A-525-1924-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-1924/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01871-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 24

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovams Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. S. skundu ir patikslintais skundais (I t., b. l. 17–19, 64–66, 124) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau –ir Klaipėdos Tarnyba, Tarnyba) direktoriaus R. V. 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymą Nr. V-172 „Dėl nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje“ (toliau – ir Įsakymas);

2) panaikinti Klaipėdos Tarnybos 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-116-13 „Nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą“ (toliau – ir Sprendimas);

3) priteisti solidariai iš atsakovų Klaipėdos Tarnybos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos Tarnybos, 50 000 Lt neturtinę žalą.

Nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė privataus kaltinimo skundą advokatui L. Z. dėl baudžiamosios bylos iškėlimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 155 straipsnio 1 dalį. Teismas 2013 m. gegužės 24 d. nutartimi pripažino jį nukentėjusiuoju. 2012 m. gruodžio 17 d. pareiškėjas Klaipėdos Tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1962-12 paskyrė Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatę D.

R. teikti jam antrinę teisinę pagalbą. Advokatė D. R. yra kaltinamojo L. Z. kolegė, abu dirba toje pačioje advokatų kontoroje, todėl atsisakė jį atstovauti byloje ir 2012 m. gruodžio 27 d. pranešimu kreipėsi į Klaipėdos Tarnybą dėl jos pakeitimo kitu advokatu. Tarnyba 2013 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPC-4-13 pakeitė advokatę D. R. ir paskyrė advokatą M. V. teikti antrinę teisinę pagalbą. Klaipėdos Tarnyba jau anksčiau buvo gavusi advokato M. V. pranešimą, kad advokatas jo neatstovaus bylose dėl žinomo interesų konflikto.

Pareiškėjo vertinimu, abiejų advokatų paskyrimas buvo apsimestinis. Laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 4 d. iki 2013 m. liepos 12 d. teisinė pagalba jam nebuvo teikiama, advokatai neatliko nei vieno veiksmo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 5 d. priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Visą šį laiką buvo skleidžiama tendencinga informacija, kad teisinė pagalba neteikiama dėl tariamos pareiškėjo kaltės. Pareiškėjo nuomone, tai solidarus susitarimas veikti prieš jo įstatymo ginamas teises ir interesus, šiems ydingiems veiksmams panaudojami advokatai.

Klaipėdos Tarnyba 2013 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1049-13 paskyrė advokatą V. J. teikti pareiškėjui teisinę pagalbą apeliaciniame procese. Advokato darbo vieta buvo Šilutėje, todėl toks paskyrimas prieštaravo teisinės pagalbos teikimo kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principams. Pareiškėjo pastangomis su advokatu buvo susitikta 2013 m. liepos 18 d., advokatas pareiškė, kad tikriausiai pareiškėjo neatstovaus, daugiau su pareiškėju nebendravo. Pareiškėjas pats paruošė apeliacinį skundą. 2013 m. liepos 24 d. pateikė Klaipėdos Tarnybai prašymą pakeisti advokatą V.

J., nes advokatas teisinės pagalbos realiai neteikė. 2013 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėjas su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, tačiau teismas 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimu jo skundo administracinėje byloje Nr. I-1218-342/2013 netenkino. Pareiškėjas vertino, kad šis teismas turi išankstinę nuostatą ginti Klaipėdos Tarnybos interesus. Advokatas V. J. 2013 m. lapkričio 21 d. netikėtai atvyko į teismo posėdį ir prie liudytojų informavo, kad atvyko gavęs nurodymus, bet kas jam nurodė atvykti į teismo posėdį neatskleidė.

Advokatas buvo nepasiruošęs ir nesuderinęs teisinės pozicijos su pareiškėju. Pareiškėjas paprašė teismo padaryti trumpą pertrauką, kad pasitartų su advokatu, advokatą informavo, kad pokalbis bus įrašomas į diktofoną. Advokatas V. J. pabėgo iš teismo posėdžio salės, su pareiškėju nebendravo, tarėsi su Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatu A. K.. Pareiškėjo nuomone, akivaizdu, kad advokatas V. J. atvyko ginti ne jo teisių ir interesų, bet kaltinamojo L. Z. interesų. Advokatas V. J. neatliko jokių veiksmų, o tik pakenkė pareiškėjui.

Dėl negatyvios advokato veikos sutriko pareiškėjo sveikata, gydytojai atleido jį nuo dalyvavimo teismo posėdyje. Klaipėdos apygardos teismo posėdyje pareiškėjas sužinojo, kad Klaipėdos Tarnyba Sprendimu nutraukė antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui teikimą. Klaipėdos apygardos teismas pareiškėjo prašymu atidėjo bylos nagrinėjimą. 2014 m. sausio 9 d. Klaipėdos Tarnyba Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė Įsakymą, kuriuo perdavė pareiškėjo 2013 m. liepos 9 d. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo į Šiaulių Tarnybai.

Pareiškėjui Įsakymas atsiųstas nebuvo. Įsakymas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, todėl naikintinas. Šis įsakymas priimtas siekiant vilkinti administracinės procedūros atlikimą. Dėl Klaipėdos Tarnybos neveikimo ir realios teisinės pagalbos neteikimo bei tyčinių veiksmų prieš pareiškėjo interesus, patirtų nepatogumų ir išgyvenimų, pareiškėjas patyrė didelę moralinę žalą.

Atsakovas Klaipėdos tarnyba atsiliepimais (I t., b. l. 31–33, 78–87) prašė pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus.

Paaiškino, kad 2013 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-1049-13 Klaipėdos Tarnyba pareiškėjui suteikė antrinę teisinę pagalbą apeliacine tvarka apskundžiant Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. PKS-1066-795/2012, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją apeliacinės instancijos teisme. Antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas V. J.. 2013 m. lapkričio 21 d. Klaipėdos Tarnyba gavo advokato V. J. prašymą nušalinti jį nuo pareiškėjo atstovavimo. Prašyme advokatas nurodė, kad pareiškėjas 2013 m. lapkričio 21 d.

Klaipėdos apygardos teisme posėdžio metu ir po jo kategoriškai griežtu ir nepagarbiu tonu pareiškė, kad atsisako advokato V. J. teisinių paslaugų, pareiškė jam nušalinimą, draudė atvykti į kitą teismo posėdį. Advokatas teigė, kad tik atvykus į 2013 m. lapkričio 21 d. teismo posėdį, pareiškėjas J. S. paklausė, ko advokatas atvyko ir kas jį siuntė, pareiškė, kad su advokatu nenori turėti jokių reikalų. Advokatas buvo pasiruošęs ir posėdyje dalyvavo. Prasidėjus posėdžiui, J. S. pareiškė nepasitikėjimą advokatu, reiškė nušalinimą dviem teisėjų kolegijos teisėjams.

Teisėjams nenusišalinus nuo bylos nagrinėjimo, buvo padaryta pertrauka. Pasibaigus pirmam posėdžiui dar teismo salėje prie advokato V. J. priėjo J. S. ir griežtu tonu pareiškė, kad kategoriškai uždraudžia advokatui atvykti į kitą teismo posėdį. Advokatas V. J. nurodė, kad minėtas aplinkybes gali patvirtinti advokatas L. Z.. Advokatas V. J. pareiškėjo elgesį vertino kaip piktnaudžiavimą savo teisėmis ir siūlė Tarnybai nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą. Tarnyba atliko išsamų advokato V. J. bei pareiškėjo nurodytų aplinkybių tyrimą, pasiūlė pateikti savo paaiškinimą ir advokatui L.

Z., paprašė Klaipėdos apygardos teismo pateikti 2013 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžių protokolus. Iš teismo posėdžio protokolo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-880-255/2013 nustatyta, kad pareiškėjas teikė nepagrįstus nušalinimus ne tik advokatui V. J., bet ir dviem teisėjams. Savo prašymą dėl teisėjų nušalinimo J. S. motyvavo visišku nepasitikėjimu teisėjais, teigė, kad teisėjai „trikdo jo sveikatą“, veikia prieš J. S., „yra sistemoje, kurioje veikia prieš pareiškėją“. Tokių savo teiginių jokiomis faktinėmis objektyviomis aplinkybėmis nepagrindė.

Tarnyba nurodė, kad pareiškėjas, teismo posėdžio metu net nebandęs bendradarbiauti su jam antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtu advokatu, teismui ir Tarnybai išreiškė išankstinę priešišką nuomonę dėl advokato atstovavimo, šmeižė advokatą, nepagrįstai teigdamas, kad advokatas neteikia kvalifikuotos teisinės pagalbos, liepė advokatui motyvuoti visiškai nepagrįstus pareiškėjo reiškiamus nušalinimus teisėjams. Tokie pareiškėjo veiksmai, nepagrįstų reikalavimų skelbimas teismuose, tikrovės neatitinkančios informacijos apie advokatą, teikiantį antrinę teisinę pagalbą, skleidimas, išankstinis priešiškumas advokato atžvilgiu vertintini kaip akivaizdus piktnaudžiavimas valstybės garantuojama teisine pagalba, savo procesinėmis ir materialinėmis teisėmis.

Kaip piktnaudžiavimas savo teisėmis vertintini ir pareiškėjo teikiami faktinėmis aplinkybėmis nepagrįsti nušalinimai teisėjams, teisėjų kaltinimas „prievartavimu ir tyčiojimuisi“, „veikimu prieš pareiškėją“ (užfiksuota teismo posėdžio protokole). Tarnybos vertinimu, surinkta ir išnagrinėta informacija leido daryti neabejotiną išvadą, kad pareiškėjas šioje byloje nesiekė tikslingai ir efektyviai pasinaudoti antrine teisine pagalba, o jo elgesys, konfrontacija su antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu bei Tarnyba, nebendravimas ir nebendradarbiavimas, nepagrįsti kaltinimai, klaidinančios informacijos skleidimas bei interesų konfliktų kėlimas buvo akivaizdus piktnaudžiavimas valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis.

Ši aplinkybė sudarė pagrindą nutraukti teisinės pagalbos teikimą pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 23 straipsnio l dalies 6 punktą. Dėl Įsakymo nurodė, jog Tarnybos direktorius R. V., siekdamas išvengti interesų konflikto ir užtikrinti objektyvaus, nešališko ir pagrįsto sprendimo priėmimą, nusišalino pats ir nušalino l. e. p. Teisės skyriaus vedėją V. M., Teisės skyriaus vyriausiąją specialistę M. V., Teisės skyriaus vyriausiąjį specialistą T.

K. nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje nagrinėjant pareiškėjo 2013 m. liepos 9 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, registracijos Nr. ATP-1155, ir kitus su juo susijusius prašymus ar skundus, ir perdavė šį pareiškėjo prašymą nagrinėti Šiaulių Tarnybai, nes Klaipėdos Tarnyboje neliko subjekto, galinčio priimti sprendimus pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjo prašymas ir su tuo susiję dokumentai Šiaulių Tarnybai persiųsti 2013 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. (1.7.)-SR-2718, apie tai informuotas ir pareiškėjas.

Kartu paaiškino, kad be V. M. Teisės skyriuje įsakymo priėmimo metu dirbo du vyriausieji specialistai – M. V. ir T. K.. Klaipėdos Tarnybos administracinį aktą, dėl kurio V. M. iškelta privataus kaltinimo byla Nr. PK-674-795/2013 pagal pareiškėjo privataus kaltinimo skundą, t. y. 2013 m. gegužės 7 d. raštą Nr. (1.7)-SR-1362, rengė Teisės skyriaus vyriausioji specialistė M. V.. Ji yra teismo pakviesta kaip liudytoja dėl l. e. p. Teisės skyriaus vedėjos V. M. gynybinės pozicijos. Akivaizdu, kad M. V., būdama asmeniškai įtraukta į baudžiamosios bylos nagrinėjimą, negali užtikrinti objektyvumo ir nešališkumo pareiškėjo atžvilgiu.

Vyriausiasis specialistas T. K., būdamas tiesiogiai pavaldus V. M., taip pat palaikantis draugiškus kolegiškus santykius tiek su V. M., tiek su M. V., taip pat yra subjektyvus pareiškėjo atžvilgiu, todėl negali užtikrinti objektyvaus ir nešališko sprendimo priėmimo. Likę Klaipėdos tarnybos valstybės tarnautojai dirba Finansų ir ūkio skyriuje ir atlieka funkcijas, nesusijusias su sprendimų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo administracinėmis procedūromis, neturi teisinio išsilavinimo ir kompetencijos pareiškėjo 2013 m. liepos 9 d. prašymui ir su juo susijusiems prašymams bei skundams nagrinėti.

Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos nurodo, kad jos atsiradimo faktas, aplinkybės, priežastys ir dydis skunde nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, skunde minimi abstraktūs teiginiai dėl netinkamos advokatų veiklos kokybės, neveikimo ir tuo padarytos žalos, nėra ir negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 26 d. sprendimu (II t., b. l. 36–44) nutraukė administracinę bylą dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Klaipėdos Tarnybos direktoriaus R. V. 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymą Nr. V-172 „Dėl nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje“; atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo patikslintą skundą dėl reikalavimų panaikinti Klaipėdos Tarnybos 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-116-13 „Nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą“ ir priteisti solidariai iš atsakovių 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pasisakydamas dėl reikalavimo panaikinti Įsakymą, teismas nurodė, kad LITEKO duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-1218-342/2013 pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Klaipėdos Tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Šiaulių Tarnybai ir V. J. dėl Klaipėdos Tarnybos įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. liepos 24 d. prašymą dėl advokato V. J. pakeitimo bei informacijos išdavimo, įpareigojimo užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Klaipėdos Tarnybos 2013 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. (1.31)-1049-13 ir 10 000 Lt neturtinės žalos priteisimo.

Teismas 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimu konstatavo, jog byloje nustatyta, kad 2013 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1049-13 Klaipėdos Tarnyba nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui J. S. baudžiamojoje byloje (pirmosios instancijos bylos Nr. PKS-1066-795/2012) dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 straipsnio 1 dalyje, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją apeliacinės instancijos teisme ir paskyrė advokatą V. J.. 2013 m. liepos 25 d. prašymu J. S. kreipėsi į Klaipėdos Tarnybą, prašydamas pakeisti advokatą V.

J. kitu advokatu. Įsakymu Klaipėdos Tarnybos direktorius nusišalino pats ir nušalino l. e. p. Teisės skyriaus vedėją V. M., Teisės skyriaus vyriausiąją specialistę M. V. bei Teisės skyriaus vyriausiąjį specialistą T. K. nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje nagrinėjant pareiškėjo J. S. 2013 m. liepos 9 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, registracijos Nr. ATP-1155, ir kitus su juo susijusius prašymus ir skundus bei įsakė perduoti Šiaulių tarnybai nagrinėti šį pareiškėjo prašymą, registracijos Nr. ATP-1155, nes Klaipėdos Tarnyboje neliko subjekto, galinčio priimti sprendimus pareiškėjo J.

S. atžvilgiu. 2013 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. (1.7.)-SR-2718 Klaipėdos Tarnyba persiuntė dokumentus Šiaulių Tarnybai ir apie tai informavo pareiškėją. Teismas 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimu konstatavo, jog pareiškėjas J. S. dėl Klaipėdos Tarnybos pareigūnų šališkumo jo atžvilgiu yra kreipęsis į teismą (Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. PK-674-795-2013), todėl Įsakymas laikytinas būtinu užtikrinti, kad dėl pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų būtų priimtas nešališkas ir objektyvus sprendimas.

Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas J. S. neginčija jam tiesiogines teisines pasekmes sukėlusio administracinio akto – Įsakymo, taip pat nėra skundžiamas Šiaulių Tarnybos 2013 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas Nr. SD-1015(02.2), todėl teismas net neturi teisinio pagrindo tirti šių aktų teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas pažymėjo, kad viešojo administravimo institucijos sprendimai turi privalomumo savybę ir yra vykdytini, todėl, nenuginčijus teisines pasekmes sukeliančių administracinių aktų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus, kuriais prašoma įpareigoti Klaipėdos Tarnybą išnagrinėti 2013 m. liepos 24 d. prašymą dėl advokato V.

J. pakeitimo bei informacijos išdavimo ir užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal 2013 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. (1.31)-1049-13. Minėtas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1218-342/2013 nėra įsiteisėjęs, nes apskųstas apeliacine tvarka.

Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 75 straipsnio 7, 8 dalimi, nuo 2013 m. liepos 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo IV dalyje reglamentuota procesinių dokumentų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarka, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartimi Nr. AS146-126/2014, bei tuo, jog LITEKO duomenimis nustatyta, kad minėtoje administracinėje byloje Nr. I-1218-342/2013 atsakovės Klaipėdos tarnybos atsiliepimas su priedais, tame tarpe ir su Įsakymu, pareiškėjui J. S. elektroninių ryšių priemonėmis per EPP sistemą yra išsiųstas 2013 m. rugsėjo 26 d., teismas sprendė, jog vadovaujantis ABTĮ 75 straipsnio 8 dalimi, laikytina, jog Įsakymo įteikimo pareiškėjui diena yra 2013 m. rugsėjo 27 d. (penktadienis), t. y. po šių dokumentų išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Atsižvelgiant į nustatytas ir aukščiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, konstatuota, jog pareiškėjas 2014 m. sausio 16 d. patikslintą skundą dėl reikalavimo panaikinti Įsakymą padavė praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą ir neprašė atnaujinti skundo padavimo termino, todėl administracinė byla dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Įsakymą nutrauktina (ABTĮ 101 str. 7 p.).

Dėl reikalavimo panaikinti Sprendimą teismas pažymėjo, kad fizinis asmuo, besikreipiantis su prašymu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, o taip pat fizinis asmuo, kuriam jau teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, turi ne tik teises, bet ir pareigas, o suteiktomis teisėmis jis privalo naudotis nepiktnaudžiaudamas jomis. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš Sprendimo argumentacijos, Tarnyba, priimdama jį, vertino tiek pareiškėjo pateiktus argumentus, tiek advokatų V. J. ir L. Z. paaiškinimus, Klaipėdos apygardos teismo posėdžio protokolą ir, įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą, pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas nesiekia bendradarbiauti su jam paskirtu teikti antrinę teisinę pagalbą advokatu, teismui ir Tarnybai išreiškė išankstinę priešišką nuomonę dėl advokato V. J. atstovavimo, šmeižė advokatą, nepagrįstai teigdamas, kad advokatas neteikia kvalifikuotos teisinės pagalbos, liepė advokatui motyvuoti visiškai nepagrįstus pareiškėjo reiškiamus nušalinimus teisėjams. Tokie pareiškėjo veiksmai, nepagrįstų reikalavimų skelbimas teismuose, tikrovės neatitinkančios informacijos apie advokatą, teikiantį antrinę teisinę pagalbą, skleidimas, išankstinis priešiškumas advokato atžvilgiu yra akivaizdus piktnaudžiavimas valstybės garantuojama teisine pagalba, savo procesinėmis ir materialinėmis teisėmis. Klaipėdos Tarnyba nustatė, jog pareiškėjas byloje nesiekė tikslingai ir efektyviai pasinaudoti antrine teisine pagalba, o jo elgesys, konfrontacija su antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu bei Tarnyba, nebendravimas ir nebendradarbiavimas, nepagrįsti kaltinimai, klaidinančios informacijos skleidimas bei interesų konfliktų kėlimas buvo akivaizdus piktnaudžiavimas valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis, todėl pagrįstai Sprendimu nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą J. S. pagal Klaipėdos Tarnybos 2013 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-1049-13. Pareiškėjo skundas dalyje dėl reikalavimo panaikinti Sprendimą atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, pažymėta, jog nagrinėjamoje byloje nėra konstatuota Klaipėdos Tarnybos neteisėtų veiksmų, todėl, nesant vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo civilinei atsakomybei kilti. Dėl šios priežasties kitos civilinės atsakomybės sąlygos šioje byloje nenagrinėtinos. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestas kaip nepagrįstas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 50), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog byla išnagrinėta pažeidžiant esmines pareiškėjo procesines teises ir teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, baudžiamojoje byloje Nr. I-162-965/2014 bylą išnagrinėjo pareiškėjui nedalyvaujant teismo posėdžiuose ir 2014 m. vasario 18 d. nuosprendžiu už akių paskyrė pareiškėjui kardomąją priemonę suėmimą. Taip pareiškėjas buvo atskirtas nuo savo duomenų ir informacijos, taip pat nuo duomenų susijusių su šia byla. 2014 m. vasario 19 d. pareiškėjas raštu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinio teismo pirmininką, su pranešimu dėl dalyvavimo teisminiuose procesuose, teismą informavo apie susidariusią situaciją, prašė informuoti teisėjus, nagrinėjančius jo bylas, kad teisinius procesus nagrinėtų įstatymų nustatyta tvarka. Iš teismo jokių pranešimų, šaukimų, procesinių dokumentų negauta, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės atlikti jokių procesinių veiksmų. Taip pat neturi galimybės surašyti motyvuotą apeliacinį skundą.

Atsakovas Klaipėdos Tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 55–56), kuriuo prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime pateikia šiuos argumentus:

1) Pareiškėjui nepateikus įrodymų, pagrindžiančių apeliaciniame skunde nurodomo 2014 m. vasario 19 d. pranešimo teismui pateikimą, Tarnybai nedisponuojant objektyviais duomenimis apie tokio pranešimo pateikimą byloje, preziumuojama, kad bylą nagrinėjęs teismas pareiškėją apie bylos nagrinėjimą informavo tinkamai. Kartu pažymi, kad teismas nebuvo nustatęs privalomo šalių dalyvavimo, tad esant ABTĮ 79 straipsnio 5 dalies sąlygoms, teismas teisėtai ir pagrįstai bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

2) Pareiškėjas nenurodė, kokius konkrečiai procesinius veiksmus norėjo, tačiau negalėjo atlikti ir kokią realią įtaką tokie veiksmai galėjo turėti bylos nagrinėjimui, apeliacinis skundas grindžiamas vien prielaidomis.

3) Apeliaciniame skunde nepateikta jokių priekaištų dėl skundžiamo sprendimo esmės, nėra analizuojamos ir kritikuojamos teismo sprendime padarytos išvados, nereiškiamas nesutikimas su jomis ar teismo motyvais. Vien subjektyvus pareiškėjo vertinimas, nemotyvuotas nesutikimas su teismo sprendimu nepaneigia teismo padarytų išvadų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Įsakymo „Dėl nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje“, Sprendimo „Nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą“ panaikinimo ir 50 000 Lt neturtinės žalos iš atsakovų priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, visas bylai reikšmingas aplinkybes, remdamasis teisės aktų nuostatomis, teismų praktika ir aiškiai sudėliodamas argumentaciją, detaliai pasisakydamas dėl kiekvieno iš pareiškėjo reikalavimų, skundžiamu sprendimu administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Įsakymą nutraukė, o reikalavimus panaikinti Sprendimą ir priteisti solidariai iš atsakovų 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą atmetė kaip nepagrįstus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, minėta, patikrinusi bylą, pirmosios instancijos teismo sprendimui pritaria. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių argumentų dėl teismo sprendimo neteisėtumo dėl netinkamai nustatytų aplinkybių, įrodymų vertinimo, netinkamo materialinės teisės normų taikymo ar nukrypimo nuo teismų praktikos taip pat nepateikia, teismo sprendimo teisėtumą iš esmės kvestionuoja procesinių teisės normų pažeidimo aspektu. Dėl nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų argumentų bei remiantis jais prieitų išvadų nekartoja ir plačiau dėl bylos esmės nepasisako.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad byla išnagrinėta pažeidžiant esmines jo procesines teises bei teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad 2014 m. vasario 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-162-965/2014 pareiškėjui paskirta kardomoji priemonė suėmimas, todėl jis buvo atskirtas nuo savo duomenų ir informacijos, taip pat nuo duomenų susijusių su šia byla. Taip pat nurodoma, kad 2014 m. vasario 19 d. pareiškėjas raštu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinio teismo pirmininką su pranešimu dėl dalyvavimo teisminiuose procesuose, teismą informuodamas apie susidariusią situaciją, prašė informuoti teisėjus, nagrinėjančius jo bylas, kad teisinius procesus nagrinėtų įstatymų nustatyta tvarka. Iš teismo jokių pranešimų, šaukimų, procesinių dokumentų negauta, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės atlikti jokių procesinių veiksmų, taip pat neturi galimybės surašyti motyvuotą apeliacinį skundą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjui 2013 m. gruodžio 17 d. skundu kreipusis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą (I t., b. l. 17–19), 2013 m. gruodžio 18 d. nutartimi šis skundas perduotas teisėjai procesiniam veiksmams, skundui priimti ir teismo posėdžiui parengti, atlikti (I t., b. l. 2). 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimis pareiškėjo skundas priimtas, sudaryta teisėjų kolegija, paskirti teismo posėdžio data ir laikas, atlikti kiti reikalingi procesiniai veiksmai, (I t., b. l. 3–5, 6). 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis ir teismo šaukimas su jame nurodytomis proceso šalių pagrindinėmis teisėmis ir pareigomis, nustatytomis ABTĮ, neatvykimo į teismo posėdį pasekmėmis, pareiškėjui per EPP išsiųsti tą pačią dieną – 2013 m. gruodžio 23 d. (I t., b. l. 24, 25, LITEKO duomenys). Atsakovo pateiktas atsiliepimas kartu su priedais pareiškėjui per EPP išsiųstas 2014 m. sausio 10 d. (I t., b. l. 58, LITEKO duomenys).

Pareiškėjas dalyvavo 2014 m. sausio 16 d. vykusiame teismo posėdyje, kurio metu pateikė patikslintą skundą bei prašymus dėl liudytojo kvietimo, V. J. dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu, prašė išreikalauti iš Klaipėdos apygardos teismo posėdžių garso įrašus. Teismas nutarė bylos nagrinėjimą atidėti 2014 m. vasario 13 d. 8 val. 30 min., rašytinio proceso tvarka išspręsti patikslinto skundo priėmimo klausimą ir teismo posėdžio metu pateiktus prašymus. Pareiškėjas buvo pasirašytinai informuotas apie kito posėdžio datą ir laiką (I t., b. l. 61–66). 2014 m. sausio 17 d. nutartimi teismas priėmė pareiškėjo pateiktą patikslintą skundą, išsprendė kitus teismo posėdžio metu pareiškėjo pateiktus prašymus (I t., b. l. 69–72). Ši nutartis pareiškėjui išsiųsta per EPP 2014 m. sausio 17 d. (I t., b. l. 73, LITEKO duomenys).

Atsakovo atsiliepimas į patikslintą skundą pareiškėjui taip pat išsiųstas per EPP 2014 m. vasario 4 d. (I t., b. l. 123, LITEKO duomenys). 2014 m. vasario 13 d. pareiškėjas per EPP pateikė dar vieną patikslintą skundą (b. l. 124), taip pat pateiktas prašymas bylą 2014 m. vasario 13 d. 8.30 posėdyje nagrinėti pareiškėjui nedalyvaujant (I t., b. l. 125). Teismas 2014 m. vasario 13 d. teismo posėdyje, proceso dalyviams į teismo posėdį neatvykus, nutarė patikslinto skundo priėmimo klausimą spręsti rašytinio proceso tvarka, bylos nagrinėjimą atidėti 2014 m. kovo 6 d. 11 val. (I t., b. l. 126–127). 2014 m. vasario 14 d. nutartimi teismas atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą dalyje dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą solidariai ir iš advokato V. J. kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, nurodė, kad kiti pareiškėjo patikslintame skunde nurodyti reikalavimai yra priimti teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartimi išsprendus jo 2014 m. sausio 16 d. patikslinto skundo priėmimą (I t., b. l. 128–131). Ši nutartis pareiškėjui per EPP išsiųsta 2014 m. vasario 14 d. (I t., b. l. 135). 2014 m. vasario 14 d. bylos išnagrinėjimo terminas pratęstas vienam mėnesiui (i t., b. l. 132–133), pareiškėjui per EPP taip pat išsiųstas pranešimas apie kito teismo posėdžio datą ir laiką – 2014 m. kovo 6 d. 11 val., nurodyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (I t., b. l. 137, LITEKO duomenys). 2014 m. vasario 19 d. nutartimi posėdžio data iš 2014 m. kovo 6 d. 11 val. pakeista į 2014 m. kovo 13 d. 10.30 val. (I t., b. l. 140). Apie pakeistus posėdžio datą ir laiką pareiškėjas informuotas pranešimu siųstu per EPP 2014 m. vasario 19 d., taip pat pažymint, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (I t., b. l. 142, LITEKO duomenys).

Byloje taip pat yra apeliaciniame skunde minėtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-162-659/2014, kuriuo pareiškėjui paskirta kardomoji priemonė suėmimas, pareiškėją suimant teismo posėdžių salėje (II t., b. l. 1–13). Atsižvelgiant į tai, teismas pranešimą apie posėdžio datos perkėlimą į 2014 m. kovo 13 d. 10.30 val. (II t., b. l. 15) ir 2014 m. vasario 19 d. nutarties nuorašą išsiuntė Klaipėdos apskrities VPK areštinės viršininkui, prašydamas juos įteikti pareiškėjui, patvirtinimą apie procesinių dokumentų įteikimą atsiųsti teismui (II t., b. l. 14). Kad pastarieji dokumentai jam įteikti 2014 m. kovo 5 d., patvirtina pareiškėjo parašas (I t., b. l. 17).

2014 m. kovo 13 d. posėdyje, proceso dalyviams neatvykus, nutarta bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti 2014 m. kovo 26 d. 16 val. (II t., b. l. 23–24a), tos pačios dienos nutartimi iš proceso dalyvių ryšium su mirtimi pašalintas advokatas V. J. (II t., b. l. 24–25). 2014 m. kovo 13 d. nutarties nuorašas 2014 m. kovo 13 d. išsiųstas Klaipėdos apskrities VPK areštinės viršininkui, prašant jį įteikti pareiškėjui, patvirtinimą apie jos įteikimą atsiųsti teismui (II t., b. l. 26). Pareiškėjas parašu patvirtino, kad nutarties kopiją gavo 2014 m. kovo 18 d. (II t., b. l. 29). 2014 m. kovo 26 d. priimtas skundžiamas pirmosios instancijos sprendimas (II t., b. l. 36–44). 2014 m. kovo 27 d. jis išsiųstas Laisvės atėmimo vietų ligoninės vadovui įteikti pareiškėjui (II t., b. l. 46), kuris parašu patvirtino, kad sprendimą gavo 2014 m. kovo 31 d. (II t., b. l. 47). Klaipėdos apskrities VPK 2014 m. balandžio 9 d. raštu Klaipėdos apygardos administraciniam teismui persiuntė pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 49–50).

Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjo procesinės teisės ir teisė į teisingą bylos nagrinėjamą nebuvo pažeistos: jis buvo tinkamai informuojamas apie bylos nagrinėjimo eigą, teismo posėdžius (viename jų dalyvavo, dėl kito pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant), jų rezultatus, gavo atsakovo atsiliepimus, galėjo reikšti ir reiškė savo nuomonę, prašymus, jie buvo nagrinėjami, pateikė patikslintus skundus, gavo pirmosios instancijos teismo sprendimą, su kuriuo nesutikdamas, turėjo galimybę ir pakankamai laiko parengti motyvuotą apeliacinį skundą, galėjo naudotis kitomis ABTĮ proceso dalyviams nustatytomis teisėmis, byloje nenustatyta kitų esminių procesinių pažeidimų, kurie būtų galėję daryti įtaką neteisingo ar neteisėto sprendimo priėmimui (ABTĮ 142 str.), teismo procesas vyko nepažeidžiant procesinių teisės normų, pareiškėjo, kaip proceso dalyvio teisės buvo tinkamai įgyvendinamos. Tad apeliacinio skundo argumentai dėl bylos išnagrinėjimo pažeidžiant esmines pareiškėjo procesines teises, atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, nepažeidė procesinių teisės normų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis