AS-222-492/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. Č. skundą atsakovui Marijampolės savivaldybei dėl žalos atlyginimo ir kitų reikalavimų.
Legislator headnote
AI generatedAS-222-492/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja 2014 m. gruodžio 9 d. pateikė patikslintą skundą, nurodydama, kad skundžiamas aktas ir jį priėmusi institucija pareiškėjai nėra žinomi. Prašė priteisti iš atsakovo 1 000 000 Lt patirtai žalai atlyginti ir nebausti susikompromitavusių valstybės tarnautojų.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-222-492/2015
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01729-2014-0
Procesinio sprendimo kategorija 63.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. sausio 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. Č. skundą atsakovui Marijampolės savivaldybei dėl žalos atlyginimo ir kitų reikalavimų.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėja A. Č. 2014 m. lapkričio 20 d. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama kvalifikuoti Marijampolės savivaldybės darbuotojų veiksmus, paliekant pareiškėją be pragyvenimo šaltinio, avariniame name, grasinant įvairiomis baudomis ir rinkliavomis, kaip tyčinę veiką, nukreiptą į žmonių sunaikinimą, išsiaiškinti už pareiškėjos persekiojimą atsakingus asmenis ir juos nubausti.
Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi (b. l. 10-12) nustatė pareiškėjai terminą iki 2014 m. gruodžio 9 d. skundo trūkumams pašalinti. Teismas atkreipė pareiškėjos dėmesį, kad skundo reikalavimai nėra adresuoti kitai bylos šaliai (t. y. atsakovui), tačiau pačiam teismui, kuris nagrinėjamoje byloje nėra ir negali būti laikomas bylos šalimi (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 str. 2 d.), todėl tikslintini. Teismas pasiūlė pareiškėjai aiškiai ir konkrečiai suformuluoti skundo reikalavimą, t. y. skundo dalyką, adresuotą atsakovui bei tikslų ir aiškų skundo pagrindą, t. y. tikslias aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti apie konkrečius neteisėtus Marijampolės savivaldybės veiksmus (neveikimą) pareiškėjos atžvilgiu (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p., 8 p.). Teismas nurodė, kad skundo reikalavimu pareiškėja gali prašyti teismo: panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą; įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą atitinkamai įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą; išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu; priteisti atlyginti turtinę ar moralinę žalą fiziniam asmeniui ar organizacijai, padarytą valstybės ar vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų bei jų tarnautojų, einančių tarnybines pareigas, neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, t. y. skundo reikalavimai turi būti formuluojami atsižvelgiant į ABTĮ 88 straipsnyje numatytas sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką (ABTĮ 97 str.). Prie skundo pridedami dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėja grindžia savo reikalavimus (ABTĮ 24 str. 1 d.).
Pareiškėja 2014 m. gruodžio 9 d. pateikė patikslintą skundą, nurodydama, kad skundžiamas aktas ir jį priėmusi institucija pareiškėjai nėra žinomi. Prašė priteisti iš atsakovo 1 000 000 Lt patirtai žalai atlyginti ir nebausti susikompromitavusių valstybės tarnautojų.
II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 12 d. nutartimi skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjai.
Teismas sprendė, kad pareiškėja tinkamai neįvykdė jai keliamos pareigos, nes patikslintas skundas neatitinka ABTĮ 23 straipsnio reikalavimų. Iš patikslinto skundo turinio neaišku, koks administracinis aktas yra skundžiamas, neapteikti jokie įrodymai, jog pareiškėja būtų siekusi jį gauti iš atsakovo, taip neaišku, kokiu pagrindu prašoma priteisti žalos atlyginimą, o pirminiame skunde nurodyta, jog pareiškėja negalės atvykti į teismo posėdį. Pažymėjo, kad teismas gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimus ir tų reikalavimų pagrindimą, priešingu atveju, teismas neturi galimybės tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Kadangi pareiškėja nepaisė minimalių įstatymo reikalavimų, keliamų skundo turiniui bei formai, todėl laikyta, kad ji nepašalino Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, todėl skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai.
Teismas nurodė, kad nutartis neužkerta kelio pareiškėjai pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant skundą, kuris atitiktų ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus. Pareiškėjai taip pat išaiškinta, jog ji turi teisę paduoti skundą teismui pati tiesiogiai arba gali kreiptis pagalbos į advokatą (ABTĮ 22 str. 2 d., 49 str. 1 d.). Pažymėjo, kad nemokamą antrinę teisinę pagalbą teikia Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (Kęstučio g. 21, LT-44320 Kaunas), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka.
III. Pareiškėja A. Č. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 21), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį ir išnagrinėti jos skundą iš esmės.
Pareiškėja mano įvykdžiusi teismo nustatytus įpareigojimus, t. y. pateikusi jos turimus įrodymus, patikslinusi reikalavimus. Pareiškėja nurodo, kad skundžiamas aktas ir jį priėmusi institucija jai nėra žinomi. Nurodo negalinti pateikti teismui dokumentų, kuriais buvo atmetami pareiškėjos prašymai socialinei pašalpai gauti, nes daug metų laikomi avarinės būklės name sutrūnijo.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų, ji negali būti apribota ar paneigta, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų, numatytų Administracinių bylų teisenos įstatymo 23, 24, 39 ir kituose straipsniuose. Pagal šiuos reikalavimus, skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai (2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012).
Teismas gali suteikti efektyvią galimai pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimą (2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, jog skunde turi būti nurodyta konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 1 dalį, prie skundo pridedamas skundžiamas aktas. Taigi, remiantis minėtomis nuostatomis, skundas turi būti suformuluotas taip, kad aiškiai matytųsi, su kokiu konkrečiu skundžiamu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareiškėjas sieja savo skundo reikalavimą (2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012).
Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1(11), 2007 m.). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas.
Reikalavimas, be kita ko, turi būti toks, kad jį patenkinus, pažeidimas būtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, nesukuriant nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi (2011 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-2301/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 22, 2011 m.). Kitaip tariant, skundo reikalavimas, turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus (2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009).
Žalos atlyginimo bylose, pareiškėjas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, paprastai turi nurodyti, dėl kokių konkrečių viešojo administravimo subjekto veiksmų jam atsirado žala, konkretų prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį bei pateikti žalos atsiradimą pagrindžiančių įrodymų (2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-231/2011; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-242/2011). Pažymėtina, kad abstraktus aplinkybių, nuoskaudų, subjektyvios nuomonės konstatavimas negali įpareigoti teismo nagrinėti skundo, jei iš jo turinio neaišku, ką konkrečiu atveju skundžia pareiškėjas ir kuo jis remiasi (2010 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-746/2010).
Įvertinusi pareiškėjos skundo ir patikslinto skundo turinį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimas „kvalifikuoti Marijampolės savivaldybės darbuotojų veiksmus, paliekant pareiškėją be pragyvenimo šaltinio, avariniame name, grasinant įvairiomis baudomis ir rinkliavomis, kaip tyčinę veiką, nukreiptą į žmonių sunaikinimą, išsiaiškinti už pareiškėjos persekiojimą atsakingus asmenis ir juos nubausti“ neatitinka anksčiau išvardintų skundo dalykui keliamų reikalavimų, prašymas priteisti 1 000 000 Lt žalai atlyginti nėra pagrįstas konkrečiais viešojo administravimo subjekto veiksmais, žalos atsiradimą pagrindžiančiais įrodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja skunde nurodė daug faktų, tačiau teismui turi būti aišku, kokios konkrečiai aplinkybės buvo konkretaus skundžiamo akto, veiksmo ar neveikimo neteisėtumo pagrindas.
Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos tinkamai aiškino ir taikė skundo priėmimą reglamentuojančias ABTĮ nuostatas, todėl 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos A. Č. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Arūnas Dirvonas
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė