AS-556-643-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS556-643/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00446-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas, Alytaus reg. AAD) sprendimą, įpareigojantį A. Š. sumokėti savanorišką kasmetinę įmoką į aplinkos apsaugos rėmimo programą iki 2014 m. vasario 1 d. už 2014 metus, išdėstytą 2014 m. vasario 25 d. pranešime Nr. (8.31)-V2-309.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. Š. skundą. Teismas nutarė įsiteisėjus nutarčiai grąžinti pareiškėjui 100 Lt žyminį mokestį, sumokėtą 2014 m. kovo 21 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Teismas pažymėjo, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 22 str. 1 d.).

Teismas sprendė, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečioms asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika ir nurodė, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT 2013 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-749/2013).

Šiuo atveju pareiškėjas reiškė reikalavimą panaikinti Alytaus reg. AAD sprendimą, įpareigojantį A. Š. sumokėti savanorišką kasmetinę įmoką į aplinkos apsaugos rėmimo programą iki 2014 m. vasario 1 d. už 2014 metus, išdėstytą 2014 m. vasario 25 d. pranešime Nr. (8.31)-V2-309. Teismas nustatė, kad ginčijamame sprendime nėra suformuota jokių privalomojo elgesio taisyklių individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, konkrečiam subjektui ar apibrėžtai subjektų grupei, nėra nustatyta kam nors privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių.

Sprendime tik išaiškinta savanoriškos kasmetinės įmokos į aplinkos apsaugos rėmimo programą mokėjimo tvarka, o tokia informacija pareiškėjui nesukuria jokių privalomojo elgesio taisyklių. Teismas taip pat akcentavo, jog tai buvo tik atsakymas į pareiškėjo 2014 m. sausio 16 d. prašymą dėl informacijos pateikimo, t. y. informacijos suteikimas, paaiškinimas, todėl pažymėjo, jog pagal LVAT praktiką aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, nepripažįstami informacinio pobūdžio dokumentai (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011) ar informacinio – aiškinamojo pobūdžio dokumentai (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-779/2011).

Taigi pareiškėjo skundą buvo atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas A. Š. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą priimti nagrinėti.

Pareiškėjas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog Alytaus reg. AAD sprendimas, įpareigojantis jį sumokėti savanorišką kasmetinę įmoką į aplinkos apsaugos rėmimo programą iki 2014 m. vasario 1 d. už 2014 metus, išdėstytą 2014 m. vasario 25 d. pranešime Nr. (8.31)-V2-309, nesukuria pareiškėjui jokių privalomojo elgesio taisyklių tuo pagrindu, kad sprendime yra tik išaiškinta savanoriškos kasmetinės įmokos į aplinkos apsaugos rėmimo programą mokėjimo tvarka. Pažymi, jog pareiga pareiškėjui mokėti savanoriškas įmokas kyla teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka, tačiau Alytaus reg. AAD sprendime reikalauja, kad pareiškėjas kasmetines savanoriškas įmokas mokėtų kitokia nei teisės aktuose nustatyta tvarka. Nesutikdamas su tokiu nepagrįstu Alytaus reg. AAD reikalavimu pareiškėjas skundžia Alytaus reg. AAD sprendimą. Teigia, jog atsakovo pozicija dėl A. Š. pareigos sumokėti kasmetinę savanorišką įmoką už 2014 metus iki 2014 m. vasario 1 d. Alytaus reg. AAD darbuotojų buvo dėstoma žodžiu, diskutuojant su pareiškėju, tačiau nepriimant kokio administracinio sprendimo.

Akcentuoja tai, kad skirtingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, skundžiamas sprendimas nėra informacinio pobūdžio, iš jo kyla tiesioginės pasekmės pareiškėjo teisėms ir pareigoms, o būtent – sumokėti kasmetinę savanorišką įmoką už 2014 metus pagal Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimo konkurso organizavimo tvarkos 21 punktą, nors šią įmoką pareiškėjas jau yra sumokėjęs. Šiuo raštu buvo siekiama ne tik pakartotinai nurodyti pareiškėjo pareigą savanorišką kasmetinę įmoką už 2014 metus mokėti iki 2014 m. vasario 1 d., paaiškinti Alytaus reg. AAD reikalavimo mokėti kasmetinę savanorišką įmoka teisinį pagrindą, ko nepadarė Alytaus reg. AAD darbuotojas, kuris žodžiu nurodė pareiškėjui sumokėti kasmetinę savanorišką įmoką, tačiau taip pat paaiškinti, jog pareiškėjo 2013 m. spalio 1 d. sumokėta pirmoji savanoriška kasmetinė įmoka yra laikoma sumokėta tik už 2013 metus, todėl už 2014 metus pareiškėjas vėl privalo sumokėti kasmetinę savanorišką įmoką teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamame sprendime nurodytas reikalavimas iki 2014 m. vasario 1 d. sumokėti savanorišką kasmetinę įmoką ir Alytaus reg. AAD paaiškinimas, jog jo 2013 m. spalio 1 d. sumokėta įmoka laikoma sumokėta tik už 2013 metus, negali būti vertintini niekaip kitaip, kaip tik įpareigojimas imtis atitinkamų veiksmų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi Kauno apygardos administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kaip nenagrinėtiną teismų, nes padarė išvadą, kad skundžiamas aktas yra informacinio pobūdžio ir nesukelia konkrečių materialinių teisinių pasekmių.

Iš Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas susipažinęs su pareiškėjo skundu padarė išvadą, jog ginčijamame Alytaus reg. AAD sprendime nėra suformuota jokių privalomojo elgesio taisyklių individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, konkrečiam subjektui ar apibrėžtai subjektų grupei, nėra nustatyta kam nors privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių, šiuo atveju, tai nėra įpareigojimas pareiškėjui sumokėti savanorišką kasmetinę įmoką į aplinkos apsaugos rėmimo programą iki 2014 m. vasario 1 d. už 2014 metus, išdėstytą 2014 m. vasario 25 d. pranešime Nr. (8.31)-V2-309. Teismas nustatė, kad minėtame sprendime tik išaiškinta savanoriškos kasmetinės įmokos į aplinkos apsaugos rėmimo programą mokėjimo tvarka, o tokia informacija pareiškėjui nesukūrė jokių privalomojo elgesio taisyklių ir toks atsakovo atsakymas buvo pateiktas atsakant į pareiškėjo 2014 m. sausio 16 d. prašymą dėl informacijos pateikimo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio nuostatose įtvirtina, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Tuo atveju, jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir jog jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2009 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-201/2009; 2009 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-135/2009; 2014 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-291/2014).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo rašto turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui jis nesukelia teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Skundžiamame rašte pareiškėjui nenustatomos jokios teisės ar pareigos, nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų pareiškėjo atžvilgiu, rašte iš esmės pateikiama aktuali informacija, paaiškinama įmokos mokėjimo tvarka bei nurodomi teisės aktai, tačiau nėra nurodyti jokie privalomi veiksmai, kuriuos turėtų atlikti pareiškėjas, t. y. pareiškėjui nenustato jokių pareigų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad minėtas atsakovo raštas yra informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl reikalavimas dėl minėto rašto panaikinimo nenagrinėtinas teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius