2K-286-746/2015 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-286-746/2015

Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00409-2012-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.1;

2.2.1.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Jono Prapiesčio,

sekretoriaujant Rūtai Večerskaitei,

dalyvaujant prokurorui Rimantui Vagriui,

gynėjui advokatui Zigmui Pečiuliui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo, patenkinus Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroro Rimanto Vagrio apeliacinį skundą ir panaikinus Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. išteisinamąjį nuosprendį, D. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 1 dalį 100 MGL (13 500 Lt, t. y. 3909 Eur), 300 straipsnio 1 dalį – 70 MGL (9450 Lt, t. y 2736 Eur) dydžio baudomis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes apėmus, jai paskirta galutinė subendrinta bausmė 100 MGL (13 500 Lt, t. y. 3909 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš D. M. išieškota 4680,36 Lt (1355 Eur) valstybės naudai.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. D. M. dėl kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį buvo išteisinta kaip nepadariusi veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Jono Prapiesčio pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, nuteistosios gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

D. M. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad, būdama VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba Mokymo skyriaus renginių koordinatore ir dėl einamų pareigų turėjusi VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba jai patikėtas magnetines korteles degalams užsipilti, žinodama, kad pagal VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vidaus darbo tvarkos taisykles, patvirtintas direktoriaus 2010 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. P1-117, ir 2010 m. birželio 22 transporto priemonės panaudos sutartį Nr.10/3170 bei papildomą 2011 m. birželio 27 d. susitarimą dėl sutarties pakeitimo VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba turtą privalo naudoti racionaliai, taupiai ir jo nenaudoti asmeniniams poreikiams, 2010 m. rugsėjo 30 d.–2011 m. spalio 27 d. Panevėžio mieste ir rajone, taip pat Kėdainių mieste ir Vilniaus rajone ne mažiau kaip per 25 kartus pasisavino jai patikėtą ne mažesnės kaip 4680,36 Lt (1355,53 Eur) (su PVM) vertės svetimą – VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba – turtą – benziną – iš UAB „Lukoil Baltija“ degalinių „Lukoil“ ir „Luktarna“.

D. M. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad, būdama VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba Mokymo skyriaus renginių koordinatore, siekdama pateisinti ne tarnybos tikslais, bet asmeniniais reikalais išvažinėtą VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba benziną, 2010 m. spalio 1 d.–2011 m. lapkričio 30 d. VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba administracinėse patalpose ir kitose ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, suklastojo tikrus dokumentus – vienuolika VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba panaudai perduoto lengvojo automobilio „Porsche“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelionės lapų, kuriuose savo parašu patvirtino įrašytą žinomai melagingą informaciją apie jos automobiliu „Porsche“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neva nuvažiuotus maršrutus, ridas (km) ir šio automobilio spidometro parodymus išvykstant bei grįžus iš tarnybinių kelionių, juos 2010 m. spalio 1 d.–2011 m. lapkričio 15 d. pateikė VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba buhalterijai įtraukti į apskaitą.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs D. M. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nuosprendyje nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje esančius įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, ignoravo faktines bylos aplinkybes, suteikė įrodymams kitokią teisinę reikšmę ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl D. M. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį šioje baudžiamojoje byloje panaikino ir priėmė naują – apkaltinamąjį – nuosprendį.

Kasaciniu skundu nuteistoji D. M. prašo apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį.

Kasatorė nurodo, kad ikiteisminis tyrimas dėl jai inkriminuotos BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos yra neteisėtas, nes buvo pradėtas pažeidžiant BPK 167 straipsnio reikalavimus.

Kasatorės teigimu, byloje nėra VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba ar jos teisėto atstovo pareiškimo ir civilinio ieškinio dėl VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba turto pasisavinimo, todėl pagal 167 straipsnio 2 dalies nuostatas ikiteisminis tyrimas dėl jai inkriminuotos BK 183 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos galėjo būti pradėtas tik esant teisėtam prokuroro reikalavimui.

Kasatorė nurodo, kad prokuroro reikalavimas grindžiamas tuo, kad byla turi visuomeninę reikšmę, nes ji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo Lietuvos Respublikos Seimo nario žmona; ji ir jos sutuoktinis galbūt yra padarę nusikaltimus, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas; tai sukėlė rezonansinį visuomenės bei žiniasklaidos susidomėjimą. Kasatorė pabrėžia, kad nei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) jurisprudencijoje, nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje nusikalstamos veikos duomeninė reikšmė nesiejama su ją padariusiu asmeniu, nes tai prieštarauja asmenų lygybės principui, pagal kurį įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs nepaisant kilmės, socialinės ir turtinės padėties, tautybės, rasės, lyties, išsilavinimo. Dėl to, kasatorės nuomone, tai, kad ji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo Seimo nario žmona, BPK 167 straipsnio 2 dalies prasme negali būti aplinkybe, pagrindžiančia jai inkriminuoto BK 183 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo visuomeninę reikšmę.

Vertinant tai, ar jos padaryta veika sukėlė rezonansinį visuomenės bei žiniasklaidos susidomėjimą, kasatorės tvirtinimu, būtina įvertinti, kad: byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog jos neva padaryta BK 183 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika sukėlė visuomenės bei žiniasklaidos susidomėjimą; žiniasklaida rašė apie jos ir jos sutuoktinio V. M. baudžiamąjį persekiojimą, jos areštą, susijusius su viešaisiais pirkimais bei bioenergetika, t. y. apie kitas nusikalstamas veikas; prokuroro reikalavime nenurodyta, kad jai inkriminuojama BK 183 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika yra reikšminga visuomenei.

Sprendžiant klausimą dėl to, kokie padariniai visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai galėtų atsirasti, jeigu dėl šios veikos ar kitų tapačių veikų baudžiamasis procesas nebūtų pradėtas, kasatorės teigimu, reikia atsižvelgti į tai, kad: BK 183 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika nėra priskiriama sunkių ar apysunkių nusikaltimų kategorijoms; padarius šią nusikalstamą veiką yra galimas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius BK 38 straipsnio pagrindu; jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės nėra kuo nors ypatingos, išsiskiriančios kokiais nors požymiais ar padariniais, kurie būti reikšmingi visuomenei, valstybei ar teisinei sistemai.

Kasatorė skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, kaip patikimus įrodymus pripažindamas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos duomenis, pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatas ir neteisėtai jais grindė apkaltinamąjį nuosprendį.

Pasak kasatorės, viso bylos proceso metu ji kategoriškai nesutiko su tuo, kad duomenys apie mobiliųjų telefonų buvimo vietą kartu parodo ir jos buvimo vietą. Kasatorės tvirtinimu, ji ir jos gynėjas bylos nagrinėjimo teismuose metu pateikė duomenis, įrodančius, kad mobiliojo ryšio operatoriaus pateikti duomenys apie mobiliųjų telefonų buvimo vietą yra nepatikimi, tačiau teismas į tai nekreipė dėmesio ir nesiėmė priemonių, kad būtų patikrintas šių duomenų patikimumas bei priimtinumas. Anot kasatorės, vertinant mobiliojo ryšio operatoriaus pateiktus duomenis BPK 20 straipsnio 4 dalies aspektu, byloje taip ir liko nenustatyta, ar šiuos duomenis apskritai galima patikrinti, o jeigu galima, tai kokiais BPK numatytais veiksmais tai galima padaryti. Kartu kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad BPK 154 straipsnyje nenurodyta, jog dėl BK 183 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikaltimų būtų galima teisėtai naudoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę. Dėl to, kasatorės nuomone, teismas privalėjo patikrinti, ar buvo pakankamas pagrindas tokiai kontrolei kitame ikiteisminiame tyrime, kuriame tiriamos kitos jos galbūt padarytos veikos, tačiau to nepadarė.

Nuteistosios D. M. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BPK 167 straipsnio reikalavimų laikymosi

Kasatorė nurodo, kad ikiteisminis tyrimas dėl jai inkriminuotos BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos yra neteisėtas, nes buvo pradėtas pažeidžiant BPK 167 straipsnio reikalavimus. Kasatorės teigimu, prokuroro reikalavimas pradėti ikiteisminį tyrimą grindžiamas tuo, kad byla turi visuomeninę reikšmę, nes ji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo Lietuvos Respublikos Seimo nario žmona; ji ir jos sutuoktinis galbūt yra padarę nusikaltimus, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas; tai sukėlė rezonansinį visuomenės bei žiniasklaidos susidomėjimą. Kasatorės nuomone, tai, kad ji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo Seimo nario žmona, BPK 167 straipsnio 2 dalies prasme negali būti aplinkybe, pagrindžiančia jai inkriminuoto BK 183 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo visuomeninę reikšmę.

Pagal galiojantį teisinį reguliavimą ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas (BK 183 straipsnio 5 dalis, BPK 167 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą prokuroro reikalavimu ikiteisminis tyrimas dėl nurodytos nusikalstamos veikos turi būti pradėtas tais atvejais, jei ši nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę ar ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, ir nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo (BPK 167 straipsnio 2 dalis).

Pagal teismų praktiką bendrąja prasme prokuroro reikalavimas reiškia valinį sprendimą. Tokiame reikalavime (rezoliucijoje, atskirame rašytiniame dokumente ar nutarime) turi būti nurodyti motyvai ir priežastys, dėl kurių prokuroro reikalavimu turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2013, 2K-26/2014, 2K-346/2014). Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, tai turi būti sietina ne su kuriuo nors vienu nusikalstamos veikos požymiu ar keliais iš jų (pavyzdžiui, su nukentėjusiojo pareigomis ar socialiniu statusu, nusikalstamos veikos sukeltu atgarsiu visuomenėje), bet su įvairiais nusikalstamos veikos požymiais ir įvairiomis jos padarymo aplinkybėmis (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. birželio 15 d. nutarimai).

Taigi vieni iš požymių, pagal kuriuos sprendžiama apie nusikalstamos veikos visuomeninę reikšmę, yra nukentėjusiojo teisinė padėtis, nusikalstamos veikos, už kurią atsakomybė taikoma bendrąja tvarka, glaudžios sąsajos su nusikalstama veika, dėl kurios reikalingas nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, visuomenės susidomėjimas nusikalstama veika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-375/2008, 2K-171/2013, 2K-37-942/2015). Sprendžiant, ar nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, kiekvienu atveju būtina įvertinti, kokie padariniai visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai galėtų atsirasti, jeigu dėl šios veikos ir dėl kitų analogiškų veikų baudžiamasis procesas nebūtų pradėtas (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. birželio 15 d. nutarimai).

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2013 m. vasario 14 d. reikalavime nurodyta, jog Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) Panevėžio valdyboje atliekant ikiteisminį tyrimą dėl D. M. galbūt padarytos BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos nustatyta, jog ji galėjo padaryti ir BK 183 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką; nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas dėl galbūt D. M. padarytos BK 183 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos nepateikė skundo ar pareiškimo pradėti ikiteisminį tyrimą. Prokuroro nuomone, nurodyta nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, nes šio nusikaltimo padarymo metu D. M. buvo Lietuvos Respublikos Seimo nario V. M. žmona, jos bei jos vyro galbūt padarytos nusikalstamos veikos sukėlė rezonansinį susidomėjimą visuomenėje, dėl jų atliekamas ikiteisminis tyrimas plačiai aptariamas žiniasklaidos priemonėse.

Taigi prokuroro 2013 m. vasario 14 d. reikalavime nurodyti motyvai ir priežastys, dėl kurių prokuroro reikalavimu turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje vertindamas prokuroro reikalavimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad ikiteisminis tyrimas D. M. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį buvo atskirtas iš sudėtingo ir didelės apimties kito ikiteisminio tyrimo, kuriame tiriamos D. M. ir jos sutuoktinio V. M. galbūt padarytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos, sukėlusios didelį visuomenės susidomėjimą.

Be to, ikiteisminio tyrimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį pradėjimas bei jo atlikimas padėjo atskleisti ir kito – BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyto – nusikaltimo požymius, nes šių abiejų nusikaltimų padarymo aplinkybės glaudžiai susijusios. VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba vadovas E. M. ikiteisminio tyrimo metu teigė, jo civilinio ieškinio dėl D. M. galbūt pasisavinto šios įstaigos kuro nereikš tol, kol negaus teismo nuosprendžio ar kitų neginčijamų įrodymų dėl jos neteisėtų veiksmų, tačiau, kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas 2014 m. lapkričio 13 nuosprendyje, surinkti duomenis apie galbūt pasisavintą VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba turtą buvo galima tik atlikus ikiteisminį tyrimą dėl šios neteisėtos nusikalstamos veikos.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, dėl kurios turto pasisavinimo pagal BK 183 straipsnio 1 pradėtas baudžiamasis procesas, yra viešoji įstaiga, kurios pagrindinis tikslas yra tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudinga veiklą. Šios įstaigos dalininkė lygiomis dalimis kartu su Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija yra valstybės institucija – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, kuriai priklauso trečdalis VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos įstatinio kapitalo.

Taigi baudžiamojo proceso dėl galimo turto pasisavinimo iš VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos pradėjimas sudarė prielaidas užtikrinti ir galimai šiai viešajai įstaigai padarytos žalos atlyginimą. Kartu tai vertintina ir kaip vienos iš Lietuvos Respublikos prokuratūros priedermių – ginti viešąjį interesą – realizavimas (Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalis).

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad BK 183 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo ištyrimas turėjo visuomeninę reikšmę, o ikiteisminis tyrimas dėl šio nusikaltimo buvo pradėtas bei atliktas nepažeidžiant BPK 167 straipsnio reikalavimų.

Dėl BPK 20 straipsnio reikalavimų laikymosi

Kasaciniame skunde taip pat ginčijamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas pripažinti įrodymais ir panaudoti apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti duomenis, gautus vykdant elektroninių ryšių (telekomunikacijų) tinklais perduodamos informacijos kontrolę atliekant tyrimą dėl kitų nusikalstamų veikų.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje ir BPK 44 straipsnio 9 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl kiekvieno asmens teisės į privatų gyvenimą apsaugos. Šių nuostatų turi būti laikomasi ir renkant duomenis apie galbūt padarytas nusikalstamas veikas bei sprendžiant dėl tokių duomenų panaudojimo baudžiamajame procese.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija (toliau – ir Plenarinė sesija) 2015 m. birželio 1 d. nutartyje konstatavo, kad operatyvinio tyrimo (kriminalinės žvalgybos) metu slaptai renkant informaciją apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką gali būti apribojama žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Reguliuojant teisinius santykius, susijusius su slapto informacijos rinkimo priemonių naudojimu, taip pat jas taikant ir vertinant gautų duomenų teisėtumą, svarbu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo. Kai atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę gaunami ir tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti apie kitas asmens (asmenų) daromas nusikalstamas veikas, kyla klausimas dėl to, ar tokiu būdu gauti faktiniai duomenys gali būti panaudoti kaip įrodymai baudžiamajame procese dėl šių kitų nusikalstamų veikų, t. y. nusikalstamų veikų, dėl kurių techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka nebuvo sankcionuotas. Jeigu šios kitos nusikalstamos veikos pateko į kategoriją veikų, nurodytų Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo (toliau – ir OVĮ, galiojęs operatyvinių veiksmų nagrinėjamoje byloje atlikimo metu) nuostatose ir sudarančių pagrindą pagal įstatymą atlikti operatyvinį veiksmą, tai dėl jų gauta informacija gali būti kaip įrodymai naudojama ir kituose baudžiamuosiuose procesuose. Antra vertus, duomenų, gautų atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę, kaip įrodymų reikšmės ir jų naudojimo baudžiamajame procese galimybės nepaneigia, pavyzdžiui, tai, kad nusikalstama veika, dėl kurios buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, vėliau (ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo metu) buvo perkvalifikuota pagal kitus BK straipsnius, taip pat ir tokius, dėl kuriuose numatytų nusikalstamų veikų negalėjo būti atliekami operatyvinio tyrimo veiksmai. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakeitimas baudžiamojo proceso metu savaime negali nulemti teisėtai gautų duomenų neleistinumo.

Kitaip duomenų pripažinimo įrodymais ir jų naudojimo baudžiamajame procese aspektu vertintina situacija, kai atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę gaunami ir tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti apie kitas asmens (asmenų) daromas nusikalstamas veikas, kurios nepatenka į kategoriją nusikalstamų veikų, dėl kurių pagal OVĮ galėjo būti atliekamas minėtas operatyvinio tyrimo veiksmas. Tokie duomenys, gauti atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir leidžiantys įtarti apie kitas asmens (asmenų) daromas nusikalstamas veikas, kurios nepatenka į kategoriją nusikalstamų veikų, dėl kurių pagal OVĮ galėjo būti atliekamas šis operatyvinio tyrimo veiksmas, atsižvelgiant į tai, kad buvo nesilaikoma ir kitų įstatymuose įtvirtintų šios informacijos panaudojimo kitame baudžiamajame procese taisyklių, gali būti ir nepripažinti įrodymais pagal BPK ir jais gali būti nesiremiama nagrinėjant baudžiamąją bylą. Šiuo atveju turi būti vertinama ir tai, ar tokių duomenų naudojimas baudžiamajame procese, grindžiant teismo sprendimą, gali (negali) būti laikomas nepagrįstu asmens teisės į privatumą suvaržymu, pažeidžiančiu proporcingumo reikalavimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015).

Kita vertus, Plenarinė sesija konstatavo ir tai, kad pagal BPK 20 straipsnio nuostatas, nepripažinus tokiu būdu gautų duomenų įrodymais, sprendžiama, ar pakanka kitų įrodymų konstatuoti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką. Tai, kad tokie duomenys pagal BPK gali būti ir nepripažinti įrodymais, nereiškia, kad minėtu būdu gautos informacijos pagrindu negalėtų būti pradėtas naujas savarankiškas ikiteisminis tyrimas ir BPK nustatyta tvarka renkami kiti duomenys, kurie patvirtintų gautą informaciją. Pagal BPK 166 straipsnį ikiteisminis tyrimas pradedamas ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015).

Pirmiau pateikti Plenarinės sesijos išaiškinimai susiję su duomenų, surinktų atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę (telefoninių pokalbių garso įrašų), pripažinimu įrodymais ir panaudojimu baudžiamajame procese. Nagrinėjamos bylos kontekste kyla panašus klausimas ne tik dėl atliekant tokią kontrolę gautų telefoninių pokalbių įrašų, bet ir dėl kitų duomenų, surinktų atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę. Taip renkant duomenis apie kontroliuojamo asmens naudojamos judriojo ryšio įrangos buvimo vietą taip pat įsiterpiama į asmens privatų gyvenimą. Todėl minėtais išaiškinimais turi būti vadovaujamasi sprendžiant ir dėl tokių duomenų pripažinimo įrodymais bei jų panaudojimo. Plenarinė sesija pažymėjo ir tai, kad slaptos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, savaime nelaikytinos konstituciškai nepagrįstu žmogaus teisės į privatumą ribojimu, taip pat neatitinkančiomis Konvencijos reikalavimų, jeigu: 1) jos yra nustatytos įstatymu; 2) jos būtinos demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti Konstitucijos ginamas ir saugomas vertybes, 3) jomis nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumą prigimtis ir esmė; 4) jos yra proporcingos siekiamam tikslui. Įstatymų numatytos institucijos, taikydamos šias priemones, kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečią situaciją, nustatyti, ar yra pakankamas atitinkamos priemonės taikymo faktinis pagrindas, išsiaiškinti, ar negalima tų pačių tikslų pasiekti neįsiterpiant į privatų žmogaus gyvenimą, arba, jeigu toks įsiterpimas yra neišvengiamas, užtikrinti, kad žmogaus teisė į privatumą nebūtų apribota labiau negu būtina minėtam visuomenei reikšmingam ir konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis pripažinti D. M. kalta dėl BK 183 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų, priskiriamų nesunkių nusikaltimų kategorijai, grįstas ir kontroliuotų telefoninių pokalbių garso įrašais, taip pat duomenimis apie vietoves, kuriose veikė kontroliuotas telefono abonentas. Šie duomenys gauti atliekant operatyvinį tyrimą pagal tuo metu galiojusį OVĮ, Šiaulių apygardos teismo nutartimis remiantis šio įstatymo 10 straipsniu sankcionavus techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka – slaptą D. M. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą mobilaus ryšio telefonais 2010 m. rugsėjo 24 d.–2011 m. gruodžio 14 d. Iš baudžiamojoje byloje esančių šių nutarčių išrašų matyti, kad tokios procesinės prievartos priemonės taikytos siekiant gauti informaciją apie D. M. galbūt rengiamas, daromas ar padarytas sunkias ir apysunkias nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal kitus BK straipsnius ar jų dalis, negu pritaikyti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje: 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartyje taikyta BK 24 straipsnio 6 dalis, 225 straipsnio 2 dalis, 2010 m. gruodžio 22 d., 2011 m. sausio 12 d., 2011 m. kovo 18 d. nutartyse – BK 24 straipsnio 3 dalis, 228 straipsnio 2 dalis, 2011 m. birželio 16 d. nutartyje – BK 228 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 182 straipsnio 2 dalis, 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartyje – BK 182 straipsnio 2 dalis, 300 straipsnio 3 dalis.

Šie duomenys nagrinėjamoje byloje perkelti iš STT Panevėžio valdyboje 2011 m. lapkričio 4 d. po minėtų operatyvinių veiksmų atlikimo grupei asmenų, tarp jų ir D. M., pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-409-11 dėl BK 25 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų. Šių veikų faktinės aplinkybės susijusios su veikimu, kad tam tikros įmonės neteisėtai būtų pripažintos biokuro pirkimų laimėtojomis, ir pasikėsinimu įmonės naudai apgaule užvaldyti didelės vertės svetimą turtą – Europos Sąjungos paramos lėšas miško technikai įgyti. Šiame ikiteisminiame tyrime D. M. įtariama padariusi BK 25 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nagrinėjamoje byloje konstatavo, kad ginčijami duomenys gauti vykdant operatyvinius veiksmus dėl kitų faktinių veiksmų.

Taigi nusikalstamos veikos, dėl kurių D. M. nagrinėjamoje byloje pripažinta kalta, kvalifikuotos pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, nesudarė faktinio minėtų operatyvinių veiksmų atlikimo pagrindo. Be to, nurodytos nusikalstamos veikos nepateko į kategoriją nusikalstamų veikų, dėl kurių pagal OVĮ galėjo būti atliekami minėti operatyvinio tyrimo veiksmai. Operatyvinis tyrimas ir tokie veiksmai, susiję su nusikalstamų veikų tyrimu, pagal OVĮ 9 straipsnio 1 punkto redakciją, galiojusią nuo 2003 m. gegužės 14 d., galėjo būti atliekami tik kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 131 straipsnyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 150 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 2 dalyje, 162 straipsnyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 198 straipsnio 2 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 214 ir 215 straipsniuose, 225 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 240 straipsnyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 256 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, 301 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 1 ir 2 dalyse, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį (2003 m. balandžio 29 d. redakcija); pagal OVĮ 9 straipsnio 1 punkto redakciją, galiojusią nuo 2011 m. gegužės 28 d., – tik kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 131 straipsnyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 151 straipsnio 2 dalyje, 162 straipsnyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 1891 straipsnio 1 dalyje, 198 straipsnio 2 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 214 ir 215 straipsniuose, 225 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 227 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 228 straipsnio 1 dalyje, 2281 straipsnyje, 240 straipsnyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 256 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 301 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 1 ir 2 dalyse, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį (2011 m. gegužės 12 d. redakcija).

Tokioms veikoms nesunkūs nusikaltimai, numatyti BK 183 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, pagal savo pavojingumą neprilygsta.

2013 m. balandžio 2 d. priimtas Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro nutarimas leisti byloje dėl D. M. galbūt padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, panaudoti aptariamus duomenis, gautus atliekant slaptą elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę vykdant tyrimą dėl galbūt padarytų kitų nusikalstamų veikų. Tačiau toks leidimas negali paneigti minėtų teisinių nuostatų dėl proporcingumo principo laikymosi sprendžiant tokio pobūdžio duomenų panaudojimo klausimą.

Todėl remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas įrodymais duomenis, gautus vykdant slaptą elektroninių ryšių (telekomunikacijų) tinklais perduodamos informacijos kontrolę atliekant operatyvinį tyrimą dėl kitų nusikalstamų veikų, neužtikrino teisingos pusiausvyros tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus teisės į privataus gyvenimą apsaugą užtikrinimo, pažeidė proporcingumo principą ir BPK 20 straipsnio nuostatas. Šis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas laikytinas esminiu, nes sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, kartu neproporcingai suvaržė kaltinamosios teisę į privataus gyvenimo apsaugą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas privalo ištaisyti šioje nutartyje nustatytą esminį BPK pažeidimą ir iš naujo patikrinti apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo, atsižvelgdamas į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus. Tai atliekant turi būti įvertinta, ar pakanka kitų įrodymų konstatuoti, kad kaltinamoji padarė inkriminuojamas nusikalstamas veikas; esant būtinumui, vadovaujantis BPK 20, 324 straipsnių reikalavimais, turi būti atliekamas papildomas įrodymų tyrimas.

Šioje nutartyje konstatavus, kad duomenys, gauti vykdant slaptą elektroninių ryšių (telekomunikacijų) tinklais perduodamos informacijos kontrolę atliekant operatyvinį tyrimą dėl kitų nusikalstamų veikų, neteisėtai pripažinti įrodymais ir panaudoti nuosprendžiui pagrįsti, kiti kasacinio skundo argumentai, susiję su BPK 20 straipsnio taikymu dėl šių duomenų, paliekami nenagrinėti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 13 d. nuosprendį nuteistosios D. M. baudžiamojoje byloje panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Vytautas Piesliakas

Alvydas Pikelis

Jonas Prapiestis