2K-431/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Pranešėjas Baudž.byla Nr.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-431/2014

Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00553-2009-0

Procesinio sprendimo kategorija

2.4.2.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Olego Fedosiuko ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. P. kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 6 d. nutarties.

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nuosprendžiu J. P. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2003-06-12 valdybos posėdžio protokolo ir jo papildymo suklastojimo ir panaudojimo) 7 MGL (875 Lt) dydžio bauda;

300 straipsnio 1 dalį (dėl 2005-10-28 akto suklastojimo ir panaudojimo) 7 MGL (875 Lt) dydžio bauda;

182 straipsnio 1 dalį (dėl apgaule įgytų 756,70 Lt) 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda;

300 straipsnio 1 dalį (dėl 2006-04-28 akto suklastojimo ir panaudojimo) 7 MGL (875 Lt) dydžio bauda;

182 straipsnio 1 dalį (dėl apgaule įgytų 656,22 Lt) 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda;

300 straipsnio 1 dalį (dėl 2007-04-21 akto suklastojimo ir panaudojimo) 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda;

182 straipsnio 1 dalį (dėl apgaule įgytų 409,56 Lt) 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda;

300 straipsnio 1 dalį (dėl 2003-10-14 valdybos posėdžio protokolo ir 2003-10-15 įsakymo suklastojimo ir panaudojimo) 7 MGL (875 Lt) dydžio bauda;

182 straipsnio 1 dalį (dėl apgaule įgytų 384 Lt) 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda;

300 straipsnio 1 dalį (dėl 2005-10-14 valdybos posėdžio protokolo suklastojimo ir panaudojimo) 7 MGL (875 Lt) dydžio bauda;

182 straipsnio 1 dalį (dėl apgaule įgytų 380,58 Lt) 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda;

300 straipsnio 1 dalį (dėl 2006-10-30 valdybos posėdžio protokolo suklastojimo ir panaudojimo) 7 MGL (875 Lt) dydžio bauda;

300 straipsnio 1 dalį (dėl 2007-10-30 valdybos posėdžio protokolo suklastojimo ir panaudojimo) 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda;

182 straipsnio 1 dalį (dėl apgaule įgytų 432,37 Lt) 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda;

300 straipsnio 1 dalį (dėl 2008-10-10 valdybos posėdžio protokolo suklastojimo ir panaudojimo) 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda;

182 straipsnio 1 dalį (dėl apgaule įgytų 656,72 Lt) 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda;

300 straipsnio 1 dalį (dėl 2003-11-21 valdybos posėdžio protokolo suklastojimo ir panaudojimo) 7 MGL (875 Lt) dydžio bauda;

300 straipsnio 1 dalį (dėl 2006-02-28 valdybos posėdžio protokolo suklastojimo ir panaudojimo) 7 MGL (875 Lt) dydžio bauda;

183 straipsnio 1 dalį 11 MGL (1430 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu:

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2005-10-28 akto suklastojimo ir panaudojimo) ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl apgaule įgytų 756,70 Lt) ir paskirta 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2006-04-28 akto suklastojimo ir panaudojimo) ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl apgaule įgytų 656,22 Lt) ir paskirta 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2007-04-21 akto suklastojimo ir panaudojimo) ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl apgaule įgytų 409,56 Lt) ir paskirta 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2003-10-14 valdybos posėdžio protokolo ir 2003-10-15 įsakymo suklastojimo ir panaudojimo) ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl apgaule įgytų 384 Lt) ir paskirta 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2005-10-14 valdybos posėdžio protokolo suklastojimo ir panaudojimo) ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl apgaule įgytų 380,58 Lt) ir paskirta 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2007-10-30 valdybos posėdžio protokolo suklastojimo ir panaudojimo) ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl apgaule įgytų 432,37 Lt) ir paskirta 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2008-10-10 valdybos posėdžio protokolo suklastojimo ir panaudojimo) ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl apgaule įgytų 656,72 Lt) ir paskirta 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda.

Šios bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintos tarpusavyje ir su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2003-06-12 valdybos posėdžio protokolo Nr. 1 ir jo papildymo klastojimo ir panaudojimo), 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2006-10-30 valdybos posėdžio protokolo suklastojimo ir panaudojimo), 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2003-11-21 valdybos posėdžio protokolo suklastojimo ir panaudojimo), 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2006-02-28 valdybos posėdžio protokolo suklastojimo ir panaudojimo), 183 straipsnio 1 dalį, ir galutinė subendrinta bausmė J. P. paskirta 26 MGL (3380 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamoji byla J. P. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (dėl apgaule įgytų 371,49 Lt) ir 184 straipsnio 3 dalį nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 6 d. nutartimi nuteistosios J. P. apeliacinis skundas atmestas.

Tuo pačiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas ir V. N., tačiau dėl jo kasacine tvarka nesiskundžiama.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

J. P. nuo 2002-09-01 iki 2008-01-18 ir nuo 2008-08-01 iki 2009-06-02 būdama (duomenys neskelbtini), daugiabučio namų savininkų bendrijos (toliau – ir DNSB) (kodas (duomenys neskelbtini)) buhaltere, veikdama kartu su V. N., nuo 1998-07-01 iki 2010-04-12 jam būnant šios DNSB pirmininku, nuteista už šias nusikalstamas veikas:

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdami vieninga tyčia ir bendrais veiksmais, turėdami tikslą apgaule užvaldyti šios bendrijos turtą, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2003-06-12, pasitelkdami dokumento surašymui A. V. K., kuri nežinojo apie nusikalstamą sumanymą, suklastojo tikrą dokumentą – 2003-06-12 DNSB (duomenys neskelbtini), valdybos posėdžio protokolą Nr. 1, pagal J. P. nurodymus A. V. K. įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, kad daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), valdybos nariai V. R., V. B., B. T., R. T., S. B., V. N. svarstė ir nutarė skirti priemokas prie atlyginimo vasaros mėnesiais iki šildymo sezono pirmininkui, buhalterei ir valytojai. Po to, V. N. pasirašius šį protokolą bei įkalbėjus tai padaryti apie nusikalstamą sumanymą nežinojusią V. B. ir V. N. jį patvirtinus bendrijos spaudu, taip įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo J. P. įtraukiant jį į šios DNSB buhalterinę apskaitą. Tęsdami nusikalstamą veiką, turėdami tikslą apgaule užvaldyti (duomenys neskelbtini), daugiabučio namų savininkų bendrijos turtą, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2003-06-12, nenustatytoje vietoje, suklastojo tikrą dokumentą – 2003-06-12 DNSB (duomenys neskelbtini), valdybos posėdžio protokolo papildymą, t. y. J. P. kompiuterine technika įrašant jame tikrovės neatitinkančius duomenis, kad daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), penki valdybos nariai (protokole valdybos narių pavardės neįrašytos) svarstė ir nutarė mokėti priedus prie atlyginimų pasibaigus šildymo sezonui visu nešildymo sezono metu iki naujo šildymo sezono: pirmininkui V. N. išmokėti 50 Lt, buhalterei J. P. – 50 Lt, kiemsargei E. Z. – 10 Lt; po to V. N. pasirašius šį protokolą ir įkalbėjus tai padaryti apie nusikalstamą sumanymą nežinojusią V. B., bei V. N. jį patvirtinus bendrijos spaudu, taip įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo J. P. įtraukiant jį į daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), buhalterinę apskaitą;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdami vieninga tyčia ir bendrais veiksmais, turėdami tikslą apgaule užvaldyti bendrijos turtą, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2005-10-28, nenustatytoje vietoje suklastojo tikrą dokumentą – 2005-10-28 DNSB (duomenys neskelbtini), aktą Nr. 1, J. P. įrašant jame tikrovės neatitinkančius duomenis, kad komisija, sudaryta iš daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), pirmininko V. N., valdybos narės V. B., V. R., nutarė 2003-06-12 DNSB (duomenys neskelbtini), valdybos posėdžio protokolo Nr. 1 ir 2003-06-12 protokolo papildymo pagrindu pateisinti nuo 2005-05-01 iki 2005-10-31 išmokėtus laikinus priedus prie atlyginimo nešildymo sezono metu iki naujo šildymo sezono pirmininkui V. N. – 50 Lt, buhalterei J. P. – 50 Lt, valytojai E. Z. – 10 Lt; po to V. N. pasirašius šį aktą bei įkalbėjus tai padaryti apie nusikalstamą sumanymą nežinojusius V. R. ir S. B., taip įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo J. P. įtraukiant jį į daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), buhalterinę apskaitą;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2005-10-28, J. P. įtraukus į bendrijos buhalterinę apskaitą kartu su bendrijos pirmininku V. N. suklastotą tikrą dokumentą – 2005-10-28 DNSB (duomenys neskelbtini), aktą Nr. 1, kuriame pateisinami nuo 2005-05-01 iki 2005-10-31 išmokėti laikini priedai prie atlyginimo nešildymo sezono metu iki naujo šildymo sezono pirmininkui V. N., buhalterei J. P., valytojai E. Z., remdamiesi minėtu dokumentu, turėdami tikslą apgaule užvaldyti šios bendrijos turtą, nuo 2005-05-01 iki 2005-10-31 neteisėtai priskaičiavo ir išmokėjo V. N. 353,27 Lt, J. P. – 333,43 Lt bei apie nusikalstamą sumanymą nežinojusiai E. Z. – 70 Lt, taip apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą (duomenys neskelbtini), daugiabučio namų savininkų bendrijos turtą – 756,70 Lt;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdami vieninga tyčia ir bendrais veiksmais, turėdami tikslą apgaule užvaldyti bendrijos turtą, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2006-04-28, nenustatytoje vietoje suklastojo tikrą dokumentą – 2006-04-28 DNSB (duomenys neskelbtini), aktą Nr. 1, J. P. įrašant jame tikrovės neatitinkančius duomenis, kad komisija, sudaryta iš daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), pirmininko V. N., valdybos narių V. B. bei V. R., nutarė 2003-06-12 DNSB (duomenys neskelbtini), valdybos posėdžio protokolo Nr. 1 ir 2003-06-12 protokolo papildymo pagrindu mokėti laikinus priedus prie atlyginimo nešildymo sezono metu iki naujo šildymo sezono pirmininkui V. N. – 50 Lt, buhalterei J. P. – 50 Lt, valytojai E. Z. – 10 Lt; po to V. N. pasirašius šį aktą bei įkalbėjus tai padaryti apie nusikalstamą sumanymą nežinojusias V. R. ir V. B., įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą J. P. panaudojo įtraukdama jį į DNSB buhalterinę apskaitą;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad J. P. tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2006-04-28, įtraukiant į bendrijos buhalterinę apskaitą kartu su bendrijos pirmininku V. N. suklastotą tikrą dokumentą – 2006-04-28 DNSB (duomenys neskelbtini), aktą Nr. 1, kuriame 2003-06-12 DNSB (duomenys neskelbtini), valdybos posėdžio protokolo Nr. 1 ir 2003-06-12 protokolo papildymo pagrindu nutarta mokėti laikinus priedus prie atlyginimo nešildymo sezono metu iki naujo šildymo sezono pirmininkui V. N., buhalterei J. P., valytojai E. Z., remdamiesi minėtu dokumentu, turėdami tikslą apgaule užvaldyti bendrijos turtą, nuo 2006-05-01 iki 2006-10-31 neteisėtai priskaičiavo ir išmokėjo V. N. 298,43 Lt, J. P. – 298,43 Lt bei apie nusikalstamą sumanymą nežinojusiai E. Z. – 59,36 Lt, taip apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo DNSB turtą – 656,22 Lt;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdami vieninga tyčia bendrais veiksmais, turėdami tikslą apgaule užvaldyti bendrijos turtą, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2007-04-21, nenustatytoje vietoje suklastojo tikrą dokumentą – 2007-04-21 DNSB (duomenys neskelbtini), aktą Nr. 1-2, J. P. įrašant jame tikrovės neatitinkančius duomenis, kad komisija, sudaryta iš daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), pirmininko V. N., valdybos narių V. B. bei V. R., nutarė 2003-06-12 DNSB (duomenys neskelbtini), valdybos posėdžio protokolo Nr. 1 ir 2003-06-12 protokolo papildymo pagrindu mokėti laikinus priedus prie atlyginimo nešildymo sezono metu iki naujo šildymo sezono pirmininkui V. N. – 50 Lt, buhalterei J. P. – 50 Lt, valytojai E. Z. – 10 Lt; po to V. N. pasirašius šį aktą bei įkalbėjus tai padaryti apie nusikalstamą sumanymą nežinojusius V. R., V. B. ir J. R., taip įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą J. P. panaudojo įtraukdama jį į DNSB buhalterinę apskaitą;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2007-04-21, J. P. įtraukus į bendrijos buhalterinę apskaitą kartu su V. N. suklastotą tikrą dokumentą – 2007-04-21 DNSB (duomenys neskelbtini), aktą Nr.1-2, kuriame 2003-06-12 DNSB (duomenys neskelbtini), valdybos posėdžio protokolo Nr. 1 ir 2003-06-12 protokolo papildymo pagrindu nutarta mokėti laikinus priedus prie atlyginimo nešildymo sezono metu iki naujo šildymo sezono pirmininkui V. N., buhalterei J. P., valytojai E. Z., remdamiesi minėtu dokumentu, turėdami tikslą apgaule užvaldyti bendrijos turtą, nuo 2007-05-01 iki 2007-10-31 neteisėtai priskaičiavo ir išmokėjo V. N. 297,64 Lt, J. P. – 58,69 Lt bei apie nusikalstamą sumanymą nežinojusiai E. Z. – 53,23 Lt, taip apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo DNSB turtą – 409,56 Lt;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdami vieninga tyčia ir bendrais veiksmais, turėdami tikslą apgaule užvaldyti bendrijos turtą, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2003-10-14, pasitelkdami dokumento surašymui A. V. K., kuri nežinojo apie nusikalstamą sumanymą, nenustatytoje vietoje suklastojo tikrą dokumentą – 2003-10-14 DNSB (duomenys neskelbtini) valdybos posėdžio protokolą Nr. 2, pagal J. P. nurodymus A. V. K. įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. kad daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), valdybos nariai V. R., V. B., B. T., R. T., S. B., 2 buto savininkė A. V. K., pirmininkas V. N. svarstė ir nutarė paskirti atsakingu už šilumos ūkį V. N., mokant jam šildymo sezono metu 95 Lt mėnesio atlyginimą; po to V. N. pasirašius šį protokolą bei įkalbėjus tai padaryti apie nusikalstamą sumanymą nežinojusią A. V. K. ir V. N. jį patvirtinus bendrijos spaudu, taip įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą J. P. panaudojo įtraukdama jį į DNSB buhalterinę apskaitą. Tęsdami nusikalstamą veiką, turėdami tikslą apgaule užvaldyti bendrijos turtą, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2003-10-15, nenustatytoje vietoje suklastojo tikrą dokumentą – 2003-10-15 DNSB (duomenys neskelbtini), įsakymą, J. P. kompiuterine technika pagalba įrašant jame tikrovės neatitinkančius duomenis, kad DNSB (duomenys neskelbtini), valdybos narė V. B., vadovaudamasi 2003-10-14 DNSB (duomenys neskelbtini), valdybos posėdžio protokolu Nr. 2, nutarė mokėti šilumos ūkio prižiūrėtojui V. N. šildymo sezono metu 95 Lt mėnesio atlyginimą; po to V. N. pasirašius šį protokolą bei įkalbėjus tai padaryti apie nusikalstamą sumanymą nežinojusią V. B. ir V. N. patvirtinus šį dokumentą bendrijos spaudu, taip įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą J. P. panaudojo įtraukdama jį į DNSB buhalterinę apskaitą;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau 2003-10-15, J. P. įtraukiant į bendrijos buhalterinę apskaitą kartu su V. N. žinomai suklastotus tikrus dokumentus – 2003-10-14 DNSB (duomenys neskelbtini), valdybos posėdžio protokolą Nr. 2 ir 2003-10-15 DNSB (duomenys neskelbtini), įsakymą dėl 95 Lt mėnesio atlyginimo mokėjimo šildymo sezono metu šilumos ūkio prižiūrėtojui V. N., remdamiesi jais, turėdami tikslą apgaule užvaldyti bendrijos turtą, nuo 2003-10-01 iki 2004-03-31 neteisėtai priskaičiavo ir išmokėjo V. N. 384 Lt, taip apgaule V. N. savo, o J. P. kitų asmenų naudai įgijo DNSB turtą – 384 Lt;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdami vieninga tyčia ir bendrais veiksmais, turėdami tikslą apgaule užvaldyti šios bendrijos turtą, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2005-10-14, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pasinaudojant tyrimo metu nenustatyta kompiuterine technika, suklastojo tikrą dokumentą – 2005-10-14 DNSB (duomenys neskelbtini), valdybos narių susirinkimo protokolą Nr. 4, J. P. jame įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, kad daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), valdybos nariai V. R., V. B., R. T., B. T., E. Z. svarstė ir nutarė paskirti DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininką V. N. atsakingu už šilumos reguliavimą, mokant už tai nuo 2005-10-20 po 95 Lt (neatskaičius mokesčių) iki šildymo sezono pabaigos; po to V. N. pasirašius šį protokolą bei įkalbėjus tai padaryti apie nusikalstamą sumanymą nežinojusią V. B. ir V. N. patvirtinus šį dokumentą bendrijos spaudu, taip įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą J. P. panaudojo įtraukdama jį į DNSB buhalterinę apskaitą;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2005-10-14, J. P. įtraukiant į bendrijos buhalterinę apskaitą kartu su V. N. žinomai suklastotą tikrą dokumentą – 2005-10-14 DNSB (duomenys neskelbtini), valdybos posėdžio protokolą Nr. 4 dėl 95 Lt mėnesio atlyginimo mokėjimo šildymo sezono metu šilumos ūkio prižiūrėtojui V. N., remdamiesi jais, turėdami tikslą apgaule užvaldyti bendrijos turtą, nuo 2005-10-01 iki 2006-03-31 neteisėtai priskaičiavo ir išmokėjo V. N. 380,58 Lt, taip apgaule V. N. savo, o J. P. kitų asmenų naudai įgijo DNSB turtą – 380,58 Lt;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdami vieninga tyčia ir bendrais veiksmais, turėdami tikslą apgaule užvaldyti šios bendrijos turtą, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2006-10-30, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pasinaudodami kompiuterine technika, suklastojo tikrą dokumentą – 2006-10-30 DNSB (duomenys neskelbtini), valdybos narių susirinkimo protokolą Nr. 4, J. P. jame įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), valdybos nariai V. R., V. B. bei R. T. svarstė ir nutarė paskirti DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininką V. N. atsakingu už šilumos reguliavimą, mokant už tai nuo 2006-10-29 po 95 Lt (neatskaičius mokesčių) iki šildymo sezono pabaigos, t. y. iki 2007 m. balandžio mėn. (tiksli data protokole nenurodyta); po to nenustatytomis aplinkybėmis jame suklastojus valdybos narių V. R. bei R. T. parašus ir V. N. pasirašius šį protokolą bei įkalbėjus tai padaryti apie nusikalstamą sumanymą nežinojusią V. B., V. N. patvirtinus šį dokumentą bendrijos spaudu, taip įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą J. P. panaudojo įtraukdama jį į DNSB buhalterinę apskaitą;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdami vieninga tyčia ir bendrais veiksmais, turėdami tikslą apgaule užvaldyti šios bendrijos turtą, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2007-10-30, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pasinaudodami kompiuterine technika, suklastojo tikrą dokumentą – 2007-10-30 DNSB (duomenys neskelbtini), valdybos narių susirinkimo protokolą Nr. 4, J. P. jame įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), valdybos nariai V. R., V. B. bei R. T. svarstė ir nutarė paskirti DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininką V. N. atsakingu už šilumos reguliavimą, mokant už tai nuo 2007-10-16 po 95 Lt (neatskaičius mokesčių) iki šildymo sezono pabaigos, t. y. iki 2008-04-27; po to nenustatytomis aplinkybėmis jame suklastojus valdybos narių V. R. bei R. T. parašus, V. N. pasirašius šį protokolą ir įkalbėjus tai padaryti apie nusikalstamą sumanymą nežinojusią V. B., V. N. patvirtinus šį dokumentą bendrijos spaudu, taip įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą J. P. panaudojo įtraukdama jį į DNSB buhalterinę apskaitą;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2007-10-30, J. P. įtraukiant į šios bendrijos buhalterinę apskaitą kartu su bendrijos pirmininku V. N. suklastotą tikrą dokumentą – 2007-10-30 DNSB (duomenys neskelbtini), valdybos posėdžio protokolą Nr. 4 dėl 95 Lt mėnesio atlyginimo mokėjimo šildymo sezono metu šilumos ūkio prižiūrėtojui V. N., remdamiesi juo, turėdami tikslą apgaule užvaldyti bendrijos turtą, nuo 2007-10-01 iki 2008-03-31 neteisėtai priskaičiavo ir išmokėjo V. N. 432,37 Lt, taip apgaule V. N. savo, o J. P. kitų asmenų naudai įgijo DNSB turtą – 432,37 Lt;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2008-10-10, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pasinaudodama kompiuterine technika, suklastojo tikrą dokumentą – 2008-10-10 DNSB (duomenys neskelbtini), valdybos narių susirinkimo protokolą, įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad bendrijos valdybos nariai V. R., V. B. bei R. T. svarstė ir nutarė paskirti DNSB (duomenys neskelbtini), pirmininką V. N. atsakingu už šilumos reguliavimą, mokant už tai nuo 2008 m. spalio mėn. (tiksli data protokole nenurodyta) po 95 Lt (neatskaičius mokesčių) iki šildymo sezono pabaigos, t. y. iki 2008-04-27 (tokia data nurodyta 2008-10-10 protokole). Po to tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2008-10-10, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pasinaudodama kompiuterine technika, lazerinio spausdinimo būdu išspausdino jame esančius valdybos narių V. R., R. T. parašus; po to nenustatytomis aplinkybėmis jame suklastojus valdybos narių V. R. bei R. T. parašus bei įkalbėjusi tai padaryti apie nusikalstamą sumanymą nežinojusią V. B., taip įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo įtraukdama jį į DNSB buhalterinę apskaitą;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2008-10-10, J. P. įtraukiant į bendrijos buhalterinę apskaitą suklastotą tikrą dokumentą – 2008-10-10 DNSB (duomenys neskelbtini), valdybos posėdžio protokolą dėl 95 Lt mėnesio atlyginimo mokėjimo šildymo sezono metu šilumos ūkio prižiūrėtojui V. N., remdamiesi, juo, kartu su V. N. turėdami tikslą apgaule užvaldyti bendrijos turtą nuo 2008-10-01 iki 2009-03-31 neteisėtai priskaičiavo ir išmokėjo V. N. 656,72 Lt, taip apgaule V. N. savo, o J. P. kitų asmenų naudai įgijo DNSB turtą – 656,72 Lt;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdami vieninga tyčia ir bendrais veiksmais, turėdami tikslą apgaule užvaldyti (duomenys neskelbtini), daugiabučio namų savininkų bendrijos turtą, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2003-11-21, pasitelkdami dokumento surašymui A. V. K., kuri nežinojo apie nusikalstamą sumanymą, nenustatytoje vietoje suklastojo tikrą dokumentą – 2003-11-21 DNSB (duomenys neskelbtini), valdybos posėdžio protokolą Nr. 1, pagal J. P. nurodymus A. V. K. įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, kad daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), valdybos nariai V. N., E. Z., V. R., B. T. ir S. B. svarstė ir nutarė skirti 130 Lt 2003-11-17 bendrijos techniniame koridoriuje įvykusio gaisro likvidavimo nuostoliams padengti; po to V. N. pasirašius šį protokolą bei įkalbėjus tai padaryti apie nusikalstamą sumanymą nežinojusią E. Z., V. N. jį patvirtinus bendrijos spaudu, taip įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą J. P. panaudojo įtraukdama jį į DNSB buhalterinę apskaitą;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdami vieninga tyčia bendrais veiksmais, turėdami tikslą apgaule užvaldyti bendrijos turtą, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2006-02-28, nenustatytoje vietoje suklastojo tikrą dokumentą – 2006-02-28 DNSB (duomenys neskelbtini), bendrijos valdybos narių susirinkimo protokolą, J. P. kompiuterine technika įrašant jame tikrovės neatitinkančius duomenis, kad komisija, sudaryta iš daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), pirmininko V. N., valdybos narių V. B., V. R., E. Z. nutarė už kompiuterių ECDL kursus buhalterei J. P. padengti dalį mokesčių skiriant 100 Lt iš bendrijos lėšų; po to V. N. pasirašius šį protokolą bei įkalbėjus tai padaryti apie nusikalstamą sumanymą nežinojusias V. R., V. B. ir E. Z., taip įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą J. P. panaudojo įtraukdama jį į DNSB buhalterinę apskaitą;

pagal BK 183 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdami vieninga tyčia ir bendrais veiksmais, nuo 2003-01-01 iki 2009-05-31 iš bendrijos kasos išmokėjo piniginių išmokų, nepagrįstų DNSB (duomenys neskelbtini), valdybos posėdžio protokolais, aktais: DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkui V. N. nuo 2003-01-01 iki 2009-05-31 išmokėjo 617,47 Lt: 2003 m. sausio, vasario, kovo, balandžio mėn. – po 38,40 Lt, 2004 m. spalio mėn. – 32 Lt, 2004 m. lapkričio, gruodžio mėn., 2005 m. sausio, vasario, kovo mėn. – po 60,80 Lt, 2008 m. birželio, liepos mėn. – po 57,03 Lt, 2008 m. rugsėjo mėn. – 13,81 Lt; DNSB (duomenys neskelbtini), buhalterei J. P. nuo 2003-01-01 iki 2009-05-31 išmokėjo 123,75 Lt: 2003 m. lapkričio, gruodžio mėn. – 19,20 Lt, 2008 m. rugpjūčio mėn. – 57,03 Lt, 2008 m. spalio mėn. – 28,52 Lt. Taip pasisavino jiems patikėtą DNSB turtą – 741,22 Lt.

Vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, J. P. baudžiamoji byla nutraukta: pagal BK 182 straipsnio 3 dalį dėl apgaulingo DNSB turto – 371,49 Lt įgijimo, pagal BK 184 straipsnio 3 dalį dėl jai patikėto DNSB turto – 294,94 Lt iššvaistymo, tačiau dėl to kasatorė nesiskundžia.

Nuteistoji J. P. kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nuosprendžio dalį, kuria ji nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (vienuolika nusikalstamų veikų), 182 straipsnio 1 dalį (septynios nusikalstamos veikos) ir 183 straipsnio 1 dalį, bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 6 d. nutartį, kuria jos apeliacinis skundas atmestas, ir bylą jai nutraukti.

Kasatorė nurodo, kad teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių BPK pažeidimų.

Kasatorė teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis (taip pat ir apeliacinės instancijos teismo nutartis) surašytas atkartojant kaltinamąjį aktą beveik paraidžiui (su klaidomis), o tai rodo teismo šališkumą ir suinteresuotumą bylos baigtimi. Pagal teismų praktiką tokiais atvejais nuosprendis yra naikinamas. Be to, kasatorės manymu, Šiaulių apylinkės teismas ir Šiaulių miesto prokuratūra turėjo nusišalinti, o byla perduota nagrinėti kito miesto apylinkės teismui, nes bendrijos name gyvena šios bylos iniciatorė Šiaulių apygardos prokurorė. Teismas nušalinimų netenkino, todėl priėmė šališką nuosprendį.

Kasaciniame skunde nesutinkama su veikų (kaip pavienių) kvalifikavimu ir nurodoma, kad pagal teismų praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios), laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, dėl to paties dalyko (pavyzdžiui, grobiant turtą iš to paties šaltinio, darant žalą tam pačiam savininkui ir t. t.). Ypač svarbu yra vieninga kaltė. Kasatorė pažymi, kad jos veiksmuose nėra bendro sumanymo, t. y. to, kad pirmą kartą darydama nusikalstamą veiką ji siekė ją tęsti ir toliau. Dėl to teismai neteisingai kvalifikavo veiką ir taip išvengė apkaltinamojo nuosprendžio senaties taikymo. Nuteistoji nurodo, kad jai inkriminuotos veikos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį yra nesunkios (už jas skiriama bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo), o senatis taikoma praėjus penkeriems metams nuo padarytos veikos. Taigi teismai turėjo taikyti senatį.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (29 straipsnio 1 dalį, 30 straipsnio 1 dalį, 31 straipsnio 2 dalį, 109 straipsnio 1 dalį) konstitucinius teisinės valstybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, teisėtumo, teisingumo ir kitus principus teismai, vykdydami teisingumą, kartu privalo apsaugoti asmens teises ir teisėtus interesus. Teismas baudžiamajame procese turi būti ir nešališkas arbitras, objektyviai vertinantis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių duomenis (įrodymus) ir priimantis teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo. Kartu teismas, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą, turi aktyviai veikti – apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas, taip pat privalo būti lygiai teisingas visiems baudžiamajame procese dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. rugsėjo 19 d., 2008 m. gegužės 28 d. ir kiti nutarimai).

Kasaciniame skunde pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, jog tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011). Be to, ir konstitucinėje jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos pačios griežčiausios priemonės – bausmės. Dėl to labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Kasatorės manymu, skundžiami teismų sprendimai yra aiškiai kriminalizuoti ir neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nes bendrijos veikla buvo pagrįsta tik civiliniais santykiais sprendžiant įvairius klausimus – atlyginimo mokėjimu už darbą, kompiuterinį mokymą, gaisro šalinimą, šilumos reguliavimą. Bendrijos valdymo organai yra valdyba ir visuotinis gyventojų susirinkimas, ji atliko tik buhalterės darbines funkcijas, vykdė valdybos nutarimus, tačiau neįėjo į valdybos sudėtį, nepriėmė jokių sprendimų, todėl ir negalėjo būti protokolų klastotoja. Atlyginimo pakėlimas apmokamiems bendrijos nariams ne visuotinio susirinkimo, kaip tai numato įstatymas, o valdybos sprendimu, laikytinas procedūriniu pažeidimu, vertintinu darbo ir civilinių teisinių santykių požiūriu. Pasak kasatorės, ji nepasisavino nė vieno lito, o išmokėjo arba išsimokėjo atlygį už darbą (aplinkos tvarkymą, gaisro likvidavimą, kompiuterinius mokymus, šilumos mazgo priežiūrą pagal Šiaulių miesto savivaldybės potvarkį). Tačiau šie civiliniai santykiai be jokio pagrindo kriminalizuoti.

Kasatorė nurodo ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėja ir prokuroras nepaskelbė apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą ir nesudarė galimybės jai ir jos gynėjui susipažinti su baudžiamąją byla bei pateikti prašymų, suvaržė teisę pateikti papildomus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas šių pažeidimų nepašalino, todėl nuosprendis negali būti teisėtas dėl jos teisės į gynybą, teisingą ir nešališką teismą pažeidimų. Be to, kasaciniame skunde teigiama, kad šioje byloje teisminio nagrinėjimo metu dalyvavo specialistas, pateikęs išvadą, kuriam teismas, kaip proceso dalyviui, suteikė galimybę vertinti pateiktus naujus įrodymus ir spręsti jų pridėjimo prie bylos klausimus. Tai rodo, kad specialistas buvo suinteresuotas bylos baigtimi, o jo išvados kelia daug abejonių. Be to, daug abejonių kelia ikiteisminiame tyrime atliktos liudytojų apklausos, nes dešimties metų laikotarpio datas, protokolų numerius vargu ar galima atsiminti, todėl darytina išvada, kad surašydami protokolus liudytojams padėjo tyrėjai. Pasak nuteistosios J. P., teisminio nagrinėjimo metu nė vienas iš liudytojų nepatvirtino, kad buhalterė klastojo dokumentus, dalyvavo valdybos posėdžiuose, o liudytojų parodymų prieštaringumas (pvz., du liudytojai tvirtina, kad valdybos posėdžiai nevyko, kiti du – kad vyko) rodo, jog nėra surinkta pakankamai įrodymų apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, o tokiu atveju abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, vertindami bylos įrodymus, nesivadovavo BPK 20 straipsnio 5 dalimi ir padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, nes bendri, su konkrečiais duomenimis nesusieti teiginiai nereiškia argumentuotų išvadų.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Alvydas Kuzminskas atsiliepimu į nuteistosios J. P. kasacinį skundą prašo jį atmesti.

Prokuroras nurodo, kad teismai faktines bylos aplinkybes ištyrė išsamiai ir nešališkai, nepadarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, dėl kurių turėtų būti keičiami ar naikinami abiejų instancijų teismų sprendimai. Nuteistosios J. P. kaltė padarius BK 182 straipsnio l dalyje, 183 straipsnio l dalyje ir 300 straipsnio l dalyje numatytas nusikalstamas veikas nustatyta teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirtais ir teismų sprendimuose aptartais įrodymais, kuriuos teismai vertino, nepažeisdami BPK 20 straipsnio reikalavimų, ir padarė išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes, kurioms baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Be to, kasaciniame skunde pateiktas faktinių bylos aplinkybių vertinimas nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Prokuroras nesutinka su nuteistosios argumentu, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Analogiškas nuteistosios argumentas buvo analizuojamas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos tvarka, kurio metu nė viena iš proceso šalių nepageidavo atlikti byloje papildomo įrodymų tyrimo. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuosprendyje labai plačiai ir išsamiai išnagrinėtos visų J. P. inkriminuotų veikų aplinkybės ir juos patvirtinantys įrodymai, išvados patvirtintos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Tinkamomis pripažintos ir nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, J. P. kaltumo bei paskirtos bausmės, dėl to nėra pagrindo teigti, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, mechaniškai perkėlęs kaltinamąjį aktą į nuosprendį.

Prokuroras pažymi, kad kasaciniame skunde daug dėmesio skirta veikos, kaip tęstinio nusikaltimo, kvalifikavimo neigimui, nes, kasatorės manymu, teismai nenustatė jos veiksmuose bendro sumanymo su V. N. tęsti nusikalstamas veikas, ir taip buvo išvengta senaties taikymo. Kasatorė šiuo atveju remiasi atsietai nuo bylos medžiagos atskiromis citatomis iš baudžiamosios teisės teorijos ir neįvardytu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos sprendimu. Tačiau ir šis kasacinio skundo argumentas, prokuroro manymu, pripažintinas nepagrįstu. Pagal BK 95 straipsnio 4 dalį, jeigu asmuo iki straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta ir už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Tai reiškia, kad senaties laikas, praėjęs nuo pirmosios iki sekančios nusikalstamos veikos padarymo momento, anuliuojamas, o apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis už kiekvieną nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti iš naujo nuo antros nusikalstamos veikos padarymo momento. Tokiu atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas. Taigi, baudžiamasis įstatymas numato, kad laikas, praėjęs nuo pirmosios nusikalstamos veikos padarymo (nagrinėjamoje byloje – dokumentų klastojimo) iki paskutinės nusikalstamos veikos padarymo momento (sukčiavimo), anuliuojamas bei pradedamas skaičiuoti iš naujo nuo paskutinės veikos padarymo momento už visas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai nustačius, kad sukčiavimas buvo baigtas 2009 m. kovo 31 d., nuo šios datos turėjo būti skaičiuojami apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai už visas tiek V. N., tiek ir J. P. inkriminuotas veikas ir įstatyme įtvirtintas penkių metų senaties terminas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dieną dar nebuvo pasibaigęs.

Prokuroras kritiškai vertina kasacinio skundo argumentą, kad buvo pažeista nuteistosios teisė į gynybą ir teisingą bei nešališką teismą dėl to, kad esą tyrėja ir prokurorė nesudarė galimybės ikiteisminio tyrimo stadijoje pabaigus tyrimą susipažinti su baudžiamąja byla bei pateikti prašymus, o pirmosios instancijos teismas šių trūkumų nepašalino. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistoji ir jos gynėjas vengė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Byloje nėra duomenų, kad buvo suvaržytos J. P. teisės teikti papildomus įrodymus. Iš teismo posėdžių protokolų matyti, kad nuteistosios gynėjas teisminio nagrinėjimo metu teikė prašymą pridėti prie bylos papildomus dokumentus, teismas tai padarė, taip pat tenkino jo prašymą iškviesti papildymus liudytojus, o prašymą iškviesti liudytoją M. Ž. atmetė kaip nepagrįstą. Kitų prašymų papildyti bylos medžiagą pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta, o apeliacinės instancijos teisme nebuvo prašymų atlikti papildomą įrodymų tyrimą. Tai dar kartą įrodo, kad nuteistajai ir jos gynėjui nebuvo apribota teisė teikti įrodymus ar kitaip suvaržyta jos teisė į gynybą. Kasaciniame skunde teigiama apie specialisto, dalyvavusio byloje, tikėtiną suinteresuotumą ar šališkumą, netinkamą liudytojų apklausą ikiteisminio tyrimo metu, tačiau šie teiginiai dėl BPK pažeidimų yra deklaratyvaus pobūdžio, juolab kad ir pati kasatorė pažeidimų nedetalizuoja.

Prokuroro manymu, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistosios apeliacinį skundą, iš esmės atsakė į visus jame keltus klausimus. Pagal Lietuvos Aukščiausio Teismo senato nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 25 punktą apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Laikoma, jog skundas liko neišnagrinėtas tik tuo atveju, jei nėra motyvuotų išvadų bent dėl dalies esminių skundo prašymų ar argumentų. Šiuo atveju apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas laikantis BPK 320 straipsnio nuostatų.

Prokuroras nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad Šiaulių apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, buvo šališkas, nes nenusišalino pats ir nenušalino byloje valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro. Apeliacinės instancijos teismas svarstė tokį nušalinimo klausimą ir pasisakė dėl galimo teismo bei prokuroro šališkumo. Nėra pagrindo teigti, kad teismas buvo šališkas todėl, kad priėmė ne tokį sprendimą, kokio tikėjosi nuteistoji ir gynyba.

Nuteistosios J. P. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies reikalavimų laikymosi

Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Ši nuostata ne tik apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, bet ir reiškia apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą. Apeliacinės instancijos teismo sprendime visais išnagrinėtais klausimais daromos išvados turi būti konkrečios, aiškios ir pakankamai argumentuotos. Tuo atveju, jei apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kaip to reikalauja BPK 332 straipsnio 5 dalis, turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu.

Pažymėtina, jog nuteistoji J. P. apeliaciniame skunde ginčijo tai, kad padarė nusikalstamas veikas, ir prašė ją išteisinti. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas privalėjo išnagrinėti bylos aplinkybes, svarbias atsakant į klausimą, ar jos veikose yra nusikalstamų veikų (ir kokių) sudėtys, o priimtame sprendime motyvuotai paaiškinti, kokios faktinės aplinkybės parodo atitinkamų veikų, numatytų BK specialiosios dalies straipsniuose, požymių buvimą.

BK 182 straipsnyje numatytas sukčiavimas – tai tokia nusikalstama veika, kai kaltininkas apgaule savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Apgaulė sukčiaujant gali pasireikšti suklastotų dokumentų panaudojimu, pavyzdžiui, jų pateikimu turto savininkui, valdytojui, asmeniui, kurio žinioje yra turtas, taip pateikiant neteisingus duomenis. Šiuo atveju teisėtas turto savininkas (ar kitas iš išvardytų asmenų) yra suklaidinamas ir būtent dėl to perleidžia turtą (ar turtinę teisę) kaltininkui, kuriam šis turtas yra svetimas ir nuosavybės teise nepriklauso. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad atribojant sukčiavimą nuo turto pasisavinimo, numatyto BK 183 straipsnyje (o viena kasatorei inkriminuota veika buvo kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 1 dalį), esminis kriterijus yra kaltininko įgaliojimų svetimo turto (ar turtinės teisės) atžvilgiu buvimas. Sukčiavimo atveju neteisėtą svetimo turto (turtinės teisės) įgijimą lemia apgaulė, panaudota prieš turto savininką ar kitus pirmiau nurodytus asmenis. Turto pasisavinimo atveju kaltininkui šis (jam svetimas) turtas yra patikėtas arba yra jo žinioje, pvz., dėl einamų pareigų, sutarčių pagrindu, t. y. kaltininkas turi teisėtus apibrėžtus įgalinimus valdyti svetimą turtą, duoti nurodymus dėl jo panaudojimo ir pan., tačiau (paprastai tuo pasinaudodamas) neteisėtai pasisavina tokį turtą paversdamas jį savo turtu. Aptartos aplinkybės yra svarbios sprendžiant baudžiamojo įstatymo taikymo klausimą šioje byloje.

Teismų baigiamuosiuose aktuose (nuosprendyje ir nutartyje) nurodyta, kad J. P., būdama DNS bendrijos buhaltere, veikdama su tos pačios bendrijos pirmininku (nuteistuoju V. N.), turėdami tikslą apgaule užvaldyti bendrijos turtą, nuo 2003 m. birželio 12 d. iki 2008 m. spalio 10 d. suklastojo dokumentus (bendrijos valdybos posėdžių protokolus, aktus), kuriuos panaudojo, t. y. J. P. įtraukė juos į buhalterinę apskaitą ir tuo pagrindu, išmokant atlyginimus ir jų priedus (J. P., V. N., valytojai E. Z.), apgaule įgijo DNSB turtą (per septynis kartus: 756,70 Lt, 656,22 Lt, 409,56 Lt, 384 Lt, 380,58 Lt, 432,37 Lt, 656,72 Lt; iš viso 3672,15 Lt).

Šios veikos kvalifikuotos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (vienuolika nusikaltimų) ir BK 182 straipsnio 1 dalį (septyni nusikaltimai). Be to, teismų sprendimuose nurodyta, kad J. P. nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 31 d. iš bendrijos kasos išmokėjo sau (J. P. ir V. N.) 741,22 Lt, taip pasisavindama DNSB priklausantį turtą; ši veika kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 1 dalį. Taip pat nurodyta, kad nesilaikyta DNSB įstatų, pagal kuriuos sprendimus (ir dėl atlyginimo bei kitų išmokų mokėjimo) priima bendrijos valdyba, susidedanti iš septynių narių, o valdybos posėdžiai teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 valdybos narių, kad suklastojus valdybos posėdžių protokolus (nebuvo reikiamo valdybos narių skaičiaus arba dalis jų parašų suklastota ir pan.) ir aktus (kuriuose nurodyta apie valdybos nutarimus) atsirado galimybės ir buvo neteisėtai apskaičiuotos bei išmokėtos atitinkamos pinigų sumos.

Tačiau teismai neatskleidė vienos esminių sukčiavimą apibūdinančių aplinkybių – ką konkrečiai J. P. apgavo, suklaidino (jei turto savininkas – juridinis asmuo, kas šiuo atveju jam atstovavo), taip pat neaišku, ar būtent turto savininkas (DNSB, jam teisėtai atstovaujantis asmuo) dėl jam pateiktų (J. P. ar kitų asmenų) dokumentų buvo suklaidintas ir dėl to apsisprendė bei perleido jam priklausantį turtą kaltininkams. Antra vertus, iš teismų sprendimuose nurodytų aplinkybių apie turto paėmimo iš savininko būdą neaišku, kas valdė šį turtą (pinigines lėšas), kokius įgalinimus turėjo DNSB buhalterė, pirmininkas, kas vis dėlto davė ir (ar) privalėjo duoti nurodymus dėl jo panaudojimo, atliko veiksmus, kuriais piniginės lėšos buvo perleistos.

Taigi iš skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad ne visos esminės faktinės aplinkybės, leidžiančios teisingai spręsti baudžiamojo įstatymo taikymo klausimus, atskleistos, o teismų išvados tinkamai argumentuotos. Antai apeliacinės instancijos teismas, nors ir paaiškino, kas yra sukčiavimo esmė ir kokia šio nusikaltimo sudėtis, tačiau išdėstytų teiginių nesusiejo su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Pažymėjęs, kad kaltinime apgaulės panaudojimas buvo grindžiamas suklastotų dokumentų panaudojimu, ir nurodęs, jog dėl J.

P. (ir V. N.) veiksmų jiems ir E. Z. pagal suklastotus dokumentus iš DNSB lėšų buvo sumokėtos pinigų sumos, kurių išmokėjimui nebuvo pritarta pagal bendrijos įstatuose nustatytą tvarką, teismas iš esmės tik preziumavo, kad tai reiškia sukčiavimą, taigi ir BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų buvimą. Panašiai pasisakyta ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kuriame, be kita ko, nurodoma ir tai, kad atlyginimų ir priedų išmokėjimas dokumentais nepagrįstas, kad tam tikrais atvejais, J. P. įtraukus į buhalterinę apskaitą dokumentus, ji (ir V.

N.) savo ir kitų naudai įgijo teisę į svetimą turtą (nors aprašant įrodytomis pripažintas veikas įvardytas konkretus turtas). Atsižvelgdamas į tai, kad, kaip minėta, nuteistoji J. P. apeliaciniame skunde ginčijo BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių buvimą jos veikose, taip pat nesutiko su tuo, kad suklastojo dokumentus turėdama tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, apeliacinės instancijos teismas privalėjo išnagrinėti ne tik atskirų faktų įrodytumą, bet ir juos teisiškai įvertinti, išdėstyti motyvuotas išvadas dėl visų būtinųjų, konkrečios nusikalstamos veikos sudėtį sudarančių požymių nustatymo.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas to nepadarė, ir tai reiškia, kad nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, o priimtoje nutartyje nepateikė pakankamai išsamių motyvų, paaiškinančių, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu, taigi padarė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies pažeidimus, kurie yra esminiai, sukliudę teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį ar nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Dėl BPK 376 straipsnio 2 dalies taikymo

BPK 376 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu byloje nuteisti keli asmenys, teismas išnagrinėja bylą dėl to nuteistojo, su kuriuo susijęs paduotas skundas. Tačiau jeigu netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir esminiai šio Kodekso pažeidimai galėjo turėti įtakos ir kitiems nuteistiesiems, teismas patikrina, ar teisėtas nuosprendis ir kitiems nuteistiesiems, kurie nepadavė skundų. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už tas pačias nusikalstamas veikas kaip ir J. P. taip pat nuteistas V. N.; jo apeliacinis skundas apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo atmestas. Kasacinėje byloje nustatyti ir pirmiau šioje teisėjų kolegijos nutartyje nurodyti esminiai BPK pažeidimai galėjo turėti įtakos ir nuteistajam V. N. (BPK 376 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina dėl abiejų nuteistųjų – J. P. ir V. N..

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 6 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Jonas Prapiestis

Olegas Fedosiukas

Dalia Bajerčiūtė