A-822-1278-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A822-1278/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03300-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. L. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja D. L. kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2013 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5106.

Paaiškino, kad 2013 m. birželio 12 d. VSDFV apskundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus Pasvalio skyriaus (toliau – VSDFV skyrius) atsisakymą tenkinti jos prašymą išmokėti valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį, kuri buvo sumažinta ir neišmokėta, taikant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 6 ir 8 straipsnių nuostatas. VSDFV 2013 m. liepos 26 d. sprendime Nr.(6.5)I-5106 pareiškėjos argumentus dėl praleisto termino atnaujinimo laikė nereikšmingais ir nusprendė jos pareiškimo nenagrinėti. Pareiškėjos nuomone, tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė lygiateisiškumo principą. Institucija tuos pačius teisės aktus ir tais pačiais atvejais atskiriems asmenims taikė skirtingai – analogišką Pasvalio pensininkės K. B. pareiškimą priėmė ir išnagrinėjo, o jos atmetė.

Nurodė, kad Laikinojo įstatymo taikymo pasekmių apskundimui (pašalinimui) turėtų būti taikomas senaties terminas ne pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo, o pagal Civilinio kodekso normas, nes teisėtai priklausančios senatvės pensijos nepriemokos priskirtinos pajamoms (lėšoms), nusavintoms taikant prieštaraujančius Konstitucijai teisės aktus. Pensijos yra periodinės išmokos, todėl jų mokėjimo pažeidimams apskųsti turėtų būti taikomas 5 metų senaties terminas, nustatytas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 9 dalyje.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo nuostatos, kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės ir valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos didesniu mastu nei nedirbantiems, prieštarauja Konstutucijai. Iki šiol nepriimti teisės aktai, kurie garantuotų pensijų nepriemokų gražinimą. VSDFV Laikinojo įstatymo taikymo pasekmių apskundimo terminą sutapatina su atskiru (individualiu) sprendimu dėl pensijos paskyrimo apskundimo terminu, tačiau pareiškėja neskundė sprendimo, kuriuo jai 2010 m. kovo mėn. buvo paskirta senatvės pensija, ji skundė VSDFV skyriaus atsisakymą tenkinti prašymą išmokėti pensijos dalį, kuri buvo sumažinta ir neišmokėta, taikant prieštaraujančių Konstitucijai Laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsnių nuostatas.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami VSDFV, o VSDFV ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas sumažinta senatvės pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 m. kovo mėn., taigi pareiškėja apie pensijos sumažinimą sužinojo 2010 m. kovo mėn. VSDFV skyriaus 2013 m. balandžio 25 d. informacinio pobūdžio raštu Nr. (10.1)3-18887 pareiškėjai buvo tik nurodytas senatvės pensijos perskaičiavimo teisinis pagrindas bei pateikti duomenys apie pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatas perskaičiuotos senatvės pensijos dydį. Kreipdamasi į VSDFV su 2013 m. birželio 12 d. pareiškimu pareiškėja buvo praleidusi Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatytą VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo VSDFV 3 metų terminą. Todėl VSDFV 2013 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. (6.5)I-4248, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės), 31 punktu, atsisakė nagrinėti 2013 m. birželio 12 d. pareiškimą ir nurodė, kad jei iki 2013 m. liepos 10 d. bus pateikti įrodymai, sudarantys pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Pareiškėja 2013 m. liepos 10 d. kreipėsi į VSDFV ir prašė pripažinti, kad ji nepraleido skundo padavimo termino, nepateikdama įrodymų, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti. VSDFV 2013 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. (6.5)1-5106 atsisakė atnaujinti praleistą terminą apskųsti VSDFV skyriaus sprendimą 2010–2011 m. mokėti pareiškėjai sumažintą pensiją pagal Laikinojo įstatymo nuostatas. Be to, atsakovas savo poziciją grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalimi.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškėjos D. L. skundą tenkino – panaikino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5106 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. (6.5)I-4248 bei įpareigojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškėjos 2013 m. balandžio 17 d. skundą išnagrinėti iš naujo.

Teismas VSDFV skyriaus 2013 m. balandžio 25 d. raštą pripažino administraciniu sprendimu, o ne informacinio pobūdžio raštu ir nurodė, kad tokio VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo apskundimo terminas skaičiuojamas bendra tvarka, taikant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą. Nustatė, kad VSDFV skyriaus 2013 m. balandžio 25 d. sprendimo apskundimo terminas baigiasi 2013 m. spalio 25 d. Skundą dėl minėto VSDFV skyriaus sprendimo pareiškėja VSDFV pateikė 2013 m. birželio 12 d, o pakartotinai kreipėsi 2013 m. liepos 10 d., t. y. nepraleidusi teisės aktuose nustatyto 6 mėnesių termino skųsti VSDFV teritorinio skyriaus sprendimą, priimtą pensijų klausimais.

Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad VSDFV privalėjo iš esmės nagrinėti pareiškėjos 2013 m. birželio 12 d. ir 2013 m. liepos 10 d. prašymus, įvertinti teritorinio skyriaus skundžiamo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą ir duoti pareiškėjai atsakymą, kuriame būtų išreikšta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos valia dėl skundžiamo 2013 m. balandžio 25 d. teritorinio skyriaus sprendimo. Taigi VSDFV atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą netinkamu pagrindu, todėl VSDFV 2013 m. birželio 25 d. sprendimas Nr. (6.5)I-4248 ir ginčijamas 2013 m. liepos 26 d. sprendimas Nr. (6.5)I-5106 negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais.

Nors pareiškėja ginčijo tik galutinį VSDFV sprendimą, kuriuo atsisakyta atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta nagrinėti jos skundą, panaikinus tik galutinį sprendimą, liktų galioti aukščiau nurodytiems teisės aktams prieštaraujantis 2013 m. birželio 25 d. sprendimas, o tai būtų nesuderinama su teisėtumo principu. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad yra pagrindas panaikinti tiek VSDFV 2013 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. (6.5)I-4248, tiek 2013 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5106. Priimdamas sprendimą teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A552-2017/2013, suformuluotu teisės aiškinimu.

Pažymėjo, kad tarp šalių yra susiklostę ne civiliniai, bet atitinkami valstybinių pensijų mokėjimo teisiniai santykiai. Civiliniame kodekse nėra įsakmiai nurodyta, kad valstybinių pensijų mokėjimo teisiniams santykiams yra taikomos kurios nors šio kodekso normos. Ginčas iš esmės kilęs dėl pareiškėjai neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo, todėl jam spręsti turi būti pritaikytos valstybinių pensijų teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Todėl teismas pripažino, kad pareiškėja nepagrįstai teigė, jog senatvės pensijų mokėjimo pažeidimams apskųsti turėtų būti taikomas 5 metų senaties terminas, nustatytas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 9 dalyje.

III. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas argumentais, kurie buvo suformuluoti atsiliepime į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėja D. L. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, ir atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime išdėstyti iš esmės tie patys argumentai, kaip ir pareiškėjos skunde pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėja siekia jai paskirtos ir, pritaikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nuostatas, kurios 2012 m. rugsėjo 21 d. oficialiai paskelbtu Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, sumažintos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos neišmokėtos dalies už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. priteisimo.

Nagrinėjamoje byloje nėra kvestionuojama, kad pareiškėjos nurodytą pensijos sumažinimą vykdė VSDFV teritorinis skyrius, kuris administravo teisinius santykius dėl senatvės pensijos pareiškėjai skyrimo ir mokėjimo tiesiogiai taikant paminėtas Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurių taikymas buvo nutrauktas nuo 2012 m. sausio 1 d. Taip pat nekvestionuojamas pareiškėjai dėl to neišmokėtos senatvės pensijos dalies atlikto apskaičiavimo teisingumas bei aplinkybė, kad taip sumažinta pensija pareiškėjai faktiškai buvo pradėta mokėti nuo 2010 m. kovo mėn.

Iš bylos matyti, kad pareiškėja 2013 m. birželio 12 d. VSDFV apskundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus Pasvalio skyriaus atsisakymą tenkinti jos prašymą išmokėti valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį, kuri buvo sumažinta ir neišmokėta, taikant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsnių nuostatas. VSDFV 2013 m. birželio 25 d. sprendime Nr. (6.5)I-4248 pareiškėjai buvo nurodyta, kad ji praleido Pensijų įstatymo (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo redakcija Nr. X-209) 45 straipsnio nustatytą 3 metų terminą apskųsti sprendimą dėl jai mokėtinos pensijos sumažinimo, dėl to yra atsisakoma nagrinėti šį skundą, ir jai pasiūlyta iki 2013 m. liepos 10 d. pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti šį terminą. 2013 m. liepos 26 d. sprendime Nr. (6.5)I-5106 VSDFV buvo konstatuota, kad 2013 m. liepos 10 d. pareiškėjos pareiškime nurodyti argumentai neįrodo, kad terminą ji praleido dėl nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių aplinkybių. Fondo valdyba vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 31 punktu atsisakė atnaujinti praleistą terminą VSDFV Panevėžio skyriaus Pasvalio skyriaus sprendimui mokėti pareiškėjai pagal socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą pensiją apskųsti.

Nagrinėjamo ginčo esmė – pareiškėjos paminėtu laikotarpiu tariamai pažeistos teisės į visą jai paskirtą pensiją gynimo būdo tinkamumas ta prasme, ar pareiškėja, siekdama atgauti pensijos nepriemoką, laikėsi tokio pobūdžio ginčams teisės aktų nustatytos išsprendimo tvarkos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje (ABTĮ 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Tokios teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, kurioje, be kita ko, yra nurodyta, kad tokio pobūdžio ginčo (dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu neišmokėtos pensijos dalies priteisimo) teisiniams santykiams yra taikytinos Pensijų įstatymo (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio 1 dalies nuostatos; kad šioje dalyje nustatyta VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka; kad šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami VSDFV teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Taip pat buvo išaiškinta, kad aptariamoje Pensijų įstatymo 45 straipsnio dalyje nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje; kad šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena, kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą. Be to, aptariamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į VSDFV (kaip tai numatyta aptariamoje Pensijų įstatymo 45 str. 1 d.), o į VSDFV teritorinį skyrių, Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į VSDFV diena.

Kolegija, taikydama išvardytas teisės aiškinimo taisykles byloje nagrinėjamai situacijai, pažymi, kad pareiškėjos VSDFV Panevėžio skyriaus Pasvalio skyriui paduotas 2013 m. balandžio 17 d. prašymas pripažintinas skundu Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Paduodama paminėtą prašymą (skundą) dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. kovo mėn., kai pareiškėjai pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu sumažinta senatvės pensija. Todėl pareiškėjos nurodytas nežinojimas apie jos teisių pažeidimą iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo praleisto termino atnaujinimo instituto taikymo požiūriu negali būti pripažintas (laikomas) termino praleidimą pateisinančia priežastimi. Taigi konstatuotina, kad pareiškėjos skundžiamame 2013 m. liepos 26 d. sprendime atsakovas teisingai įvertino pareiškėjos nurodytas termino kreiptis į jį praleidimo priežastis ir, pagrįstai pritaikęs Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 31 punktą, paliko pareiškėjos skundą nenagrinėtą.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas byloje nagrinėjamai situacijai. Todėl šiuo apeliacinės instancijos tesimo sprendimu pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra naikinamas, o pareiškėjos teismui paduotas skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p., 143 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos D. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys

Skirgailė Žalimienė