AS-764-575/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Procesinio sprendimo kategorija 50

Administracinė byla Nr. AS-764-575/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05424-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir antstolei R. M. dėl sprendimo panaikinimo, drausminės bylos iškėlimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–2, 4), prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. lapkričio 18 d. raštą Nr. (1.23.)7R-7828 „Dėl antstolės R. M. veiksmų įvertinimo“ ir įpareigoti iškelti atsakovei antstolei R. M. drausmės bylą, taip pat priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybės ir antstolės R. M. 100 000 Lt patirtai žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi (b. l. 14–15) pareiškėjo skundą atsisakė priimti ir išaiškino pareiškėjui, kad jis su skundu dėl antstolės veiksmų, drausminės bylos iškėlimo ir jos veiksmais pareiškėjui padarytos žalos turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Pareiškėjas A. B. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 34–35, 37), kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui klausimą nagrinėti iš esmės.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 25 d. nutartimi (b. l. 39–40) pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 5 dalį skundas (prašymas) gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 20 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu skundas (prašymas) siunčiamas faksimiliniu laišku, ne vėliau kaip per tris dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo) originalas. Taigi, pateikus skundą faksimiliniu laišku, būtina sąlyga per tris dienas pateikti teismui skundo (prašymo) originalą.

Be to, atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra išaiškinta, kad ši teisės norma yra reikšminga nustatant skundo (prašymo) padavimo teismui datą. Būtina sąlyga, pateikus skundą (prašymą) faksimiliniu laišku, per tris dienas pateikti teismui skundo (prašymo) originalą. Įvykdžius šią sąlygą, skundas (prašymas) laikomas paduotu jo išsiuntimo faksimiliniu laišku dieną. Jeigu per nurodytą terminą teismui nepateikiamas skundo (prašymo) originalas, skundas (prašymas) laikomas paduotu tą dieną, kai teismui buvo pateiktas skundo (prašymo) originalas (rėmėsi LVAT 2014 m. kovo 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS822-88/2014).

Šiame kontekste teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutarties panaikinimo teismui faksu atsiuntė 2015 m. vasario 17 d., todėl atskirojo skundo originalą teismui turėjo pateikti iki 2015 m. vasario 20 d., tačiau atskirąjį skundą teismui išsiuntė paštu tik 2015 m. vasario 23 d., t. y. praleidęs nustatytą terminą. Papildomai nurodė, kad pareiškėjui skundžiama 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis paštu neįteikta, jam siųstas vokas grįžo su žyma „neatsiėmė“.

Ši nutartis pagal pareiškėjo prašymą faksu jam buvo įteikta 2015 m. vasario 11 d. Taigi, paskutinė diena atskirajam skundui išsiųsti buvo 2015 m. vasario 18 d., kadangi pagal ABTĮ 149 straipsnio 3 dalį pareiškėjas turėjo teisę pateikti atskirąjį skundą per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos. Todėl, vertinant pareiškėjo atskirojo skundo padavimo terminą nuo skundžiamos nutarties įteikimo dienos, jis skundą išsiuntė praleidęs nustatytą terminą. Tuo tarpu pareiškėjas neprašo atnaujinti termino atskirajam skundui paduoti.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, vadovaudamas ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teismas atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutarties panaikinimo.

III. Pareiškėjas A. B. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 45–46, 49), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį ir perduoti skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir neteisinga, priimta netinkamai taikant ir aiškinant teisės normas. Pažymi, kad ABTĮ nenustato, nuo kada skaičiuojamas trijų dienų terminas skundo originalui pateikti, jeigu skundas siunčiamas faksu, t. y. minėtas terminas skaičiuojamas nuo skundo išsiuntimo faksu dienos ar nuo paskutinės įstatymo nustatyto termino skundui pateikti dienos. Teigia, kad minėtą terminą skaičiuojant nuo paskutinės termino atskirajam skundui paduoti dienos, jis nėra praleistas. Be to, pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių įrodymų, jog jam Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis asmeniškai faksu buvo įteikta 2015 m. vasario 11 d. ir buvo perskaitomu (tinkamos kokybės) turiniu. Papildomai akcentuoja, kad kitose bylose analogiškais atvejais priimamos nutartys skundo trūkumams pašalinti, nustatant terminą skundo originalui pateikti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartimi, kuria pirmosios instancijos teismas ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. konstatavęs, kad pareiškėjo atskirasis skundas buvo pateiktas praleidus jam paduoti nustatytą terminą ir neprašoma šį terminą atnaujinti, atsisakė jį priimti.

Atskirųjų skundų padavimo tvarka yra reglamentuota ABTĮ 149 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo. Jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos (ABTĮ 149 str. 3 d.). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ Dvidešimt antrajame skirsnyje numatytas išimtis (ABTĮ 148 str.). Todėl šiuo atveju taikytinos proceso nuostatos, numatytos ABTĮ 134 straipsnyje. Atitinkamai ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus jam paduoti nustatytą terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba toks prašymas nebuvo patenkintas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis buvo priimta nagrinėjant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą rašytinio proceso tvarka (b. l. 14–15), todėl atskirasis skundas dėl šios nutarties galėjo būti paduotas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjui registruotu paštu siųstas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutarties nuorašas grįžo neįteiktas pareiškėjui, su žyma, kad asmuo siuntos neatsiėmė (b. l. 16–22, 29). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymu, minėtos nutarties nuorašas jam pakartotinai faksu buvo išsiųstas 2015 m. vasario 11 d. (b. l. 32–33). Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 149 straipsnio 3 dalimi, pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju paskutinė atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutarties padavimo diena buvo 2015 m. vasario 18 d. Juolab kad pareiškėjas iš esmės neneigia, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutarties nuorašą faksu jis gavo 2015 m. vasario 11 d., tik abstrakčiai nurodo, kad teismas nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, tačiau pats nenurodo jokių tai paneigiančių aplinkybių ir nepateikia jokių jas patvirtinančių duomenų. Tuo tarpu teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 4 str. 6 d.), neturi pagrindo abejoti, kad būtent ši data (2015 m. vasario 11 d.) ir turi būti laikoma nurodytos teismo nutarties nuorašo įteikimo pareiškėjui diena.

Remiantis ABTĮ 22 straipsnio 5 dalimi, jeigu skundas (prašymas) siunčiamas faksimiliniu laišku, ne vėliau kaip per tris dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo) originalas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog ši teisės norma yra reikšminga nustatant skundo (prašymo) padavimo teismui datą. Būtina sąlyga, pateikus skundą (prašymą) faksimiliniu laišku, per tris dienas pateikti teismui skundo (prašymo) originalą. Įvykdžius šią sąlygą, skundas (prašymas) laikomas paduotu jo išsiuntimo faksimiliniu laišku dieną. Jeigu per nurodytą terminą teismui nepateikiamas skundo (prašymo) originalas, skundas (prašymas) laikomas paduotu tą dieną, kai teismui buvo pateiktas skundo (prašymo) originalas. Būtent tokios yra aptariamo termino nesilaikymo teisinės pasekmės (žr., pvz., LVAT 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-274/2012, 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS575-719/2013 ir kt.). Atitinkamai byloje nustatyta, kad pareiškėjas atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutarties teismui faksu išsiuntė 2015 m. vasario 16 d., o teisme jis buvo gautas 2015 m. vasario 17 d. (b. l. 34–35), t. y. pareiškėjas atskirąjį skundą faksu pateikė įstatymo nustatytu terminu. Tačiau atskirojo skundo originalą pareiškėjas teismui paštu išsiuntė tik 2015 m. vasario 23 d. (pagal pašto spaudą ant voko, b. l. 38), t. y. praleidęs ABTĮ 22 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą atskirojo skundo originalui paduoti. Taigi, atsižvelgus į minėtas nuostatas, tai lemia, jog nagrinėjamu atveju atskirojo skundo padavimo teismui diena laikytina 2015 m. vasario 23 d. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutarties padavė praleidęs skundo padavimo terminą. Tuo tarpu pareiškėjo argumentai, kad minėtas trijų dienų terminas skundo (prašymo) originalui pateikti turi būti skaičiuojamas ne nuo skundo pateikimo faksu dienos, o nuo paskutinės įstatymo nustatyto termino skundui pateikti dienos ir tokiu atveju jis nepraleido termino atskirajam skundui paduoti, atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad pareiškėjas, praleidęs atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutarties padavimo terminą, neprašė jo atnaujinti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, jog apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus jam paduoti nustatytą terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti, yra imperatyvi, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą. Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, nustatęs, jog terminas skundui paduoti praleistas, termino trūkumams šalinti nenustato. Kai termino praleidimo faktas akivaizdus, teismas neprivalo papildomai aiškintis kokių nors aplinkybių. Termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą (prašymą). Įstatymas neįpareigoja teismo papildomai siūlyti pareiškėjui pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-63/2012).

Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pakankamai motyvuota, atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašiose bylose, teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius