AS-822-347-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-347/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02384-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas I. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. (10.1-02) 3-63843; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2013 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. (6.5)1-4398; 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti neišmokėtos pensijos dalį – 13 457,23 Lt, susidariusią taikant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio 1 dalį, už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundas patenkintas, priteisiant pareiškėjui iš VSDFV Vilniaus skyriaus 13 457,23 Lt senatvės pensijos nepriemoką laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 31 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir panaikinant VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. (10.1-02) 3-63843 ir VSDFV 2013 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. (6.5)1-4398 dalis, kuriomis pareiškėjo pensijos apskaičiavimui taikytos Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatos laikotarpiu nuo 2010 m. liepos mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. imtinai.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovo jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti – 1 500 Lt. Nurodė, kad siekiant apginti savo pažeistas teises pareiškėjas patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o būtent: 100 Lt už konsultacijų suteikimą, 800 Lt už skundo teismui surašymą; 500 Lt už skundo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos surašymą, 100 Lt už atstovavimą nagrinėjant bylą teisme (b. l. 44).

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime (b. l. 58–59) prašė atitinkamai sumažinti pareiškėjo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį. Nurodė, kad rėmintis pateiktais pinigų priėmimo kvitais, pareiškėjas advokatei S. R. sumokėjo tik 1 000 Lt. Be to, nėra aišku, už kokias paslaugas bei kokioje byloje ši suma buvo sumokėta, pareiškėjas nepateikė turėtų išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, kaip to reikalauja Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 45 straipsnio 1 dalis. Nagrinėjamas ginčas nėra sudėtingas ar reikalaujantis išsamios socialinio draudimo srities teisės aktų analizės, be to, pareiškėjo atstovės parengti skundai teismui ir VSDFV nėra didelės apimties, o abiejuose skunduose remiamasi tais pačiais motyvais. Taigi rengiant pareiškėjo skundus, advokatės darbo ir laiko sąnaudos buvo minimalios, todėl pareiškėjo prašomos priteisti 500 Lt išlaidos už skundo VSDFV surašymą bei 800 Lt išlaidos už skundo teismui parengimą yra neproporcingai didelės.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 20 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies – ir iš atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus priteisė pareiškėjui 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas vertino, kad pareiškėjo pateikti pinigų priėmimo kvitai yra tinkami įrodymai, pagrindžiantys apmokėtas teisines paslaugas. Pažymėjo, kad konsultacijos dėl ginčo dalyko laikytinos paslaugomis, susijusiomis su skundo parengimu, todėl šios pareiškėjo patirtos išlaidos priteistinos remiantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2 punktu – už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad už konsultacijų suteikimą ir skundo parengimą teismui sumokėjo 900 Lt (100 Lt + 800 Lt). Skundo turinys bei apimtis neleidžia jo priskirti prie sudėtingų dokumentų. Pateikti apmokėjimo kvitai taip pat nepatvirtina, kad būtent už skundo teismui paruošimą buvo mokama nurodyta 800 Lt suma, duomenų apie suteiktų konsultacijų apmokėjimą – 100 Lt teismui nepateikta (kvitai išrašyti skirtingu laiku po 500 Lt). Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo nurodyta 800 Lt suma už skundo teismui surašymą nepagrįsta pateiktais įrodymais ir priteisiama tik 500 Lt suma už skundo parengimą teismui.

Pažymėta, kad byloje nepateiktas pareiškėjo ar jo atstovės rašytas skundas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Toks skundas nebuvo vertintas ir nagrinėjant administracinę bylą bei priimant sprendimą byloje, todėl teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas už skundo VSDFV surašymą.

Nustatyta, kad pareiškėjo atstovės dalyvavimas teismo posėdžiuose iš viso truko 6 min. (2013 m. spalio 22 d. teismo posėdis prasidėjo 11 val. 7 min, baigėsi 11 val. 13 min.), todėl vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, pareiškėjo prašymas priteisti išlaidas už jo atstovavimą teisme atmestas.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjui iš atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus priteistina 900 Lt bylinėjimosi išlaidų, tačiau vadovaudamasis Rekomendacijų 2 punktu ir įvertinęs, kad byla nesudėtinga, nedidelės apimties, nereikalaujanti specialiųjų žinių (tai vienas iš daugybinių skundų), atsižvelgęs į proporcingai tenkintų reikalavimų dalį, padarė išvadą, jog 500 litų suma yra reali ir pakankama už advokato suteiktas paslaugas šioje byloje apmokėti.

III. Pareiškėjas I. S. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas iš dalies panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartį ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo 1 000 Lt išlaidų už advokato pagalbą.

Nesutinka, su teismo išvada, kad byla buvo nesudėtinga. Nurodo, kad priteista 500 Lt suma visiškai neatitinka faktinių advokato, teikusio teisines paslaugas, darbo sąnaudų. Teismo aplinkybių vertinimas prieštarauja protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams ir silpnosios šalies apsaugos principui. Teismas atsižvelgė į atsakovo interesus ir ignoravo pareiškėjo teises, nors pensijos dalies pareiškėjas negavo dėl valstybės neteisėtų veiksmų ir turėjo kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių atkūrimo. Skundo, kuriuo siekiama teismo tvarka atkurti pažeistas teises ir užtikrinti pareiškėjo pasitikėjimą valstybe ir teise, užtikrinti teisinio reguliavimo stabilumą, teisingumą, parengimas negali būti laikomas nesudėtingu.

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą su juo nesutinka, prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Sutinka su teismo pareiškėjo pateiktų dokumentų vertinimu ir bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje vertinamas Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties, kuria pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies, teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nėra ginčo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 8 d. priimtas pareiškėjo naudai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalimi jis turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose.

Remiantis administracinių teismų praktika, pagal ABTĮ 44−45 straipsnių nuostatas teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009). Taigi teismui turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo, prašantis, jog jam iš kitos šalies būtų priteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, realiai patyrė jo nurodytas išlaidas. Prašymui atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat taikomi ir bendrieji teisės principai. Vienas tokių principų, tai – protingumo principas, reikalaujantis, kad kiekvienas asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, bei sąžiningumo principas, iš kurio turinio pareiškėjui, prašančiam atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kyla teisinis imperatyvas aiškiai išreikšti valią dėl tokio reikalavimo, jį suformuluoti konkrečiai ir tiksliai, nedviprasmiškai, pateikti tokį reikalavimą patvirtinančius įrodymus bei nepiktnaudžiauti savo teisėmis.

Patirtoms išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė pinigų priėmimo kvitus (b. l. 45–46, 62), patvirtinančius, kad už teisines paslaugas advokatei S. R. sumokėta 1 500 Lt (2013 m. gegužės 15 d. – 500 Lt, 2013 m. spalio 11 d. – 500 Lt, 2013 gegužės 28 d. – 500 Lt). Prašyme dėl išlaidų atlyginimo nurodyti pareiškėjui teiktų paslaugų įkainiai: 1) 100 Lt už konsultacijų suteikimą, 2) 800 Lt už skundo teismui surašymą; 3) 500 Lt už skundo VSDFV surašymą, 4) 100 Lt už atstovavimą nagrinėjant bylą teisme (b. l. 44).

Remiantis Rekomendacijų 8.10 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 718 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, kuriuo nustatyta nuo 2013 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga – 1 000 Lt, maksimali galima priteisti suma už skundo parengimą, sudaro 3 000 Lt (3 x 1 000). Pareiškėjo prašoma priteisti išlaidų atlyginimo suma neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio. Tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Rekomendacijų 2 punkte į nurodytus kriterijus, sprendė, jog šiuo atveju yra pagrindas mažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ir atsižvelgusi į ginčo pobūdį, negali sutikti su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, kad išnagrinėta byla buvo sudėtinga, tačiau atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjo už skundo parengimą prašoma priteisti 900 Lt (800 Lt už skundo surašymą ir 100 Lt už konsultacijų teikimą) išlaidų suma neviršija pagal Rekomendacijas maksimalios priteistinos, teismo vertinimu yra reali ir pagrįsta į bylą pateiktais dokumentais, sprendžia, kad ši išlaidų suma turėtų būti pareiškėjui priteista.

Teisėjų kolegija sutinka su pagrįsta pirmosios instancijos teismo pozicija dėl išlaidų už skundo VSDFV surašymą ir už atstovavimą teismo posėdyje, todėl skundžiamoje nutartyje teismo nurodytų argumentų nekartoja.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, pareiškėjui iš atsakovo priteisiant 900 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui I. S. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 900 Lt (devynis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė