duomenis, visuose lyginamuose objektuose buvo nustatyti teigiami ir neigiami veiksniai tam tikriems rodikliams, o pasirinkta vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savo netinkamumu iš kitų vietų neišsiskyrė, t. y. nebuvo rasta jokių objektyviai pagrįstų argumentų, patvirtinančių akivaizdų pasirinktos planuojamos ūkinės veiklos vietos netinkamumą. Dėl KAMBAĮ naudojamos technologijos pabrėžia, kad Informacijoje atrankai bei Atrankos išvadoje nustatyti reikalavimai bus privalomi parinktam rangovui. Planuojamo suprojektuoti ir pastatyti KAMBAĮ principinis veiklos modelis pateiktas Informacijos atrankai 6 skyriuje bei 4 grafiniame priede. Dėl taršos nurodo, jog apeliantas nepagrįstai teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas deramai neįvertino duomenų apie foninę taršą. Informacija apie oro teršalų susidarymą, orientacinius jų kiekius bei informacija apie fizikinių ir biologinių teršalų susidarymą, orientacinius jų kiekius pateikta Informacijos atrankai 7.7 ir 7.9 skyriuose. Oro taršos ir kvapų sklaidos modeliavimo grafiniai brėžiniai pateikti Informacijos atrankai 4 tekstiniame priede, triukšmo sklaidos modeliavimo grafiniai brėžiniai – Informacijos atrankai 5 tekstiniame priede. Vienam iš jautriausių aplinkos komponentų – aplinkos oro taršos įvertinimui 2012 m. liepos 19 d. atsakovas raštu Nr. VR-18.2-257 pateikė 2 km esančių įmonių aplinkos oro taršos šaltinių ir jų išmetamų teršalų duomenis. Planuojamų KAMBAĮ neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti numatoma naudoti įrenginius ir technologijas, maksimaliai atitinkančias Lietuvos Respublikos teisės aktų aplinkos apsaugos, sveikatos apsaugos ir darbo saugos reikalavimus bei parametrus, apibūdinamus atliekų apdorojimo technologijų aprašyme. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (IV t., b. l. 62–65) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą išdėsto, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog poveikio aplinkai vertinimo procese buvo pažeista Orhuso konvencijos 6 straipsnio 8 dalis. Teismo nustatytos aplinkybės vienareikšmiškai tvirtina, kad visuomenei buvo sudarytos sąlygos dalyvauti atrankos procese, priimant galutinę išvadą įvertinti visuomenės prašymai. Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-1193/2012. Pažymi, jog įmonės veikla nėra susijusi su atliekų saugojimu, tai ne sąvartynas. Pažymi, kad pareiškėjo argumentai dėl pavojingų atliekų nėra grindžiami objektyviais duomenimis ar pagrįstomis išvadomis, todėl privalo būti atmesti kaip nepagrįsti. Pareiškėjo argumentai, kad išsivysčiusiose valstybėse atliekų rūšiavimo įmonėms įrengiamos jau veikiančiuose regioniniuose sąvartynuose, yra nesusiję su byla, jie nepagrįsti jokiais įrodymais, be to, bylai neturi jokios teisinės reikšmės. Naudojama įranga privalės atitikti dokumentuose nustatytus standartus. Nurodo, jog foninė tarša buvo įvertinta. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinis padalinys atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (IV t., b. l. 67–68) bylą prašo spręsti teismo nuožiūra. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „VAATC“ atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (IV t., b. l. 69–76) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti trečiojo suinteresuoto asmens UAB „VAATC“ naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą išdėsto, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovo Atrankos išvada yra nepagrįsta ir todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas. Savo reikalavimus apeliantas grindžia išimtinai prielaidomis ir nuomone, nors privalo pateikti įrodymus ir pagrįsti poveikio aplinkai vertinimo būtinumą. Teigia, jog nėra nė vienos iš sąlygų privalomai atlikti planuojamos ūkinės veiklos vertinimą pagal PAV įstatymo 3 straipsnio 2 dalį ir kitas šio įstatymo normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į pareiškėjo patikslintame skunde išsakytas aplinkybes, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aptarė ir įvertino visų apelianto pateiktų teiginių pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės vienareikšmiškai tvirtina, kad visuomenei buvo sudarytos sąlygos dalyvauti atrankos procese, priimant galutinę išvadą įvertinti visuomenės prašymai. Planuojama ūkinė veikla nėra susijusi su komunalinių atliekų saugojimu, o KAMBAĮ yra atliekų rūšiavimo įrenginys, bet ne sąvartynas. Atsakovo Atrankos išvada yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Atsakovas Atrankos išvadoje pateikė aiškius ir pagrįstus argumentus, kodėl privalomas poveikio aplinkai vertinimas dėl KAMBAĮ neturi būti atliekamas. Nagrinėjamu atveju bus vykdomas komunalinių atliekų mechaninis biologinis apdorojimas, kuris nepatenka į PAV įstatymo 1 priede nurodytus atvejus ir todėl atsižvelgiant į atsakovo Atrankos išvadą, planuojamos ūkinės veiklos vertinimo analizė neturėtų būti atliekama.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a: IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Ginčas kilo dėl 2012 m. lapkričio 21 d. galutinės atrankos išvados Nr. (38-4)-VR-1.7-1973 teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas asociacija „Lazdynų bendruomenės savivaldija“ kreipėsi į teismą su skundu bei teigia, kad ginčijama atrankos išvada, kuria nuspręsta, jog Komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių statybai ir eksploatacijai poveikio aplinkai vertinimas nėra privalomas, yra nepagrįsta. Pareiškėjas asociacija „Lazdynų bendruomenės savivaldija“ atrankos poveikio aplinkai vertinimo procedūroje, dalyvauja kaip suinteresuota visuomenė. Pagal PAV įstatymo 15 straipsnio 3 dalį suinteresuota visuomenė turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo ginčijant sprendimų, veiksmų ar neveikimo poveikio aplinkai vertinimo srityje materialinį ar procesinį teisėtumą. Teisė visuomeninėms organizacijoms ginti viešąjį interesą aplinkosaugos srityje numatyta ir 1998 m. birželio 25 d. Konvencijoje dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – Orhuso konvencija). Pagal Orhuso konvencijos 2 straipsnio 5 dalį suinteresuota visuomenė – tai visuomenė, kuriai daro įtaką ar gali daryti įtaką aplinkosaugos srityje priimami sprendimai arba kuri yra suinteresuota sprendimų priėmimo procesu; pagal šį apibrėžimą nevyriausybinės organizacijos, padedančios spręsti aplinkosaugos problemas ir veikiančios pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus, laikomos suinteresuotomis organizacijomis. Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta suinteresuotos visuomenės teisė kreiptis į teismus dėl priimtų sprendimų tais aplinkos apsaugos klausimais, kurie yra konkrečiai nurodyti Konvencijoje, tarp jų – dėl aplinkos elementų: oro, atmosferos, vandens, dirvožemio, žemės, kraštovaizdžio, gamtos objektų būklės, biologinės įvairovės bei šių elementų sąveikos (Konvencijos 3 straipsnio a punktas), taip pat dėl žmonių sveikatos ir saugos būklės, gyvenimo sąlygų (Konvencijos 3 straipsnio c punktas). Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas asociacija „Lazdynų bendruomenės savivaldija“ pagal PAV įstatymo 2 straipsnio 10 ir 11 dalį, 15 straipsnio 3 dalį, Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalį turi teisę ginti viešąjį interesą aplinkos apsaugos srityje. Taip pat visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad visuomenei buvo sudaryta galimybė dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo atrankos procese. Informacija apie planuojamą ūkinę veiklą pateikta laikantis teisės aktų reikalavimų. Savo teise susipažinti su Informacija atrankai, dalyvauti atrankos išvados persvarstyme, pareikalauti papildomos informacijos suinteresuota visuomenė nepasinaudojo. Nėra pagrindo pripažinti, jog poveikio aplinkai vertinimo procese buvo pažeista Orhuso konvencijos 6 straipsnio 8 dalis. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės vienareikšmiškai tvirtina, kad visuomenei buvo sudarytos sąlygos dalyvauti atrankos procese, priimant galutinę išvadą įvertinti visuomenės prašymai. Tačiau ta aplinkybė, kad suinteresuota visuomenė nepasinaudojo savo teise dalyvauti atrankos procese, netrukdo suinteresuotai visuomenei kreiptis į teismą dėl galutinės atrankos išvados teisėtumo. Galutinė atrankos išvada priimta, gavus Vilniaus visuomenės sveikatos centro išvadą, kad prieštaravimų 2012 m. rugsėjo 17 d. atrankos išvadai šis poveikio aplinkai vertinimo subjektas neturi (I t., b. l. 54). Atkreiptinas tik dėmesys į tai, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centro išvada išduota tą pačią dieną, kaip ir priimta galutinė atrankos išvada, o taip pat ji išduota atsakant į tos pačios dienos paklausimą. Toks Vilniaus visuomenės sveikatos centro operatyvumas ir vėliau operatyvus galutinės išvados priėmimas kelia abejonių tuo, kad visuomenės sveikatos klausimai buvo tinkamai įvertinti ir tinkamai į juos atsižvelgta. Teisės aktai reglamentuoja atrankos išvados teikimo procedūrą, nustato kriterijus į kuriuos atsižvelgiant turi būti priimama atrankos išvada. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytas atrankos tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. Remiantis to paties Įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi atranka atliekama remiantis planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta informacija apie vietą, kurioje numatoma planuojama ūkinė veikla, bei informacija, apibūdinančia planuojamą ūkinę veiklą (veiklos mastas, naudojamos technologijos bei medžiagos, gamtinių išteklių naudojimas, pavojingų medžiagų naudojimas, atliekų susidarymas, jų tvarkymas, tarša ir trukdžiai, galima sąveika su kita planuojama ūkine veikla, avarijų tikimybė ir jų prevencija). Įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje (2011 m. birželio 9 d. įstatymo Nr. XI-1433 redakcija) atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, gali pareikalauti iš planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo papildomos informacijos, reikalingos atrankai atlikti. Remiantis Įstatymo 7 straipsnio 6 dalimi atsakinga institucija atlieka atranką ir priima išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, remdamasi šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyta informacija bei atsižvelgusi į vietovės, kurią planuojama ūkinė veikla gali paveikti, jautrumą aplinkosaugos požiūriu, ekosistemos savybes, kraštovaizdį, žemėnaudos pobūdį, vietovės infrastruktūrą, gamybos objektų sutelkimą, santykinį gamtinių išteklių kiekį, kokybę ir regeneracijos galimybes, natūralios aplinkos atsparumą, ypatingą dėmesį atkreipdama į saugomas teritorijas, taip pat į Europos ekologinio tinklo NATURA 2000 teritorijos gamtosauginius tikslus, tankiai apgyvendintas teritorijas, pelkes, miškus, apsaugines zonas, vykdytos aplinkos stebėsenos duomenų analizę, teritorijas, kuriose jau viršytas leistinas užterštumo lygis ar kurios vertingos istoriniu, kultūriniu arba archeologiniu aspektu (1 punktas); galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai, augalijai, dirvožemiui, vandeniui, orui, klimatui, kraštovaizdžiui, materialinėms vertybėms, kultūros paveldui ir visų šių veiksnių sąveikai, ypatingą dėmesį atkreipdama į galimą poveikio mastą, tarpvalstybinį poveikį, poveikio kompleksiškumą, jo tikimybę, trukmę, dažnumą ir grįžtamumą bei teritorijos ir populiacijos dydį (2 punktas). Iš minėto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad atsakovas, priimdamas atrankos išvadą, privalo ne tik atsižvelgti į planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateiktą informaciją apie vietą, kurioje numatoma planuojama ūkinė veikla, bei informaciją, apibūdinančią planuojamą ūkinę veiklą, tačiau taip pat išanalizuoti bei įvertinti minėtą informaciją bei išanalizuoti daugelį kitų veiksnių, nurodytų Įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje, identifikuojant galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį įvairiems saugomiems gėriams. Minėtas reglamentavimas iš esmės atitinka 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo nustatytus reikalavimus poveikio aplinkai vertinimui. Minėtos direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės narės nusprendžia, ar projektai, išvardyti II priede, turi būti vertinami pagal 5–10 straipsnius; valstybės narės tai nusprendžia arba išnagrinėjusios kiekvieną atvejį; arba pagal valstybės narės nustatytas ribas ar kriterijus; arba valstybės narės gali apsispręsti naudoti abi nurodytas procedūras. Remiantis minėtos direktyvos 4 straipsnio 3 dalimi, kai pagal 2 dalį nagrinėjamas kiekvienas atvejis ar naudojamasi valstybės narės nustatytomis ribomis ar kriterijais, privaloma atsižvelgti į atrankos kriterijus, išvardytus III priede. III priede nustatyti 4 straipsnio 3 dalyje nurodyti atrankos kriterijai: 1) projekto charakteristikos, ypatingas dėmesys turi būti atkreipiamas į projekto dydį; sąveiką su kitais projektais; gamtinių išteklių naudojimą; atliekų susidarymą; taršą ir trukdžius; avarijų tikimybę, atsižvelgiant į naudojamas technologijas ir medžiagas; 2) projekto vieta, geografinės srities, kuriai projektas gali daryti poveikį, jautrumas aplinkosaugos požiūriu, turi būti svarstomas būtinai atsižvelgiant į: esamą žemėnaudos pobūdį; santykinį teritorijos gamtinių išteklių kiekį, kokybę ir regeneracinį pajėgumą; natūralios aplinkos buferinį pajėgumą, atkreipiant ypatingą dėmesį į šias teritorijų rūšis: pelkes; pakrančių zonas; kalnus ir miškus; gamtinius parkus ir draustinius; teritorijas, kurioms valstybės narės teisės aktai suteikia saugomų teritorijų statusą, ypač saugomas teritorijas, kurioms tokį statusą valstybės narės suteikė pagal 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (1) ir 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (2) nuostatas; teritorijas, kuriose jau viršijami Sąjungos nustatyti aplinkos kokybės standartai; tankiai apgyvendintas teritorijas; kraštovaizdį, turintį istorinės, kultūrinės ar archeologinės svarbos; galimo poveikio apibūdinimas, galimas reikšmingas projekto poveikis turi būti svarstomas pagal kriterijus, išvardytus 1 ir 2 punktuose, ypač atkreipiant dėmesį į: poveikio mastą (geografinę sritį ir populiacijos, kuriai gali būti daromas poveikis, dydį); galimą tarpvalstybinį poveikio pobūdį; poveikio dydį ir kompleksiškumą; poveikio tikimybę; poveikio trukmę, dažnumą ir grįžtamumą. Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Sweco Lietuva“ 2012 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. V1-2728 Departamentui pateikė informaciją apie UAB „VAATC“ komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių statybą ir eksploataciją žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Panerių sen., Vilniaus m. sav., dėl poveikio aplinkai vertinimo privalomumo (I t., b. l. 82–171, II t., b. l. 1–58). Įvertinęs Informacijos atrankai dokumentus, atsakovas 2012 m. rugsėjo 18 d. priėmė atrankos išvadą dėl UAB „VAATC“ Komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių statybos ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimo Nr. VR-1.7-1136, kurioje nustatė, kad poveikio aplinkai vertinimas nėra privalomas (I t., b. l. 80–81). Pagal Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodinių nurodymų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-665 ir taikomų atliekant planuojamos ūkinės veiklos atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, 11 punktą atsakinga institucija, remdamasi planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta informacija, 2 priede pateikta informacija, argumentais, priima Atrankos išvadą, ar privaloma atlikti konkrečios veiklos poveikio aplinkai vertinimą, ir nurodo pagrindinius motyvus, kuriais buvo remiamasi priimant šią išvadą. Taip pat ir pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. D1-311, 6 punktą (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. D1-747 redakcija) atsakinga institucija, priimdama atrankos išvadą, turi nurodyti pagrindinius motyvus. Pagal minėto Tvarkos aprašo 6 punktą atsakinga institucija, vadovaudamasi Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniais nurodymais, per 20 darbo dienų nuo informacijos atrankai atlikti gavimo dienos raštu turi pateikti planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ar PAV dokumentų rengėjui ir PAV subjektams motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti PAV (2 priedas), taip pat pagal Tvarkos aprašo 2 priedo, kuriame nurodyta, kas turi būti nurodyta atrankos išvadoje, 7 punktą atrankos išvadoje turi būti nurodyti pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant išvadą. Pirminėje 2012 m. rugsėjo 18 d. atrankos išvadoje dėl UAB „VAATC“ Komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių statybos ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimo Nr. VR-1.7-1136 pateikti tokie priimtos atrankos išvados motyvai – pradėjus atliekų rūšiavimo veiklą bus pasiektas aukštesnio lygio Atliekų įstatyme numatytų prioritetų lygis, bus sukurti pajėgumai biologiškai skaidžių atliekų perdirbimui, sumažės į sąvartyną išvežamų atliekų kiekis, vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas numatomas centralizuotais miesto tinklais, paviršinių nuotekų išleidimas numatomas į centralizuotą sistemą, užteršto oro valymas numatomas biofiltruose, išmetamų aplinkos oro teršalų koncentracijos nebus viršijamos. Šie motyvai, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti laikomi pakankamais priimti atrankos išvadai dėl to, kad nereikia daryti poveikio aplinkai vertinimo. Iš minėtų motyvų tik keli jų (užteršto oro valymas numatomas biofiltruose, išmetamų aplinkos oro teršalų koncentracijos nebus viršijamos) gali būti laikomi atrankos išvados dėl to, kad poveikio aplinkai vertinimo daryti nereikia, motyvais. Jie akivaizdžiai nėra pakankami. Atsakovas 2012 m. lapkričio 21 d. priėmė galutinę atrankos išvadą Nr. (38-4)-VR-1.7-1973, kurioje nusprendė, kad Komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių statybos ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimas taip pat nėra privalomas (I t., b. l. 48–49). Galutinėje išvadoje yra pateikta daugiau atrankos išvados motyvų, bet jie vertintini kaip abstraktaus pobūdžio ir negali būti vertinami kaip pagrindžiantys esminę atrankos išvadą: pavyzdžiui, teigiama, kad pateiktoje informacijoje atrankai išsamiai įvertinta esama teritorijos būklė; detaliai išanalizuotas poveikis aplinkos komponentams; vieta parinkta atlikus alternatyvių teritorijų multikriterinę analizę; Atliekų rūšiavimo linija svarbi pirminė atliekų tvarkymo sistemos dalis; Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo problemą būtina spręsti nedelsiant; technologiniai įrengimai veiks uždarose patalpose ir bus atliekamas išmetamų/išleidžiamų teršalų monitoringas; kiti motyvai yra tokie patys, kaip ir buvo pateikti 2012 m. rugsėjo 18 d. atrankos išvadoje. Motyvai akivaizdžiai nėra pakankami. Apeliacinės instancijos teismui atsakovas 2014 m. vasario 28 d. raštu Nr. (38-2)-VR-1.7-1013 (IV t., b. l. 100–108) pateikė informaciją apie UAB „VAATC“ komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių statybos ir eksploatacijos numatomos planuojamos ūkinės veiklos vietos aspektus ir planuojamos ūkinės veiklos ir galimo jos poveikio aplinkai aspektus (parengtus pagal Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodinių nurodymų 2 priedą). Ši informacija nebuvo pateikta pirmosios instancijos teismui ir negali turėti įtakos ginčijamo sprendimo pagrįstumui. Tačiau atskirai paėmus ši informacija taip pat negali būti vertinama kaip tinkamas ginčijamo sprendimo pagrindimas, nes joje ir klausimai, ir atsakymai formuluojami labai abstrakčiai ir be pagrindimo. Pavyzdžiui, nuo artimiausio NATURA 2000 objekto – Neries upės, planuojamos veiklos sklypas yra apie 1,4–1,5 km į pietus, tačiau atsakovas daro išvadą, kad PAV neaktualus, nes teritorija nepatenka į NATURA 2000, o veikla vienareikšmiškai neturės neigiamo poveikio gamtinei aplinkai, gyvūnams; į klausimą, ar veikla gali turėti neigiamą poveikį visuomenės sveikatai, atsakovas atsako, kad planuojamos ūkinės veiklos užsakovas yra įsipareigojęs atlikti poveikio aplinkai vertinimą, dėl to PAV neaktualus; eksploatacijos metu susidarys pavojingos medžiagos, bet PAV nėra reikalingas, nes didžiausias vienu metu numatomas laikyti kiekis – 2 t.; nors, kaip teigia pats atsakovas, planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje numatomas didelis gamybos objektų sutelkimas, o teritorija yra iš tiesų labai arti NATURA 2000 teritorijos ir taip pat šalia yra Grovių geomorfologinis draustinis, Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinis, nuo teritorijos nutolę tik 1,7 km atstumu, tačiau nėra svarstoma strateginio poveikio aplinkai vertinimo galimybė, nurodant, kad strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūros buvo atliktos rengiant teritorijos bendrąjį planą. Nors, kaip minėta, pateikta informacija, negali turėti įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui, tačiau minėti ir kiti atsakymai teisėjų kolegijos taip pat vertinami kaip nepakankami išvadai, kad poveikio aplinkai vertinimas planuojamai ūkinei veiklai nėra reikalingas. Ginčijama Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 m. lapkričio 21 d. galutinė atrankos išvada Nr. (38-4)-VR-1.7-1973 vertintina kaip nemotyvuota ir nepagrįsta teisės aktais, dėl šios priežasties negali būti laikoma teisėta (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (2008 m. spalio 6 d. įstatymo Nr. X-1743 redakcija). Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė į gerą administravimą, kuri reiškia, kad institucijos reikalus turėtų tvarkyti nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką (Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalis). Taip pat teisė į gerą administravimą pagal Chartiją apima administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus. Šios Chartijos nuostatos išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, turi būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 143 straipsnis), dėl to apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, panaikinant ginčijamą sprendimą ir įpareigojant atsakovą priimti išvadą dėl UAB „VAATC“ komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių statybos ir eksploatacijos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Panerių sen., Vilniaus m. sav., laikantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo asociacijos „Lazdynų bendruomenės savivaldija“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo asociacijos „Lazdynų bendruomenės savivaldija“ skundą tenkinti iš dalies, Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 m. lapkričio 21 d. galutinę atrankos išvadą Nr. (38-4)-VR-1.7-1973 panaikinti ir įpareigoti Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą atlikti atranką ir priimti išvadą dėl UAB „VAATC“ komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių statybos ir eksploatacijos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Panerių sen., Vilniaus m. sav. Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė