AS-146-767-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS146-767/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00565-2014-7

Procesinio sprendimo kategorijos 70.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo F. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo F. K. skundą atsakovams M. Š., Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriui, tretiesiems asmenims J. K. ir O. R. dėl įsakymo, sprendimo panaikinimo ir termino atnaujinimo pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas F. K. (toliau – ir pareiškėjas) Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė skundą (b. l. 1-6), kuriuo prašė panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 02-05-3300 5 priedo 2 punktą ir 1999 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 52/9926, kuriuo M. Š. atkurtos nuosavybės teisės į A. Š. 12,35 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Kauno rajone; atnaujinti praleistą terminą prašymui ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. Š. iki nacionalizacijos valdytos 12,35 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Kauno rajone. Kartu su skundu pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti terminą paduoti skundą dėl jame nurodytų 1999 metais priimtų administracinių aktų panaikinimo.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2014 m. gegužės 7 d. trūkumams pašalinti (b. l. 36-37). Nutartyje nurodė, kad skundas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio reikalavimų. Pagal ABTĮ 34 straipsnio nuostatas asmuo, pateikdamas kartu su skundu prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, turi nurodyti termino praleidimo priežastis ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjas nenurodė kada sužinojo apie skundžiamus aktus, nenurodė termino paduoti skundą praleidimo priežasčių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų.

Pareiškėjas, šalindamas teismo nutartyje nurodytus trūkumus, 2014 m. balandžio 14 d. pateikė teismui patikslintą skundą (b. l. 39-43), kuriame pakartojo savo pirminio skundo reikalavimus bei prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 02-05-3300 5 priedo 2 punkto bei 1999 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. 52/9926 panaikinimo. Taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą paduoti skundą dėl minėto įsakymo ir sprendimo panaikinimo.

Prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą motyvavo tuo, kad jis 2013 m. rudenį iš kaimynų kalbų sužinojo, jog M. Š. atsiėmė žemę (duomenys neskelbtini) kaime, Kauno rajone. Pareiškėjo motina Z. Š. mirė (duomenys neskelbtini) metais nepasakiusi, kad jos tėvas M. Š. iki nacionalizacijos turėjo žemės. Giminėje niekada nebuvo kalbama, kad kažkas turėjo žemės. Pareiškėjo teigimu, 2013 m. rudenį pasklidus kalboms apie M. Š. atsiimtą žemę, siekdamas išsiaiškinti į kokią žemę jai buvo atkurtos nuosavybės teisės, jis ne kartą kreipėsi į Kauno apskrities archyvą, tačiau jam buvo paaiškinta, kad jis neturi teisės domėtis M. Š. turtu. Negalėdamas pats įgyvendinti savo teisių, pareiškėjas kreipėsi teisinės pagalbos. Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT) Kauno rajono skyrius, atsakydamas į pareiškėjo atstovės paklausimą, 2013 m. spalio 11 d. pateikė M. Š. nuosavybės teisių atkūrimo bylos kopiją, kurioje buvo pareiškėjo skundžiami administraciniai aktai. Taigi sužinojimo apie skundžiamus aktus data yra 2013 m. spalio 11 d. Pareiškėjo teigimu, gavęs šią medžiagą, jis iš karto kreiptis į teismą negalėjo, nes trūko dokumentų, įrodančių jo giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku. 2013 m. lapkričio – gruodžio mėn. ir 2014 m. pradžioje pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą. Gavo 2013 m. lapkričio 21 d., 2103 m. gruodžio 3 d., 2014 m. sausio 3 d. pažymas. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, atsakydamas į pareiškėjo atstovės 2014 m. vasario 6 d. paklausimą, 2014 m. vasario 20 d. pateikė žemių apdėjimo mokesčiais sąrašo Nr. 244 ištraukos kopiją, kurios nebuvo M. Š. nuosavybės teisių atkūrimo byloje. Dokumentų išreikalavimo iš valstybės institucijų procesas užimama nemažai laiko. Pareiškėjas teigė, kad 2013 m. rudenį sužinojęs apie savo senelio turėtą žemę, jis elgėsi rūpestingai, ieškojo nuosavybės teisių atkūrimui reikalingų dokumentų, termino kreiptis į teismą nevilkino.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 13 d. nutartimi (b. l. 48-50) neatnaujino skundo padavimo termino ir atsisakė priimti patikslintą pareiškėjo skundą dėl reikalavimų panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 02-05-3300 5 priedo 2 punktą ir 1999 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 52/9926, priėmė patikslintą skundą dėl prašymo atnaujinti praleistą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises ir giminystės ryšius patvirtinantiems dokumentams pateikti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. Š. iki nacionalizacijos valdytos 12,35 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Kauno rajone.

Atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje nurodyta, kad tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858–187/2012).

ABTĮ 34 straipsnis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis galima laikyti aplinkybes, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, pačiam arba per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo asmens valios. Trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-948/2011). LVAT praktikoje akcentuojama, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012, 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Teismas nustatė, kad vienintelis argumentas, kuriuo pareiškėjas grindžia termino paduoti skundą teismui praleidimą, yra kreipimasis dėl dokumentų gavimo į kitas institucijas. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodyti veiksmai (ilgas dokumentų ieškojimas ir kt.) yra jo pasirinktas veikimo būdas ir negali būti vertinami kaip objektyvi termino skundui paduoti praleidimo priežastis, kuri objektyviai netrukdė jam laiku kreiptis į teismą. Pareiškėjas skundą uždelsė paduoti dėl savo elgesio (delsimo), t.y. dėl subjektyvios priežasties. Terminas skundui paduoti dėl skundžiamų aktų panaikinimo buvo praleistas žymiai – šešis mėnesius. Nors ABTĮ normos, reglamentuojančios skundo priėmimą ir termino skundui pateikti atnaujinimą, nenustato naikinamojo termino, kuriam pasibaigus praleistas terminas negalėtų būti atnaujintas, priežastys, dėl kurių ilgą laiko tarpą buvo praleistas terminas, turėtų būti ypatingai svarbios, galiojusios visą termino praleidimo laikotarpį. Pareiškėjo nurodyta termino praleidimo priežastis – dokumentų rinkimas – pati savaime negali būti pripažinta svarbia priežastimi terminui atnaujinti, o pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad visą laikotarpį, kurį pareiškėjas žinojo apie savo teisių pažeidimą (nuo 2013 m. spalio 11 d.) buvo objektyvios priežastys, kurios trukdė pateikti skundą teismui. Asmuo, manydamas, kad jo teisės, teisėti interesai yra pažeidžiami, turėtų imtis priemonių juos ginti, o ne delsti. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodyta termino praleidimo priežastis apibūdina jo subjektyvų elgesio pasirinkimą bei apsisprendimą elgtis tam tikru būdu ir negali būti laikoma objektyvia aplinkybe. Konstatavęs, kad pareiškėjas nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių, objektyviai trukdžiusių paduoti skundą, teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo paduoti skundą dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 02-05-3300 5 priedo 2 punkto ir 1999 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. 52/9926 panaikinimo ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl šių reikalavimų (ABTĮ 34 str. 3 d., 37 str. 2 d. 8 p.).

II. Pareiškėjas F. K. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 56-58), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutarties dalį, kurioje nuspręsta neatnaujinti skundo padavimo termino ir atsisakyti priimti patikslintą skundą dėl reikalavimų panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 02-05-3300 5 priedo 2 punktą ir 1999 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 52/9926 bei atnaujinti praleistą terminą skundui dėl šių aktų panaikinimo paduoti.

Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad ABTĮ 22 straipsnis nustato asmens teisę paduoti skundą teismui. Įstatymas įpareigoja asmenį ne tik išdėstyti savo reikalavimus, bet ir pateikti juos patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjas pažymėjo, kad prašydamas panaikinti 1999 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 02-05-3300 5 priedo 2 punktą ir 1999 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 52/9926, jis privalėjo pateikti ne tik įrodymus dėl skundžiamų aktų panaikinimo, bet ir įrodymus, jog turi reikalavimo teisę, t. y. jog pareiškėjo teisės ir interesai priimant skundžiamus administracinius aktus pažeisti. Iš NŽT Kauno rajono skyriaus pateiktos M. Š. nuosavybės teisių atkūrimo medžiagos nėra galimybių spręsti apie pareiškėjo reikalavimo teisę, kadangi jo giminystės ryšiai neminimi. Tam, kad įrodyti pareiškėjo reikalavimo teisę, buvo būtina iš archyvo išreikalauti jo giminystės ryšius su A. Š. ir M. Š. įrodančius dokumentus. Tik tada pareiškėjas galėjo įrodyti, jog turi teisę pateikti skundą. Teismas nevertino, kad NŽT Kauno rajono skyriaus 2013 m. spalio 11 d. pateiktoje M. Š. nuosavybės teisių atkūrimo byloje nebuvo Lietuvos valstybinio archyvo žemių apdėjimo mokesčiais sąrašo Nr. 244, kurį pareiškėjas gavo iš archyvo ir kuriame pažymėta, kad J. B. 1933 metais turėjo 12,35 ha žemės, t. y. dokumento, kuriuo pareiškėjas grindžia skunde išdėstytas aplinkybes dėl skundžiamų neteisėtai priimtų administracinių aktų panaikinimo. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis lankėsi Kauno apskrities archyve, mėgindamas surasti papildomos informacijos apie M. Š. ir A. Š. turėtą žemę (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Kauno rajone, tačiau nepavykus rasti dokumentų šiame archyve, kreipėsi į Lietuvos valstybinį archyvą. Dokumentų išreikalavimas iš Lietuvos valstybinio archyvo trunka nemenką laiko tarpą ir pareiškėjas negalėjo lemti šio proceso eigos. Teigia, kad pagal susiklosčiusias aplinkybes veikė apdairiai ir atsakingai.

Be to, pareiškėjas teigia, kad jo skundo reikalavimai yra susiję. Neišnagrinėjus reikalavimo panaikinti skundžiamus aktus, būtų užkirstas kelias nagrinėti reikalavimą dėl termino atnaujinimo paduoti prašymą ir dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Sprendimas neatnaujinti praleisto termino dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 02-05-3300 5 priedo 2 punkto ir 1999 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. 52/9926 panaikinimo užkerta pareiškėjui galimybę ateityje įgyvendinti savo teises.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Atskirasis skundas paduotas dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutarties dalis, kuria teismas nepatenkino pareiškėjo F. K. prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą dėl reikalavimų panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 02-05-3300 5 priedo 2 punktą ir 1999 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 52/9926 ir atsisakė priimti skundą dėl šių administracinių aktų panaikinimo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą dėl minėtų aktų panaikinimo grindė vieninteliu argumentu, jog sužinojęs apie minėtus administracinius aktus, jis kreipėsi dėl dokumentų gavimo į valstybės institucijas. Šią pareiškėjo nurodytą aplinkybę teismas vertino kaip subjektyvią, pažymėdamas, kad dokumentų rinkimas savaime negali būti pripažintas svarbią termino praleidimo priežastimi, o pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad visą laiko tarpą nuo sužinojimo apie savo teisių pažeidimą (2013 m. spalio 11 d.) iki kreipimosi į teismą (šešis mėnesius) jam buvo objektyvių kliūčių paduoti skundą. Pareiškėjo nurodytos dokumentų rinkimo aplinkybės teismas nepripažino svarba termino paduoti skundą praleidimo priežastimi, todėl atmetė pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo paduoti skundą dėl minėtų 1999 metais priimtų administracinių aktų ir atsisakė priimti patikslinto skundo dalį dėl šių aktų panaikinimo.

Pareiškėjo nuomone, teismas, atsisakydamas atnaujinti skundo padavimo terminą, netinkamai vertino aplinkybes, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas privalėjo surinkti ir pateikti teismui įrodymus, kad turi reikalavimo teisę ginčyti 1999 metais priimtus administracinius aktus, kuriais M. Š. atkurtos nuosavybės teisės į A. Š. 12,35 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Be to, jis turėjo surinkti giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančius dokumentus.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. gegužės 13 d. nutartyje teisingai pažymėjo, kad tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką laikytina, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 16 d. nutartį Nr. AS858-187/2012, 2010 m. sausio 18 d. nutartį Nr. A146-90/2010 ir kt.).

Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. LVAT jurisprudencijoje (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) dėl termino atnaujinimo yra pažymėta, kad teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis (žr. LVAT 2012 m. balandžio 27 d. nutartį Nr. TA858-36/2012). Pagal LVAT praktiką, svarbios priežasties, dėl kurios praleistas skundo padavimo terminas, sąvoka aiškinama kaip apimanti išskirtines, objektyvias, nuo skundą paduodančio asmens valios nepriklausiusias aplinkybes, sutrukdžiusias laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr. LVAT 2012 m. balandžio 6 d. nutartį Nr. TA492-6/2012, 2011 m. birželio 3 d. nutartį Nr. TA858-44/2011, 2006 m. birželio 15 d. nutartį Nr. AS6-219/2006 ir kt.).

Pareiškėjas teigia, kad apie Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 02-05-3300 5 priedo 2 punkto ir 1999 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. 52/9926 priėmimą sužinojo 2013 metų spalio 11 d. Iš pareiškėjo pateiktų pirmosios instancijos teismui dokumentų matyti, kad šią, t. y. sužinojimo apie skundžiamus aktus, datą pareiškėjas sieja su NŽT Kauno rajono skyriaus 2013 m. spalio 11 d. rašto Nr. 7SD-(14.7.104)-3228 gavimu. Minėtame rašte nurodyta, kad juo buvo atsakyta į pareiškėjo atstovės 2013 m. spalio 9 d. prašymą ir pateikta M. Š. nuosavybės teisių atkūrimo bylos kopija. Taigi, skaičiuojant nuo šios datos, pareiškėjas pagal ABTĮ 33 straipsnio nuostatas skundą turėjo paduoti ne vėliau kaip 2013 m. lapkričio 10 d. Skundą pareiškėjas padavė 2014 m. balandžio 11 d.

Teisėjų kolegija, atsakydama į pareiškėjo argumentus dėl termino paduoti skundą praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis, pažymi, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis rinko iš archyvų dokumentus, apima tik dalį 6 mėnesių laikotarpio, per kurį pareiškėjas, skaičiuojant nuo jo paties nurodytos sužinojimo apie skundžiamus aktus dienos (2013 m. spalio 11 d.) pateikė skundą teismui. Dėl dalies laikotarpio iki skundo padavimo teismui dienos (2014 m. balandžio 11 d.) pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad tais laikotarpiais susirašinėjo su valstybės institucijomis ir turėjo gauti, siekiant iškelti ginčą dėl pirmiau minėtų 1999 m. administracinių aktų, būtinus dokumentus. Be to, pabrėžtina, kad nuo paskutinio archyvinio dokumento gavimo (2014 m. vasario 19 d. rašto Nr. R4-251 su priedu) iki kreipimosi į teismą dienos (2014 m. balandžio 11 d.) praėjusio laiko tarpo pareiškėjas nepateisino jokiais argumentais ir įrodymais, kad buvo objektyvių kliūčių paduoti skundą.

Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti skundo padavimo terminą, pateikė pirmosios instancijos teismui susirašinėjimo su Lietuvos centriniu valstybės archyvu dokumentus. Iš šių dokumentų matyti, kad pareiškėjas 2013 m. lapkričio–gruodžio mėn. susirašinėjo su Lietuvos valstybės istorijos archyvu: į 2013 m. lapkričio 19 d. prašymą gavo 2013 m. lapkričio 21 d. pažymą Nr. (P1-7261)P2-8422; į 2013 m. lapkričio 28 d. prašymą gavo 2013 m. gruodžio 3 d. pažymą Nr. R4-1674; į 2013 m. gruodžio 30 d. prašymą gavo 2014 m. sausio 3 d. pažymas Nr. (P1-7224)P2-45;

Nr. (P1-7225)P2-46; Nr.(P1-7226)P2-47. Minėta pareiškėjo susirašinėjimo su archyvu medžiaga nepatvirtina jo argumentų, kad susirašinėjimas su archyvu trunka ilgai, nes į pareiškėjo paklausimus buvo atsakyta per 3-5 dienas. Be to, pareiškėjas pateikė pirmosios instancijos teismui Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2014 m. vasario 19 d. raštą Nr. R4-251, kuriuo archyvas atsakė į pareiškėjo atstovės 2014 m. vasario 6 d. prašymą. Minėtame rašte nurodyta, kad prie jo buvo pridėta Kauno apskrities žemės rūšiavimo komisijos 1933 m. mokesčiais apdėtų žemių sąrašo ištraukos kopija.

Pareiškėjas pateikė įrodymus (voką su pašto spaudais), kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2014 m. vasario 19 d. raštą Nr. R4-251 gavo 2014 m. vasario 26 d. Pagal pareiškėjo argumentus, kartu su minėtu raštu gautas sąrašas yra dokumentas, kuriuo remdamasis pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę ginčyti Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 02-05-3300 5 priedo 2 punktą ir 1999 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 52/9926 dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. Š. Pabrėžtina, kad gavęs šį dokumentą pareiškėjas kreipėsi į teismą 2014 m. balandžio 11 d.

Taigi, net ir skaičiuojant nuo pareiškėjo nurodytos minėto dokumento, kuris pasak pareiškėjo jam suteikia reikalavimo teisę ginčyti minėtus administracinius aktus, gavimo datos, pareiškėjas kreipėsi į teismą praėjus pusantro mėnesio ir nepateikė jokių įrodymų, kad jam buvo objektyvių kliūčių gavus šį dokumentą kreiptis į teismą anksčiau nei 2014 m. balandžio 11 d. Pažymėtina ir tai, kad nuo 2013 m. gruodžio 3 d. pažymos Nr. R4-1674 gavimo iki naujo paklausimo archyvui pateikimo (2013 m. gruodžio 30 d.) yra beveik mėnesio laiko tarpas, o nuo 2014 m. sausio 3 d. pažymų gavimo iki 2014 m. vasario 6 d. prašymo pateikimo ilgesnis nei vieno mėnesio laiko tarpas.

Šių intervalų tarp susirašinėjimų su archyvais pareiškėjas nepateisino jokiais įrodymais, patvirtinančiais, kad rūpinosi kokių nors dokumentų, reikalingų paduoti skundą dėl 1999 metais priimtų aktų, gavimu. Dėl pareiškėjo pateiktų į bylą K. F., K. J., K. O.-J. gimimo liudijimų, taip pat K. Z., K. J. mirties liudijimų kopijų pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad šių dokumentų kopijų gavimas kaip nors yra susijęs su termino praleidimu kreiptis į teismą dėl 1999 metais priimtų administracinių aktų.

Asmens, praleidusio skundo padavimo terminą, elgesys savo teisių įgyvendinimo prasme vertinamas pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio standartą. Pareiškėjo elgesys pagal pateiktus įrodymus šių standartų neatitinka.

Minėtos aplinkybės teisėjų kolegijai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, esą terminą paduoti skundą jis praleido dėl svarbių priežasčių, nepagrįsti įrodymais, todėl atmestini. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. gegužės 13 d. nutartimi pagrįstai netenkino pareiškėjo F. K. prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą dėl reikalavimų panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 02-05-3300 5 priedo 2 punktą ir 1999 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 52/9926, pagrįstai bei teisėtai atsisakė priimti skundą dėl šių administracinių aktų panaikinimo.

Dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su siekiamo iškelti administracinio ginčo esme, taip pat dėl priimtos skundo dalies teisėjų kolegija nepasisako, nes tai nesusiję su tikrinamu klausimu, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą ir priimti skundo dalį dėl minėtų administracinių aktų panaikinimo.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių, kurios suteiktų pagrindą pripažinti, jog skundo padavimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo F. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys