AS-705-602/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-705-602/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01182-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Ž. skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „Kauno energija“ ir Kauno apylinkės teismui dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. vasario 14 d. skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: konstatuoti, kad akcinės bendrovės „Kauno energija“ (toliau – ir AB „Kauno energija“) jam keliamas reikalavimas sumokėti už 2006-2011 metais jam pagal normatyvus priskaičiuotus 163,361 karšto vandens kubinius metrus 1 558,08 Lt yra nepagrįstas ir neteisėtas bei panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išvadą ir priimti naują išvadą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 23 d. nutartimi atsisakė priimti R. Ž. skundą. Išaiškino pareiškėjui, kad ieškinys gali būti paduotas bendrosios kompetencijos teismui – Kauno apylinkės teismui.

Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios priskirtos bendrosios kompetencijos teismams (ABTĮ 16 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios kompetencijos teismams priskiriami nagrinėti ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių.

ABTĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Iš skundo turinio ir kartu su skundu pateiktų dokumentų matyti, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovui R. Ž. (civilinė byla Nr. 2-11611-199/2014) dėl reikalavimo sumokėti už 2006-2011 metais jam pagal normatyvus priskaičiuotus 163,361 karšto vandens kubinius metrus 1 558,08 Lt. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nurodytoje byloje yra pateikusi 2015 m. vasario 2 d. išvadą Nr. R2-(T)-412. Pareiškėjas skundu administraciniam teismui siekia, kad aukščiau nurodyta išvada būtų panaikinta ir kad būtų konstatuota, jog AB „Kauno energija“ jam keliamas reikalavimas sumokėti už 2006-2011 metais jam pagal normatyvus priskaičiuotus 163,361 karšto vandens kubinius metrus 1 558,08 Lt yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Iš to, kas aukščiau išdėstyta, matyti, kad vyraujantis santykis, iš kurio kyla ginčas, yra civilinis – civilinė byla dėl reikalavimo sumokėti už 2006-2011 metais R. Ž. pagal normatyvus priskaičiuotus 163,361 karšto vandens kubinius metrus 1 558,08 Lt yra nagrinėjama Kauno apylinkės teisme (civilinė byla Nr. 2-11611-199/2014). Nors skundžiamą išvadą priėmė viešojo administravimo subjektas, tačiau pats ginčas nėra kilęs viešojo administravimo srityje, vyraujantis santykis – civilinis, todėl (taip pat ir dėl ginčo nagrinėjimo operatyvumo) administraciniam teismui teikiamus reikalavimus turėtų nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas, šiuo atveju – Kauno apylinkės teismas.

III. Pareiškėjas R. Ž., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo minėtą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atskirajame skunde akcentuoja, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas prašo nuspręsti, kas yra teisus pareiškėjo ginče su AB „Kauno energija“, nes pareiškėjas to neprašė. Nagrinėjamu atveju keliamas reikalavimas dėl neteisėtos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išvados panaikinimo ir naujos išvados, pagrįstos teisės aktais, priėmimo. Šis klausimas priskirtinas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai. Kadangi skundžiamas viešojo administravimo subjekto aktas, kilęs ginčas yra viešojo administravimo srityje. Be teisingai surašytos išvados civilinis ginčas Kauno apylinkės teisme negalės būti teisingai išspręstas.

Pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčijama išvada priimta Kauno apylinkės teismui 2014 m. gruodžio 17 d. kreipusis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, kaip specialistą, išaiškinti dėl taikomo apmokėjimo už karštą vandenį. Taigi kilusio ginčo dėl išvados teisėtumo Kauno apylinkės teismas spręsti negali, nes negali nepaisyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pateiktos išvados.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas iš esmės siekia nuginčyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. vasario 2 d. išvadą Nr. R2-(T)-412, kurioje konstatuota, kad AB „Kauno energija“ veiksmai, skaičiuojant mokesčius už karštą vandenį, buvo teisėti. Nagrinėjamu atveju ginčijama išvada priimta Kauno apylinkės teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą, 2014 m. gruodžio 17 d. kreipusis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, kaip specialistą, išaiškinti dėl taikomo apmokėjimo už karštą vandenį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išvada, kurioje konstatuota, kad AB „Kauno energija“ veiksmai, skaičiuojant mokesčius už karštą vandenį, buvo teisėti, tačiau nėra privalomų nurodymų pareiškėjui, nelaikytina administraciniu sprendimu. Minėta išvada laikytina oficialiu rašytiniu įrodymu – prima facie įrodymu, išduotu kompetentingos institucijos, ir gali būti naudojama nagrinėjant teisme bylas dėl žalos atlyginimo ar dėl kitų reikalavimų, tiesiogiai turinčių įtakos suinteresuotų asmenų teisėms ir pareigoms.

Pažymėtina, kad prima facie įrodymai, priklausomai nuo jų pobūdžio, gali būti ginčijami pateikiant kitus įrodymus arba inicijuojant atskirą bylą dėl jų panaikinimo. Atskiros bylos dėl prima facie įrodymų panaikinimo turi būti inicijuojamos, jeigu kitaip negalima pakeisti susiformavusių teisinių santykių, pvz., notaro patvirtintų sandorių, Nekilnojamo turto registro duomenų pakeitimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012).

ABTĮ 2 straipsnio 14 punkte nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Ginčijama išvada nėra išsprendžiamas klausimas dėl teisių ar pareigų pareiškėjui, jame yra konstatuoti faktai be privalomo pobūdžio patvarkymų tiesiogiai nesukūrę pareiškėjui ar kitiems asmenims teisių ar pareigų, nebuvo pritaikytos poveikio priemonės. Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius.

Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, kad skundžiama išvada pagal savo turinį nėra individualus administracinis sprendimas, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Teisme yra nagrinėtinos administracinės bylos dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, teisės aktai turėtų būti suprantami kaip tokie teisės aktai arba veiksmai, kurie sukuria asmenims teisines pasekmes, nesant dokumente viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, šis dokumentas nedaro įtakos asmens teisėms ir pareigoms. Todėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išvada bendrosios kompetencijos teisme vertintina kaip vienas iš įrodymų civilinėje byloje. Tuo tarpu atskira administracinė byla dėl minėto akto negali būti keliama.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundą turėjo būti atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka. Kadangi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, nurodant kitą atsisakymo priimti skundą pagrindą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. Ž. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartį pakeisti nurodant, kad pareiškėjo R. Ž. skundą atsisakytina priimti remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius