AS-131-143/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-131-143/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04623-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 59; 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą (gautas 2014 m. spalio 21 d.), prašydamas panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2014 m. rugsėjo 5 d. nutarimą Nr. 62-836 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. 2S-5220 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat prašė atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Pareiškėjas prašymą motyvavo savo sunkia finansine padėtimi, pateikė Lukiškių tardymo-izoliatoriaus-kalėjimo 2014 m. rugpjūčio 13 d. pažymą Nr. 96-1755.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 23 d. nutartimi nepatenkino pareiškėjo prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo; nustatė pareiškėjui terminą iki 2014 m. lapkričio 6 d. pašalinti skundo trūkumus ir pateikti teismui žyminio mokesčio kvitą, patvirtinantį 100 Lt dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą; išaiškino, kad, nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 39 str. 1 d., 40 str. 4 d.).

Teismas vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio 4 dalimi. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas į Vilniaus apygardos administracinį teismą su įvairiais skundais kreipėsi 2014 m. rugsėjo 22 d., 2014 m. rugsėjo 29 d. (pateikė du skundus), 2014 m. spalio 6 d., 2014 m. spalio 8 d., 2014 m. spalio 13 d. (pateikė du skundus), 2014 m. spalio 21 d. (pateikė tris skundus), taigi, be šio skundo, pareiškėjas per vieną mėnesį į teismą kreipėsi net devynis kartus. Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad įstatymų garantuojama asmens teise kreiptis teisminės gynybos turi būti naudojamasi sąžiningai ir ja neturi būti piktnaudžiaujama (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-759/2011). Teismų sistema yra skirta realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus ir ja neturi būti naudojamasi nepagrįstam ir vien formaliam bylinėjimuisi (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-861/2011; 2010 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-85/2010). Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas taip pat nustatė, kad visi pareiškėjo pateikti skundai iš esmės reiškiami dėl bausmių vykdymo institucijų veiksmų ir priimtų sprendimų, pareiškėjas per vieną mėnesį į teismą kreipėsi devynis kartus, o tai, teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas konstatuoti pareiškėjo piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise. Šiame kontekste teismas pažymėjo, jog nors pareiškėjas ir pateikė „Pažymą apie gautas pajamas“, iš kurios matyti, kad jis nedirba ir pajamų negauna, tačiau tai nereiškia, kad teismas, nustatęs pareiškėjo piktnaudžiavimą teise, negali pareikalauti sumokėti žyminį mokestį. Be to, iš paminėtos pažymos matyti tik tai, kad pareiškėjas nedirba ir negauna pajamų, tai neįrodo, jog pareiškėjas neturi lėšų susimokėti žyminį mokestį. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas nepatenkino pareiškėjo prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ir jam nustatė terminą trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė (gautas 2014 m. lapkričio 5 d.) pranešimą-prašymą, nurodydamas, kad kreipėsi į teismą nepiktnaudžiaudamas teisminės gynybos teise. Pateikė pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio, kadangi atlieka bausmę, nedirba ir negauna pajamų. Neįmanoma sumokėti šio mokesčio. Jei teismas abejoja, kad neturi lėšų, gali savo iniciatyva šiuos duomenis gauti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui; išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus (ABTĮ 37 str. 1 d., 40 str. 4 d., 105, 106, 149 str.).

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 23 d. nutartimi konstatavo pareiškėjo piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise ir įpareigojo pateikti teismui 100 Lt žyminio mokesčio kvitą, o pareiškėjas per nustatytą terminą šio įpareigojimo neįvykdė. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį ir įpareigoti teismą nagrinėti skundą, atleidžiant nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai įpareigojo sumokėti 100 Lt žyminį mokestį, taip užkirsdamas kelią į teisminę gynybą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisė į teisminę gynybą turi būti realizuojama tam tikra kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui privaloma ABTĮ nustatyta tvarka. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (ABTĮ 38 str.). ABTĮ imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį (ABTĮ 39 str.), o asmenims, kurie negali sumokėti ABTĮ nustatyto dydžio žyminio mokesčio, yra numatyta galimybė visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (ABTĮ 41 str.), taip neužkertant kelio asmeniui, neturinčiam pakankamai lėšų, kreiptis į teismą dėl savo teisių teisminės gynybos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, pareiškė keletą reikalavimų. Vieni jų – dėl bausmių vykdymo institucijų sprendimų panaikinimo – nepatenka į ABTĮ 40 straipsnyje numatytą žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų sąrašą, todėl už skundą dėl šių reikalavimų mokėtinas 100 Lt (28 Eur) žyminis mokestis; kitas – dėl neturtinės žalos atlyginimo – patenka į paminėtą sąrašą, todėl skundas dėl jo paprastai žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (ABTĮ 40 str. 1 d. 11 p.). Teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (t. y. kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį (ABTĮ 40 str. 4 d.). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pagal kiekybinį ir kokybinį kriterijus įvertinus pareiškėjo kreipimusis į teismą pastaraisiais metais, yra pagrindas konstatuoti jo piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise, tuo pačiu pareikalauti sumokėti žyminį mokestį ir už skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Tačiau, kaip pirmiau paminėta, ABTĮ 41 straipsnis nustato, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas atitinkamais įrodymais.

Pareiškėjas pareiškė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, motyvuodamas savo sunkia finansine padėtimi, pridėjo įrodymus. Be pareiškėjo pateiktų įrodymų, vertintini ir vykdant šioje administracinėje byloje priimtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2015 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 9-9821 „Dėl V. K. asmeninės sąskaitos“ pateikti įrodymai (2014 m. spalio mėn.–2015 m. gegužės mėn. pareiškėjo disponuojamos lėšos). Vertinant šių įrodymų visumą, matyti, kad pareiškėjo sąskaita kiekvieną mėnesį vidutiniškai papildoma apie 200 Lt (60 Eur), kuriuos jis išleidžia laiškams, kopijoms, apsipirkti parduotuvėje, elektros energijai ir kt. Pareiškėjas yra laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Jo galimybės įgyvendinti įstatymų suteikiamas procesines teises bei pareigas iš esmės yra suvaržytos. Tačiau negalima teigti, jog jis apskritai neturi lėšų sumokėti žyminį mokestį. Proceso šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai.

Taigi, įvertinus pareiškėjo turtinę padėtį, galima daryti išvadą, kad, vadovaujantis ABTĮ 41 straipsniu, yra teisinės prielaidos iš dalies atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo – 14 Eur yra žyminis mokestis, kurį pareiškėjas privalo sumokėti. Pirmosios instancijos teismas turi nustatyti pareiškėjui terminą sumokėti nurodytą mokestį (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikintina, o skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d., 148 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 151 straipsnio 3, 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Pareiškėjo V. K. (V. K.) prašymą patenkinti iš dalies ir iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė