AS-492-361-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS492 -361/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00081-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. A. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Z. A. (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamas S. S., 2014 m. sausio 3 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą (b. l. 1-2), kuriame prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 26 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1910 „Dėl atsisakymo parduoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą“; 2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrių parduoti pareiškėjui asmeninio ūkio 0,88 ha ploto žemės sklypą Nr. 88-1, esantį (duomenys neskelbtini), bei asmeninio ūkio 0,55 ha ploto žemės sklypą Nr. 88-2, esantį (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 8 d. nutartimi (b. l. 23-24) nustatė pareiškėjui terminą pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą. Pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti (b. l. 28). Prašyme paaiškino, kad 2012 m. sausio 18 d. sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokate, tačiau ji jo tinkamai neatstovavo, į institucijas nesikreipė. Pats būdamas senyvo amžiaus, neturėdamas teisinių žinių, visą gyvenimą pragyvenęs kaime, advokate pasitikėjo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 27 d. nutartimi (b. l. 34-35) atsisakė priimti Z. A., atstovaujamo S. S., skundą.

Procesiniame sprendime teismas nepripažino nurodytų skundo padavimo teismui termino praleidimo aplinkybių svarbiomis, todėl prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo netenkino.

II. Pareiškėjas Z. A., atstovaujamas S. S., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 37-38), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti terminą skundui paduoti.

Skunde nurodo, kad vykdydamas ikiteisminę procedūrą kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl klausimo išsprendimo neteismine tvarka, tačiau skundas nagrinėtas nebuvo, o buvo nurodyta kreiptis į teismą, todėl mano, kad terminas praleistas nebuvo. Tačiau taip pat nurodo, jog jei teismas laikytų, kad terminas yra praleistas, prašo termino praleidimo priežastis laikyti objektyviomis, nuo jo valios nepriklausančiomis. Pažymi, jog yra senyvo amžiaus, ne teisininkas, visą laiką kaime pragyvenęs žmogus, jo atstovė S. S., taip pat neturi išsilavinimo, todėl teisinės pagalbos suteikti negali. Dėl šių priežasčių jis kreipėsi į advokatę, kuri jį suklaidino nurodydama, jog į teismą nereikia kreiptis, neatstovavo jo interesų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip paduotą praleidus įstatymo nustatytą terminą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek ir tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau ši teisė turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Viena teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų – reikalavimas, kad nebūtų pažeisti kreipimosi į teismą terminai.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas, atstovaujamas S. S., į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 2014 m. sausio 3 d. (b. l. 1). Pirmosios instancijos teismui nustačius, jog yra praleistas skundo padavimo terminas, pareiškėjui buvo pasiūlyta pateikti teismui įrodymus apie skundžiamo dokumento gavimo datą bei motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti iš esmės pareiškėjas nurodo šias aplinkybes: 1) buvo suklaidintas advokatės, kuri išaiškino, jog į teismą kreiptis nereikia, kadangi šį klausimą gali išspręsti kitos institucijos, tačiau į jas advokatė, kaip paaiškėjo vėliau, nesikreipė; 2) pareiškėjas yra senyvo amžiaus, neturi teisinio išsilavinimo, gyvena kaime. Atskirajame skunde papildomai išskiria, jog ir jo atstovė S. S. neturi teisinio išsilavinimo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas dar 2010 m. liepos 29 d. įgaliojime įgaliojo S. S. atstovauti jo interesams, susijusiems su valstybinės žemės sklypu, esančiu Vilniaus rajono savivaldybėje, sudaryti teisinės pagalbos sutartis dėl atstovavimo administraciniuose teismuose. Konstatavo, jog advokatė L. M. Malijauskaitė pagal su ja sudarytą teisinių veiksmų planą nebuvo įpareigota teikti teisines paslaugas dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono veiksmų. Pareiškėjo amžiaus, išsilavinimo bei gyvenamosios vietovės nepripažino svarbiomis priežastimis atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo <...>. Taigi ši taisyklė suponuoja išvadą, kad teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Pasibaigus šiam terminui teisminės gynybos realizavimo teisė eliminuojama, paliekant teisinę galimybę taikyti termino atnaujinimo institutą (ABTĮ 34 straipsnis).

Bylos duomenys patvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2012 m. balandžio 26 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.104.)-419 išsiuntė Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 26 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1910 „Dėl atsisakymo parduoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą“, kurį pareiškėjas prašo panaikinti. Nors pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškėjo pareikšto skundo trūkumus įpareigojo jį nurodyti skundžiam įsakymo gavimo datą, tačiau pareiškėjas, prašydamas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, datos nenurodė. Duomenų, kuomet pareiškėjas gavo skundžiamą įsakymą byloje nėra, tačiau į teismą, dėl šio įsakymo panaikinimo pareiškėjas kreipėsi tik 2014 m. sausio 3 d., t. y. terminą skundui paduoti praleidęs daugiau nei pusantrų metų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pavyzdžiui, 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012 ir kt.). Pabrėžtina, kad sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo, teismui suteikta diskrecija (sprendimo laisvė), atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, spręsti dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo (nepripažinimo) svarbiomis (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Teismas turi įvertinti aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką asmens realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; turi įvertinti, ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė kreiptis į teismą iki įstatymu nustatyto termino).

Pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl garbaus amžiaus, išsilavinimo stokos (tiek jo, tiek ir įgalioto asmens) bei gyvenamosios vietos negali būti pagrindu atnaujinti ženkliai praleistą skundo padavimo terminą (žr., pavyzdžiui 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-544/2011). Be to, pažymėtina, jog teisės aktai asmeniui suteikia galimybę pasirinkti jo interesus atstovaujantį asmenį. Šiuo atveju pareiškėjas šia galimybe pasinaudojo 2010 m. liepos 29 d. įgaliodamas savo interesus atstovauti S. S. (b. l. 5), nors ir neturėdama teisinio išsilavinimo atstovė būdama aktyvi ir apdairi galėjo tinkamai ginti atstovaujamo asmens interesus.

Dėl neva klaidinančių advokatės veiksmų, teisėjų kolegija pažymi, jog iš 2012 m. sausio 18 d. sudarytos Pavedimo sutarties dėl teisinių veiksmų Nr. 1, bei šios sutarties priedo „Teisinių veiksmų planas“ (b. l. 29-32) akivaizdu, kad ši sutartis galiojo iki 2012 m. kovo 5 d., t. y. dar iki skundžiamo įsakymo priėmimo. Pareiškėjo atstovė advokatei už suteiktas paslaugas atsiskaitė, tuo pripažindama, kad visos paslaugos, dėl kurių buvo sutarta – atliktos tinkamai (b. l. 31).

Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog vykdant ikiteisminę procedūrą jis visų pirma kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, byloje nėra patvirtinta jokiais įrodymais. Skundžiamas sprendimas priimtas dėl atsisakymo parduoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, todėl šio sprendimo apskundimui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka netaikoma. Be to, prašomame panaikinti įsakyme numatyta, jog šis įsakymas gali būti skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka (b. l. 22).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė procesines teisės normas, todėl teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Z. A.atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė