A-438-1072-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438-1072/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00569-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 7–11) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus (toliau – ir atsakovas, Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT Šilutės skyrius, tarnyba) vedėjo 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 17VĮ‑(14.17.2.)‑1809 dalį dėl pardavimui numatytų suprojektuotų valstybinės žemės sklypų patvirtinimo; 2) įpareigoti atsakovą iš naujo sudaryti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-275 pradėto rengti (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pageidaujančių pirkti valstybinę žemę pretendentų eilę, įtraukiant į sąrašą pareiškėją pagal 2004 m. lapkričio 10 d. prašymą.

Pareiškėjas nurodė, kad su 2004 m. lapkričio 10 d. prašymu kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šilutės rajono žemėtvarkos skyrių, prašydamas parduoti 300 ha valstybinės žemės Šilutės rajone. Vykdant (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, pareiškėjo pasirinkimu buvo suformuoti ir 2011 m. vasario 24 d. pirkimo–pardavimo sutartimis jam parduoti 241,92 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Atsižvelgiant į tai, kad pagal 2004 m. lapkričio 10 d. prašymą pareiškėjas įsigijo tik 241,92 ha žemės iš prašyto 300 ha ploto, jis 2012 m. sausio 6 d. raštu kreipėsi į atsakovą norėdamas dalyvauti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 22 d.

įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-275 pradėtame rengti (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Šio projekto apimama teritorija ribojasi su pareiškėjo prieš tai įsigytais žemės sklypais, todėl pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 13 punktą jam turi būti suteikta pirmumo teisė prieš kitus žemę pirkti pageidaujančius asmenis. Atsakovas 2012 m. vasario 10 d. raštu Nr. 17SD‑(14.17.31)‑542 nepagrįstai atsisakė tenkinti jo prašymą dėl žemės pirkimo, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-586-162/2012 šis raštas buvo panaikintas, įpareigojant atsakovą iš naujo svarstyti pareiškėjo 2004 m. lapkričio 10 d. prašymą.

Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, pareiškėjas 2013 m. kovo 12 d. raštu kreipėsi į NŽT Šilutės žemėtvarkos skyrių, prašydamas remtis jo 2004 m. lapkričio 10 d. prašymu ir įtraukti jį į (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės valstybinės žemės pirkti pageidaujančių asmenų eilę bei suteikti galimybę rinktis žemės sklypus, tačiau paaiškėjo, jog ginčijamu atsakovo 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-1809 žemėtvarkos projektas jau yra patvirtintas. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovo 2013 m. balandžio 8 d. rašte Nr. 17SD-(14.17.32)-1916 buvo nurodyta, jog jis bus įtrauktas tik į (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuris bus rengiamas ateityje.

Nežiūrint to, kad nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-586-162/2012 teismas nepritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonių ir žemėtvarkos projekto rengimo procedūros nesustabdė, ši procedūra vis tiek negalėjo būti tęsiama pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį, nes dėl jos teisėtumo vyko teisminis ginčas. Taigi ginčijamu administraciniu aktu buvo pažeista pareiškėjo teisė pasinaudoti teisės aktų suteikiama pirmumo teise įsigyti valstybinės žemės sklypus. Teismo posėdžio metu buvo pažymėta, kad pareiškėjas siekia įsigyti 17,30 ha žemės sklypą, pažymėtą Nr. 99, besiribojantį su kitais jam priklausančiais žemės sklypais.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 35–37) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad paskutinis rengtas Šilutės rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas 2012 m. gruodžio 12 d. Šilutės skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-1809. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-586-162/2012 pagal pareiškėjo skundą dėl 2004 m. lapkričio 10 d. prašymo „Dėl valstybinės žemės pirkimo“ tęstinio nagrinėjimo įsiteisėjo 2013 m. vasario 28 d., kuomet buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis išnagrinėjus šią bylą apeliacine tvarka. Pirmosios instancijos teismas nepritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonių, nestabdė Šilutės rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto eigos, todėl NŽT Šilutės skyrius neturėjo jokio teisinio pagrindo stabdyti šio projekto įgyvendinimą. Atsakovas pažymėjo, kad yra pradėtas rengti naujas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kurio pradžia paskelbta NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-972 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti teritorijos patvirtinimo ir projektų rengimo terminų nustatymo Šilutės rajone“, o pretendentų sąrašas patvirtintas NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-1341 „Dėl pretendentų sąrašo patvirtinimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje Šilutės rajone“. Pareiškėjas yra įtrauktas į šį patvirtintą sąrašą 6 numeriu, todėl jis turės galimybę vienas iš pirmųjų rinktis iš laisvos valstybinės žemės plotų. Nors teismo sprendimu atsakovas buvo įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2004 m. lapkričio 10 d. prašymą, t. y. šio prašymo pagrindu įtraukti jį į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų įsigyti žemę sąrašą, tačiau teismas nenurodė, kad pareiškėjo prašymas turi būti nagrinėjamas įtraukiant jį į jau patvirtintą projektą, dėl šios priežasties atsakovas pagrįstai pareiškėją pagal 2004 m. lapkričio 10 d. prašymą įtraukė į pirmą po teismo sprendimo įsiteisėjimo rengiamo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų sąrašą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu (b. l. 78‑82) pareiškėjo skundą iš dalies tenkino: įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos papildyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-1809 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Šilutės rajone“, įtraukiant pareiškėją į pretendentų, kuriems suprojektuoti sklypai, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, sąrašą pagal pareiškėjo 2004 m. lapkričio 10 d. prašymą; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, siekiant įvertinti pareiškėjo ginčijamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-1809 dalies teisėtumą ir pagrįstumą, būtina nustatyti, ar nagrinėjamu atveju atsakovas privalėjo stabdyti administracinę procedūrą Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies, kurioje įtvirtinta, jog, jeigu paaiškėja, kad pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui, pagrindu.

Teismas taip pat nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 28 d. nutartyje, priimtoje įvertinus Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-586-162/2012 teisėtumą, pažymėjo, jog byloje ginčas kilo dėl V. B. teisės dalyvauti 2012 m. vasario 22 d. inicijuoto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo procese ir įsigyti žemės sklypus, kurie ribojasi su jo nuosavybės teise valdomais žemės sklypais, kai jo prašymas įsigyti žemės sklypus buvo pateiktas rengiant ankstesnį tos pačios kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog byloje nėra ginčo, kad į dalį 2012 m. vasario 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-275 pradėto rengti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto teritorijos patenka žemės sklypai, kurie ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise jau priklausančia žeme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog 2012 m. vasario 22 d. pradėjus rengti naująjį (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, turėjo būti nagrinėjamas ir pareiškėjo 2004 m. lapkričio 10 d. pateiktas prašymas.

Taigi akivaizdu, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-586-162/2012 ginčas buvo kilęs dėl pareiškėjo teisės dalyvauti būtent 2012 m. vasario 22 d. pradėtame rengti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, todėl atsakovo argumentai, kad nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo 2004 m. lapkričio 10 d. pateikto prašymo tęstinumo, nesiejant jo su konkrečiu žemėtvarkos projektu, atmestini kaip nepagrįsti. Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi siekiama neleisti susidaryti situacijai, kad tarpusavyje konkuruotų teismo priimtas sprendimas ir viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas tuo pačiu klausimu, nes tokiu atveju būtų sukuriama kolizinė situacija.

Todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovo 2012 m. gruodžio 12 d. įsakyme Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-1809 bei Klaipėdos apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-586-162/2012 iš esmės buvo nagrinėjami tiesiogiai susiję klausimai, atsakovas turėjo sustabdyti administracinę procedūrą. Tuo tarpu atsakovo tvirtinimai, kad administracinėje byloje Nr. I-586-162/2012 teismas netaikė reikalavimo užtikrinimo priemonių, nesudaro pagrindo jo veiksmus laikyti teisėtais, nes reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kai Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi siekiama neleisti susidaryti teismo sprendimo ir institucijos administracinio akto kolizijai.

Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovas 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. 17VĮ‑(14.17.2.)-1809 priėmė jau po Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimo, kuriuo buvo konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai, priėmimo. Viešojo administravimo institucijos paskirtis yra inter alia užtikrinti, kad privatūs asmenys galėtų veiksmingai ir tinkamai pasinaudoti jiems Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kitų nacionalinės teisės aktų suteikiamomis teisėmis ir laisvėmis, todėl toks atsakovo elgesys pažeidė ne tik Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį, tačiau ir protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus.

Iš to teismas padarė išvadą, kad atsakovui priimant 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-1809 buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei paties įsakymo pagrįstumą. Situacija, kuomet yra priimti viešojo administravimo subjekto ir teismo privalomi bei vykdytini sprendimai, kurių turinys yra skirtingas ir prieštaraujantis vienas kitam, negali būti laikoma teisėta. Šis pažeidimas laikytinas esminiu, todėl ginčijamas administracinis aktas pripažintinas iš dalies neteisėtu, tačiau nenaikintinas, o ginčas išspręstinas kitu įstatymu nustatytu būdu. Pareiškėjo prašoma panaikinti įsakymo dalis yra priimta daugelio asmenų, dalyvavusių (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, atžvilgiu. Nurodyto administracinio akto dalies panaikinimas pažeistų kitų asmenų teises ir nesukeltų pareiškėjui siekiamų teisinių pasekmių, nes pareiškėjas iš esmės nesutinka tik su tuo, jog jis nebuvo įtrauktas į pretendentų, kuriems suprojektuoti sklypai (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte sąrašą, ir neginčija įsakymo jo turinio prasme. Todėl atsakovas įpareigotinas papildyti savo 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. 17VĮ‑(14.17.2.)-1809 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Šilutės rajone“, įtraukiant pareiškėją į pretendentų, kuriems suprojektuoti sklypai (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte sąrašą pagal jo 2004 m. lapkričio 10 d. prašymą.

III. Atsakovas, nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 86–90), kuriuo prašo šį sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Teigia, kad skundžiamas teismo sprendimas nėra aiškus, t. y. nėra aišku, kaip šį sprendimą įvykdyti. Pareiškėjas nedalyvavo rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, nebuvo įtrauktas į atsakovo 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-329 patvirtintą pretendentų sąrašą ir neturėjo galimybės rinktis iš laisvų valstybinės žemės plotų. Be to, liko galioti atsakovo 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-1809 patvirtinti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendiniai, pareiškėjas projekto rengimo procedūrose nedalyvavo, todėl jo įtraukimas į pretendentų sąrašą nesukels jokių teisinių pasekmių.

Nurodo, kad pareiškėjas pagal 2004 m. lapkričio 10 d. prašymą dalyvavo naujai rengtame ir atsakovo 2013 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-2186 patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kurio metu jam suprojektuota 5,50 ha valstybinės žemės pirkimui. Pagal Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintą Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 85 punkto 4 pastraipą, patvirtinus žemėtvarkos projektą, administracinė procedūra dėl pateiktų pretendentų prašymų pirkti arba nuomoti žemės sklypus toje kadastro vietovėje nagrinėjimo laikoma baigta. Ši Metodikos redakcija įsigaliojo 2012 m. sausio 1 d., todėl pareiškėjo 2004 m. lapkričio 10 d. prašymas negalėjo būti nagrinėjamas du kartus. Tiek 2012 metų, tiek 2013 metų (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektai buvo rengiami pagal šią Metodikos redakciją, todėl patvirtinus 2013 metų projektą, pareiškėjo 2004 m. lapkričio 10 d. prašymas laikytinas išnagrinėtu.

Pabrėžia, kad administracinės bylos Nr. I-586/162/2012 nagrinėjimo dalyku buvo tęstinio prašymo nagrinėjimo klausimas. Atsakovas gavo pareiškėjo 2012 m. sausio 4 d. prašymą įtraukti jį „į valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo Šilutės rajone pretendentų sąrašus pagal mano pateiktą ankstesnį prašymą, nes iš leidžiamų 300 ha įsigijau 220 ha“. Šiame prašyme nėra nurodyta, kokiame konkrečiai žemėtvarkos projekte pareiškėjas nori dalyvauti, nenurodyta ir žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo kadastro vietovė. Atsakovui gavus pareiškėjo skundą dėl NŽT Šilutės skyriaus 2012 m. vasario 10 d. rašte Nr. 17SD-(14.17.31.)-542 pateikto atsisakymo įrašyti pareiškėją į numatomą rengti Šilutės rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projektą pagal pareiškėjo 2004 m. lapkričio 10 d. prašymą, buvo pradėta administracinė procedūra dėl šio prašymo tęstinio nagrinėjimo, nes tik šis klausimas turi lemiamą įtaką pareiškėjo dalyvavimui tolesniuose žemėtvarkos projektuose pagal šį prašymą. Pareiškėjas, gavęs tarnybos 2012 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. 1T-(7.5)-47 dėl skundo išnagrinėjimo, kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl NŽT Šilutės skyriaus 2012 m. vasario 10 d. rašto Nr. 17SD-(14.17.31.)-542 panaikinimo ir įpareigojimo tarnybą atlikti veiksmus. Taigi, pradėjus teisme nagrinėti šią bylą, pareiškėjo prašymo nagrinėjimo procedūra buvo sustabdyta, t. y. jis pagal 2004 m. lapkričio 10 d. prašymą nebuvo įtrauktas į rengiamą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Bet kokiu atveju, vieno asmens skundo nagrinėjimo administracinė procedūra negali turėti įtakos viso žemėtvarkos projekto rengimo procedūros stabdymui. Taigi teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, turėjo pats sustabdyti 2012 m. vasario 22 d. pradėto rengti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto eigą. Juo labiau, kad pareiškėjo prašymas dėl rengiamo žemėtvarkos projekto eigos stabdymo nebuvo tenkintas nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-586-162/2012.

Teigia, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime taip pat nepagrįstai nurodė, jog administracinėje byloje Nr. I-586-162/2012 ginčas buvo kilęs būtent dėl pareiškėjo teisės dalyvauti 2012 m. vasario 22 d. pradėtame rengti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Kaip jau minėta, pareiškėjas 2012 m. sausio 4 d. prašymu kreipėsi į NŽT Šilutės skyrių prašydamas jį įtraukti į pretendentų sąrašus pagal ankstesnį prašymą. Pirmas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas po šio prašymo gavimo ir buvo 2012 m. vasario 22 d. pradėtas rengti šios kadastro vietovės žemėtvarkos projektas. Tačiau vykstant teisminiams ginčams, šio projekto eiga nebuvo stabdoma, teismas, nors ir nenurodęs priežasčių, reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikė ir šio projekto eigos nestabdė. Kai teisminiai ginčai buvo baigti ir teismas nustatė, kad tarnyba privalo taikyti tęstinį 2004 m. lapkričio 10 d. prašymo nagrinėjimą, tarnyba atnaujino pareiškėjo prašymo nagrinėjimo administracinę procedūrą ir pareiškėją pagal 2004 m. lapkričio 10 d. prašymą įtraukė į pirmo pradėto rengti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų sąrašą. Teismas, išnagrinėjęs administracinę byla Nr. I-586-162/2012, įsiteisėjusiame 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendime nenurodė tarnybai, į kurį žemėtvarkos projektą pareiškėjas pagal 2004 m. lapkričio 10 d. prašymą turi būti įtrauktas, nepanaikino nė vieno su jau patvirtintu (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu susijusio sprendimo. Todėl tarnyba, vykdydama teismo įpareigojimą, įtraukė pareiškėją pagal jo 2004 m. lapkričio 10 d. prašymą į pirmą po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos rengtą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, tokiu būdu tęsdama prašymo nagrinėjimo procedūrą. Taigi atsakovas tinkamai įvykdė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendime nurodytus įpareigojimus.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 98–101), kuriuo prašo sprendimo dalį, kuria jo skundo reikalavimai buvo atmesti, panaikinti ir priimti naują sprendimą – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-1809 dalyje dėl pardavimui numatytų suprojektuotų valstybinės žemės sklypų patvirtinimo, panaikinti; taip pat įpareigoti atsakovą iš naujo sudaryti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-275 pradėto rengti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pageidaujančių pirkti valstybinę žemę pretendentų eilę, įtraukiant pareiškėją pagal jo 2004 m. lapkričio 10 d. prašymą.

Teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą skundžiamas aktas (ar jo dalis), jeigu jis yra neteisėtas dėl to, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, turi būti panaikintas. Todėl konstatavus pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimo egzistavimą, jokie kitokie bylos išsprendimo variantai nėra galimi. Taigi teismas nepagrįstai nusprendė įpareigoti atsakovą papildyti ginčijamą įsakymą įtraukiant pareiškėją į pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte sąrašą pagal jo 2004 m. lapkričio 10 d. prašymą. Ginčijamu įsakymu patvirtinus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, teismo sprendimas įtraukti pareiškėją į pretendentų įsigyti valstybinės žemės sąrašą pagal jo prašymą yra nebeįvykdomas ir jokių juridinių pasekmių sukelti negali, nes visa laisva valstybinio fondo žemė, kuri buvo projektuojama šiuo projektu, jau yra pasirinkta ir suskirstyta sklypais konkretiems ją pasirinkusiems asmenims. Šią aplinkybę patvirtina pats žemėtvarkos projekto patvirtinimas ginčijamu administraciniu aktu, t. y. visos šio projekto rengimo procedūros jau yra baigtos. Taigi nėra jokios laisvos valstybinės žemės, kurią pareiškėjas galėtų pasirinkti skundžiamu teismo sprendimu įtrauktas į pasibaigusį ir patvirtintą žemėtvarkos projektą. Netenkinus jo reikalavimų visa apimtimi, t. y. nepanaikinus ginčijamo įsakymo, nėra galimybių ištaisyti jo teisių pažeidimo – visą projektui skirtą žemę, kurią tinkamai pareiškėją įtraukus į pretendentų sąrašą, jis būtų galėjęs pasirinkti pirmumo teise, jau pasirinko kiti pretendentai.

Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 108–110) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka, jog jam pasirinkus 5,50 ha žemės sklypą naujai rengiamame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuris buvo patvirtintas atsakovo 2013 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2)-2186, jo 2004 m. lapkričio 10 d. prašymo nagrinėjimo administracinė procedūra buvo baigta. NŽT Šilutės žemėtvarkos skyrius 2013 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 17SD-(14.17.32)-1916 jam nurodė, kad vykdant Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą pagal pareiškėjo 2004 m. lapkričio 10 d. prašymą, jis bus įtrauktas į naujai rengiamą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Tuo pačiu buvo priimtas sprendimas neįtraukti pareiškėjo į NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-1809 patvirtintą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Šis NŽT Šilutės skyriaus sprendimas buvo apskųstas teismui, būtent dėl jo teisėtumo yra nagrinėjama ir ši administracinė byla. Vykstant teisminiam ginčui dėl nagrinėjant pareiškėjo 2004 m. lapkričio 10 d. prašymą priimto sprendimo, jokia kita pareiškėjo prašymo išnagrinėjimą galinti užbaigti administracinė procedūra negalėjo įvykti vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Taigi nepagrįstas yra atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad NŽT Šilutės skyrius jau įvykdė Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą – atsakovo pasirinktas įvykdymo būdas ir sprendimas buvo netinkami, dėl jo ir paduotas šioje byloje nagrinėjamas skundas, o ši byla vyksta ne dėl teismo sprendimo kitoje byloje nevykdymo, o dėl konkretaus administracinio akto, priimto vykdant teismo sprendimą, teisėtumo.

Pažymi, kad atsakovas nepagrįstai vadovaujasi Metodikos 85 straipsnio 4 pastraipos nuostatomis, nes, vadovaujantis teisės principu, kad įstatymas ar kitas teisės aktas neturi grįžtamosios galios, šie teisės akto pakeitimai negali būti taikomi nagrinėjant pareiškėjo 2004 m. lapkričio 10 d. paduotą prašymą ir negali turėti įtakos jo nagrinėjimo užbaigimui. Metodikos nuostatų taikymo klausimas jau buvo aptartas išnagrinėtoje Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-586-162/2012.

Teigia, kad savo 2004 m. lapkričio 10 d. prašyme išreiškė valią įsigyti 300 ha žemės ūkio paskirties žemės plotą (duomenys neskelbtini) ir kituose kaimuose, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Šilutės rajone. Klaipėdos apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-586-162/2012 pripažino, kad, nors pareiškėjo prašymas buvo iš dalies patenkintas, tačiau jo nagrinėjimo procedūra nebuvo užbaigta – pageidautas įsigyti žemės plotas jam nebuvo parduotas. Taigi atsakovas neturėjo diskrecijos teisės pasirinktinai įtraukti pareiškėją į bet kuriuos rengiamus žemės reformos žemėtvarkos projektus, bet turėjo įtraukti į visus naujai rengiamus žemės reformos žemėtvarkos projektus pareiškėjo prašyme nurodytose kadastro vietovėse. Be to, aplinkybė, kad pareiškėjas, pateikdamas skundą dėl jo 2004 m. lapkričio 10 d. prašymo pripažinimo galiojančiu, siekė būti įtrauktas pretendentu įsigyti valstybinės žemės būtent atsakovo 2012 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 17VĮ-(14. l7.2.)-275 pradėtame rengti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, yra nurodyta ir jo skunde Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-586-162/2012. Būtent šiame žemėtvarkos projekte buvo įtraukti su pareiškėjo jau turimais žemės sklypais besiribojantys laisvos valstybinės žemės plotai, kuriuos pirkti pareiškėjas turėtų pirmumo teisę ir kurie jam buvo būtini siekiant suformuoti racionalias jo dirbamos žemės žemėnaudas. Taigi atsakovas nepagrįstai teigia, kad tiek pareiškėjo 2012 m. sausio 26 d. papildomas prašymas įtraukti jį pretendentu žemei pirkti pagal jo 2004 m. lapkričio 10 d. prašymą, tiek vėliau sekęs teisminis ginčas nebuvo susietas su konkrečiu atsakovo 2012 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-275 pradėtu rengti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsisakymo įrašyti pareiškėją į pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 17VĮ‑(14.17.2.)‑1809, sąrašą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas siekė įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą (Nr. 99; 17,30 ha dydžio) formuojamą pagal (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 17VĮ‑(14.17.2.)‑1809.

Rengiant šį žemės reformos žemėtvarkos projektą, tarp atsakovo ir pareiškėjo buvo kilęs teisminis ginčas dėl atsakovo 2012 m. vasario 10 d. sprendimo, kuriuo jis atsisakė pareiškėją įtraukti į pretendentų sąrašą, norinčių pirkti valstybinę žemę, formuojamą (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2013 m. vasario 28 d., ginčijamas atsakovo 2012 m. vasario 10 d. sprendimas buvo panaikintas, įpareigojant atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą įtraukti jį į (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų įsigyti žemę, sąrašą 2004 m. lapkričio 10 d. prašymo pagrindu ir priimti sprendimą.

Atsakovas, vykdydamas šį teismo sprendimą, pareiškėją įtraukė ne į 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 17VĮ‑(14.17.2.)‑1809 patvirtintą (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, o į naujai pradėtą rengti (atsakovo 2013 m. gegužės 23 d. įsakymu) (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą.

Pareiškėjas šioje byloje prašo naikinti atitinkamą dalį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 17VĮ‑(14.17.2.)‑1809, kuriuo buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas.

Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo klausimai yra reglamentuojami Žemės reformos įstatymo ir kitais jį įgyvendinančiais teisės aktais.

Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 d. ir 10 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad „Asmenims žemės reformos metu žemė, miškas ir vandens telkiniai (suformuotais žemės sklypais) parduodami laikantis šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytos eilės ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus.“ bei kad „Žemės reformos žemėtvarkos projektai, kuriuose suformuoti žemės, miško sklypai ir vandens telkiniai pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytą eilę, įgyvendinami Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka.“

Įgyvendinant Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 7 dalies reikalavimus Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 buvo patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika (toliau Metodika).

Iš Metodikos nuostatų matyti, kad žemėtvarkos projekto rengimas ir įgyvendinimas yra tęstinio pobūdžio procesas, susidedantis iš atitinkamų etapų (darbų stadijų): parengiamųjų darbų; žemės sklypų projektavimo darbų; žemėtvarkos projekto svarstymo, derinimo ir patvirtinimo; žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų paženklinimo vietovėje; paženklintų žemės sklypų nuosavybės teisėms atkurti, parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ar patikėjimo teise valdyti kadastro duomenų bylų parengimo (Metodikos 13 p.). Atitinkamu žemėtvarkos projektu yra suprojektuojama konkreti teritorija, kurios ribose (apimtyje) asmenims (pretendentams), atitinkantiems konkretaus žemėtvarkos rengimo sąlygas, gali atsirasti subjektinė teisė – įsigyti (pirkti) nuosavybėn laisvą valstybinės žemės sklypą, identifikuotą individualiais požymiais (Metodikos 9; 28-31p.).

Iš to kas pasakyta matyti, kad žemėtvarkos projekto rengimas ir įgyvendinimas yra vientisas procesas, kurio rezultate asmeniui yra sukuriamos teisinės prielaidos bei sąlygos, įgyvendinti savo subjektinę teisę – įsigyti nuosavybėn (nusipirkti) laisvą valstybinės žemės sklypą, identifikuotą individualiais požymiais.

Pagal Metodikos 31ir 85 punktų nuostatas asmeniui teisinės prielaidos bei sąlygos, minėtai jo subjektinei teisei realizuoti, pradedamos įgyvendinti jį įtraukus į atitinkamų pretendentų sąrašą, kurį tvirtina atitinkamo žemėtvarkos skyriaus vedėjas, o baigiamos - patvirtinus žemėtvarkos projektą. Šio proceso metu ir yra individualizuojama asmens subjektinė teisė į konkretų individualiais požymiais identifikuotą žemės sklypą.

Šis teisinis reguliavimas lemia, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 17VĮ‑(14.17.2.)‑1809, patvirtintus (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, šio projekto procese dalyvavusiems kitiems pretendentams, pageidavusiems įsigyti (pirkti) valstybinę žemę, buvo sukurtos atitinkamos subjektinės teisės. Iš atsakovo pateikto byloje atsiliepimo matyti, kad dalis šių asmenų jiems suprojektuotus žemės sklypus yra jau įsigiję ir nuosavybėn (b. l. 35-37). Todėl pareiškėjo prašymas panaikinti ginčijamą įsakymą šioje dalyje, yra susijęs ir su minėtų asmenų (trečiųjų asmenų) subjektinių teisių panaikinimu.

Iš bylos taip pat matyti, kad teismas 2013 m. liepos 11 d. nutartimi uždraudė atsakovui parduoti minėtu projektu suformuotą 17,28 ha žemės sklypą, Nr. 99, kuris galimai galėjo būti priskirtas pareiškėjui.

Vertinant visumoje šią teismo nutartį ir teismo skirtą įpareigojimą atsakovui – papildyti aptariamą projektą, įtraukiant pareiškėją į pretendentų, kuriems suprojektuoti sklypai, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, sąrašą pagal pareiškėjo 2004 m. lapkričio 10 d. prašymą, galima numanyti, kad įpareigojimas papildyti projektą yra siejamas būtent su 17,28 ha žemės sklypu, Nr. 99. Tačiau, kad šiuo būdu būtų galima papildyti projektą, būtina šį žemės sklypą atimti iš kitų asmenų, kuriems jis yra suformuotas šiuo projektu.

Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad teismo nurodymas papildyti projektą, nurodant pareiškėją tik įtraukti į pretendentų sąrašą, kuris (sąrašas) tvirtinamas kartu su projektu, bet nenurodant koks jam priskiriamas konkretus žemės sklypas šiame projekte, yra ydingas teisinės technikos prasme bei keliantis neaiškumų dėl teismo sprendimo įvykdymo.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad teismas, priimdamas minėtą sprendimą, nusprendė dėl kitų asmenų teisių, kurių neįtraukė į šios bylos nagrinėjimą. Toks pažeidimas yra besąlyginė vada naikinti teismo sprendimą (ABTĮ 142 str. 2 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys