AS-483-552/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-483-552/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07144-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 69.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. Ž. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) teismui pripažinus, kad jis yra praleidęs terminą skundui paduoti, atnaujinti praleistą terminą esant svarbioms priežastims; 2) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 1D-10027(11) kaip neteisėtą ir nepagrįstą; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį 4 199,13 Lt, kuri susidarė dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies taikymo; 4) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, po 171,53 Lt kas mėnesį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį; 5) įpareigoti Ministeriją nuo 2014 m. sausio 1 d. mokėti tokio dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kuri buvo priskaičiuota iki valstybinės pensijos sumažinimo. Pareiškėjo manymu, valstybinės pensijos perskaičiavimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 1 dalį pritaikius papildomą pensijos mažinimo koeficientą, pagal kurį jam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija sumažinta antrą kartą, pažeidžia teisingumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus, asmens teisė gauti užtarnautos pensijos išmokas bei minėtomis teisės normomis nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į nuosavybę.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija su pareiškėjo skundu nesutiko, nurodė, kad jis praleido 3 metų terminą kreiptis į teismą, prasidėjusį nuo pirmos perskaičiuotos pensijos gavimo 2010 m. vasario mėnesį. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo pensija ginčijamu laikotarpiu nuo 2010 m. yra perskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios atitinka Konstituciją.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi administracinę bylą sustabdė, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus Nr. 16/2013, 30/2013 (bylos Nr. 12/2013, 21/2013) ir įsigalios Konstitucinio Teismo priimtas nutarimas.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo, be kita ko, ir dėl pareiškėjo teisės į pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo. Teismas nurodė, kad Konstituciniame Teisme yra priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo kreipimasis su prašymu Nr. 16/2013 ištirti, ar 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 ta apimtimi, kuria Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2013 metams, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams (Konstitucinio Teismo byla Nr. 12/2013).

Taip pat Konstituciniame Teisme yra priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo kreipimasis su prašymu Nr. 30/2013 ištirti, ar 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 tiek, kiek Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams (Konstitucinio Teismo byla Nr. 21/2013).

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustatė, kad pareiškėjas prašo, be kita ko, priteisti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo laikotarpyje nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d., todėl darė išvadą, kad byloje spręstina dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų galiojimo pratęsimo iki 2013 m. gruodžio 31 dienos.

Atsižvelgęs į tai, kad dėl šioje administracinėje byloje taikytinų Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų galiojimo konstitucingumo yra kreiptasi į Konstitucinį Teismą, šios administracinės bylos nagrinėjimą teismas sustabdė, kol Konstituciniame Teisme bus išnagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymai administracinėje byloje Nr. I-2693-624/2013 (Nr. I-70-208/2014) ir administracinėje byloje Nr. I-3856-142/2013 (Nr. I-190-142/2014) (Konstitucinio Teismo byla Nr. 12/2013 ir Nr. 21/2013) ir įsigalios Konstitucinio Teismo priimtas nutarimas.

II. Pareiškėjas V. Ž. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti jo skundą dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo, priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį 1 216,15 Eur, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo, o administracinės bylos dalį, kurioje ginčo dalykas yra pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimas taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sustabdyti, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės bylas Nr. 12/2013 ir 21/2013 pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus ir įsigalios Konstitucinio Teismo priimti nutarimai. Pareiškėjas pabrėžia, kad skunde nurodė du ginčo dalykus ir nurodo, kad teismas nepagrįstai neįvertino galimybės išspręsti bylą ta apimtimi, kuri apima ginčo laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d., kai valstybinės pensijos mažinimui buvo taikomos Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria teismas sustabdė šią administracinę bylą iki Konstitucinis Teismas išnagrinės konstitucinės justicijos bylas Nr. 12/2013 ir 21/2013 pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus Nr. 16/2013 ir 30/2013, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad negalima nagrinėti šios administracinės bylos iki Konstituciniame Teisme bus išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas Nr. 16/2013 ištirti, ar 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 ta apimtimi, kuria sietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus pratęstas 2013 metams, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams, ir Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas Nr. 30/2013 ištirti, ar 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92, tiek, kiek Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams.

Pareiškėjas V. Ž. atskirajame skunde nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ta apimtimi, kurioje teismas sustabdė šią administracinę bylą dėl jo skundo reikalavimo, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį (1 216,15 Eur). Pareiškėjo nuomone, teismas turėjo išnagrinėti šią jo skundo dalį iš esmės bei priteisti valstybinės pensijos nepriemoką.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 1 ir 2 dalys įpareigoja teismą netaikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai, ir sustabdyti bylos nagrinėjimą kreipiantis į Konstitucinį Teismą, kai yra pagrindas abejoti byloje taikomo akto konstitucingumu. ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas sustabdo administracinę bylą, kai teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar įstatymas arba kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas byloje, atitinka Konstituciją. Pažymėtina, kad minėtoje įstatymo normoje nenumatyta dalinio bylos sustabdymo galimybė.

Remiantis ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktais, pareiškėjas skunde privalo nurodyti savo skundo elementus, t. y. skundo dalyką – pareiškėjo reikalavimą bei pagrindą – aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Būtent pagal pareiškėjo pareikštus reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos, jų formuluotė padeda atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1(11), 2007 m.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, paduodamas skundą teismui ir suformuluodamas reikalavimus, kuriais apibrėžė šios administracinės bylos nagrinėjimo ribas, pats pasirinko, kad visi jo reiškiami reikalavimai, įskaitant reikalavimą išmokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo, bei reikalavimą išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką, būtų nagrinėjami vienoje byloje. Iš pareiškėjo skundo reikalavimų matyti, jog pareiškėjas siekia, jog jam būtų priteista visa pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka, susidariusi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. perskaičiuojant jo valstybinę pensiją Laikinojo įstatymo nustatyta tvarka. Taigi pareiškėjas siekia valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo taip pat ir už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., kai Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymais Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatytos valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarkos bei Laikinojo įstatymo 5 straipsnyje nustatytos valstybinių pensijų mokėjimo tvarkos taikymo terminas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams buvo pratęstas dar 2012 ir 2013 metams.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą su prašymu išskirti jo skundo reikalavimus į atskiras bylas nesikreipė, tačiau jeigu net ir būtų pateikęs teismui tokį prašymą, dirbtinis bylos suskaidymas į atskiras bylas, kai pareiškėjo skundo reikalavimai yra tarpusavyje susiję, teisėjų kolegijos vertinimu, apsunkintų teismo pareigų, susijusių su teisingumo vykdymu, atlikimą, be kita ko, sudarytų kliūčių visapusiškam ir objektyviam visų bylos aplinkybių ištyrimui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nepagrįstas administracinių bylų išskyrimas prieštarauja proceso efektyvumo, koncentruotumo principams (pvz., 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-733/2012). Kaip minėta, pareiškėjas skunde nesuformulavo atskirų, savarankiškų, tarpusavyje nesusijusių reikalavimų, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo teismui savo iniciatyva spręsti dėl pareiškėjo reikalavimų skaidymo ir dalies jų išskyrimo į atskirą bylą.

Pareiškėjo iškelto administracinio ginčo apimtyje siekiant tinkamai išnagrinėti bylą ir sprendžiant dėl pareiškėjo pateiktų reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo turės būti taikomi visi atitinkamam teisiniam santykiui aktualūs teisės aktai ir išaiškinimai dėl jų, įskaitant ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų ta apimtimi, kuria Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus pratęstas 2012 ir 2013 metams, nuostatų konstitucingumo. Taigi, net ir esant priimtam Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimui, kuris reikšmingas sprendžiant dėl pareiškėjo skundo reikalavimų, susijusių su valstybinės pensijos nepriemokos susidarymu pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymuose (Nr. 16/2013 ir 30/2013) Konstituciniam Teismui nurodytų klausimų tyrimas gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimui šioje administracinėje byloje.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl teisės aktų (Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų: 2011 m. gruodžio 20 d. Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 20 d. Nr. XII-92), kurie taikytini šioje administracinėje byloje, konstitucingumo yra kreiptasi į Konstitucinį Teismą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė šios bylos nagrinėjimą iki Konstitucinis Teismas priims procesinį sprendimą konstitucinės justicijos bylose Nr. 12/2013 ir 21/2013 pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus Nr. 16/2013 ir 30/2013.

Pažymėtina, kad panašių išvadų sprendžiant pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis buvo sustabdytos analogiškos administracinės bylos dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą buvo prieita ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose administracinėse bylose pagal pareiškėjų atskiruosius skundus (pvz., administracinės bylos Nr. AS552-780/2013, AS146-743/2014, AS525-858/2014, AS525-890/2014, AS-458-146/2015 ir kt.).

Šiuo atveju teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo atskirojo skundo teiginiu, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarties turinio matyti, kad teismas nustatė ir aptarė visas faktines ir teisines aplinkybes, kurios buvo reikšmingos sprendžiant klausimą dėl administracinės bylos sustabdymo, savo procesinį sprendimą atitinkamai motyvavo ir pagrindė ABTĮ normomis bei administracinių teismų praktika. Taigi skundžiama teismo nutartis atitinka tiek ABTĮ 106 straipsnyje nustatytus bendruosius nutarties turinio reikalavimus, tiek ABTĮ 98, 99 straipsniuose nustatytus specialiuosius reikalavimus nutartims dėl bylos sustabdymo.

Remiantis išdėstytais motyvais konstatuotina, kad tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartis paliekama nepakeista. Atkreiptinas dėmesys, kad sustabdyta byla atnaujinama pašalinus ar išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo sustabdyta, proceso dalyvių pareiškimu ar teismo iniciatyva. Atnaujinta byla toliau nagrinėjama pagal ABTĮ nustatytas bendrąsias taisykles (ABTĮ 100 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys