A-662-2006-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-2006/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03152-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovams Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas:

1) panaikinti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (toliau – ir LKA) viršininko 2013 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. K-179 „Dėl kariūno V. G. pašalinimo iš Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos“ (toliau – ir Įsakymas);

2) grąžinti pareiškėją į LKA IV kurso kariūno pareigas;

3) panaikinti 2012 m. vasario 2 d. išlaidų grąžinimo sutartį Nr. 6R-2;

4) panaikinti 2013 m. liepos 12 d. išlaidų grąžinimo sutartį Nr. 6R-6;

5) priteisti pareiškėjui iš LKA už priverstines pravaikštas nuo 2013 m. liepos 12 d., t. y. nuo išleidimo iš tarnybos dienos, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos 4,5 MGL stipendiją ir maistpinigius;

6) priteisti jam iš Lietuvos Respublikos 30 000 Lt neturtinę žalą;

7) priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2013 m. liepos 3 d. tarnybinio pranešimo Nr. PR-1310 apie būrio vado kovos kurso neišlaikiusius kariūnus pagrindu, LKA viršininko 2013 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. K-179 jis buvo atleistas iš tarnybos, nes gavo neigiamą įvertinimą. Pareiškėjo teigimu, neigiamas įvertinimas buvo subjektyvus ir paveiktas netinkamo vertinimo organizavimo, subjektyvaus vertintojų požiūrio, netinkamo rezultatų skaičiavimo. Jis buvo išlaikęs visus taktikos modulius, todėl visas taktines žinias buvo įsisavinęs. Visos vertinimo lentelės neatitinka Bazinio karinio rengimo vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo nustatytų formų, neaišku, kokia balų sistema buvo taikyta, paliktos tuščios, neužpildytos eilutės. Iš vertinimo lentelių matyti, kad pagrindinė problema buvo ta, kad jo neklausė pavaldiniai. Dėl neturtinės žalos papildomai pridūrė, kad ją kildina iš nepatogumų, prisipažįstant artimiesiems apie pašalinimą iš LKA.

Atsakovas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

LKA paaiškino, kad pareiškėjas pagrįstai iš LKA buvo pašalintas dėl nepažangumo, nes 2013 m. birželio 20 d. – liepos mėn. 3 d. vykusio Būrio vado kovos kurso (toliau – ir BVKK) metu gavo neigiamą įvertinimą. Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog jam išlaikius visus modulius ir gavus visas įskaitas jo BVKK vertinimas turėjo būti teigiamas. BVKK metu kaupiamasis vertinimas netaikomas, kadangi kurso metu yra vertinamas daugelio dalykų visuminis išmokimo lygis, t. y. teorinių žinių taikymas praktinių pratybų metu. Teismo posėdžio metu LKA atstovė pabrėžė, kad visi vertintojai buvo tinkamos kvalifikacijos, dėl tuščių eilučių palikimo vertinimo lentelėje paaiškino, kad kariūnas vertinamas tik pagal gautą užduotį, todėl pildomi tik tos užduoties vertinimo kriterijai, programa tuščių eilučių neįskaičiuoja.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – ir KAM) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

KAM nurodė, kad ji pareiškėjo teisių nepažeidė, kariūno pašalinimo sprendimo priėmimo procese visiškai nedalyvavo. Manė, jog reikalavimai dėl išlaidų, grąžinimo sutarčių teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Pridūrė, kad teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos nėra.

Liudytojas LKA vyriausiasis instruktorius K. S. teismo posėdžio metu parodė, kad su BVKK atlikimo tvarka, organizavimu, vertinimo eiga pareiškėjas susipažino dalyvaudamas instruktaže. Su vertinimo kriterijais supažindinami tik vertintojai, o kariūnai su jais nesupažindinami, nes tokiu atveju pats vertinimas netektų prasmės. Iš karto po BVKK pareiškėjas pasirašytinai susipažino su vertinimo rezultatais ir jokių klausimų neturėjo.

Liudytojas kapitonas J. D. (J. D.) teismo posėdžio metu parodė, kad būrio vadus vertina nuo 2005 metų. Jis galėjo vykdyti vertinimą, nes yra kuopos vadas, t. y. jo pareigos aukštesnės nei būrio vado. Vertinimo metu pareiškėjui buvo pasakyti jo trūkumai, tačiau jis į šias pastabas neatsižvelgė, pareiškėjas nesugebėjo kontroliuoti pavaldinių.

Liudytojas LKA bazinių karinių kursų viršininkas V. G. teismo posėdžio metu parodė, kad po vertinimo pareiškėjas nesikreipė. Vertintojus skiria vadovybė. Su vertinimo kriterijais kariūnai nesupažindinami, nes vertinimas tokiu atveju būtų neobjektyvus. Kariūnai supažindinami su vertinimo tvarka.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodė LKA viršininko 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-312 patvirtinto Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Bazinio karinio rengimo vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4.4 punktą, pagal kurį kariūnui leidžiama dalyvauti BVKK, jeigu jis yra baigęs visą karinio rengimo programą LKA ir atsiskaitęs už visus karinio mokymo dalykus. Taip pat nurodė Aprašo 4.5.4 ir 4.7.20 punktus. LKA viršininko 2011 m. lapkričio 11 d.

įsakymu Nr. V-201 patvirtintų Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 24.4.7 punkte nustatyta, kad kaupiamasis vertinimas netaikomas vertinant baigiamuosius darbus (būrio vado kovos kursas, <...>), nes šiais atvejais įvertinamas rezultatas, t. y. daugelio dalykų visuminis išmokimo lygis. Atsižvelgiant į ankščiau nurodyto Aprašo 4.4 punkto, Vidaus tvarkos taisyklių 24.4.7 punkto nuostatas, matyti, kad tik baigęs visą karinio rengimo programą ir atsiskaitęs už visus karinio mokymo dalykus, kariūnas gali dalyvauti BVKK, todėl pareiškėjo teiginys, jog jis buvo išlaikęs visus taktikos modulius, todėl visos taktinės žinios buvo įsisavintos, atmestas kaip nepagrįstas, kadangi vien teorinių žinių teigiami įvertinimai niekaip nelemia jo nepertraukiamų lauko taktinių pratybų vertinimo.

Vidaus tvarkos taisyklės draudžia taikyti kaupiamąjį vertinimo metodą. LKA atsiliepimas (t. I, b. l. 87–91), teismo posėdžio metu pateikta medžiaga (t. II, b. l. 35– 40) ir Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vado 2013 m. birželio 12 d. įsakymas Nr. V-299 (t. I, b. l. 107, 108) patvirtina, kad pareiškėją vertino kapitonas J. D. (J. D.), viršila V. D., grandinis M. G., vyresnysis seržantas B. J.. Pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 52 straipsnį, kapitonas turi jaunesniojo karininko laipsnį, viršila, grandinis, vyresnysis seržantas turi puskarininkių laipsnį, vadinasi, Aprašo 4.5.4 punkto reikalavimai, priešingai nei nurodo pareiškėjas, pažeisti nebuvo, pareiškėją vertinę asmenys yra pakankamai kvalifikuoti, turintys patirtį tarnyboje, per savo tarnybą ėję įvairias pareigas, dalyvavę tarptautinėse operacijose, tinkamos kompetencijos, todėl jų vertinimo rezultatais nėra pagrindo abejoti.

Teismas sutiko su atsakovo teiginiu, kad vertinimo kriterijai skirti ne kariūnams, o vertintojams, todėl pareiškėjas prieš vertinimą su jais neturėjo būti supažindintas, tačiau jis dalyvavo paskaitoje, kurioje buvo supažindintas su būsimo vertinimo tvarka. Vertinimo kriterijai iš esmės yra konkretūs, o jų prasmė yra aiški. LKA išsamiai atsiliepime išaiškino galutinių rezultato skaičiavimo formulę, todėl teismas jos nekartoja. Įvertinęs byloje esančią medžiagą, liudytojų parodymus, teismas jokių pareiškėjo vertinimo pažeidimų nenustatė.

Kadangi pareiškėjas gavo neigiamą įvertinimą už vadovavimą būriui (40 balų), BVKK įvertintas neigiamai, vadovaujantis Aprašo 4.7.20 punktu. Be to, LKA patvirtino, kad pareiškėjas nepasinaudojo Aprašo 4.9 punkte įtvirtinta galimybe prašyti leisti jam pakartotinai dalyvauti BVKK kitais metais, taip pat pareiškėją neigiamai charakterizuoja tai, kad 2012 m. vasario 3 d. neapgynęs bakalauro baigiamojo darbo jis jau buvo pašalintas iš LKA, tačiau jam prašant buvo leista studijas atnaujinti (t. I, b. l. 95, 96).

Teismas konstatavo, kad skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo. Kadangi kiti skundo reikalavimai yra išvestiniai iš pirmojo, tai atmetus pirmąjį reikalavimą kaip nepagrįstą, likę reikalavimai taip pat atmesti. Atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, nėra pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 str.).

III. Pareiškėjas V. G. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, išreikalauti iš atsakovo LKA Aprašo C priede numatytą pareiškėjo vertinimą bei iškvieti liudytojais N. M., L. Č., A. G., E. A..

Apeliaciniame skunde išdėsto, jog karinio mokymo metu įsisavintos žinios yra vertinamos etapais ir kvalifikacija, įgyjama kas kiekvienus LKA baigtus mokslo metus, todėl nėra jokios logikos, jog pareiškėjas neišlaikė BVKK dėl to, kad jam trūko taktinių žinių, nes jis prieš tai buvo išlaikęs visus devynis modulius, t. y. tiek praktines pratybas, tiek teorinę dalį. Akivaizdu, kad neigiamas įvertinimas buvo subjektyvus ir paveiktas netinkamo vertinimo organizavimo, subjektyvaus vertintojų požiūrio, nekompetentingų vertintojų, netinkamo rezultatų skaičiavimo. Teismas sprendime nurodė, jog atmeta pareiškėjo motyvą, kad jis išlaikė iki tol visus taktinius modulius, t. y. teorinius egzaminus. Su šia teismo išvada pareiškėjas nesutinka, kadangi visus keturis metus kariūnai, taip pat ir pareiškėjas, vyksta į nuolatines pratybas (mokymus), kuriuose gauna įvertinimą skyriaus vado, būrininko, būrio vado, kuopos vado vykdomose užduotyse Lietuvos Respublikos centriniame poligone, kituose poligonuose.

Aprašas numato, kad LKA kariūnai gali dalyvauti BVKK tik tada, kada jie yra išlaikę visus taktikos tęstinio rengimo modulius ir turi įskaitą. Šiuo atveju pareiškėjas buvo išlaikęs visus taktikos modulius, todėl akivaizdu, kad visos taktinės žinios, kurias mokėsi pareiškėjas, buvo įsisavintos ir pareiškėjas jas gebėjo taikyti tiek teorijoje, tiek praktikoje. Aprašo nuostatų IV skyriaus 4.5.4 punkte yra apibrėžtas vertintojas. Nesutinka su teismo išvada, jog kapitonas J. D. atitiko vertintojui keliamus kvalifikacinius reikalavimus, kadangi pats kapitonas J. D. nurodė, kad niekada nėjo būrio vado pareigų pėstininkų batalione, pateikta kapitono J. D. tarnybos eiga įrodo, kad jis niekada nėjo būrio vado pareigų pėstininkų batalione. Teismas neteisingai taikė Aprašo 4.5.4 punktą, netinkamai ištyrė įrodymus, be jokių motyvų atmetė pareiškėjo į bylą pateiktus įrodymus ir savo sprendime nepagrįstai išplėtė kvalifikacinių reikalavimų baigtinį sąrašą, todėl priėmė neobjektyvų ir nepagrįstą sprendimą.

Aprašo 4.7.1 punkte numatyta, kad BVKK metu yra vertinamas kariūno gebėjimas planuoti ir vykdyti būrio lygmenis operacijas. Vykdant pareiškėjo vertinimą pagal Aprašo 4.7.6 ir 4.7.7 punktus ženklią reikšmę turėjo papildomi vertinimai, nes jie paveikė galutinį vertinimą iki 30 balų (t. y. kiekvienas papildomas vertinimas už būrio vado pavaduotojo, skyriaus vado ir individualius įgūdžius – po 10 balų (Aprašo 4.7.8 p.)). Aprašo 4.7.4 punktas numato, kad būrio vado vertinimas vykdomas Bazinių karininkų kurso vado nustatytais kriterijais, kurių sąrašą sudaro Bazinių karininkų kurso Taktikos ir Kovinės paramos ir kovinio aprūpinimo sekcijų viršininkai. Tačiau tokie sąrašai nebuvo pateikti, o tai pažeidžia vertinimo tvarką, todėl iš neteisėtų veiksmų kilę įsakymai taip pat turi būti pripažinti neteisėtais. Aprašo 4.7.9 punkte numatyta, kad būrio vado pavaduotojo ir skyriaus vado vertinimas vykdomas nustatytais kriterijais, tačiau tokie sąrašai taip pat nebuvo pateikti, kas pažeidžia vertinimo tvarką. Aprašo 4.7.12 punkte numatyta, kad individualūs įgūdžiai fiksuojami atitinkamoje formoje pagal numatytus kriterijus D priede. Pareiškėjas neturi jokių žinių apie tokį vertinimą, todėl būtina išreikalauti pareiškėjo individualių įgūdžių vertinimo lentelę, kaip tai numatyta C priede, tačiau tai nebuvo padaryta. Tai pažeidžia pareiškėjo teisę į objektyvų ir visapusišką bylos ištyrimą, teismo priimtas sprendimas yra neobjektyvus ir šališkas.

Visos pridedamos būrio vado, būrio vado pavaduotojo ir skyriaus vado vertinimo lentelės neatitinka Apraše nustatytų formų ir nėra visiškai aišku, kokia balų sistema buvo taikyta, neaišku, kodėl lentelėse buvo kriterijai, kurie nebuvo susiję su pareiškėjo užduoties vykdymu, paliktos tuščios neužpildytos eilutės. Analizuojant lenteles negalima įžvelgti jokios nuoseklios metodikos ir skaičiavimo technikos, pvz., skyrių „Vado savybės“ sudaro 18 eilučių, surinkta balų – 32, tačiau nėra aišku, kaip yra gaunamas minimalus arba maksimalus balų skaičius ir koks tas skaičius yra.

Atsakovo atstovė nurodė, kad skaičiuoklė skaičiuoja teisingai, tačiau nepateikė jokių skaičiavimo principą ir mechanizmą paaiškinančių įrodymų. Be to, teismo posėdžio metu K. S. apklausa parodė, kad neužpildytose eilutėse balai buvo neskaičiuoti su bendru vertinimu, tačiau formulėje lygtis buvo atliekama kaip esant visoms eilutėms įvertintoms, todėl vien dėl netinkamai parinkto skaičiavimo dėl vietoje galimų maksimalių vertinimų iš viso nevertintose eilutėse prie kitų balų pridėjus tuščių eilučių vertinimus buvo iškreiptas skaičiavimas.

Tai taip pat turi būti pripažinta svarbia aplinkybe sprendžiant apeliacinio skundo pagrįstumą. Pareiškėjo nesupažindinimas su aiškia vertinimo sistema pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius į sąžiningą ir objektyvų įvertinimą, o tai yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą. Taip pat nurodo balų skaičiavimus dėl kitų skyrių ir pabrėžia, jog nėra aišku, kokia metodika ir koks skaičiavimas buvo taikomas. Iš kapitono J. D. vertinimo komentaro matyti, kad pagrindinė problema buvo ta, jog pareiškėjo neklausė pavaldiniai.

KASOKTĮ numato karinių laipsnių sistemą, kuri deklaruoja pavaldumo principą, dėl ko žemesnes pareigas ir žemesnį karinį laipsnį turintys kariai (taip pat ir kariūnai) privalo klausyti vado, todėl šioje situacijoje kapitonas J. D. ir jo kolegos turėjo vertinti ne pareiškėjo autoriteto ar draugiškų santykių buvimą ar ne, bet kitų kariūnų individualius įgūdžius, numatytus D priede – paskirtų vadų nurodymų ignoravimas ir nevykdymas. Dėl nekvalifikuoto vertintojo kapitono J. D. buvo sutrukdyta atlikti teisingą pareiškėjo įvertinimą.

Bylos nagrinėjimo metu kapitonas J. D. nurodė, kad labiausiai kreipė dėmesį ne į taktinius užduoties vertinimo kriterijus, o į vado savybių vertinimą, ar pareiškėjo klausė pavaldiniai, kaip jie sutarė tarpusavyje. Liudytojas majoras V. G. nurodė, kad būtent užduoties vykdymas, taktinės žinios yra svarbios. Taigi akivaizdu, kad net patys taktikos sekcijos karininkai ir vertintojas nežinojo aiškios vertinimo sistemos. Be to, vertinimą atliko niekados būrio vadu nebuvęs kapitonas J. D., todėl dėl jo kvalifikacijos stokos buvo atliktas nekvalifikuotas ir netinkamas pareiškėjo kaip būrio vado įvertinimas, kas sudaro pagrindą panaikinti neteisingus vertinimus ir peržiūrėti BVKK rezultatus.

Visiškai nėra paaiškinta, už ką konkrečiai pareiškėjui buvo skirta minusų, kadangi nėra C priede numatyto vertinimo, todėl tų minusų nei skaičiuoti, nei vertinti negalima. Galutinis pareiškėjo vertinimas turėjo būti apskaičiuojamas pagal BRK pateiktą 5 pavyzdį.

V. G. užduoties vykdymo metu būrio vado pavaduotojo, skyriaus vadų ir grandies vadų pareigas ėjo šie kariūnai: E. A. – būrininkas (išlaikė BVKK), N. M. – skyriaus vadas (neišlaikė BVKK), A. G. – grandies vadas (išlaikė BVKK), L. Č. – skyriaus vadas (išlaikė BVKK.), grandies vadas (vardas ir pavardė nežinoma). Nurodo, jog minėtus asmenis būtina apklausti liudytojais. Pirmosios instancijos teismas to nepadarė, taip pažeidė pareiškėjo teisę į objektyvų ir sąžiningą bylos išsprendimą, kadangi minėti kariūnai, išskyrus N. M., vadovaujant pareiškėjui išlaikė BVKK, o tai reiškia, kad pareiškėjui būnant būrio vado pareigose, L. Č., A. G., E. A. ir dar vienas leitenantas gavo tinkamus nurodymus, kurių dėka pastarieji gavo teigiamus įvertinimus. Kaip galima logiškai paaiškinti aplinkybę, kad tos pačios užduoties vykdymo metu būrio vadas gauna neigiamą įvertinimą dėl užduoties neįvykdymo, tačiau tos pačios užduoties vykdymo metu būrininkas, skyriaus vadai, grandies vadai, kurie vykdė pareiškėjo nurodymus, buvo įvertinti teigiamai.

Atsakovas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Išdėsto, jog nepagrįsti apelianto nurodyti argumentai, jog jam išlaikius visus modulius ir gavus visas įskaitas jo BVKK vertinimas turėjo būti teigiamas. Kursas yra intensyvios, nepertraukiamos lauko taktinės pratybos, kurių metu atliekamas kiekvieno kariūno individualus gebėjimo vadovauti vertinimas, t. y. gebėjimas vadovauti būriui. Kurso metu yra vertinamas daugelio dalykų visuminis išmokimo lygis, t. y. visų modulių metu gautų žinių taikymas praktinių pratybų metu. Kariūnas kurso metu turi parodyti, kaip jis geba planuoti, organizuoti ir vykdyti būrio patrulio judėjimo, puolimo, gynybos, mūšio mieste ar taikos rėmimo operacijas bet kokiu paros ir metų laiku. Vadovaujantis Vidaus tvarkos taisyklių 24.4.7 punktu, BVKK metu kaupiamasis vertinimas yra netaikomas, todėl ta aplinkybė, kad apeliantas iki tol buvo atsiskaitęs už visus dalykus, nereiškia, kad turėjo išlaikyti šį kursą, kadangi yra vertinamas ne vienas dalykas, o visuma žinių ir patirties.

Atsakovo manymu, nepagrįsti apelianto argumentai ir dėl netinkamų vertintojų. Vadovaujasi Aprašo 4.5.4 punktu ir nurodo, kad kapitonas J. D. turėjo ne tik aukštesnį laipsnį nei reikalauja Aprašas, bet ir ėjo aukštesnes pareigas – kuopos vado pavaduotojo; tarnybos profesinėje karo tarnyboje metu taip pat ėjo kovinio rengimo kontrolės karininko pareigas, t. y. nustatyta tvarka tikrindavo ir vertindavo Lietuvos kariuomenės padalinių (iki kuopos lygmens) lauko mokomųjų pratybų organizavimo bei atlikimo kokybę, atitikimą nustatytiems standartams, dalyvaudavo Lietuvos kariuomenės padalinių (iki kuopos lygmens) ataskaitinių pratybų vertinime, analizuodavo kovinio rengimo patikrinimo rezultatus ir teikdavo siūlymus dėl trūkumų ir problemų šalinimo, taip pat analizuodavo, kaip laikomasi kovinio rengimo standartų Lietuvos kariuomenėje. Apelianto argumentai dėl kapitono J. D. nekompetentingumo ir netinkamumo vertinti studentus (kariūnus) yra nepagrįsti. Iš kitų vertintojų tarnybos eigos matyti, kad vertintojais buvo paskirti profesionalūs kariai, tarnybos stažas daugiau nei 9 metai, ėję atitinkamas pareigas, dalyvavę tarptautinėse operacijose, dalyvavę įvairiuose kursuose. Kaip pirmosios instancijos teismas ir pažymėjo, Aprašo reikalavimai dėl vertintojų skyrimo nebuvo pažeisti, apeliantą vertinę asmenys buvo pakankamai kvalifikuoti, turintys patirtį tarnyboje, tinkamos kompetencijos, todėl jų vertinimo rezultatais pagrindo abejoti nėra.

Vadovaujasi Aprašo 4.7.4 ir 4.7.9 punktais ir nurodo, jog užduočių vertinimo kriterijai visoms BVKK metu vykdomoms užduotims buvo parengti ir sudaryti modulių instruktorių (remiantis modulių metu išdėstyta teorine medžiaga bei lauko taktikos pratybų metu mokytais ir kariūnų įgytais praktiniais įgūdžiais), peržiūrėti ir suderinti su Bazinių karininkų kursų viršininku majoru V. G.. Visi vertintojai su vertinimo kriterijais buvo supažindinti 2013 m. birželio 12 d. koordinaciniame susirinkime ir visi kariūnai buvo vertinti pagal tuos pačius kriterijus. Su vertinimo kriterijais kariūnai nebuvo ir negalėjo būti supažindinti, kadangi, kaip matyti pagal vertinimo kriterijų formulavimą, yra konkretūs klausimai, į ką turi atkreipti dėmesį vertintojas vertindamas kariūną, o kariūnas privalo ir taip žinoti, ką kiekvienu konkrečiu atveju daryti. Apeliantas pagal 2013 m. birželio-liepos mėn. IV kurso kariūnų bazinio karinio rengimo tvarkaraštį 2013 m. birželio 18 d. įvado į BVKK metu, kaip ir kiti kariūnai, buvo supažindintas su BVKK organizavimo, atlikimo tvarka, jam buvo pristatyta lauko taktikos pratybų legenda, paaiškinti keliami reikalavimai, vertinimo tvarka. Be to, apeliantas jau buvo laikęs bandomąjį egzaminą, kurio metu atlikinėjo panašias užduotis, todėl žinojo, kokie reikalavimai yra keliami užduočių atlikimui.

Atsakovas pažymi, jog tiek LKA atsiliepime ir prie jo pridėtuose dokumentuose, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apeliantui buvo išaiškinta balų skaičiavimo tvarka. Apeliantas, savo skunde netinkamai pritaikęs formulę klaidingai suskaičiavo ir galutinius rezultatus. Apeliantas su vertinimo rezultatais buvo supažindintas, jokių pretenzijų dėl netinkamo skaičiavimo nepateikė. Vadovaujantis Aprašo 4.7.21 punktu, esant sudėtingai, ginčytinai situacijai dėl kariūno įvertinimo turi būti informuojamas Bazinių karininkų kurso viršininkas, kuris priima atitinkamą sprendimą. Apeliantas nei susipažindamas su rezultatais, nei teisminio nagrinėjimo metu nepateikė ir nenurodė jokių aplinkybių, kurioje vietoje, jo manymu, jis buvo netinkamai įvertintas, kurias užduotis jis atliko geriau, nei buvo įvertintas. Be to, kaip matyti iš LKA prie atsiliepimo pirmosios instancijos teismui pridėto pavyzdžio, yra detaliai aprašyta (ir posėdžio metu paaiškinta), kaip kiekvienu konkrečiu atveju yra apskaičiuojami balai už konkrečios užduoties atlikimą. Dėl apelianto keliamų klausimų, susijusių su neužpildytomis eilutėmis, nurodo, kad minėtos vertinimo lentelės yra taikomos visiems kariūnams, atliekantiems BVKK metu įvairias užduotis (patrulio, puolimo, gynybos, taikos rėmimo operacijas), apeliantas vykdė motorizuotą patrulį, todėl tos vertinimo eilutės, kurios nesusijusios su apelianto atliekamomis užduotimis, į balų sistemą neįsiskaičiavo ir rezultatui jokios įtakos neturėjo.

Nesutinka ir su apelianto pateiktu prašymu iškviesti liudytojais apeliaciniame skunde nurodytus asmenis, kadangi tie asmenys buvo vertinamieji ir dėl apelianto įvertinimo nieko paliudyti negalės, jie vertinimo neatliko, be to, nėra kompetentingi subjektai, kurie galėtų įvertinti apelianto veiksmus, jo atliktų užduočių kokybę. BVKK metu yra vertinamas būrio vado pareigų vykdymas, visų kitų pareigų vykdymas (būrio vado pavaduotojo, skyriaus vado) yra vertinamas tik papildomai, todėl spręsti apie kitų kariūnų atliktas užduotis ir gautus įvertinimus tik iš vienos papildomos užduoties vykdymo negalima. Mano, kad apelianto pateiktas prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka neturėtų būti tenkinamas, kadangi pirmosios instancijos teismas visas faktines bylos aplinkybes nustatė tinkamai, apklausė liudytojus, be to, iš apelianto skundo matyti, kad papildomai faktinių aplinkybių tirti nėra būtina.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. ABTĮ 137 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, minėtas pareiškėjo prašymas atmestinas ir byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko 2013 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. K-179 „Dėl kariūno V. G. pašalinimo iš Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos“ teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl iš minėto reikalavimo išplaukiančių kitų reikalavimų – pareiškėjo grąžinimo į LKA IV kurso kariūno pareigas; 2012 m. vasario 2 d. išlaidų grąžinimo sutarties Nr. 6R-2 panaikinimo; 2013 m. liepos 12 d. išlaidų grąžinimo sutarties Nr. 6R-6 panaikinimo; 4,5 MGL stipendijos ir maistpinigių priteisimo pareiškėjui iš LKA už priverstines pravaikštas nuo 2013 m. liepos 12 d., t. y. nuo išleidimo iš tarnybos dienos, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; neturtinės žalos iš Lietuvos Respublikos 30 000 Lt priteisimo; bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas V. G. 2013 m. birželio 20 d. – liepos 3 d. vykusio Būrio vado kovos kurso metu gavo neigiamą įvertinimą, LKA viršininkas, atsižvelgdamas į LKA Bazinių karininkų kursų viršininko mjr. V. G. 2013 m. liepos 3 d. tarnybinį pranešimą Nr. PER-1310, 2013 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. K-179 pašalino jį iš LKA, išbraukė iš kariūnų sąrašų bei nutraukė su juo sudarytą mokymosi sutartį.

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, jog pareiškėją vertinę asmenys yra pakankamai kvalifikuoti, turintys patirtį tarnyboje, per savo tarnybą ėję įvairias pareigas, dalyvavę tarptautinėse operacijose, tinkamos kompetencijos, todėl jų vertinimo rezultatais nėra pagrindo abejoti; LKA išsamiai atsiliepime išaiškino galutinių rezultato skaičiavimo formulę, todėl teismas jos nekartojo; įvertinęs byloje esančią medžiagą, liudytojų parodymus, teismas jokių pareiškėjo vertinimo pažeidimų nenustatė.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įstatymas reikalauja ne tik motyvuoti teismo sprendimus, bet ir įpareigoja teismą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 81 str.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, jog konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog sprendimas iš esmės grindžiamas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą motyvais. Pirmosios instancijos teismas atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl vertinimo kriterijų ir skaičiavimo tvarkos nurodė, jog LKA išsamiai atsiliepime išaiškino galutinių rezultato skaičiavimo formulę, todėl teismas jos nekartojo ir jokių pareiškėjo vertinimo pažeidimų nenustatė. Tačiau pirmosios instancijos teismas savo sprendime visiškai netyrė ir nevertino V. G. skunde pateiktų argumentų bei nemotyvavo, kodėl vienareikšmiškai pripažįsta ir priima atsakovo dokumentuose pateiktą poziciją bei ar iš tikrųjų atsakovo veiksmai vertinant pareiškėją ir skaičiuojant vertinimo rezultatus nagrinėjamu atveju yra teisėti ir atitinkantys teisės aktų nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju faktinių bylos aplinkybių išdėstymas, ginčo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų nuostatų nurodymas ir atkartojimas, taip pat atsiliepimo motyvų perrašymas, neatlikus ginčo dalykui reikšmingų teisės aktų nuostatų ir įrodymų reikiamos analizės bei nedavus joms teisinio įvertinimo, neatitinka reikalavimų, kurie keliami teismo sprendimo formai ir turiniui.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde išdėstė prašymą išreikalauti iš atsakovo LKA Aprašo C priede numatytą pareiškėjo individualių įgūdžių vertinimo lentelę, tokį reikalavimą pareiškėjas buvo pareiškęs ir skunde pirmosios instancijos teismui. Įvertinus individualius įgūdžius pareiškėjui buvo paskirti 4 minusai. Pareiškėjas kelia klausimą, už ką konkrečiai jam buvo skirti šie minusai, tačiau byloje ši aplinkybė nėra nustatyta. Be to, pagal Aprašo 4.7.4 punktą, būrio vado pareigų vykdymas vertinimas remiantis Bazinių karininkų kurso viršininko patvirtintais BVKK užduočių vertinimo kriterijais, kurių sąrašą sudaro Bazinių karininkų kurso Taktikos ir Kovinės paramos ir kovinio aprūpinimo sekcijų viršininkai. Aprašo 4.7.9 punkte numatyta, kad būrio vado pavaduotojo ir skyriaus vado pareigų vykdymas vertinimas remiantis nustatytais ir patvirtintais kriterijais. Pareiškėjas teigė, jog minėtuose punktuose nurodyti sąrašai nebuvo pateikti, kas pažeidžia vertinimo tvarką, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šių pareiškėjo argumentų nepasisakė. Taip pat nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendime neatsispindi pareiškėjo Būrio vado kovos kurso vertinimo analizė, apsiribota teiginiu, kad vertinimo kriterijai iš esmės yra konkretūs, jų prasmė yra aiški, ir, atsižvelgus į tai, jog atsakovas atsiliepime išsamiai išaiškino galutinių rezultatų skaičiavimo formulę, nesiaiškinta skaičiavimo metodika, technika ir aplinkybės, lėmusios būtent tokį pareiškėjo įvertinimą. Vienu iš argumentų, kuriuo pareiškėjas grindė savo skundą, buvo tai, jog pažeisti Aprašo 4.5.4 punkto reikalavimai ir pareiškėją vertinę vertintojai nebuvo pakankamai kvalifikuoti atlikti vertinimą. Pirmosios instancijos teismas abstrakčiai atsakė į šį pareiškėjo argumentą. Toks bylos išsprendimas nėra teisingumo vykdymas ir gali būti prilyginamas atvejui, kai teismo sprendimas yra be motyvų.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo iškvieti liudytojais N. M., L. Č., A. G., E. A.. Tokį prašymą pareiškėjas buvo pareiškęs ir skunde pirmosios instancijos teismui, tačiau šis prašymas teismo nebuvo tenkintas. Pareiškėjo manymu, minėti kariūnai, išskyrus N. M., vadovaujant pareiškėjui išlaikė BVKK, o tai reiškia, kad pareiškėjui būnant būrio vado pareigose, L. Č., A. G., E. A. ir dar vienas leitenantas gavo tinkamus nurodymus, kurių dėka pastarieji gavo teigiamus įvertinimus, todėl šių asmenų liudijimas gali padėti atskleisti BVKK metu vykusias aplinkybes. Toks pareiškėjo prašymas dėl minėtų liudytojų apklausos teismo posėdžio metu, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas savo skundą, be kita ko, grindžia ir tuo, jog neigiamas pareiškėjo įvertinimas buvo nulemtas subjektyvaus vertintojų požiūrio, reikalauja pakartotinio įvertinimo dėl šių liudytojų apklausos būtinybės.

Liudytoju administracinėje byloje gali būti bet kuris teisiškai nesuinteresuotas bylos baigtimi asmuo, turintis žinių apie bylai reikšmingas aplinkybes ir nepatenkantis į asmenų, negalinčių būti liudytojais, sąrašą (ABTĮ 60 str.). Šiuo aspektu taip pat pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas 2013 m. lapkričio 12 d. sprendime (sprendimo byloje Jokšas prieš Lietuvą 58 pastraipa) pažymėjo, jog pareiškėjo skundo diskriminacijos aspektas turėjo būti nagrinėjamas administraciniuose teismuose. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas aiškiai nurodė, kokių tiksliai įrodymų jis siekia gauti ir kodėl jie yra tiesiogiai susiję su jo skundu ir jo noru daryti įtaką teismų sprendimams, ir į tai, kad toje proceso stadijoje dar nebuvo aišku, ar įrodymai buvo būtini vertinant pareiškėjo skundą dėl diskriminacijos, Europos Žmogaus Teisių Teismas manė, kad administracinių teismų atsisakymas padėti pareiškėjui gauti įrodymus ir pateikti juos vertinimui, ar bent jau motyvavimas, kodėl tai nebuvo būtina, atėmė iš pareiškėjo galimybę pagrįsti savo bylą. Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, jog bylos nagrinėjimas administraciniuose teismuose, imant bendrai, neatitiko teisingo ir viešo nagrinėjimo reikalavimų kaip apibrėžta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje; vadinasi, ši nuostata buvo pažeista.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, (teismui visapusiškai ir objektyviai neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių) pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo negalima pripažinti pagrįstu, o dėl ankščiau nurodytų priežasčių byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 81 straipsnyje įtvirtintą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime neatliko išsamaus ginčo faktinių aplinkybių vertinimo. Šie procesiniai teisės normų pažeidimai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d., 143 str.).

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad vykdydamas teisingumą (Konstitucijos 109 str.), teismas privalo išspęsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Veslava Ruskan Skirgailė Žalimienė