A-552-779-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552-779/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00483-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos teritorinės darbo biržos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Vakarų vilkas“ skundą atsakovui Klaipėdos teritorinei darbo biržai dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Vakarų vilkas“ (toliau – ir Bendrovė) skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos teritorinės darbo biržos (toliau – ir Birža) 2013 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-190 dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo 2013 m. balandžio 23 d. pasiūlymas, reg. Nr. G2-5142(8.58), „Dėl įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo“ (toliau – ir Pasiūlymas).

Pareiškėjas paaiškino, kad 2013 m. balandžio 23 d. atsakovui pateikė Pasiūlymą, tačiau ginčijamu sprendimu buvo nutarta jį atmesti. Įvertinus įdarbinimo subsidijuojant priemonei skirtas lėšas buvo pritarta darbdavių atrankos prioritetui pirmenybę teikti darbdaviams, kurie po finansavimo pabaigos ne trumpiau negu 6 mėnesius išlaiko ne mažiau kaip 50 procentų darbo vietų, kuriose buvo neterminuotai įdarbinti darbo biržos siųsti du ir daugiau asmenų pagal remiamojo įdarbinimo priemones. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymo Nr. A1-499 „Dėl Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1 punktu patvirtinto Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 211 punktu bei Trišalės komisijos prie Klaipėdos teritorinės darbo biržos 2012 m. birželio 14 d. posėdžio protokolo 1.1.2 punkte nustatytu vienu iš darbdavių atrankos prioritetų.

Pareiškėjo teigimu, Aprašas nesuteikia teisės priimti ginčijamą sprendimą. Bendrovė nesutiko su atsakovo teiginiais, kad per paskutinius 12 mėnesių laikotarpį darbo biržai dalinai kompensuojant darbo užmokesčio išlaidas buvo neterminuotai įdarbinusi 7 darbo biržoje registruotus bedarbius, iš kurių 4 darbo vietos per šešių mėnesių laikotarpį po priemonės finansavimo pasibaigimo, nebuvo išlaikytos, kadangi 3 iš šių darbuotojų darbo santykius nutraukė savo noru. Pareiškėjo teigimu, Bendrovė neturi galimybių riboti darbuotojų teisę iš darbo išeiti savo noru ir negali finansiškai nukentėti dėl neteisėtų ribojimų teikti finansinę paramą pagal priemonę kitiems darbuotojams. Pareiškėjas pabrėžė, kad yra suinteresuotas išlaikyti darbuotojus ir pasibaigus atsakovo iš dalies finansuojamai priemonei, tačiau ne visus darbuotojus pavyksta išlaikyti darbe dėl Bendrovės teikiamų paslaugų specifikos. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad iš 7 pasinaudojant priemone įdarbintų asmenų ne 4, o tik 3 iš darbo išėjo per 6 mėnesius po finansavimo priemonės pabaigos. Pareiškėjo manymu, ginčijamas sprendimas priimtas tik dėl to, kad pasiūlymas buvo teikiamas mėnesio pabaigoje, t. y. atsakovas savo administracinėje veikloje sukūrė tokią situaciją, kurioje sprendimo dėl pasiūlymo tenkinimas arba atmetimas priklauso ne nuo atitikimo teisės aktų reikalavimams, o nuo to, kada pateiktas pasiūlymas – mėnesio pradžioje, kai dar negauta pakankamai pasiūlymų pagal atsakovo nustatytą to mėnesio planą, ar mėnesio pabaigoje, kai pasiūlymų gauta daugiau nei planuota tą mėnesį, todėl tada taikomi atsakovo nustatyti pareiškėjų atitikimą nustatantys prioritetai. Bendrovės teigimu, atsakovas neišnaudoja visų įdarbinimui subsidijuojant skirtų lėšų pagal pateiktus prašymus, priemone pasinaudoja mažesnis darbdavių skaičius nei planuota, todėl ginčo atveju taip pat nebuvo pagrindo taikyti darbdavių atrankos prioritetų. Bendrovė pažymėjo, kad atsakovo nurodytais teisės aktais ir administraciniais aktais buvo nustatyti prioritetai, o patenkinus darbdavių, atitinkančių prioritetus prašymus, turėjo būti svarstomi likusių darbdavių prašymai.

Atsakovas Klaipėdos teritorinė darbo birža atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad pagal Aprašo 211 punktą teritorinė darbo birža, įvertinusi padėtį vietos darbo rinkoje ir apsvarsčiusi su socialiniais partneriais, turi teisę nustatyti aktyvios darbo politikos priemonių prioritetus, prioritetines tikslines grupes ir konkrečias subsidijų darbo užmokesčiui mokėjimo trukmes. Siekiant, kad kuo didesnis ratas darbdavių pasinaudotų įdarbinimu subsidijuojant, Trišalės komisijos prie Klaipėdos teritorinės darbo biržos įvykusio posėdžio metu 2012 m. birželio 14 d. protokolu Nr. TP-1 pritarta svarstytiems darbdavių ir bedarbių atrankos prioritetams. Biržos direktoriaus 2012 m. birželio 14 d. įsakymu „Dėl prioritetų nustatymo, įgyvendinant aktyvios darbo rinkos politikos priemones“ Nr. V-280, vadovaujantis Aprašo 211 punktu bei Trišalės komisijos prie Klaipėdos teritorinės darbo biržos 2012 m. birželio 14 d. posėdžio protokolu, nustatyti darbdavių atrankos prioritetai ir kurio 1.1.2 punktu numatytas vienas iš darbdavių atrankos prioritetų – po finansavimo pabaigos, ne trumpiau negu 6 mėnesius išlaikantys ne mažiau kaip 50 proc. darbo vietų, kuriose buvo neterminuotai įdarbinti darbo biržos siųsti du ir daugiau asmenų pagal remiamojo įdarbinimo priemones (netaikoma viešųjų darbų priemonei) išskyrus atvejus, kai darbo sutartis nutraukiama pagal Darbo kodekso 136 straipsnį, vertinant praėjusį 12 mėnesių laikotarpį nuo pasiūlymo pateikimo dienos.

Atsakovo teigimu, pareiškėjas 2013 m. balandžio 23 d. pateikė Pasiūlymą įdarbinti vieną asmenį administratorės–masažistės pareigoms nuo 2013 m. gegužės 8 d. neterminuotai. Pareiškėjas per paskutinius 12 mėnesių, dalinai kompensuojant darbo užmokesčio išlaidas, neterminuotai įdarbino 7 darbo biržos siųstus bedarbius, iš kurių pagal nustatytą darbdavių atrankos prioritetą subsidijai gauti, du darbuotojai nebuvo išlaikyti ne trumpiau negu 6 mėnesius po finansavimo pabaigos bei pareiškėjas neišlaikė 4 darbo biržos siųstų ir iki 2012 m. balandžio 23 d. įdarbintų bedarbių, kurių išlaikymo pagal nustatytus kriterijus, ne trumpesnis nei 6 mėnesių terminas po finansavimo pabaigos, turėjo sueiti vertinamuoju laikotarpiu. Vienas iš šių darbuotojų atleistas pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, todėl vertinant pareiškėjo atitikimą nustatytam prioritetui, ši neišlaikyta darbo vieta neįtraukta į apskaičiuotą neišlaikytų darbo vietų procentą. Tokiu būdu nustatyta, kad pareiškėjas pagal prioritetus įdarbinant subsidijuojant, iš viso neišlaikė 71 procento darbo vietų.

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad vertintas išlaikytų darbuotojų procentas ne tik įdarbintų per paskutinius 12 mėnesių, bet sumuojamas ir tų darbuotojų, kurie buvo įdarbinti iki 2012 m. balandžio 23 d., tačiau 6 mėnesių laikotarpis po finansavimo pabaigos pateko į vertinamąjį laikotarpį. Atsakovas pažymėjo, kad subsidijos paskirtis yra darbo užmokesčio kompensacija, o tikslas – padėti darbo rinkoje papildomai remiamiems bedarbiams ir įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojams, registruotiems darbo biržoje, įsitvirtinti darbo rinkoje arba įsidarbinti, o asmenims, kuriems nustatytas iki 40 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis, sudaryti specialias sąlygas išlikti darbo rinkoje (Aprašo 37 punktas), todėl šiuo atveju teisės nuostatomis pirmiausia siekiama ne darbdavių interesų tenkinimo, o socialiai pažeidžiamai visuomenės daliai padėti padidinti jų užimtumo galimybes. Įvertinęs Aprašo 42.3.2 punkto nuostatas, atsakovas darė išvadą, kad jis numato galimybę atsisakyti tenkinti darbdavio pasiūlymą.

Atsakovas paaiškino, kad planuojamos lėšos nėra kaupiamos ir yra skiriamos pagal poreikį, t. y. pagal darbdavių pateiktas pažymas apie darbo biržos siųstų bedarbių, įdarbintų subsidijuojant, dirbtą laiką ir jiems apskaičiuotą darbo užmokestį, nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotas draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokas ir išmokėtą darbo užmokestį, todėl suplanuotos lėšos įdarbinimui subsidijuojant, net tuo atveju, jeigu ir lėšų suma būtų nepanaudota pagal numatytą planą, nelieka atsakovui ir jo nuožiūra negali būti panaudojama kitais laikotarpiais.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, Biržos 2013 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-190 dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo 2013 m. balandžio 23 d. pasiūlymas, užregistruotas 2013 m. balandžio 23 d., panaikino.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 1 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 2 punktu, 24 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 straipsnio 9 dalimi, 23, 35 straipsniais, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. A1-499 patvirtinto Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 1, 37, 40, 42, 211 punktais, Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktoriaus 2012 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. V-280 „Dėl prioritetų nustatymo, įgyvendinant aktyvios darbo rinkos politikos priemones“ 1, 1.1.2 punktais, Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktoriaus 2013 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. V-148 priedu „Įdarbinimo subsidijuojant priemonė (išskyrus neįgaliuosius, kurių darbingumo lygis iki 40 proc.), Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. V-248 patvirtintų Klaipėdos teritorinės darbo biržos nuostatų 1 punktu, Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1, 4 dalimis.

Teismas darė išvadą, kad Klaipėdos teritorinė darbo birža laikytina viešojo administravimo subjektu, kuris savo veikloje privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, turi laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, be kita ko, įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų.

Teismas nustatė, kad atrankos komisijos 2013 m. balandžio 23 d. posėdžio protokolo Nr. UR-23 2 priede pateikta informacija apie darbo biržos siųstus bedarbius, kurie buvo pareiškėjo įdarbinti neterminuotai, dalinai pareiškėjui kompensuojant darbo užmokesčio išlaidas, iš viso informacija apie 12 darbuotojų. Iš šių 12 darbuotojų, vertinant, ar pareiškėjui taikytinas minėtas prioritetas, nebuvo vertinama informacija apie 5 darbuotojus (E. Š., S. U., J. Š., V. M. ir S. K.), kadangi vertinimo metu jie nebuvo atleisti iš darbo ir todėl vertintina informacija tik apie likusius 7 darbuotojus.

Teismas nurodė, kad iš minėtų 7 darbuotojų pareiškėjas 2013 m. kovo 7 d. atleido L. L., kurios darbo vietos finansavimo pabaiga buvo 2012 m. gegužės 6 d., t. y. praėjus daugiau nei 6 mėnesiams po darbo vietos finansavimo pabaigos. Pareiškėjas taip pat 2012 m. rugpjūčio 7 d. atleido darbuotoją G. P., kurio darbo vietos finansavimo pabaiga buvo 2012 m. spalio 5 d., t. y. nepraėjus daugiau nei 6 mėnesiams po darbo vietos finansavimo pabaigos, tačiau nurodant, jog jis atleistas pagal Darbo kodekso 144 straipsnį – darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidė darbo drausmę. Teismas pažymėjo, kad Darbo kodekso 144 straipsnyje nustatyta darbo laiko trukmė, o 136 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas, todėl laikė, kad darbuotojas G. P. atleistas pagal Darbo kodekso 136 straipsnį. Vertindamas, ar pareiškėjui taikytinas minėtas prioritetas, šių 2 darbuotojų, t. y. L. L. ir G. P., teismas laikė darbo vietas patenkančiomis tarp darbo vietų, išlaikytų ne trumpiau nei 6 mėnesius po finansavimo pabaigos per paskutinius 12 mėnesių iki Pasiūlymo pateikimo dienos, t. y. nuo 2012 m. balandžio 22 d. iki 2013 m. balandžio 22 dienos.

Teismas nustatė, kad iš minėtų 7 darbuotojų pareiškėjas pagal Darbo kodekso 107 straipsnio 1 dalį 2013 m. kovo 7 d. atleido darbuotoją R. M., kurios darbo vietos finansavimo pabaiga buvo 2012 m. kovo 14 d., o pagal Darbo kodekso 133 straipsnį: 2012 m. balandžio 26 d. atleido darbuotoją R. V., kurio darbo vietos finansavimo pabaiga buvo 2012 m. balandžio 26 d., 2012 m. birželio 15 d. – J. B., kurio darbo vietos finansavimo pabaiga buvo 2012 m. gegužės 24 d., 2012 m. rugsėjo 18 d. – L. R., kurios darbo vietos finansavimo pabaiga buvo 2012 m. gruodžio 31 d. bei 2012 m. gruodžio 20 d. – A. M., kurio darbo vietos finansavimo pabaiga buvo 2013 m. sausio 31 d. R. M. darbo vietos 6 mėnesių po finansavimo pabaigos terminas suėjo 2012 m. rugsėjo 14 d., R. V. – 2012 m. spalio 26 d., J. B. – 2012 m. lapkričio 24 d., L. R. – 2013 m. birželio 31 d., A. M. – 2013 m. liepos 31 d., todėl laikyta, kad visi šie 5 darbuotojai atleisti anksčiau nei 6 mėnesiai po jų finansavimo pabaigos. Šių 5 darbuotojų darbo vietos įtraukiamos į darbo vietų, neišlaikytų ne trumpiau nei 6 mėnesius po finansavimo pabaigos per paskutinius 12 mėnesių iki Pasiūlymo pateikimo dienos, t. y. nuo 2012 m. balandžio 22 d. iki 2013 m. balandžio 22 d., neatsižvelgiant į tai, ar vertinamuoju laikotarpiu darbuotojas buvo atleistas ar tik suėjo 6 mėnesių po darbo vietos finansavimo pabaigos terminas, kas sudaro apie 71,43 procento iš visų 7 darbo vietų.

Teismas pabrėžė, kad pagal pareiškėjo pateiktus duomenis priimant ginčijamą sprendimą to mėnesio planas jau buvo įgyvendintas ir netgi viršytas, tačiau pagal byloje pateiktą Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktoriaus 2013 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-190 „Dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių organizavimo“ išrašo nustatyta jog, šio išrašo 1.1 punktu nutarta sudaryti Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių organizavimo ir finansavimo sutartis su darbdaviais pagal 2 punktu patvirtintą sąrašą, pagal kurį matyti, jog nutarta sudaryti 59 sutartis.

Teismas pažymėjo, kad žodis „prioritetas“ reiškia atradimo, išradimo ar panašiai pirmenybę laiko atžvilgiu, todėl darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju, nustačius, jog darbdavys ar darbdaviai atitinka sąlygas, kurių pagrindu jiems gali būti taikomi prioritetai, jų pasiūlymai tenkintini pirmiau kitų darbdavių pateikusių pasiūlymus atžvilgiu, tačiau tai nereiškia, jog nustačius, kad darbdavys ar darbdaviai neatitinka sąlygų, kurių pagrindu taikomi prioritetai, kiti darbdaviai įgyja prioriteto teisę, neįvertinus, ar jie atitinka sąlygas šiai teisei turėti.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Aprašo 211 punkte nustatyta tik bendro pobūdžio teisės norma, jog atsakovas, įvertinęs padėtį vietos darbo rinkoje ir apsvarstęs su socialiniais partneriais, turi teisę nustatyti Priemonių prioritetus, prioritetines tikslines grupes, vidutines subsidijų darbo užmokesčiui mokėjimo trukmes ir vidutinius subsidijų darbo vietoms steigti dydžius ir kad nustatydamas prioritetines tikslines grupes, turi atsižvelgti į socialinės pašalpos gavėjų skaičių.

Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktoriaus 2012 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. V-280 „Dėl prioritetų nustatymo, įgyvendinant aktyvios darbo rinkos politikos priemones“ 1 punkte nustatytos tik sąlygos, kurias turi atitikti darbdaviai, kurių pagrindu suteikiama prioriteto teisė, tačiau nei Įstatyme, nei Apraše, nei Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktoriaus 2012 m. birželio 14 d. įsakyme Nr. V-280 „Dėl prioritetų nustatymo, įgyvendinant aktyvios darbo rinkos politikos priemones“ nenustatyta, kokiais atvejais turi būti taikomi prioritetai, o kokiais – ne, t. y. nenustatyta, kada darbdaviai turi būti vertinami, ar atitinka sąlygas, kurių pagrindu jiems būtų taikomi prioritetai, o kada – ne. Be to, nenustatyta, kokios yra neatitikimo sąlygoms, kurių pagrindu taikomi prioritetai, pasekmės. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenimis tokiu pat būdu įdarbinant darbuotojus S. K. bei V. M., nebuvo vertinamas pareiškėjo atitikimas minėtam prioritetui – tai patvirtina ESF projekto „Jaunimo užimtumo didinimas“ Nr. VP1-1.2-SADM-01-V-12-001 įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo 2013 m. vasario 13 d. Nr. ĮS- JUD-426 bei 2012 m. spalio 31 d. Nr. ĮS- JUD-184 įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutartys, Atrankos komisijos 2012 m. spalio 30 d. Nr. UR-27 bei 2013 m. vasario 12 d. Nr. UR-4 posėdžių protokolų išrašai ir Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktoriaus 2012 m. spalio 30 d. Nr. V-476 bei 2013 m. vasario 13 d. Nr. V-73 įsakymai „Dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių organizavimo“.

Teismas nurodė, kad pagal Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktoriaus 2013 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. V-148 „Dėl Klaipėdos teritorinės darbo biržos aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, finansuojamų užimtumo fondo lėšomis, 2013 m. užduočių patvirtinimo“ priedą „Įdarbinimo subsidijuojant priemonė (išskyrus neįgaliuosius, kurių darbingumo lygis iki 40 proc.). Numatytų panaudoti užimtumo fondo lėšų ir nusiųsti asmenų planavimas.“ taip pat suplanuotas ir visų metų, kiekvieno skyriaus atskirai ir kt. planuojamų nusiųsti, pasinaudojant įdarbinimo subsidijuojant priemone, asmenų skaičius, tačiau atsakovas nepagrindė, kodėl darbdavio atitikimas vienam iš prioritetų buvo vertinamas būtent tada, kai nustatyta, jog to mėnesio planas viršytas. Teismas darė išvadą, kad tokiu būdu susidaro situacija, kai darbdaviams mėnesio pradžioje pateikusiems pasiūlymus nereikia atitikti sąlygų, kurių pagrindu jiems galėtų būti taikomi prioritetai, o mėnesio gale – reikia.

Vertindamas ginčijamo sprendimo turinį bei byloje pateiktus duomenis, teismas pažymėjo, jog nėra aišku kodėl priimant ginčijamą sprendimą buvo vertinama, ar pareiškėjas atitinka būtent Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktoriaus 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-280 „Dėl prioritetų nustatymo įgyvendinant aktyvios darbo rinkos politikos priemones“ 1.1.2 punktu nustatytą darbdavių atrankos prioritetą ir nevertinama, ar atitinka kitus šiuo įsakymu nustatytus darbdavių atrankos prioritetus. Atsakovas taip pat nepateikė byloje duomenų, kad kiti darbdaviai, pateikę 59 pasiūlymus, kurių pagrindu nutarta sudaryti 59 Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių organizavimo ir finansavimo sutartis, atitiko visus prioritetus arba bent jau daugiau prioritetų nei pareiškėjas ir dėl to buvo suteikta pirmenybė jiems, o ne pareiškėjui. Taip pat neaišku, kodėl, nors ir buvo viršytas planas, buvo tenkinami kiti pasiūlymai, o juos patenkinus, nebuvo patenkintas pareiškėjo Pasiūlymas. Neaišku, kodėl buvo atsisakyta sudaryti sutartį, o ne imtasi kitų priemonių, pavyzdžiui, pasiūlyti tikslinti Pasiūlymą taip, kad jis galėtų būti vertinamas netaikant darbdavių atrankai prioritetų ir panašiai.

Teismas nurodė, kad atsakovas nepagrindė aplinkybės, kodėl vertinant pareiškėjo atitikimą minėtam prioritetui buvo vertinama informacija apie per paskutiniuosius 12 mėnesių iki Pasiūlymo pateikimo, t. y. nuo 2012 m. balandžio 22 d. iki 2013 m. balandžio 22 d., atleistų darbuotojų – tiek tų, kurių 6 mėnesių terminas po finansavimo pabaigos dar nebuvo suėjęs vertinamuoju laikotarpiu, tiek tų, kurių buvo suėjęs, ir asmenų, kurie vertinamuoju laikotarpiu nebuvo atleisti, tačiau šiuo laikotarpiu suėjo minėtas 6 mėnesių po jų darbo vietos finansavimo pabaigos terminas. Teismas pažymėjo, kad vertinant tokiu būdu susidaro situacija, jog vieno atleisto darbuotojo darbo vieta gali būti vertinama ilgiau nei 12 mėnesių, t. y. tiek pagal darbuotojo atleidimo datą, tiek pagal datą, kurią sueina 6 mėnesių terminas po finansavimo pabaigos. Dėl to tampa neaišku, ar nuo darbuotojo atleidimo datos, ar nuo datos, kurią sueina 6 mėnesių terminas po finansavimo pabaigos turi praeiti 12 mėnesių, kol to darbuotojo darbo vieta nebebus vertinama tikrinant, ar darbdavys atitinka minėtą prioritetą.

Teismas darė išvadą, kad Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktoriaus 2013 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-190 „Dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių organizavimo“ dalis, kuria nutarta atmesti pareiškėjo 2013 m. balandžio 23 d. pasiūlymą „Dėl įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo“, yra teisiškai ir faktiškai nepagrįsta bei nemotyvuota. Teismo vertinimu šie trūkumai yra esminiai, kliudantys pareiškėjui suprasti įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutarties nesudarymo esmę ir turinį, šio atsisakymo sudaryti sutartį pagrindus, todėl ginčijamas sprendimas nelaikytinas pagrįstu bei teisėtu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme, o tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktu, 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sudarė teismui pagrindą pareiškėjo skundą tenkinti ir ginčijamą sprendimą naikinti.

III. Atsakovas Klaipėdos teritorinė darbo birža apeliaciniu tvarka (b. l. 33-36) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Atsakovas remiasi Įstatymo 3, 35 straipsniais, 39 straipsnio 7 dalimi, Aprašo 2.2.1, 211 punktais ir paaiškina, kad 2012 m. birželio 14 d. Trišalės komisijos prie Biržos vykusio posėdžio metu apsvarstyti darbdavių, galinčių pretenduoti subsidijai gauti, atrankos kriterijai. Protokolu Nr. TP-1 buvo pritarta svarstytiems darbdavių ir bedarbių atrankoms prioritetams, kurie skelbiami viešai atsakovo internetiniame puslapyje. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas per laikotarpį (nuo 2012 m. balandžio 23 d. iki 2013 m. balandžio 22 d.) jam dalinai kompensuojant darbo užmokesčio išlaidas, neterminuotai įdarbino 7 darbo biržos siųstus bedarbius, iš kurių pagal nustatytą darbdavių atrankos prioritetą subsidijai gauti, 2 darbuotojai nebuvo išlaikyti ne trumpiau negu 6 mėnesius po finansavimo pabaigos (L.

R., A. M.), kitais įdarbinimo pagal subsidijavimo programą atvejais 2013 m. balandžio 23 d. datai nebuvo suėjęs 6 mėnesių po finansavimo pabaigos terminas (E. Š., S. U., J. Š., V. M., S. K.). Be to, pareiškėjas neišlaikė 4 darbo biržos siųstų ir iki 2012 m. balandžio 23 d. įdarbintų bedarbių, kurių išlaikymo pagal nustatytus kriterijus ne trumpesnis nei 6 mėnesių terminas po finansavimo pabaigos turėjo sueiti vertinamuoju laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 22 d. iki 2013 m. balandžio 23 d. (R. M., R. V., J. B., G. P.). Atsakovas pabrėžia, kad visais šiais įdarbinimo subsidijuojant atvejais darbuotojai pasibaigus finansavimui netrukus ar netrukus po finansavimo pabaigos ir vienu atveju iki pasibaigiant finansavimui (G.

P.) buvo atleisti. Atsakovas paaiškina, kad vienas iš šių darbuotojų (G. P.) buvo atleistas pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, todėl vertinant pareiškėjo atitikimą nustatytam prioritetui ši neišlaikyta darbo vieta nebuvo įtraukta į apskaičiuotą neišlaikytų darbo vietų procentą. Tokiu būdu buvo nustatyta, kad pareiškėjas pagal nustatytus prioritetus įdarbinant subsidijuojant iš viso neišlaikė 71 proc. darbo vietų. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Biržos direktoriaus 2012 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. V-280 nėra ginčo dalyku, todėl teismas nepagrįstai juo rėmėsi kaip pagrindu ginčijamam sprendimui panaikinti.

Atsakovas paaiškina, kad, būdamas aktyvias darbo rinkos priemones įgyvendinančia institucija, privalo ne tik vykdyti šių priemonių įgyvendinimą, bet, vadovaudamasi Įstatymo nuostatomis, privalo užtikrinti ir tinkamą lėšų, skirtų užimtumo rėmimo priemonėms įgyvendinti, panaudojimą sutinkamai su užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimu, numatytu strateginiuose ar metiniuose veiklos planuose. Atsakovas pažymi, kad iš teisinio reglamentavimo matyti, jog užimtumo rėmimo įgyvendinimas yra tiesiogiai susijęs su lėšų išmokėjimu, todėl siekiant tinkamai įgyvendinti teisės nuostatas atsakovas pagrįstai, atsižvelgdamas į nustatytus metinius priemonės – įdarbinimo subsidijuojant, nustatytus planus bei 2013 m. balandžio mėnesio padėtį vietos darbo rinkoje, taikė minėtus prioritetus.

Atsakovas nesutinka, kad nebuvo vertintas pareiškėjo atitikimas kitiems nustatytiems prioritetams, ir paaiškina, kad Biržos direktoriaus 2012 m. birželio 14 d. įsakyme Nr. V-280 numatyti prioritetai pirmą kartą organizuojantiems priemones darbdaviams (1.1.1 ir 1.1.3 punktai), kurie nagrinėjamu atveju nebuvo aktualūs pareiškėjo atžvilgiu, todėl Bendrovei taikytas prioritetas įtvirtintas 1.1.4 bei 1.1.2 punktuose. Kadangi pareiškėjas neatitiko 1.1.2 punkte įtvirtinto prioriteto, jo pasiūlymas buvo atmestas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo skunduose nebuvo keliamos abejonės ir reikalavimai, susiję su įrodymų, pagrindžiančių kitų darbdavių atitikimą visiems ar daliai nustatytų prioritetų.

Atsakovo manymu, teismas galėjo savo iniciatyva pareikalauti pateikti reikiamus dokumentus. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunduose neginčijo atsakovo nustatytos aplinkybės, jog neatitiko darbdaviams nustatytų prioritetų, bet ginčijo atsakovo sprendimą kaip prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktams, tačiau teismas dėl to nepasisakė. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo teisės panaikinus ginčijamą sprendimą nebūtų apgintos, nes jo pasiūlymas negalėtų būti tenkinamas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas nesiaiškino, kaip taikomas vertinamasis 12 mėnesių laikotarpis, ir pažymi, kad Biržos direktoriaus 2012 m. birželio 14 d.

įsakymo Nr. V-280 1.1.2 punkte nustatyta, jog vertinamasis laikotarpis yra praėjusių 12 mėnesių laikotarpis nuo pasiūlymo pateikimo dienos. Atsakovas daro išvadą, kad pagrįstai vertino ne tik per minėtą laikotarpį įdarbintų subsidijuojant darbuotojų išlaikymo procentą, bet ir tų darbuotojų išlaikymo procentą, kurie buvo įdarbinti iki vertinamojo laikotarpio pradžios, tačiau numatytas 6 mėnesių laikotarpis po finansavimo pabaigos turėjo pasibaigti vertinamojo 12 mėnesių laikotarpio metu, kaip turintį reikšmės teisingam aplinkybių, įtakojančių pareiškėjo padėtį, įvertinimui.

Atsakovo manymu, ginčijamo sprendimo forma neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams.

Pareiškėjas UAB „Vakarų vilkas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 40-42) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Bendrovė sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais. Taip pat pažymi, kad atsakovui paprašius pareiškėją pasiūlymą pateikti mėnesio pabaigoje, dirbtinai buvo sukurta situacija, į kurią ne savo valia pateko pareiškėjas – kadangi atsakovo planas tą mėnesį jau buvo viršytas, pareiškėjo pasiūlymas buvo atmestas. Tai, pareiškėjo manymu, negali būti pripažinta teisėta. Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu sprendimu, remiasi Aprašo 42 punktu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilęs ginčas dėl teritorinės darbo biržos sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta subsidijuoti asmens įdarbinimą pagal Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašą.

Pirmosios instancijos teismas panaikino teritorinės darbo biržos sprendimą, motyvuodamas tuo, kad atsakovas nepakankamai pagrindė šį sprendimą, nepateikė įrodymų, kad kiti darbdaviai, kuriems buvo skirtos subsidijos, atitiko nustatytus prioritetus, be to, nepasisakė, ar pareiškėjas neatitiko kitų nustatytų prioritetų, nemotyvuotai vertino paraiškas, atsižvelgdamas į jų gavimo laiką.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad prie skundžiamo Įsakymo buvo pridėtas teritorinės darbo biržos raštas, kuriame išdėstytas teisinis ir faktinis Įsakymo pagrindimas, teismas nereikalavo duomenų apie kitų darbdavių atitikimą nustatytiems prioritetams, o Įsakymo panaikinimas neapgina pareiškėjo teisių.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse, be kita ko, nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Iš skundžiamo Biržos direktoriaus 2013 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-190 matyti, kad juo buvo atmestas pareiškėjo pasiūlymas sudaryti įdarbinimo subsidijuojant sutartį, t.y. jame aiškiai suformuluotos ginčo šalių teisės ir pareigos. Įsakyme tiesiogiai nurodytas jo teisinis pagrindas – Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. A1-499 patvirtintas Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašas. Pagrindžiantys Įsakymą objektyvūs duomenys yra nurodyti Atrankos komisijos 2013 m. balandžio 23 d. posėdžio protokole Nr. UR-23 (Įsakyme yra nuoroda į šį protokolą). Be to, pažymėtina, kad kartu su Įsakymu pareiškėjui buvo pateiktas Biržos 2013 m. balandžio 25 d. raštas Nr.SR2-2463, kuriame papildomai detalizuota Įsakymo esmė bei nurodyta jo apskundimo tvarka.

Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad atitinkamos administracinės procedūros dokumentas, kuriame išdėstomos nustatytos aplinkybės ir kurio pagrindu priimamas individualus administracinis aktas, sukeliantis materialines teisines pasekmes, yra to administracinio akto neatskiriamoji (motyvuojamoji) dalis. Pagal tokią procedūrą priimtame individualiame administraciniame akte nėra būtina iš naujo išdėstyti aplinkybes, kurios nustatytos procedūriniame dokumente, jei individualų administracinį aktą priimantis viešojo administravimo subjektas visiškai sutinka su procedūriniame dokumente nustatytomis aplinkybėmis ir jų nepapildo, nepakeičia. Individualus administracinis aktas, kuris priimtas remiantis atitinkamu procedūriniu dokumentu, sudarančio to akto motyvuojamąją dalį, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme negali būti vertinamas neatitinkančiu šios įstatymo normos reikalavimų, išskyrus atvejus, kai teismas nustato, kad individualus administracinis aktas priimtas remiantis procedūriniu dokumentu, kuris nepagrįstas, nemotyvuotas ir pan. Asmuo, nesutinkantis su jam sukeliančiu materialines teisines pasekmes individualiu administraciniu aktu, kuris priimtas remiantis atitinkamu procedūriniu dokumentu, paduodamas teismui skundą dėl tokio akto gali išdėstyti savo nesutikimo motyvus ir dėl procedūrinio dokumento. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl tokio administracinio akto, turi vertinti jį vertinti kartu su procedūriniu dokumentą (motyvuojamąja dalimi) kaip vientisą aktą. Pagal tikrinamos bylos faktines aplinkybes tokiu procedūriniu dokumentu laikytinas Atrankos komisijos 2013 m. balandžio 23 d. posėdžio protokolas Nr. UR-23, kuriame išdėstytos faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjo atitikimu darbdavių atrankos kriterijams.

Be to, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-426/2009).

Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad ginčijamas įsakymas, jį vertinant kartu su Atrankos komisijos 2013 m. balandžio 23 d. posėdžio protokolu Nr. UR-23 ir Biržos 2013 m. balandžio 25 d. raštu Nr.SR2-2463, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Tokios išvados nekeičia ir ta aplinkybė, kad Įsakymo rezoliucinės dalies formuluotė ne visiškai atitinka Aprašo 42 punktą. Dėl ginčijamo sprendimo pareiškėjui kilo tos pačios teisinės pasekmės, iš Įsakymo formuluotės pakankamai aišku, kad nuspręsta nesudaryti įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutarties. Tokia sprendimo formuluotė nesukliudė pareiškėjui suprasti jo esmę ir pasinaudoti teise ginčyti sprendimą administraciniame teisme.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčijamas sprendimas turi esminių formos ir turinio trūkumų bei dėl to neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, yra per daug formali ir nepagrįsta.

Tirdama ginčijamo sprendimo pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, kad ginčui spręsti aktualus Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numato, jog aktyvios darbo rinkos politikos priemonės yra šiuo įstatymu nustatytos priemonės, kuriomis siekiama padėti darbo ieškantiems asmenims padidinti jų užimtumo galimybes ir derinti darbo pasiūlą ir paklausą. Viena iš tokių priemonių yra įdarbinimas subsidijuojant, kai įdarbinamas teritorinės darbo biržos siųstas asmuo, negrąžintinai kompensuojant darbdaviui dalį šio asmens darbo užmokesčio išlaidų.

Minėtos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės – įdarbinimo subsidijuojant – įgyvendinimo sąlygas ir tvarką nustato Aprašo 37-45 punktai. Aprašo 37 punktas apibrėžia įdarbinimo subsidijuojant tikslą – padėti darbo rinkoje papildomai remiamiems bedarbiams ir įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojams, registruotiems darbo biržoje, įsitvirtinti darbo rinkoje arba įsidarbinti, o asmenims, kuriems nustatytas iki 40 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis, sudaryti specialias sąlygas išlikti darbo rinkoje. Aprašo 42 punktas numato, kad darbo birža, gavusi darbdavio pasiūlymą dėl įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pasiūlymo pateikimo dienos patikrina, ar darbdavys atitinka šio Aprašo 15 punkte nustatytas sąlygas; įvertina, ar darbo biržoje registruotų darbo ieškančių asmenų turima kvalifikacija ir kompetencija atitinka darbdavio nurodytus reikalavimus; priima vieną iš šių sprendimų dėl įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutarties (6 priedas) sudarymo: 1. sudaryti sutartį; 2. nesudaryti sutarties; 3. siūlyti darbdaviui patikslinti siūlymus per nustatytą laiką. Aprašo 211 punktas suteikia teisę darbo biržai, įvertinus padėtį vietos darbo rinkoje ir apsvarsčius su socialiniais partneriais, nustatyti Priemonių prioritetus, prioritetines tikslines grupes, remiamas profesijas ir veiklas, vidutines subsidijų darbo užmokesčiui mokėjimo trukmes ir vidutinius subsidijų darbo vietoms steigti dydžius. Nustatydama prioritetines tikslines grupes, remiamas profesijas ir veiklas, darbo birža turi atsižvelgti į socialinės pašalpos gavėjų skaičių.

Iš šių teisės aktų matyti, kad teritorinė darbo birža, gavusi darbdavio pasiūlymą sudaryti minėto pobūdžio sutartį, turi visų pirma patikrinti ar darbdavys bei siūlomas įdarbinti asmuo atitinka Apraše nurodytas sąlygas, po to įvertinti padėtį vietos darbo rinkoje, socialinės pašalpos gavėjų skaičių, aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms įgyvendinti skiriamų lėšų kiekį ir nuspręsti, ar sudaryti sutartį su pasiūlymą pateikusiu darbdaviu.

Atsakovo direktoriaus 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-280 buvo nustatyti 4 darbdavių atrankos prioritetai. Prioritetas nagrinėjamu atveju turi būti suprantamas kaip pirmenybė, teikiama darbdaviui tais atvejais, kai teritorinė darbo birža gauna daugiau pasiūlymų sudaryti įdarbinimo subsidijuojant sutartis, nei planuojama įdarbinti asmenų ar skirti tam lėšų. Tokia išvada daroma atsižvelgus į aktyvių darbo rinkos politikos priemonių taikymo tikslą bei jį derinant su valstybės finansinėmis galimybėmis. Kadangi 2013 metų balandžio mėnesį subsidijuojant jau buvo įdarbinta daugiau asmenų, nei buvo planuota, atsakovas turėjo teisę, neviršydamas savo kompetencijos, taikyti darbdavių atrankos prioritetus ir tenkinti ne visus darbdavių pasiūlymus.

Pirmosios instancijos teismas vienu iš ginčijamo sprendimo panaikinimo pagrindų nurodė tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog kiti darbdaviai, su kuriais 2013 metų balandžio mėnesį buvo sudarytos įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutartys, atitiko darbdavių atrankos prioritetus. Tačiau administracinėje byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vykdė Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą pareigą padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises. Kilus abejonėms dėl kitų darbdavių, su kuriais 2013 metų balandžio mėnesį buvo sudarytos sutartys dėl įdarbinimo subsidijuojant, atitikimo nustatytiems darbdavių atrankos prioritetams, teismas privalėjo pasiūlyti atsakovui tokius duomenis pateikti, ir tik atsakovui neįrodžius šios aplinkybės, galėjo padaryti išvadas apie nepakankamą sprendimo pagrįstumą. Tas pats administracinio teismo aktyvumo principas galioja ir kilusioms abejonėms dėl pareiškėjo atitikimo kitiems atsakovo direktoriaus 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-280 nustatytiems prioritetams.

Kadangi šių aplinkybių nustatymas yra susijęs su naujų įrodymų rinkimu, todėl byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kuris nepilnai ir nevisapusiškai ištyręs visas bylos aplinkybes galėjo neteisingai išspręsti bylą (ABTĮ 142 str. 1d.) Vien tik apeliacinės instancijos teismui išreikalavus ir teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo ištirti bei įvertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalių teisė į apeliaciją.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Atsakovo Klaipėdos teritorinės darbo biržos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas