AS-492-600-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS492-600/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01483-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 69.3.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. Ž., A. M., J. B., S. P., O. I., L. Š., J. T., Ž. S., J. P.-R., V. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. Ž., A. M., J. B., S. P., O. I., L. Š., J. T., Ž. S., J. P.-R., V. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjos R. Ž., A. M., J. B., S. P., O. I., L. Š., J. T., Ž. S., J. P.-R., V. B. 2013 m. spalio 31 d. padavė skundą (b. l. 5-7) Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kurį patikslino (b. l. 113-114), prašydamos priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 21 d. nutartimi (b. l. 119-121) sustabdė administracinę bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą Nr.16/2013 Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnio (2002 m. birželio 4 d. redakcija), Lietuvos Respublikos darbo kodekso 301 straipsnio (2012 m. birželio 26 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje privalės vadovautis teisės aktais, kurių konstitucingumu yra abejojama. Teisės normos konstitucingumą ir atitiktį aukštesnės galios teisės aktams tiria Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, todėl nėra galimybės išnagrinėti bylą, kol Konstitucinis Teismas nepriims sprendimo pagal paminėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą.

III. Pareiškėjos atskiruoju skundu (b. l. 124-125) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartį.

Pareiškėjos mano, kad kito teismo prašymas Konstituciniam Teismui nėra tiek susijęs, kad nebūtų galima išnagrinėti šios bylos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 21 d. nutarties, kuria sustabdytas administracinės bylos nagrinėjimas iki Konstitucinis Teismas išnagrinės atitinkamą bylą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Administracinė byla buvo sustabdyta pagal įstatymo analogiją taikant ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pagal kurį teismas sustabdo bylą, kai teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar įstatymas arba kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas byloje, atitinka Konstituciją.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog bylos stabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu yra susijęs su konkrečioje byloje kilusia teismo abejone dėl tam tikro įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo, tačiau taip pat pripažįstama, jog teismui kreipusis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti tam tikro teisės akto konstitucingumą, užtikrinama, jog teisės akto, dėl kurio kreipėsi teismas, konstitucingumas bus įvertintas, todėl situacijose, kai administraciniame ginče remiamasi analogiškais argumentais, kreipimasis į Konstitucinį Teismą, vadovaujantis analogiškais motyvais, nebūtų pagrįstas proceso efektyvumo, ekonomiškumo bei protingumo principais – teismas ne tik turėtų priimti nutartį ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, bet ir ja tinkamai suformuoti kreipimosi į Konstitucinį Teismą turinį, o Konstitucinis Teismas turėtų papildomai nagrinėti dar vieną analogišką prašymą dėl teisės akto konstitucingumo tyrimo, vertinti jo pagrįstumą bei sujungimo į vieną konstitucinę bylą klausimą – tiek administracinio, tiek konstitucinio proceso klausimai būtų nagrinėjami vien dėl formalių kriterijų, neatsižvelgiant į šiais klausimais siekiamų tikslų turinį.

Todėl tais atvejais, kai kitas teismas analogiškais klausimais ir argumentais jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą ir šis prašymas yra dar neišnagrinėtas, o nagrinėjama administracinė byla nepasižymi jokiomis individualiomis aplinkybėmis, kurios galėtų būti reikšmingos kreipimuisi į Konstitucinį Teismą pripažįstama galimybė sustabdyti administracinę bylą pagal ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog administracinis teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo dėl tos priežasties, kad kitas teismas jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą, ir vertindamas nagrinėjamos bylos ryšį su nagrinėtina byla Konstituciniame Teisme, turi įvertinti, kiek skirtingi yra pagrindai ir motyvai, dėl kurių buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą, nuo nagrinėjamoje byloje kylančių teisės aktų konstitucingumo klausimų.

Toks testas leistų atskirti situacijas, kai iš tiesų nagrinėjama byla yra individuali, joje keliamas klausimas, nepaisant esamų panašių kreipimųsi į Konstitucinį Teismą, pakankamai unikalus, bei situacijas, kai kreipimasis į Konstitucinį Teismą būtų pagrįstas tik formalia būtinybe tai daryti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nesant kitų pagrindų stabdyti administracinę bylą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-443/2011, 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-524/2011, 2014 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-422/2014).

Taigi skundžiama administracinio teismo nutartis sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą turėtų būti vertinama kaip pagrįsta, jeigu įvertinus kreipimosi į Konstitucinį Teismą turinį pirmosios instancijos teismo nurodytoje byloje jis būtų analogiškas šioje byloje nagrinėjamiems klausimams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-886/2011). Tai lemia, kad administracinis teismas stabdydamas administracinę bylą kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, jog tam yra pagrindas, nes ilgas, nepagrįstas bylos sustabdymas gali apsunkinti galimybę nustatyti byloje objektyvią tiesą ir pažeisti asmens teises.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog pareiškėjų inicijuojam ginčui yra taikytini Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 298 straipsnis (galiojo iki 2012 m. gruodžio 31 d.) ir 301 straipsnis (2012 m. birželio 26 d. redakcija), numatantys, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus (pareiškėjos reikalauja priteisti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį daugiau nei už trejus metus – nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d.) (b. l. 114). Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-242-815/2013, kurioje ginčas yra kilęs dėl panašių teisinių santykių, 2013 m. birželio 3 d. priėmė nutartį sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar DK 298 straipsnis (2002 m. birželio 4 d. redakcija) ir DK 301 straipsnis (2012 m. birželio 26 d. redakcija), taikytini ir pareiškėjų keliamam ginčui, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, 109 straipsnio 2 daliai. Minėtas prašymas pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį buvo priimtas nagrinėjimui Konstituciniame Teisme. Taigi nustatęs aplinkybę, kad byloje taikytinų teisės normų konstitucingumo klausimas turėjo būti nagrinėjamas Konstituciniame Teisme (šiuo metu prašymas yra išnagrinėtas 2014 m. gegužės 8 d. nutarimu), pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė nagrinėjamą administracinę bylą sustabdyti. Šiuo atveju nebuvo pagrindo pripažinti nagrinėjamą administracinę bylą pasižyminčią kokiomis nors individualiomis aplinkybėmis, kurios galėtų būti reikšmingos savarankiškam kreipimuisi į Konstitucinį Teismą. Nors pirmosios instancijos teismas administracinę bylą sustabdė vadovaudamasis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punktu, o ne ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš esmės pirmosios instancijos teismas nurodė teisingus administracinės bylos sustabdymo pagrindus, todėl keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjų R. Ž., A. M., J. B., S. P., O. I., L. Š., J. T., Ž. S., J. P.-R., V. B. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė