A-502-2394-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-2394/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00543-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Ž. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lrytas“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Ž. K. dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lrytas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2013 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. SPR-8 „Dėl publikacijoje „Su smurtu šeimoje kovojantis Neringos pareigūnas pats mojuoja kumščiais – vyras savo žmonai sulaužė šonkaulius“ (www.lrytas.lt, 2012 m. sausio 11 d.) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas) 1–3 punktą.

Skunde (b. l. 1-9) pareiškėjas paaiškino, kad Inspektorius, išnagrinėjęs trečiojo suinteresuoto asmens skundą dėl publikacijoje „Su smurtu šeimoje kovojantis Neringos pareigūnas pats mojuoja kumščiais – vyras savo žmonai sulaužė šonkaulius“ (www.lrytas.lt, 2012 m. sausio 11 d.) paskelbtos informacijos, 2013 m. sausio 18 d. priėmė sprendimą Nr. SPR-8, kuriuo įspėjo UAB „Lrytas“ dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Visuomenės informavimo įstatymas, Įstatymas) 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies ir 22 straipsnio 8 dalies 4 punkto pažeidimo.

Inspektorius pareikalavo, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) UAB „Lrytas“ paneigtų teiginiuose „Su smurtu kovojantis Neringos pareigūnas pats mojuoja kumščiais – vyras savo žmonai sulaužė šonkaulius“ ir „moteris buvo sumušta gruodžio 9-osios vakarą savo namuose Preilos gatvėje“ paskelbtą informaciją apie Ž. K. arba sudarytų jam galimybę pačiam paneigti tokią informaciją. Pareiškėjo teigimu, publikuodamas minėtą straipsnį žurnalistas pateikė visą objektyviais duomenimis pagrįstą ir atitinkančią tikrovę, nešališką informaciją.

Informacija, kad trečiojo suinteresuoto asmens sutuoktinei buvo sulaužytas šonkaulis, buvo pagrįsta gydytojų diagnoze. Aplinkybė, jog „šonkaulio lūžimas nepagrįstas objektyviais duomenimis“, buvo nustatyta tik Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2012 m. sausio 18 d. specialisto išvadoje Nr. G 132/12 (03) (toliau – Specialisto išvada), t. y. iki 2012 m. sausio 18 d. gydytojų diagnozė buvo vienareikšmiška – trečiojo suinteresuoto asmens žmonai buvo nustatytas šonkaulio lūžis.

Taigi straipsnyje pateikiama informacija apie „dešinės pusės antrojo šonkaulio lūžį“ straipsnio paskelbimo metu buvo pagrįsta ir patvirtinta objektyvia gydytojo diagnoze. Žurnalistas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad privačios medicinos klinikos gydytojų pateikta diagnozė dar bus tikrinama teismo medicinos ekspertų. Išvada, kad „publikacijos paskelbimo metu informacija, jog pareiškėjas naudojo smurtą prieš savo sutuoktinę, neatitiko tikrovės“ iš esmės paremta tik Specialisto išvada ir tuo faktu, kad „pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas“.

Sprendimo motyvas, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, taip pat yra paremtas vėlesniais kompetentingų institucijų sprendimais, o ne informacijos paskelbimo metu disponuota informacija. Informacijos, patvirtinančios, kad ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, sprendime ir bylos medžiagoje nėra. Taip pat kritiškai vertintinas faktas, kad motyvas (pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas) buvo panaudotas kaip pagrindžiantis sprendimą, kad smurtas nebuvo vartotas. Sprendime išdėstyti motyvai nepagrindžia, kad straipsnyje paskelbta informacija buvo netiksli, neteisinga, šališka ir / ar neatitiko tikrovės. Atsakovas nepagrįstai pripažino, kad straipsnio antrašte viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) siekė sensacingumo, bet ne teisingų ir tikslių žinių paskleidimo, šio teiginio net nemotyvuodamas.

Antraštė neturėtų būti analizuojama atskirai nuo straipsnio teksto. Straipsnio antraštės teiginys neatskleidžia ir neįvardija trečiojo suinteresuoto asmens, tad analizuojant straipsnio antraštę izoliuotai nuo viso teksto (kaip padarė Inspektorius), neįmanoma identifikuoti asmens, apie kurį rašoma, o konkretus asmuo (pareigūnas), identifikuotinas tik perskaičius straipsnį. Straipsnio tekste nėra teigiama, kad neabejotinai nustatyta, jog trečiasis suinteresuotas asmuo smurtavo prieš sutuoktinę, priešingai, pateikta informacija, kad moteris apkaltino sutuoktinį ją sumušus, atliekami reikalingi tyrimai ir teisėsaugos institucijos nustatys įvykio aplinkybes bei jų teisinį vertinimą.

Straipsnio pagrindinis akcentas yra ne buitinio konflikto aprašymas, bet smurto šeimoje problema, be kita ko informuojant, kad su smurtu artimoje aplinkoje kovoti turintis pareigūnas pats kaltinamas smurtu prieš savo žmoną. Todėl neabejotina, kad straipsnyje pateikiama aktuali, visuomenę dominanti ir jai žinoti būtina informacija, ir būtent tai, o ne trečiojo suinteresuoto asmens pažeminimas ar įžeidimas buvo pagrindinis straipsnio tikslas.

Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 38-42) paaiškino, kad šiuo atveju nėra ginčo, kad pareiškėjas publikacijoje teisingai nurodė privačios gydymo įstaigos nustatytą diagnozę, bet dėl atitikties tikrovei vertintinas trečiojo suinteresuoto asmens sutuoktinei padaryto kūno sužalojimo faktas. Atsakovas, remdamasis trečiojo suinteresuoto asmens pateikta Specialisto išvada, teisingai konstatavo, jog pareiškėjo paskleista informacija apie trečiojo suinteresuoto asmens sutuoktinės kūno sužalojimus – lūžusius šonkaulius – neatitiko tikrovės. Taigi svarbūs yra tie faktai ir aplinkybės, kurie iš tiesų egzistavo tikrovėje, o ne tie, kuriais informacijos paskleidimo metu disponavo pareiškėjas.

Viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) nustatyta pareiga įsitikinti skelbiamos informacijos teisingumu, tikslumu ir objektyvumu. Todėl atsižvelgdamas į informacijos šaltinio anonimiškumą, pareiškėjas privalėjo ypatingai kruopščiai ir nuodugniai įsitikinti skelbiamos informacijos teisėtumu, nes rėmimasis gandais nėra suderinamas su garbingos žiniasklaidos principais. Hipotetiniai pareiškėjo skundo pasvarstymai dėl galimo ikiteisminio tyrimo nutraukimo nėra niekaip susiję su tuo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo iš tiesų net nebuvo traukiamas atsakomybėn dėl sutuoktinei padarytų kūno sužalojimų, dalis kurių net nebuvo patvirtinta kaip egzistavę tikrovėje.

Inspektorius antraštę vertino ne atskirai nuo konteksto, bet kartu su visa publikacijoje paskleista informacija. Publikacijos paskleidimo metu pareiškėjas, nors ir turėjo kontraversiškos informacijos apie trečiojo suinteresuoto asmens neva atliktą nusikalstamą veiką, bet tiriamą ir neįrodytą aplinkybę publikacijoje pateikė kaip tikrovėje iš tiesų įvykusį ir egzistavusį faktą. Nepriklausomas skaitytojas, perskaitęs tokio turinio antraštę, galėjo pagrįstai spręsti, jog publikacijoje bus aprašomas su smurtu artimoje aplinkoje kovojančio pareigūno namuose įvykęs konfliktas, kurio metu jis savo žmoną sumušė ir sulaužė šonkaulius, bei bus atskleidžiamos šio konflikto detalės. Žinodamas antraštės įtaką skaitytojo apsisprendimui domėtis publikacijos turiniu, pareiškėjas sąmoningai antraštėje paskleidė sensacingą tikrovės neatitinkančią ir akivaizdžiai trečiojo suinteresuoto asmens garbę bei orumą (dalykinę reputaciją) žeminančią žinią.

Trečiasis suinteresuotas asmuo publikacijos paskelbimo metu ėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato Kriminalinės policijos poskyrio viršininko pareigas, todėl dėl savo užimamų pareigų laikytinas viešu asmeniu, tačiau viešas asmuo taip pat turi teisę ginti savo garbę, orumą ir reputaciją. Inspektorius sprendime nurodė, kad informacija, jog asmuo atliko teisei ir moralei priešingus veiksmus – sužalojo kitą asmenį, jei ji neatitinka tikrovės, yra žeminančio pobūdžio.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Ž. K. prieštaravo pareiškėjo skundo tenkinimui.

Atsiliepime (b. l. 34-37) Ž. K. nurodė, kad straipsnyje viešai paskleista melaginga informacija pažemino jo garbę ir orumą, apkaltino jį nebūto nusikaltimo padarymu, pažeidė jo konstitucinę teisę būti laikomam nekaltu, kol kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjas, siekdamas pateikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, turėjo galimybę Ž. K. tiesiogiai pasiteirauti apie aprašomą įvykį, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas, remdamasis tariama gydytojo diagnoze ir naudodamasis atskiromis frazėmis siekė įtikinti skaitytojus, kad visa straipsnyje pateikta informacija yra tiesa.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 5 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Lrytas“ skundą tenkino – panaikino Inspektoriaus 2013 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. SPR-8 1–3 punktą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 3 100 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (b. l. 94-99).

Teismas nurodė, kad viešai skleidžiama informacija Įstatymo požiūriu turi atitikti šiame teisės akte nustatytus reikalavimus jos paskelbimo metu, o ne vėliau. Atsižvelgiant į tai, vertinant, ar informacija dėl „sulaužytų šonkaulių“, pateikta straipsnyje, buvo teisinga ir atitiko tikrovę, reikia remtis paskelbimo metu turėtais objektyviais duomenimis. Tuo metu gydytojai diagnozavo, kad Ž. K. sutuoktinei buvo sulaužytas šonkaulis. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad iš UAB „Avimeda“ asmens sveikatos istorijos matyti, kad diagnozė – dešinio peties sumušimas, dešinės krūtinės ląstos pusės sumušimas, dešinio šonkaulio lūžimas.

Pareiškėjas teigia, kad UAB „Avimeda“ gydytojos nustatyta diagnozė taip pat konstatuojama žurnalisto gautame anoniminiame laiške su atspausdintu fragmentu iš policijos vidinės informacinės sistemos ir tik Specialisto išvadoje yra nurodoma, kad šonkaulio lūžis nepagrįstas objektyviais duomenimis. Taigi iki 2012 m. sausio 18 d. trečiojo suinteresuoto asmens žmonai buvo nustatytas šonkaulio lūžis. Remiantis tuo padaryta išvada, kad pareiškėjas pagrįstai teigia, jog straipsnyje pateikiama informacija apie dešinės pusės antrojo šonkaulio lūžį straipsnio paskelbimo metu buvo pagrįsta ir patvirtinta gydytojo.

Be to, straipsnyje pabrėžta, kad diagnozė dar bus vertinama ekspertų. Iš Specialisto išvados turinio matyti, kad trečiojo suinteresuoto asmens žmona skundėsi UAB “Avimeda“ gydytojams, kad patyrė traumą 2012 m. gruodžio 9 d. buityje, sumušė vyras. Byloje nustatyta, kad Sprendimo motyvas, jog buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, taip pat yra paremtas vėlesniais kompetentingų institucijų sprendimais, o ne informacijos paskelbimo metu žurnalisto disponuota informacija. Todėl, teismo įsitikinimu, Sprendime išdėstyti motyvai nepagrindžia, kad straipsnyje paskelbta informacija buvo netiksli, neteisinga, šališka ar neatitiko tikrovės. Atsakovas Sprendime teigia, kad viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) publikacijos paskelbimo metu buvo žinoma, kad Klaipėdos apskrities vyriausiame policijos komisariate pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš žmoną naudojimo, ir tai, jog nėra gauta ekspertų išvadų dėl patirtų sužalojimų, o privačios gydymo įstaigos pateikti dokumentai nėra tinkami įrodymai tyrimą atliekantiems pareigūnams.

Būtent tai žurnalistas straipsnyje aiškiai nurodė cituodamas pareigūnus, kad „moteris po įvykio kreipėsi į privačią gydymo įstaigą, todėl policijai tokios išvados netinka. Reikės ekspertų išvadų dėl patirtų sužalojimų“. Tai patvirtina, jog žurnalistas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad privačios medicinos klinikos gydytojų nustatytą diagnozę dar tikrins teismo medicinos ekspertai, taigi publikuodamas straipsnį pateikė visą objektyviais duomenimis pagrįstą ir atitinkančią tikrovę, nešališką informaciją.

Antraštė, priešingai nei nurodyta Sprendime, neturi būti analizuojama atskirai nuo straipsnio teksto. Iš straipsnio teksto visumos matyti, jog jame nėra teigiama, kad neabejotinai nustatyta, jog Ž. K. smurtavo prieš sutuoktinę, priešingai, pateikta informacija apie tą faktą, kad moteris apkaltino sutuoktinį ją sumušus, atliekami reikalingi tyrimai ir teisėsaugos institucijos nustatys įvykio aplinkybes bei jų teisinį vertinimą. Apibendrindamas išdėstytus motyvus teismas pripažino, kad skundžiamas administracinis aktas yra neteisėtas iš esmės, todėl naikintinas.

III. Atsakovas Inspektorius padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas (b. l. 104-106) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pareiškėjui yra žinomas faktas, kad privačios gydymo įstaigos medicininė išvada tyrimą atliekančių institucijų nėra pripažįstama tinkamu įrodymu.

2. Svarbūs yra tie faktai ir aplinkybės, kurie iš tiesų egzistavo tikrovėje, o ne tie, kuriais informacijos paskleidimo metu disponavo pareiškėjas ir juos pateikė kaip atitinkančius tikrovę.

3. Pareiškėjas sprendė trečiojo suinteresuoto asmens kaltumo klausimą ir vienareikšmiškai suprantamai antraštėje paskleidė, kad „Su smurtu šeimoje kovojantis Neringos pareigūnas pats mojuoja kumščiais – vyras savo žmonai sulaužė šonkaulius“.

4. Teismų praktikoje vadovaujamasi taisykle, kad informacijos šaltinio viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) suteikta informacija jam turi tapti tyrimo medžiaga, kadangi būtent jis yra atsakingas už skleidžiamos informacijos teisėtumą.

5. Viešai skleidžiama informacija Visuomenės informavimo įstatymo požiūriu turi atitikti šiame teisės akte nustatytus reikalavimus būtent jos paskelbimo metu, o ne vėliau, kadangi vėlesnis aplinkybių pasikeitimas neturi daryti įtakos prieš tai paskelbtos informacijos vertinimui ir jai keliamiems reikalavimams. Publikacijos paskelbimo metu buvo žinoma tik tai, kad moteris kreipėsi į privačią gydymo įstaigą dėl medicininės išvados pateikimo, taip pat buvo žinomas šios išvados turinys, tačiau jokia kompetentinga institucija nebuvo nustačiusi trečiojo suinteresuoto asmens kaltumo.

6. Inspektoriaus atliekamo tyrimo metu nebuvo jokių objektyvių duomenų apie kompetentingų institucijų priimtus sprendimus, kuriais būtų patvirtinta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo atliko teisei priešingus veiksmus (smurtavo prieš žmoną), kaip teigia pareiškėjas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Ž. K. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas (b. l. 117-119) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Vilniaus apygardos administracinis teismas, panaikindamas Sprendimo 2 punktą visa apimtimi, dalyje dėl pareiškėjo padarytų Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies ir 22 straipsnio 8 dalies 4 punkto nuostatų pažeidimų, kaip savarankiškų įstatyminių pagrindų, suteikiančių atsakovui teisę įspėti pareiškėją, neišdėstė jokių argumentų, todėl šia apimtimi pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 str. 2 d. 5 p.).

2. Pirmosios instancijos teismas neatliko pareigos remtis išsamiu, visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kas lėmė neteisingą bylos išnagrinėjimą.

3. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, viešai skleidžiama informacija įstatymo požiūriu turi atitikti šiame teisės akte nustatytus reikalavimus būtent jos paskelbimo metu, o ne vėliau, kadangi vėlesnis aplinkybių pasikeitimas neturėtų daryti įtakos prieš tai viešai paskelbtos informacijos vertinimui.

4. Publikacijos paskelbimo dieną Ž. K. žmonos ligos istorijoje galiojo įrašas apie tai, jog egzistuoja įtarimas dėl šonkaulio lūžio. Taigi UAB „Avimeda“ ir jos išrašytuose dokumentuose nebuvo besąlygiškai konstatuotas kūno sužalojimas, kuriuo apkaltintas trečiasis suinteresuotas asmuo.

5. Ž. K. sutuoktinės sužalojimas priskirtinas prie objektyviai egzistuojančių faktų, kurie gali būti patikrinti, todėl pareiškėjas turėjo pareigą tai padaryti iki publikacijos paskelbimo.

Pareiškėjas prašo atmesti atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą. UAB „Lrytas“ taip pat reikalauja priteisti jai 2 000 Lt atstovavimo išlaidų.

Atsiliepime (b. l. 124-132) pareiškėjas iš esmės pakartoja savo skundo pirmosios instancijos teismui argumentus. Pažymi, kad žurnalistas anonimiškai gautą pirminę informaciją patikrino, ir ji buvo patvirtinta ikiteisminio tyrimo pareigūnų, todėl informavo skaitytoją apie tai, kad moters sužalojimų pobūdis dar bus tikslinamas ekspertų. Aplinkybių visuma įrodo, jog pareiškėjas pateikė visiškai objektyvią, nešališką informaciją, kuria tuo metu disponavo. Straipsnio publikavimo metu jokių abejonių dėl to, kad duomenys gali būti netikslūs, neegzistavo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliaciniai skundai atmestini.

Nustatyta, kad Žurnalistų etikos inspektorius Sprendimo: 1 punktu pripažino Ž. K. skundą dėl publikacijoje „Su smurtu šeimoje kovojantis Neringos pareigūnas pats mojuoja kumščiais – vyras savo žmonai sulaužė šonkaulius“ (www.lrytas.lt, 2012 m. sausio 11 d.) paskelbtos informacijos iš dalies pagristu; 2 punktu įspėjo viešosios informacijos rengėją (skleidėją) – UAB „Lrytas“ – dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies ir 22 straipsnio 8 dalies 4 punkto pažeidimo; 3 punktu pareikalavo, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) paneigtų apie Ž. K. paskelbtą informaciją arba sudarytų jam galimybę pačiam paneigti tokią informaciją.

Vadovaujantis ABTĮ 136 straipsnio 2 dalimi teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina visas aplinkybes, reikšmingas šiam teisiniam ginčui teisingai išspręsti.

Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Inspektorius nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo. Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta atsakovo funkcija vertinti, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimu viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams skiriamas įspėjimas pagal teisinę prigimtį ir tikslą yra administracinė sankcija, analogiška administracinei nuobaudai – įspėjimui, kuri numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 23 straipsnyje, įtvirtinančiame, jog įspėjimas kaip administracinė nuobauda pareiškiamas raštu arba įstatymų nustatytais atvejais įforminamas kitokiu nustatytu būdu. Skiriant įspėjimą už Visuomenės informavimo įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, turi būti laikomasi bendrųjų administracinės atsakomybės taikymo principų. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta bendro pobūdžio taisyklė, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Ši norma pagal įstatymo analogiją taikytina ir skiriant administracines sankcijas pagal Visuomenės informavimo įstatymą (pvz.: 2012 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1319/2012, 2013 m. gegužės 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A442-28/2013, 2013 m. liepos 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-767/2013).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurodė, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje expressis verbis nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad informacija apie trečiąjį suinteresuotą asmenį, dėl kurios paskelbimo atsakovas taikė pareiškėjui administracinę atsakomybę, buvo išplatinta 2012 m. sausio 11 d. pareiškėjo interneto tinklalapyje www.lrytas.lt. Atsižvelgdama į šią teisiškai reikšmingą aplinkybę ir vadovaudamasi ATPK 35 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl publikacijos „Su smurtu šeimoje kovojantis Neringos pareigūnas pats mojuoja kumščiais – vyras savo žmonai sulaužė šonkaulius“ UAB „Lrytas“ pagal Visuomenės informavimo įstatymą galėjo būti įspėta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo įtariamo teisės pažeidimo padarymo dienos – per laikotarpį iki 2012 m. liepos 11 d. Iš turimos medžiagos matyti, kad dėl minėtoje visuomenės informavimo priemonėje pažeistos jo garbės ir orumo Ž. K. į atsakovą kreipėsi 2012 m. kovo 15 d. (b. l. 43-44), tačiau administracinį sprendimą šiuo klausimu Inspektorius priėmė tik 2013 m. sausio 18 d., t. y. pasibaigus asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn terminui. Akivaizdu, jog tuo atveju, jei Inspektorius būtų tinkamai laikęsis Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 13 dalyje nustatyto procedūrinio reikalavimo išnagrinėti trečiojo suinteresuoto asmens skundą (pareiškimą) per tris mėnesius nuo skundo (pareiškimo) gavimo dienos, teisinės prielaidos taikyti pareiškėjui sankciją nebūtų išnykusios.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad paskutinė diena įspėti pareiškėją apie Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies ir 22 straipsnio 8 dalies 4 punkto pažeidimus buvo 2012 m. liepos 11 d., todėl atsakovas, ištyręs Ž. K. skundą ir pripažinęs jį iš dalies pagristu, nuo 2012 m. liepos 12 d. neteko teisinio pagrindo UAB „Lrytas“ taikyti Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje 1 ir 2 punkte nustatytų sankcijų. Tai suponuoja išvadą, jog nepaisant fakto, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą rėmėsi kitais motyvais, apeliacine tvarka apskųstas teismo procesinis sprendimas, kuriuo neperžengiant pareiškėjo skundo ribų panaikintas Inspektoriaus 2013 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. SPR-8 1–3 punktas, yra iš esmės teisėtas bei teisingas. Kadangi atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinių skundų argumentai, susiję su minėtos publikacijos teiginių atitiktimi Visuomenės informavimo įstatymo nuostatoms, tikrinamos administracinės bylos baigčiai nebeturi lemiamos įtakos, teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Atsižvelgiant į tai, kad administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu UAB „Lrytas“ skundas tenkinamas, atsakovui kyla pareiga atlyginti jai turėtas kreipimosi į teismą išlaidas (b. l. 133-135). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Rekomendacijų 8.11 punkto nuostatomis, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertindama tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas teisinis ginčas nebuvo sudėtingas, nereikalavo specialių žinių, administracinių teismų praktika šioje teisinių santykių srityje yra pakankamai išplėtota ir nuosekli, konstatuoja, kad už atsiliepimo į atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus parengimą taikytinas koeficientas 1 (vietoje maksimalaus – 1,5) ir pareiškėjui priteistina 1 000 Lt (1 x 1 000 Lt) atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Ž. K. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lrytas“ naudai 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas