AS-261-615-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-615/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00276-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. U. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. U. skundą dėl M. S. palikimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėja J. U. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (pavadintu nutartimi), kuriame nurodė, jog kreipiasi į teismą dėl M. S., gyvenusio Čikagoje ir palikusio 60 milijonų dolerių, palikimo. Teigė, kad turtas buvo paliktas O. M. ir jos broliui K. M., o O. M. dukra A. S. buvo pagrindinė palikimo paveldėtoja. A. S. testamentu savo mirties atveju visą paveldėtą turtą, kuris priklausė jos mirusiai motinai O. M., paliko savo dukrai J. U., t. y. pareiškėjai. Pareiškėjos teigimu, kiti asmenys yra nusavinę S. M. palikimą, remdamiesi suklastotais archyviniais dokumentais, pateiktais advokatų kontorai FORESTA. Pareiškėja skunde nurodė norinti „į teismą paduoti FORESTOS advokatus D. M., R. B., V. S., <...> nori, kad istoriniai archyvai pateiktų dokumentus, įrodančius, kad Lietuvos Prezidentas yra pareiškėjos senelės O. M. anūkas“.

Skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakyta priimti.

Teismas nustatė, jog pareiškėja nenurodo atsakovo, kuriam reiškiamas reikalavimas, nesuformuluoja jokio konkretaus reikalavimo, tačiau iš skundo turinio galima spręsti, kad pareiškėja siekia iškelti bylą prieš advokatų kontoros FORESTA advokatus D. M., R. B. ir V. S., siekdama susigrąžinti „pavogtą“ (kaip nurodo pareiškėja) palikimą. Taigi, iš pareiškėjos skundo turinio galima teigti, kad yra kilęs ginčas dėl paveldėjimo teisinių santykių.

Atsižvelgęs į tai, kad teikiamu skundu pareiškėja siekia įgyvendinti turtinę reikalavimo teisę į jos motinai tenkančio palikimo dalį, teismas nusprendė, kad pareiškėjos reikalavimas (teisė) kildinamas iš paveldėjimo teisinių santykių, reguliuojamų civilinės teisės normų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5 knyga), o ginčas dėl paveldėjimo (įpėdinio) teisių yra civilinis teisinis ginčas, priskirtas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, jog ginčai dėl advokatų, ruošiančių su palikimu susijusius dokumentus, pareigų neatlikimo arba netinkamo atlikimo taip pat nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, jog pareiškėjos reikalavimas kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, o bylos teismingumas, t. y. teismas į kurį pareiškėja turi kreiptis, nustatytinas pagal Civilinio proceso kodekso IV skyriaus taisykles priklausomai nuo pareikštų reikalavimų ir atsakovo gyvenamosios vietos ar buveinės adreso (CPK 1 str. 1 d., 22 str. 1 d., 29 str.).

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su panašiais ginčais kreipiasi ne pirmą kartą. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-301-583/2011 buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, dėl nusavinto M. S. palikimo. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-501-162/2014 laikytas nepaduotu pareiškėjos skundas, kuriame ji teigė nesutinkanti su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013 m. gruodžio 9 d. rašte Nr. (31.1)-RS2-1194 „Dėl piniginės socialinės paramos J. U.“ nurodyta jos turimo buto ir sodo sklypo verte ir prašė teismą įvertinti jos turtą, taip pat nurodė apie palikimo dalybas, kurio teisme norėtų dalyvauti. Pareiškėjos su skundu pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis yra priimta nagrinėjant J. U. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 15 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-501-162/2014 panaikinimo, kurioje, galimai, buvo keliamas ginčas, susijęs su viešojo administravimo subjekto priimtu individualiu administraciniu aktu (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. (31.1)-RS2-1194 „Dėl piniginės socialinės paramos J. U.“), o ne su ginču dėl paveldėjimo, todėl pareiškėjos nuoroda į minėtą nutartį pateikiant skundą, kurio priėmimo klausimas sprendžiamas šia nutartimi, laikytina nepagrįsta.

II. Pareiškėja J. U. pateikė atskirąjį skundą, pavadintą prašymu (b. l. 13), iš kurio turinio galima suprasti, jog ji siekia, kad būtų panaikinta Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis.

Šiame skunde pareiškėja nurodo tas pačias aplinkybes apie S. M. palikimo paveldėjimą, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti, kaip nepriskirtiną tam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).

Kaip matyti iš pareiškėjos skundo pirmosios instancijos teismui bei atskirojo skundo, pareiškėja iš esmės nesutinka su tuo, jog S. M. palikimą priėmė kiti, jai nepažįstami žmonės, o ne ji. Be to, ji kaltina advokatų kontoros FORESTA advokatus D. M., R. B. ir V. S., kurie tvarkė su palikimu susijusius dokumentus, ir teigia, jog šie asmenys turi būti atsakovais teisme.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, jog ginčas yra kilęs dėl paveldėjimo teisinių santykių, kurie savo prigimtimi yra civiliniai teisiniai (Civilinio kodekso 1.1 str., 5.1 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ir ABTĮ), administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 2 str. 16 d.), ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių – administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.). Viešasis administravimas – tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d., VAĮ 5 str.).

Tai reiškia, kad visų pirma administraciniame teisiniame santykyje visada dalyvauja viešojo administravimo subjektas, t. y. valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą (ABTĮ 2 str. 4 d.). Taigi, ginčai dėl fizinių ar juridinių asmenų, kurie viešojo administravimo veiklos nevykdo, paprastai administraciniuose teismuose nenagrinėtini.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, administraciniams teismams ginčas priskiriamas ne tik pagal ginčo subjektą, bet ir pagal teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį. Įstatymų leidėjas įtvirtina, jog administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių (šiems santykiams būdingas valdžios ir pavaldumo – subordinacijos principas) (ABTĮ 15 str.), tuo tarpu bendrosios kompetencijos teismams priskirta nagrinėti ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo ir kitų privatinės teisės reglamentuojamų santykių (šiems santykiams būdingi civilinės teisės principai – teisinio santykio šalies autonomija (dispozityvumas), sutarties laisvė, subjektų nepavaldumas vienas kitam ir pan.) (CPK 22 str.).

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, nagrinėjamas ginčas yra kilęs dėl paveldėjimo teisinių santykių, kurie savo prigimtimi yra civiliniai teisiniai santykiai, šis ginčas yra priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 str.), tačiau ne administraciniam teismui (ABTĮ 1 str. 1 d., 3 str. 1 d., 15 str.).

Pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl neteisėtų advokatų kontoros FORESTA advokatų D. M., R. B. ir V. S. veiksmų, sprendžiant S. M. palikimo klausimus, taip pat leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamas ginčas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Priklausomai nuo to, kokie tarp advokatų kontoros FORESTA advokatų D. M., R. B. ir V. S. bei pareiškėjos buvo susiklostę teisiniai santykiai (atstovavimo, teisinių paslaugų teikimo ar kiti), minėtų advokatų veiksmai gali būti skundžiami Lietuvos advokatūrai ar teismui (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 51 str. 1 d.), jiems gali būti iškelta drausmės byla (Advokatūros įstatymo 53 str.), o jei galimai padarytos nusikalstamos veikos – pradėtas ikiteisminis tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 str.).

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai aiškino bei taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nepriskirtiną administraciniam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos J. U. atskirojo skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Irmantas Jarukaitis