A-502-1542-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-1542/2014

Procesinio sprendimo kategorija 13.2; 13.3.3; 13.4

(S)

LIETUVOS

VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U

T A R T I S

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VARDU

2014 m.

rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų

kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus

(kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo

administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro,

ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos

administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimo

administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo

prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Palangos miesto

savivaldybės tarybai, Palangos miesto savivaldybės administracijai,

Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei

teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir restruktūrizuojamai

uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos pirkliai“, tretiesiems suinteresuotiems

asmenims Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos

teritoriniam padaliniui, A. S., J. T., R. S., uždarajai akcinei bendrovei „Lakis ir ko“, uždarajai

akcinei bendrovei „Elektromarktas“, uždarajai akcinei bendrovei „Kuršių

kaimas“, M. Ž., G. K., E. S., A. V., V. Š., R. Š., R. Š., A. N., D. N., D. R., L. V., A. V., bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „JU2“,

S. B., E. B., R. J., E. J., D. S., R. P., V. I., I. M., V. K., uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos energija“, uždarajai

akcinei bendrovei „Eidvaras“, uždarajai akcinei bendrovei „Sabonio klubas ir

partneriai“, akcinei bendrovei „Baltic Research“, uždarajai akcinei bendrovei „Kuršasta“,

uždarajai akcinei bendrovei „Erstuva“, akcinei bendrovei SEB bankui, bankrutavusiai

akcinei bendrovei bankui SNORAS, akcinei bendrovei bankui „Swedbank“, Danske

Bank A/S Lietuvos filialui, A. K., L. P., uždarajai akcinei bendrovei „Agmedas“, G. Č.,

P. K., A. P., R. D., Ž. Ž., J. S., uždarajai akcinei bendrovei „Vilgersta“, J. T. R., D. P., uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų ikoda“, L. U.,

V. N., O. K. (O. K.), V. Š., M. Z., uždarajai akcinei bendrovei „Eugvilsta“, I. S.,

uždarajai akcinei bendrovei „Gondalga“, J.

S. (J. S.), uždarajai akcinei

bendrovei „Kesvalda“, individualiai įmonei „Gustina“, V. D., D. N.,

A. B., D. A., A. Š., A. B., R. K., T. A., L. N., M. N., A. R., M. B., uždarajai akcinei bendrovei „Kauno šilas“, M. Č.,

R. Ž., K. Ž., A. Č., J. V. K., A. K., uždarajai akcinei bendrovei „Diduva“, D. V.,

G. S., A. M., R. P., M. M., J. N., D. Z., uždarajai akcinei bendrovei „Baltchem“, uždarajai

akcinei bendrovei „Valbis“, I. K., N. P., R. K., R. B., R. B., S. B., M. Č., M. Č., V. R., A. R., uždarajai akcinei bendrovei „Stabili kryptis“, G. K.,

J. M., R. S., A. B., V. S., uždarajai akcinei bendrovei „Gverdita“, R. R.,

uždarajai akcinei bendrovei „Statybų kryptis“, R. B., J. F.,

V. M., M. K., R. K., G. M., M. Š., R. Š., A. A. Š., uždarajai akcinei

bendrovei „Nitė“, uždarajai akcinei bendrovei „Kaminta“, J. S., uždarajai akcinei

bendrovei „Palangos ūkis“, A. V., D. B., J. V., A. R., V. R., uždarajai akcinei

bendrovei „Pilkoji kopa“, uždarajai akcinei bendrovei „Ikfa“, V. A.,

A. V., A. A., K. R., K. B., uždarajai akcinei bendrovei „Stenlita“, V. A.,

A. Š., R. R., S. G., T. V., M. R., S. M., uždarajai akcinei bendrovei „KG Constructions“, D. K.,

B. V., M. V., uždarajai akcinei bendrovei „Kaunesta“, L. P.,

D. J., A. J., uždarajai akcinei bendrovei „Gaeta“, J. V.,

uždarajai akcinei bendrovei „Disco ball“, V. L., O. J. (O. J.),

A. M., V. D., uždarajai akcinei bendrovei „Santjurina“, V. P. (V. P.),

A. K., uždarajai akcinei bendrovei „Dakia“, Š. S.,

N. T. G. S., L. M., uždarajai akcinei

bendrovei „Šiaulių banko lizingas“, J. O.

(J. O.) dėl administracinių

aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Klaipėdos

apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į Klaipėdos

apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Palangos miesto

savivaldybės tarybos 2004 m. spalio 7 d. sprendimo

Nr. 254 „Dėl Šventosios gyvenvietės pietvakarinės dalies (teritorija tarp

Ošupio tako, Jūros g., Mokyklos g., Šventosios vandenvietės) detaliojo plano

patvirtinimo“ dalį, kuria patvirtintas detalusis planas sklypui Nr. 7

(toliau – ir Sprendimas Nr. 254);

2) panaikinti Palangos miesto

savivaldybės administracijos 2005 m. lapkričio 15 d. išduotą

projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 241 komplekso „Elija“ – poilsio pastatų,

vandens sveikatingumo centro, viešbučio, barų, restoranų, (duomenys

neskelbtini), Palangoje, statybai (toliau – ir Projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 241);

3) panaikinti Palangos miesto savivaldybės

administracijos 2006 m. sausio 4 d. išduotą statybos

leidimą Nr. 5 viešbučių, apartamentų poilsiui komplekso su komercinėmis

patalpomis „Elija“ (9 pastatai) statybai (toliau – ir Statybos leidimas

Nr. 5) ir 2006 m. balandžio 27 d. statybos leidimą Nr.

5/1 viešbučio, poilsio apartamentų komplekso „Elija“ statybai (9 pastatai) (toliau

– ir Statybos leidimas Nr. 5/1);

4) panaikinti Klaipėdos apskrities

viršininko 2004 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 13.6-4457

(toliau – ir Įsakymas Nr. 13.6-4457), 3.1.1 punktą, kuriuo N. A. M. atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys

neskelbtini), Palangoje, šiam žemės sklypui nustatytas architektūrinis

urbanistinis apribojimas – statinių aukštis iki 30 m iki stogo kraigo, iki 9

aukštų;

5) panaikinti Palangos miesto

savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. lapkričio 26 d.

įsakymo Nr. A1-4.1-800 (toliau – ir Įsakymas Nr. A1-4.1-800) 4 punktą,

kuriuo patvirtintas žemės sklypo planas, dydis, ribos bei apribojimai žemės

sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Palanga;

6) panaikinti Palangos miesto savivaldybės

administracijos 2008 m. birželio 16 d. išduotą statybos

leidimą Nr. 180 viešbučio, poilsio apartamentų komplekso „Elija“ (9

pastatai) naujai statybai (projekto korektūrai) (toliau – ir Statybos leidimas

Nr. 180) ir 2009 m. kovo 9 d. išduotą statybos leidimą

Nr. 43 poilsio apartamentų komplekso „Elija (9 pastatai) naujai statybai

(toliau – ir Statybos leidimas Nr. 43) techninio projekto korektūrai dalijant į

atskirus statybos etapus;

7) panaikinti Palangos miesto savivaldybės

administracijos 2010 m. liepos 8 d. išduotą statybos

leidimą Nr. LNS-33-100708-00108 (Nr. 116) (toliau – ir Statybos leidimas

Nr. LNS-33-100708-00108) bei 2010 m. liepos 30 d.

išduotą statybos leidimą Nr. LNS-33-100730-00130

(Nr. 137) (toliau – ir Statybos leidimas Nr. LNS-33-100730-00130);

8) panaikinti komisijos, paskirtos

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos

ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Klaipėdos teritorijų planavimo ir

statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos 2010 m. lapkričio 3 d.

potvarkiu Nr. P3-4341, 2011 m. sausio 26 d. statinių

pripažinimo tinkamais naudoti aktą Nr. PTN-30-110126-00001;

9) leisti statytojui restruktūrizuojamai

uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Baltijos pirkliai“ per trejų

metų terminą gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, pagal kurį perstatyti ar

pertvarkyti statinius ar jų dalį, o šių veiksmų neatlikus, įpareigoti išardyti

statinius, paliekant teritorijų planavimo dokumentuose leistiną aukštį.

Pareiškėjas paaiškino, kad nustatė, jog

valstybės institucijų priimti aktai prieštarauja imperatyvioms įstatymo

normoms, todėl kyla viešasis interesas šiuos pažeidimus pašalinti. 2008 m. kovo 3 d.

jis gavo Inspekcijos 2008 m. vasario 28 d. raštu Nr. 6-163

duomenis apie galimus teisės aktų pažeidimus priimant Palangos miesto

savivaldybės tarybos 2004 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. 254,

kuriuo patvirtintas Šventosios pietvakarinės dalies (teritorija tarp Ošupio

tako, Jūros g., Mokyklos g., Šventosios vandenvietės, Palangoje) detalusis

planas (toliau – detalusis planas), dalyje dėl žemės sklypo Nr. 7, adresu (duomenys

neskelbtini), Palanga, kuriuos įvertinęs nusprendė ginti viešąjį interesą.

Detaliojo plano sprendiniais suformuotame žemės sklype Nr. 7 numatyta: sklypo

plotas 129 759 m2, sklypo naudojimo būdas (pobūdis) – komercinė

teritorija (K1, K3, K4), užstatymo tankumo koeficientas – 0,35 (statiniais

užstatyto ploto santykis su viso sklypo plotu), statinių aukštis – iki 9A, iki

30 m; siūloma statyti sporto ir pramogų kompleksus, atvirus ir uždarus

baseinus, viešbučius, restoranų parduotuves ir informacinį centrą. Planuojamoje

teritorijoje galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 4 d.

nutarimu Nr. 523 patvirtintas Palangos miesto generalinis planas (toliau –

ir Generalinis planas). Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo

įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 9 straipsnio 2 dalį,

bendrieji planai privalomi visiems planuojamoje teritorijoje esančio

nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ir naudotojams, o pagal 26 straipsnio

3 dalį, detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais,

Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų

reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų,

taip pat specialiųjų planų sprendiniams, kitiems teisės aktams. Generalinio

plano pagrindiniuose teiginiuose įtvirtinti architektūrinės kompozicijos

principai: 1. Pastatai negali dominuoti prieš pagrindinius pajūrio landšafto

komponentus – jūrų, pliažą, kopas, miškus ir miškus-parkus; 2. Pastatų

aukštingumas kurortiniame komplekse turi priklausyti ne tik nuo funkcinės

paskirties, sezoniškumo, bet pirmiausia, nuo jo santykio su jūra ir supančiais

pastatais. Generalinio plano tekstinės dalies pagrindinio aiškinamojo rašto V

dalies 1 skyriuje „Kurorte architektūrinės erdvinės kompozicijos principai“

taip pat nurodyta, jog vienas iš pagrindinių architektūrinės erdvinės

kompozicijos principų yra „pagrindiniai pajūrio landšafto komponentai – jūra,

pliažas, kopos, miškai ir miškai-parkai negali būti užgožiami pastatais“.

Generalinio plano tekstiniuose sprendiniuose reglamentuotos daugiaaukštės ir

mažaaukštės gyvenamosios statybos teritorijos. Gyvenama statyba tekstiniuose

sprendiniuose nurodoma 1-2 aukštų, 3 aukštų bei 4-5 aukštų. Detaliajame plane

sklype Nr. 7 numatytas stalinių aukštis iki 7 aukštų, iki 22 m bei 9 aukštų,

iki 30 m. Šie detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Generalinio plano

sprendiniams, numatantiems statinių aukštį iki 5 aukštų, Sprendimo

Nr. 254 dalis dėl sklypo Nr. 7 neatitinka Teritorijų planavimo

įstatymo 26 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos aplinkos

ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262

patvirtinto Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo

ir išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 8.2 punkto ir minėtų Generalinio

plano reikalavimų.

Detaliojo plano pagrindu Palangos miesto

savivaldybės administracija 2005 m. lapkričio 15 d. patvirtino

ir išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 241 komplekso „Elija“ – poilsio

pastatai, vandens sveikatingumo centras, viešbučiai, barai, restoranai statybai.

Projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 241 išduotas asmeniui (R.

Š.), kuris nėra statytojas, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos

įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 20 straipsnio 1 punktą ir

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d.

įsakymu Nr. 215 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002

„Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ (toliau – ir STR 1.05.07:2002 „Statinio

projektavimo sąlygų sąvadas“) 10 punktą. 2005 m. rugpjūčio 22 d.

prašymuose projektavimo sąlygoms gauti Nr. (18.9)-1062 ir (18.9)-1063

nurodyti skirtingi objektų pavadinimai: prašyme projektavimo sąlygoms gauti

nurodyta viešbučių apartamentų kompleksas su komercinėmis patalpomis „Elija“, o

prašyme inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų prijungimo techninėms

sąlygoms gauti – kompleksas „Elija“, apartamentai poilsiui, vandens

sveikatingumo centras, barai, restoranai, vilos ir viešbučiai. Projektavimo

sąlygų sąvadas išduotas pagal šias projektavimo sąlygas, pažeidžiant Statybos

įstatymo 2 straipsnio 33 punktą ir STR 1.05.07:2002 „Statinio

projektavimo sąlygų sąvadas“ 5.2 ir 5.1 punktų nuostatas. Be to, statinio

projektavimo sąlygas parengė ne visi subjektai, kurie teisės aktais nustatyta

tvarka privalo šias sąlygas pateikti, todėl buvo pažeistos ir STR 1.05.07:2002

„Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 11.3 ir 49 punktų nuostatos, t. y.

paraiška išduoti statybos projektavimo sąlygas nepateikta Kultūros paveldo

departamento Klaipėdos apygardai, nors žemės sklypo nuosavybės dokumentuose

nurodyta, kad viena iš specialiųjų žemės naudojimo sąlygų – nekilnojamųjų

kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos.

Ginčijamo detaliojo plano pagrindu

Palangos miesto savivaldybės administracija, pažeisdama teisės aktų

reikalavimus, išdavė Statybos leidimą Nr. 5 viešbučių, apartamentų

poilsiui komplekso su komercinėmis patalpomis „Elija“ (9 pastatai) statybai ir

Statybos leidimą Nr. 5/1 viešbučio, poilsio apartamentų komplekso „Elija“

statybai (9 pastatai). Techninis projektas parengtas ypatingo statinio

statybai, o pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d.

įsakymu Nr. 214 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002

„Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ (toliau – ir STR

1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“) 7.1 punktą

projektuojant ypatingus statinius yra privaloma statinio statybos techninio

projekto bendroji ekspertizė. Palangos miesto savivaldybės nuolatinės statybos

komisijos 2005 m. gruodžio 21 d. posėdyje sprendžiant

klausimą dėl statybos leidimo išdavimo bendroji techninio projekto ekspertizės

teigiama išvada nebuvo pateikta, tuo pažeidžiant Statybos įstatymo 23 straipsnio

6 ir 9 dalis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 28 d.

įsakymu Nr. D1-696 patvirtintų Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių

nuostatų 19 punktą.

Pareiškėjas nurodė, kad pagal

patvirtinto Šventosios gyvenvietės pietvakarinės dalies (teritorija tarp Ošupio

tako, Jūros g., Mokyklos g., Šventosios vandenvietės) detaliojo plano

sprendinius sklype Nr. 7 šiaurės vakarų dalyje buvo numatyta statyti

pramogų kompleksą ir vieną 9 aukštų viešbutį, bet techninio projekto

sprendiniuose šiose vietose numatyta statyti 6, 7, 8 aukštų viešbučių

apartamentų kompleksą su komercinėmis patalpomis – blokuotų pastatų grupe (9

pastatai), taip pat techniniame projekte numatytas aukščiausio statinio,

suprojektuoto prie ašių Y12 ir X4 susikirtimo aukštis nuo vidutinės žemės

paviršiaus altitudės iki statinio konstrukcijų aukščiausio taško yra 31,7 m

(+28,10 m aukščiausiame taške, žemiausiame – 3,60 m.). Šie techninio projekto

sprendiniai neatitinka detaliojo plano sprendinių ir Projektavimo sąlygų sąvado

Nr. 241 4.1.2 punkto reikalavimų, todėl esant tokiems pažeidimams Palangos

miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2005 m. gruodžio 21 d.

išvada, kad statinio projektas atitinka statinio projektavimo sąlygų sąvado ir

žemės sklypo detaliojo plano reikalavimus, ir rekomendacija išduoti statybos

leidimą yra neteisėta. Atitinkamai turi būti panaikinti detaliojo plano

pagrindu išduoti Statybos leidimai Nr. 180, 43, LNS-33-100708-00108 bei 2011 m. sausio 26 d.

statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktas Nr. PTN-30-110126-00001.

Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 21 d.

įsakymo Nr. 136-4457 3.1.1 punktas, kuriuo N. A. M. atkūrus

nuosavybės teises į žemės sklypą, šiam žemės sklypui nustatytas architektūrinis

urbanistinis apribojimas – statinių aukštis iki 30 m iki stogo kraigo, iki

9 aukštų, bei Palangos savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. lapkričio 26 d.

įsakymo Nr. A1-4.1-800 4.4.1 punktas, kuriuo nurodyti

architektūriniai – urbanistiniai apribojimai, numatantys statinių aukštį iki 30

m iki stogo kraigo, iki 9 aukštų sklype Nr. 7, prieštarauja Generalinio

plano pagrindinio brėžinio, Pagrindinių teiginių, Pagrindinio aiškinamojo rašto

IV dalies 11 skyriaus „Pagrindiniai techno-ekonominiai rodikliai“, V dalies 1

skyriaus „Kurorto architektūrinės erdvinės kompozicijos principai“

reikalavimams, todėl turi būti panaikinti. Pareiškėjas pažymėjo, kad Palangos

miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu

Nr. T2-317 patvirtinto Palangos miesto bendrojo plano (toliau – ir

Bendrasis planas) sprendiniuose nagrinėjamoje teritorijoje numatoma iki 4 ir

iki 5 aukštų pastatų statyba. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu ginčo teritorijos

režimą reglamentuojančio teritorijų planavimo dokumento sprendiniuose numatomas

atitinkamas aukštingumas, kurį detaliojo plano realizuoti sprendiniai

pažeidžia, tikslinga leisti pastatų statytojui UAB „Baltijos pirkliai“ per

nustatytą terminą pagal pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą

leidžiantį dokumentą, perstatyti ar pertvarkyti statinius, o šių veiksmų

neatlikus, taikyti Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies

1 punkto reikalavimus, t. y. nugriauti statinius ir sutvarkyti

statybvietę.

Atsakovai Palangos miesto

savivaldybės taryba ir Palangos miesto savivaldybės administracija su

pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas

nepateikė įrodymų, patvirtinančių tuo metu galiojusios Teritorijų planavimo

įstatymo redakcijos 12 straipsnio 4 dalies pažeidimą. Teritorija,

kurioje yra ginčo žemės sklypas, Generaliniame plane pažymėta kaip sanatorijos,

ligoninės, gydyklos, poilsio namai, veikiantys ištisus metus. Komercinių

teritorijų užstatymo Generalinio plano sprendiniai nereglamentuoja. Pagal STR

1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 10.2 punktą, statinio

projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas (užsakovas) savivaldybės

administracijos direktoriui pateikia žemės sklypo nuosavybės, valdymo ar

naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus, todėl Projektavimo sąlygų sąvadas

Nr. 241 išduotas asmeniui, nuosavybės teise valdžiusiam žemės sklypą

Nr. 7, o pasikeitus savininkui, sąvade pakeisti tik statytojo rekvizitai. Atsakovai

pažymėjo, jog 2005 m. rugpjūčio 22 d. prašymas Nr. (18.9)-1063

inžinerinių tinklų ir susisiekimo techninėms sąlygoms gauti apėmė visą žemės

sklypą Nr. 7, o 2005 m. rugpjūčio 22 d. prašymas

Nr. (18.9)-1062 tik viešbučių apartamentų kompleksą su komercinėmis

patalpomis „Elija“. Įvertinus abu prašymus išduotas projektavimo sąlygų sąvadas

viešbučių apartamentų kompleksui su komercinėmis patalpomis „Elija“ viešiems

sklype numatomiems statyti objektams. Statiniai nepatenka į kultūros vertybės

teritoriją ir nedaro jai jokios neigiamos įtakos bei neužgožia landšafto

komponentų – jūros, miško, pliažo. Statybos leidimas Nr. 5 išduotas

atlikus statinio techninio projekto bendrąją ekspertizę ir Nuolatinei statybos

komisijai priėmus galutinį sprendimą.

Atsakovas Inspekcija atsiliepime

prašė pareiškėjo prašymą tenkinti. Nurodė, jog Inspekcijos argumentai dėl

teisės aktų pažeidimų buvo išdėstyti Klaipėdos apygardos prokuratūrai adresuotuose

raštuose 2008 m. vasario 28 d. Nr. 6-163, 2008 m. balandžio 4 d.

Nr. 6-873, 2008 m. gegužės 29 d. Nr. 6-1.10-1656.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba

prie Žemės ūkio ministerijos iš dalies sutiko su pareiškėjo prašymu.

Atsiliepime pažymėjo, kad

reikalavimas panaikinti dalį Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004-10-07

sprendimo Nr. 254, kuriuo patvirtintas ginčijamas detalusis planas sklypui Nr. 7,

bei Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymo Nr. A1-4.1-800

4 punktą, kuriuo patvirtintas žemės sklypo planas, dydis bei apribojimai, turėtų

būti tenkinamas tik ta apimtimi, kiek yra susijęs su detaliojo plano

sprendiniais bei įsakymo 4.4 punktu, nustatančiais žemės sklypo architektūrinius

– urbanistinius apribojimus.

Atsakovas restruktūrizuojama UAB

„Baltijos pirkliai“ prieštaravo pareiškėjo prašymo tenkinimui.

Atsiliepime paaiškino, kad detaliojo

plano sprendiniai žemės sklype Nr. 7 neprieštarauja Generalinio plano

sprendiniams, nes juo reglamentuotas daugiaaukštės ir mažaaukštės gyvenamosios

statybos aukštingumas, tuo tarpu ginčo žemės sklypas yra komercinės paskirties

ir jame vykdomos komercinio poilsio patalpų komplekso statybos. Komercinių

teritorijų užstatymo Generalinis planas nereglamentuoja. Pagrindinis statinių

aukštingumą lemiantis kriterijus yra tai, jog planuojamoje teritorijoje yra

sporto pramogų ir baseino kompleksas, o tokiems statiniams technologiškai

būtinas aukštis iki 30 m. Pareiškėjo teiginiai, kad statiniai užgožia

jūrą, pliažą, mišką ar parkus, nepagrįsti įrodymais ir Generaliniame plane

neapibrėžta, kokiu būdu ar kriterijais turėtų būti matuojamas landšafto

komponentų ir pastatų santykis. Vandens pramogų parko projektavimas ir statyba

yra numatyti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 1 d.

sprendimu Nr. 34 patvirtintame Palangos miesto plėtros iki 2015 metų

strateginiame plane. UAB „Baltijos pirkliai“ atkreipė dėmesį į tai, kad

Projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 241 išduotas žemės sklypo savininkei R. Š., kuri turėjo sklypo užstatymo teisę. Užstatymo

reikalavimai nustatomi sklypui, o ne savininkui, todėl pasikeitus savininkui,

teisės aktai nereikalauja iš naujo išduoti projektavimo sąlygų sąvadą. Pareiškėjas

klaidingai interpretuoja sąvokas „projektavimo sąlygų sąvadas“ ir „techninės

sąlygos“. Šiuo atveju skirtinguose prašymuose buvo nurodyti skirtingi objektai,

tačiau 2005 m. rugpjūčio 22 d. prašymas Nr. (18.9)-1063

inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų prijungimo techninėms sąlygoms

gauti apima visą žemės sklypą Nr. 7, o 2005 m. rugpjūčio 22 d.

prašymas Nr. (18.9)-1062 pateiktas viešbučių apartamentų komplekso su

komercinėmis patalpomis „Elija“ projektavimo sąlygoms gauti. Aplinkybė, jog Projektavimo

sąlygų sąvadas Nr. 241 viešbučių apartamentų kompleksui su komercinėmis

patalpomis „Elija“, į jį įrašant inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų

prijungimo techninės sąlygas, nėra pažeidimas. Atsakovas pabrėžė, jog tik

pietvakarinė sklypo Nr. 7 dalis patenka į kultūros vertybių apsaugos

teritoriją ir detaliojo plano projektas buvo suderintas su Kultūros vertybių

apsaugos departamentu. Prieš rengiant detalųjį planą nustatyta, kad

informacijos apie vietovėje esančias istorines, archeologines ar kultūrines

vertybes nėra, atlikti žvalgomieji tyrinėjimai taip pat patvirtina, jog Statybos

leidimai Nr. 5 ir 5/1 išduoti teisėtai, atlikus ypatingo statinio bendrąją

techninio projekto ekspertizę ir jos aktą apsvarsčius Nuolatinėje statybos

komisijoje. Tai, kad ekspertizės aktas Nuolatinei statybos komisijai pateiktas

ne svarstymo pradžios dieną 2005 m. gruodžio 21 d., o 2005 m. gruodžio 29 d.,

nesudaro pagrindo naikinti Statybos leidimą Nr. 5. Detaliojo plano

sprendiniuose sklype Nr. 7 nėra nustatyta statybos linija (su kuria turi

sutapti pastato gatvės fasado projekcija), o tik statybos riba (linija, už

negalima statyba) ir galima užstatymo teritorija (statybos vieta), todėl

pastatų vietos gali būti tikslinamos techniniame projekte detaliajame plane

numatyto galimo užstatymo ir statybos ribose. Pareiškėjas neteisingai

skaičiuoja statinių aukštį. Pagal techninio projekto duomenis aukštis nuo

vidutinės žemės paviršiaus altitudės iki pirmo aukšto grindų yra 1,80 m, o

aukščiausio pastato +27,70 m, todėl viso suprojektuoto pastato aukštis yra

29,50 m, o ne 31,7 m, kaip nepagrįstai nurodo pareiškėjas, nes skaičiuojant

žemės sklypo paviršiaus vidutinę altitudę būtina įvertinti sklypo paviršių prie

visų pastatų, o ne prie vieno iš korpusų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB

„Kuršasta“ prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atsiliepime nurodė, kad statiniai

neužgožia pajūrio landšafto, priešingai, jie pastatyti toliau nuo gyvenvietės

ir yra modernūs, atitinka Europos Sąjungos standartus. Statant „Elijos“

kompleksą UAB „Kuršasta“ dirbo kaip subrangovas, tačiau galutinio atsiskaitymo

negavo, todėl nuosavybės teise buvo perduotos patalpos komplekse. Patenkinus

prokuroro reikalavimus viešasis interesas bus ne tik neapgintas, bet ir

pažeistas, nes valstybei kils pareiga atlyginti turtinę žalą sąžiningiems patalpų

komplekse „Elija“ įgijėjams.

Tretieji suinteresuoti asmenys R. B., M. Č., M. Č.,

S. M. prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimuose paaiškino, kad yra

sąžiningi turto įgijėjai. Patenkinus prokuroro reikalavimus dėl padarinių

pašalinimo jie nebegalės naudotis savo turtu, todėl valstybei kils prievolė

atlyginti padarytą turtinę žalą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB

„Sabonio klubas ir partneriai“ nesutiko su pareiškėjo prašymu.

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas,

gindamas viešąjį interesą, nepaaiškino, kurios imperatyvios teisės aktų

nuostatos yra pažeistos, kuo konkrečiai pasireiškia pažeidimai, nepateikė

įrodymų, patvirtinančių, kad pažeidimai yra esminiai, nedetalizavo, kokį

konkretų viešą interesą gina ir kuo jis prioritetinis kitų interesų atžvilgiu.

Tretieji suinteresuoti asmenys AB

SEB bankas ir Danske Bank AS Lietuvos filialas prašė pareiškėjo prašymą

atmesti.

Atsiliepimuose pažymėjo, kad priimdami

sprendimus kredituoti asmenis, įsigyjančius patalpas komplekse „Elija“, rėmėsi

vieša informacija apie priimtus ir galiojančius Palangos miesto savivaldybės

tarybos sprendimus, išduotus projektavimo sąlygų sąvadus ir statybos leidimus.

Teigė, jog turėjo pagrindą tikėtis, kad kreditus gavę ir į statybas investavę

asmenys galės tinkamai įvykdyti savo prievoles bankui, jų įvykdymo užtikrinimui

įkeitė bankui žemės sklypus ir patalpas. Bankas yra sąžininga sandorio, kurį

patvirtino notarai ir teismų hipotekos skyriai, šalis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB

„Lakis ir ko“ atsiliepime prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis

teismas 2014 m. sausio 27 d.

sprendimu administracinę bylą dalyje dėl reikalavimų

panaikinti Palangos savivaldybės administracijos

2005 m. rugsėjo 12 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą

Nr. 210 sublokuotų apartamentų poilsiui statybai,

2005 m. spalio 12 d. išduotą statybos leidimą Nr. 187

sublokuotų apartamentų poilsiui statybai,

2006 m. gruodžio 6 d. išduotą statybos leidimą

Nr. 293/1 sublokuotų apartamentų poilsiui statybai (2 blokai-13-os ir

4-erių viešbučių pastatų blokai) ir 2008 m. sausio 14 d.

statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą Nr. 4 nutraukė pareiškėjui

atsisakius prašymo (skundo), o kitoje dalyje Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą atmetė.

Teismas nurodė,

kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d.

nutartimi administracinėje byloje Nr. AS492-173/2013

pareiškėjui buvo atnaujintas prašymo padavimo administraciniam teismui

terminas, o dėl reikalavimų panaikinti Statybos leidimą Nr. 180, 43,

LNS-33-100708-00108 ir LNS-33-100730-00130, 2011 m. sausio 26 d.

statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą Nr. PTN-30-110126-00001

konstatuota, jog prokuroras prašymą teismui padavė nepraleidęs Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33

straipsnio 1 dalyje numatyto termino.

Nustatė, kad šiuo

metu kai kurie detaliojo plano sprendiniai yra realizuoti. Pagal Teritorijų

planavimo įstatymo (nagrinėjamoje byloje aktuali 2004 m. gegužės 1 d.

įstatymo redakcija) 9 straipsnio 2 dalį, bendrieji planai privalomi

visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams,

valdytojams ir naudotojams, o pagal 26 straipsnio 3 dalį, detaliojo plano

sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų

specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės

teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų sprendiniams,

kitiems teisės aktams. Generalinio plano pagrindiniuose teiginiuose nurodyta,

jog teritorijoje vystoma giluminė-lizdinė planavimo koncepcija, reiškianti, kad

kurortas pajūrio ruože vystomas atskirais poilsio kompleksais, bei siekiama

išsaugoti bei toliau ryškinti savitus pajūrio kurortų išplanavimo ir užstatymo

bruožus, siekiant gamtinės aplinkos bei urbanistinės veiklos harmoningos

sąveikos. Tai reiškia, jog planuojamoje teritorijoje nauja statyba yra

leidžiama. Generalinio plano pagrindiniame aiškinamajame rašte reglamentuotas

naujos gyvenamosios statybos aukštingumas: 1-2 aukštų ir 3-5 aukštų, kuriuo

prašymą iš esmės ir grindžia prokuroras. Iš Nekilnojamojo turto registro

centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini),

Palanga, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas –

komercinės paskirties objektų teritorijos. Inspekcijos 2008 m. vasario 28 d.

rašte Nr. 6-163 nurodyta, jog planuojamoje teritorijoje formuojamų žemės

sklypų Nr. 1-9 numatytas žemės naudojimo būdas – komercinė teritorija –

neprieštarauja Palangos kurorto generalinio plano pagrindiniame brėžinyje

šiuose žemės sklypuose numatytai sanatorijų, ligoninių, gydyklų, poilsio namų,

veikiančių ištisus metus, teritorijai. Rašte taip pat nurodyta, jog sklypo Nr. 7

šiaurės vakarų dalyje komercinis žemės naudojimo būdas Generaliniu planu

nenustatytas, ši sklypo dalis Generalinio plano pagrindiniame brėžinyje

pažymėta pilka spalva, reiškiančia asfaltuotas gatves ir parkingus, bei

šviesiai žalsva spalva, kuri Generaliniame plane sutartiniais ženklais

nepaaiškinta. Inspekcijos 2008 m. balandžio 4 d. rašte Nr. 6-873

nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad Generalinio plano sprendiniais sklypo

Nr. 7 šiaurės vakarų dalyje žemės naudojimo būdas arba nereglamentuojamas,

arba numatytos asfaltuotos gatvės ir parkingai, ginčijamo detaliojo plano sprendinius,

kuriais sklypo Nr. 7 šiaurės vakarų dalyje numatytas žemės naudojimo būdas

– komercinė teritorija, laikyti prieštaraujančiais Generaliniam planui nėra

pagrindo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad suplanuotai

komercinės paskirties teritorijai netaikytini Generalinio plano sprendiniai,

kuriais reglamentuotas statinių aukštis gyvenamosios paskirties teritorijose,

todėl pareiškėjo argumentas dėl šių nuostatų taikymo ginčo teritorijai atmestas.

Iš Generalinio plano nuostatų matyti, jog konkretus ne gyvenamosios paskirties

teritorijose naujų statinių (pastatų) aukštis nėra reglamentuotas. Pagrindinis

aukštingumo reikalavimas – pastatai (statiniai) neturi užgožti jūros, pliažo,

miškų ir parkų. Teismas sutiko su trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentais,

jog pareiškėjo prašyme nenurodyta, ką konkrečiai pažeidžia ginčijami teisės

aktai, kaip tie pažeidimai pasireiškia, koks žalos pobūdis ir mastas.

Nustatyta, kad statiniai, dėl kurių aukščio kilo ginčas, yra nutolę nuo jūros,

kopų, pliažo per visą Šventosios gyvenvietę, todėl nėra pagrindo teigti, jog

jūra, pliažas, kopos, miškai užgožiami pastatais. Detaliojo plano patvirtinimo

metu pastatai buvo planuojami statyti ne valstybės saugomoje teritorijoje, o ir

dabartiniu metu šioje teritorijoje statyba leidžiama. Nagrinėjamu atveju nėra

teisinio pagrindo konstatuoti, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos Sprendimu

Nr. 254 patvirtinto detaliojo plano dalies dėl sklypo Nr. 7 sprendiniai

prieštarauja Generalinio plano sprendiniams, o tuo pačiu ir Teritorijų

planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies, Aprašo 8.2 punkto

nuostatoms. Teismo vertinimu, viešo intereso pažeidimas, kuriuo remdamasis

reikalavimus reiškia pareiškėjas, neegzistuoja. Tokią išvadą patvirtina ir

paties pareiškėjo formuluojamas reikalavimas „įpareigoti statytoją UAB

„Baltijos pirkliai“ per trejų metų terminą gauti naują statybą leidžiantį

dokumentą ir pagal jį perstatyti ar pertvarkyti statinius ar jų dalį, o šių

veiksmų neatlikus, išardyti statinius, paliekant teritorijų planavimo

dokumentuose leistiną aukštį“. Pareiškėjas faktinę situaciją suvokdamas kaip

galimą pažeidimą, vertina tik kaip formalų, o ne esminį, darantį įtaką

visuomenei, aplinkai, pajūrio landšaftui. Pareiškėjas siūlo pertvarkyti

statinius pagal, jo teigimu, leistiną aukštį, tačiau tokio reikalavimo

nepagrindžia įrodymais ir argumentais, nenurodo, ar nepažeidžiant statinio

konstrukcijų, techniškai įmanoma tai padaryti. Taigi pareiškėjas ne tik

nepagrindė viešo intereso buvimo, bet ir neįrodė, kad būtent jo siūlomu būdu šis

interesas gali būti apgintas.

Reikalavimą

pertvarkyti statinius pareiškėjas taip pat kildina iš Bendrojo plano

sprendinių, kuriais nagrinėjamoje teritorijoje numatoma iki 4 ir iki 5 aukštų

naujų pastatų statyba. Tokie argumentai pripažinti visiškai nepagrįstais. Kaip

nuosekliai pažymima Konstitucinio Teismo doktrinoje, teisėtų lūkesčių apsauga,

teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės

principo elementai. Šių principų paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimą savo

valstybe ir teise. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir

teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.

Šiuo atveju įvertinant tai, kad Generalinio plano sprendiniais konkrečiai

nereglamentavus ginčo teritorijoje leistinų statyti pastatų aukščio,

statytojas, gavęs statybos leidimus statyti pastatus iki 9 aukštų, 30 metrų,

įgijo teisėtą lūkestį ir pagrindą tikėtis, jog pasikeitus teisiniam

reglamentavimui, nagrinėjamu atveju – 2008 m. gruodžio 30 d.

patvirtinus Bendrąjį planą, jo sprendiniai, nustatantys kitokį galimų statyti

statinių aukštingumą, nebus taikomi jau pradėtiems statyti ar pastatytiems

statiniams. Tokia statytojo UAB „Baltijos pirkliai“ teisė sietina su jo

nuosavybės teise, nes bylos duomenys įrodo, kad gavęs leidimą statyti,

atsakovas atliko investicijas ir sukūrė nuosavybės teisės objektą. Minėtos

teisės turtiniai aspektai turi būti ginami ir pagal Lietuvos Respublikos

Konstitucijos 23 straipsnį, o nagrinėjamu atveju prašymo apginti viešąjį

interesą tenkinimas, jeigu tam būtų teisinis pagrindas, neišvengiamai susijęs

ne tik su UAB „Baltijos pirkliai“, bet ir su galimu sąžiningų trečiųjų

suinteresuotų asmenų teisių ir interesų pažeidimu, kurie įsigiję patalpas ginčo

statiniuose ir suteikę kreditus joms statyti bei pirkti. Teisinę situaciją

pasekmių prasme – galimą sąžiningų trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ir

interesų pažeidimą dideliu mastu sukėlė komisijos, paskirtos Inspekcijos

Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus

vedėjos 2010 m. lapkričio 3 d. potvarkiu Nr. P3-4341, 2011 m. sausio 26 d.

statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktas Nr. PTN-30-110126-00001, kurio

pagrindu statiniai ir juose esančios patalpos buvo įregistruotos Nekilnojamojo

turto registre ir parduotos sąžiningiems tretiesiems suinteresuotiems asmenims.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama konstitucinė

privačios nuosavybės teisės apsaugos svarba. Privačios nuosavybės apsauga

įtvirtinta ir tarptautiniuose teisės aktuose – Europos žmogaus teisių ir

pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnyje, tad

aktuali ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kurioje nagrinėjami

nuosavybės teisių ribojimo klausimai. Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartyje administracinėje

byloje Nr. A602-1902/2013 pažymėta, jog nuosavybės teisių

ribojimas yra išimtis iš bendro nuosavybės neliečiamumo principo, o išimtys

turi būti aiškinamos siaurai. Iš trečiojo suinteresuoto asmens AB SEB banko

argumentų matyti, jog UAB „Baltijos pirkliai“ suteiktas kreditas komplekso

„Elija“ statybai ir prievolės įvykdymui įkeistas ginčo nekilnojamasis turtas.

Įvertinus faktą, jog pastatų statyba buvo vykdoma turint galiojančius statybos

leidimus, kitus reikalingus ir galiojančius statybos ir teritorijų planavimo dokumentus,

nei bankas, nei kiti tretieji suinteresuoti asmenys, įsigiję patalpas komplekse

„Elija“, neturėjo pagrindo abejoti statybų teisėtumu, todėl bankas,

kredituodamas UAB „Baltijos pirkliai“ vykdomas statybas, o asmenys, pirkdami

patalpas, veikė apdairiai ir sąžiningai. Dėl to trečiųjų suinteresuotų asmenų

teisės ir teisėti interesai dėl galimo teismo sprendimo neturi nukentėti. Bylos

aplinkybių kontekste tikėtina, kad patenkinus pareiškėjo prašymą, galimai

kreiptųsi dėl žalos iš valstybės biudžeto atlyginimo ne tik bankas, bet ir kiti

asmenys, o valstybė patirtų neapibrėžto dydžio nuostolius, kurie būtų

kompensuojami biudžeto, sudaryto iš surinktų mokesčių, lėšų. Tokią teismo

išvadą pagrindžia trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimuose išdėstyta

pozicija. Viešasis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar

visuomenės dalies interesas, turi būti derinamas su individo autonominiais

interesais, nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra

konstitucinės vertybės. Apibendrinant išdėstytus argumentus padaryta išvada,

jog pareiškėjo reikalavimai nepagrįsti ir neadekvatūs.

Teismas nurodė,

jog aptartais motyvais nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad neteisėti ir

detaliojo plano sprendinių įgyvendinimui priimti teisės aktai: Įsakymo Nr.

13.6-4457 3.1.1 punktas, kuriuo N. A.

M. atkūrus nuosavybės teises į

žemės sklypą, šiam žemės sklypui nustatytas architektūrinis urbanistinis

apribojimas – statinių aukštis iki 30 m iki stogo kraigo, iki 9 aukštų; Įsakymo

Nr. A1-4.1-800 4 punktas, kuriuo patvirtintas žemės sklypo planas,

dydis, ribos bei apribojimai; Projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 241; Statybos

leidimai Nr. 5, 5/1, 180, 43; Palangos savivaldybės administracijos 2010 m. liepos 8 d.

išduotas statybos leidimas Nr. LNS-33-100708-00108 (Nr. 116), Statybos

leidimas Nr. LNS-33-100730-00130; 2011 m. sausio 26 d. statinių

pripažinimo tinkamais naudoti aktas Nr. PTN-30-110126-00001. Taip pat

atmesti pareiškėjo argumentai, kad Palangos savivaldybės administracija 2005 m. lapkričio 15 d.

patvirtino ir išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 241 komplekso „Elija“ –

poilsio pastatai, vandens sveikatingumo centras, viešbučiai, barai, restoranai

statybai pažeisdama kitų teisės aktų reikalavimus. Statybos įstatymo (nuo 2005 m. balandžio 2 d.

iki 2006 m. sausio 4 d. galiojusi

redakcija) 20 straipsnio 2 dalyje

nurodyta, jog prašymą statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti pateikia

statytojas (užsakovas). Tokia pati nuostata įtvirtinta ir STR 1.05.07:2002

„Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ (redakcija, galiojusi nuo 2004 m. balandžio 7 d.

iki 2006 m. sausio 27 d.) 10 punkte. Statybos įstatymo

2 straipsnio 41 dalyje apibrėžta statytojo (užsakovo) sąvoka –

Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja

lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti

kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui). Pagal teisinį reguliavimą statytojas

nebūtinai yra tas asmuo, kuris pats fiziškai atlieka statybos darbus. Statytojo

(užsakovo) 2005 m. rugpjūčio 22 d. prašymuose Nr. (18.9)-1063

ir (18.9)-1062 nurodyti skirtingi objektai, t. y. prašyme Nr. (18.9)-1063

inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų prijungimo techninėms sąlygoms

gauti žemės sklype Nr. 7, o prašyme Nr. (18.9)-1062 viešbučių apartamentų

komplekso su komercinėmis patalpomis „Elija“ projektavimo sąlygoms gauti. Tai,

jog Projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 241 viešbučių apartamentų kompleksui

su komercinėmis patalpomis „Elija“ su inžinerinių tinklų ir susisiekimo

komunikacijų prijungimo techninėmis sąlygomis, teismo įsitikinimu, nėra

pažeidimas ir atitinka Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalies

reikalavimus, kuriuose nurodyta, jog projektavimo sąlygos (tame tarpe ir

inžinerinių tinklų) įrašomos į projektavimo sąlygų sąvadą. Pareiškėjo

argumentą, jog Statybos leidimai 5 ir 5/1 išduoti neteisėtai, nes neatlikta

ypatingo statinio bendroji techninio projekto ekspertizė, paneigia byloje

esantis 2005 m. gruodžio 29 d. bendrosios ekspertizės aktas

Nr. 294/1-05, kuriuo rekomenduojama tvirtinti viešbučių apartamento

komplekso su komercinėmis patalpomis „Elija“ techninį projektą.

Aplinkybę, kad žemės sklypas

(duomenys neskelbtini),

Palanga, patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir jai nustatyta

apsaugos zona, patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko

duomenys. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad įrašas galioja nuo 2004 m. gruodžio 22 d.,

t. y. tvirtinant ginčijamą detalųjį planą sklypas nekilnojamųjų kultūros

vertybių statuso neturėjo. Pagal

STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 11.3 punktą,

paraiška statinio projektavimo sąlygoms pateikiama už nekilnojamųjų kultūros

paveldo vertybių apsaugą atsakingai įgaliotai institucijai (kai projektavimo

sąlygos nustatomos nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos

darbų projektui rengti). Nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo

statybos darbų ir statinio, statomo šios vertybės teritorijoje, projektavimo

sąlygose nurodoma, kokiu nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos reglamentu

(laikinu reglamentu) bei projektiniais pasiūlymais, kuriems pritarė už kultūros

vertybių apsaugą atsakinga institucija, vadovautis (49 p.). Nors už

nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugą atsakinga institucija

projektavimo sąlygų nepateikė, nagrinėjamu atveju, tai nelaikytina esminiu

pažeidimu, sudarančiu pagrindą naikinti visą Projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 241.

Sklype atlikus žvalgomuosius archeologinius tyrinėjimus pirmajame etape

konstatuota, jog žvalgytame sklype gali būti atliekama bet kokia ūkinė veikla,

netaikant jokių paminklosauginių apribojimų, antrajame etape nustatyta, jog

kultūrinis sluoksnis galėtų būti išlikęs pietrytiniame žvalgytos teritorijos

kampe maždaug 160 m2 plote, trečiajame etape fiksuota, jog

archeologinis paveldas išlikęs 9 300 m2 teritorijoje,

kurios 2 000 m2 ištyrinėta, o likusioje sklypo dalyje

archeologinio paveldo nėra, ūkinės veiklos apribojimai nereikalingi. Teismas

pažymėjo, kad komisijos, kuri statinius pripažino tinkamais naudoti 2011 m. sausio 26 d.

aktu Nr. PTN-30-110126-00001, sudėtyje dalyvavo ir Kultūros paveldo departamento

prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio atstovas, kuris

jokių pastabų nepateikė.

III. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras

padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Klaipėdos apygardos

administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d.

sprendimo dalį, kurioje jo prašymas atmestas, ir prašymą

tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais

argumentais:

1. Generalinio plano tekstiniuose sprendiniuose (IV

dalies 11 skyriaus „Pagrindiniai techno-ekonominiai rodikliai“) yra

reglamentuotos daugiaaukštės ir mažaaukštės gyvenamos statybos ir nustatytas

maksimalus leistinas aukštingumas iki 5 aukštų, kuris taikytinas visų paskirčių

objektams.

2. Bendrojo plano sprendiniuose tekstinės dalies

aiškinamojo rašto 4.6 punkte „Aukštybinių pastatų statybos nuostatos“

nurodoma, jog Palangos miesto generalinio plano sprendiniai nenumatė

daugiaaukščių pastatų, didesnių nei 5 aukštai, statybos Senosios Palangos ir

Šventosios kurortiniuose rajonuose. Vertinant išskirtines Palangos miesto

urbanistinio audinio savybes ir miesto savitumą, parengti Bendrojo plano

sprendiniai ir toliau nuosekliai nenumato aukštybinių pastatų galimybių visoje

savivaldybės teritorijoje. Tai rodo, jog Palangos miesto savivaldybės taryba

suvokė ir vertino Generalinio plano sprendinius taip, kaip yra nurodyta

prokuroro prašyme, tačiau nepaisant to, priėmė ginčijamą sprendimą patvirtinti

detalųjį planą su jame esančių sprendinių prieštaravimu Generaliniam planui.

3. Nesutiktina su Inspekcijos 2008 m. vasario 28 d.

rašte Nr. 6-163 išdėstyta pozicija, jog Generalinio plano sprendiniais sklypo

Nr. 7 šiaurės vakarų dalyje žemės naudojimo būdas arba nereglamentuojamas

arba numatytos asfaltuotos gatvės ir parkingai. Ginčo teritorija Generaliniame

plane pagal sutartinius ženklus nurodyta kaip „sanatorijos, ligoninės,

gydyklos, poilsio namai, veikiantys ištisus metus“, su tuo vėliau sutiko ir Inspekcija,

pati pasikreipusi į Generalinio plano rengėją ir gavusi sutartinių ženklų

paaiškinimą.

4. Iš teismo sprendimo nėra aišku, kuo remiantis

nustatyta, kad statiniai, dėl kurių kilo ginčas, yra nutolę nuo jūros, kopų,

pliažo per visą Šventosios gyvenvietę. Iš byloje esančių dokumentų ir

www.maps.lt internetinės prieigos matyti, jog ginčo objektai nutolę nuo jūros

400 metrų atstumu, miškų, miškų-parkų dar arčiau ir pagal savo buvimo

vietą nėra tokiu atstumu, kaip beje ir visa Šventosios gyvenvietė, jog būtų

galima teigti, jog nėra gamtoje ir nereikia siekti gamtinės aplinkos bei

urbanistinės veiklos harmoningos sąveikos.

5. Pagrindinis prokuroro reikalavimas yra panaikinti

Sprendimo Nr. 254 dalį, kuria patvirtintas detalusis sklypui Nr. 7 ir

iš jo kylantys kiti reikalavimai. Teismo posėdžio metu buvo paaiškinta, ką

nurodė ir UAB „Baltijos pirkliai“ bei V. Š., jog

detaliojo plano sprendiniai, numatantys aukščius iki 30 bei 20 metrų,

realizuoti ne visi. Ginčijamo detaliojo plano pagrindu numatoma statyti vandens

parką su atrakcionais bei muziejų, konferencijų sales, numatant aukštingumą,

viršijantį leistinus 5 aukštus. Dėl šių priežasčių teismo argumentas, akcentuojantis

pareiškėjo pasirinkimą, kokiu būdu šalinti statybos padarinius, ir nevertinant

būtinybės užkirsti galimybę atsirasti naujiems statiniams, pažeidžiant teisės

aktus, yra nepagrįstas.

6. Paskutinysis prašymo reikalavimas suformuluotas

vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis ir atitinka teismų praktiką bylose,

kuriose sprendžiama dėl statybos padarinių šalinimo ir viešojo intereso gynimo.

Įvertinant šiuolaikines technologijas ir esančias technines galimybes statybų

srityje, teigtina, jog yra įmanomi rekonstrukciniai veiksmai keičiant statinio

parametrus ir nepažeidžiant jo konstrukcijų.

7. Tvirtinant detalųjį planą ginčo žemės sklypas

Kultūros vertybių apsaugos departamento 2003 m. balandžio 24 d.

įsakymu Nr. J-114 jau buvo įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių

teritoriją. Tai yra svarbu ir kalbant apie viešąjį interesą nagrinėjamoje

byloje.

8. Aplinkybės, jog sklypas patenka į nekilnojamųjų

kultūros vertybių teritoriją, yra Palangos kurorto Šventosios kurortiniame

rajone, unikalioje gamtinėje aplinkoje, pagrindžia galimybę ir būtinybę ginčo

teritoriją laikyti vertinga vietove. Be to, prokuroras, nustatęs valstybės

institucijos veikloje neteisėtumo faktą, ne tik turi teisę, bet ir privalo į

tokį faktą reaguoti įstatymo nustatytomis priemonėmis.

9. Pareiškėjui kreipiantis į Klaipėdos apygardos

administracinį teismą 2008 m. birželio 2 d. prašymu

Nr. 10.6-6 žemės sklype Nr. 7 pastatus nuosavybės teise turėjo 20 asmenų,

iš kurių 18 nuosavybės teise turėjo pastatus poilsio apartamentus dviejų aukštų

unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurių vėliau atsisakyta

reikalavimų. Ginčo objektuose nuosavybės teises turėjo tik UAB „Baltijos

pirkliai“ bei V. Š.. Šios aplinkybės rodo, jog

kreipiantis į teismą nebuvo nei vieno asmens, išskyrus V. Š. bei

UAB „Baltijos pirkliai“, kurie turėtų nuosavybės teises 9 statiniuose, dėl

kurių yra sprendžiamas ginčas teisme.

10. 67 asmenų, įsigijusių nuosavybę ginčo objektuose po

2011 m. gegužės 13 d., kai Nekilnojamojo turto registre atsirado

įrašas apie nagrinėjamą bylą, pirkimo-pardavimo sutarčių tekste nurodyta, jog

pirkėjas, pasirašydamas sutartį, pareiškia ir garantuoja, kad jis yra tinkamai

informuotas, jam yra žinoma bei jam suteikta teisinė konsultacija apie šiuo

metu vykstančius teisminius ginčus, kuriose ieškovas Klaipėdos apygardos

vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, yra pareiškęs reikalavimą

dėl administracinių aktų, kuriais buvo patvirtintas detalusis planas, išduoti

projektavimo sąlygų sąvadai, statybos leidimai, priimti pripažinimo tinkamu

naudoti aktai, panaikinimo.

Atsakovai Palangos miesto

savivaldybės taryba ir Palangos miesto savivaldybės administracija prašo pareiškėjo

apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo

sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime paaiškina, kad

„Elija“ komplekso statinių paskirtis yra ne gyvenamoji, o komercinė. Be to,

skirtingai, nei nurodo pareiškėjas, skundžiami administraciniai aktai nedaro

jokios neigiamos įtakos nekilnojamajai kultūros vertybei, o statiniai nepatenka

į jos teritoriją.

Atsakovas Valstybinė

teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo

pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti.

Atsiliepime paaiškina, kad laikėsi

ir laikosi pozicijos, jog detaliojo plano sprendiniai žemės sklypui Nr. 7

prieštarauja Generaliniam planui. Generalinio plano sprendiniuose ginčo

teritorijai nėra numatytas komercinis žemės naudojimo būdas ir yra pažymėtos

asfaltuotos gatvės ir parkingai, tuo tarpu detaliuoju planu sklypui nustatytas

žemės naudojimo būdas – komercinė teritorija. Taigi detalusis planas

prieštarauja Generaliniam planui. Rengiant detalųjį planą buvo privaloma

atsižvelgti į Palangos miesto Šventosios gyvenvietės detalųjį planą,

patvirtintą Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d.

sprendimu Nr. 38, kadangi jis buvo nurodytas tiek Palangos miesto

savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo

2004 m. gegužės 31 d. patvirtintose planavimo sąlygose

Nr. 1, tiek ir šio valstybės tarnautojo 2004 m. birželio 2 d.

patvirtintose planavimo sąlygose Nr. 2. Palangos miesto Šventosios

gyvenvietės detaliojo plano sprendiniai detalizavo Generalinio plano

sprendinius. Palangos miesto Šventosios gyvenvietės detaliojo plano

sprendiniais ginčo teritorijai numatytas pastatų aukštis iki 12 m, o žemės

naudojimo būdas – infrastruktūros (degalinėms, depams, uostams, parkingams,

garažų kompleksams statyti) teritorija ir mažaaukščių gyvenamųjų pastatų

teritorija. Generalinį planą pakeitusio ir galiojančio Palangos miesto bendrojo

plano sprendiniuose taip pat nurodyta, kad šiuo teritorijų planavimo dokumentu

ir toliau nuosekliai nenumatoma aukštybinių pastatų visoje savivaldybės teritorijoje.

Šių aplinkybių visuma patvirtina Detaliojo plano neteisėtumą.

Atsakovas

restruktūrizuojama UAB „Baltijos pirkliai“ prieštarauja pareiškėjo apeliacinio

skundo tenkinimui.

Atsiliepime paaiškina, kad Bendrojo

plano nuostatos negali būti taikomos nagrinėjant šią bylą dėl teisės aktų

negaliojimo atgaline data principo. Bendrasis planas taip pat negalėtų būti laikomas

ir kokiu nors teisės šaltiniu, galinčiu išaiškinti ar detalizuoti anksčiau

galiojusio Generalinio plano sprendinius. Bendrojo plano nuostata, kad

Generalinio plano sprendiniai nenumatė daugiaaukščių pastatų, didesnių nei 5

aukštai, statybos Senosios Palangos ir Šventosios kurortiniuose rajonuose

apibrėžia konkrečią teritoriją – Senoji Palanga ir Šventosios kurortiniuose

rajonuose. Taigi tokie sprendiniai apima tik senąją Palangos dalį, Šventosios kurortinius

rajonus. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad „Elijos“ komplekso statiniai patenka

į Šventosios kurortinius rajonus. Ši nuostata atkartoja Generalinio plano

sprendinius dėl gyvenamosios paskirties statinių aukštingumo ir negalėjo būti

taikoma nustatant kitos paskirties statinių aukštingumą, nepriklausomai nuo jų

buvimo vietos. Teiginiai, jog „Elijos“ komplekso pastatai „užgožia“ jūrą,

pliažą, kopas ar miškus, vertintini tik kaip pareiškėjo nuomonė ir jo

subjektyvus aplinkybių supratimas. Aplinkybės, kad dalis ginčo teritorijos

patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos zoną, bendrovė niekada

neginčijo, tačiau į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu yra įtrauktas Kultūros

paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis

padalinys. Ši institucija jokių pretenzijų dėl žemės sklypo detaliojo plano ir

„Elijos“ komplekso statinių statybų niekada nereiškė, pažeidimų kultūros

vertybių objekto atžvilgiu nenustatė ir tuo pačiu pareiškėjo prašymo

reikalavimų šioje byloje nepalaikė. Atsakovas pažymi, kad beveik visi poilsio

apartamentus „Elijos“ komplekse įsigiję asmenys prieš tai buvo sudarę preliminarias

poilsio apartamentų pirkimo-pardavimo sutartis, sumokėję avansines įmokas (nuo

5 iki 100 % poilsio apartamentų kainos) už įsigyjamą turtą ir taip dalyvavo

statybos darbų finansavime. Todėl jų teisėti lūkesčiai, kuriuos taip pat būtina

vertinti ir ginti, formavosi ne pirkimo pardavimo sutarčių sudarymo metu

galutinai įsigyjant turtą, o daug anksčiau, dar iki šios administracinės bylos

iškėlimo.

Atsakovas Nacionalinė žemės

tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime neprieštarauja apelianto

argumentams.

Tretieji suinteresuoti

asmenys AB bankas „Swedbank“, AB SEB bankas, V. L. ir UAB

„Kuršasta“ atsiliepimuose prašo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro

apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjama administracinė

byla pradėta Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, siekiančio apginti

viešąjį interesą, iniciatyva (ABTĮ 5 str. 2 d. 3 p., 56 str.).

Pareiškėjas prašo

panaikinti individualius administracinius aktus, priimtus detaliojo teritorijų

planavimo ir statybos teisinių santykių srityje, kaip neteisėtus iš esmės,

t. y. savo turiniu prieštaraujančius aukštesnės galios teisės aktui – bendrojo

teritorijų planavimo dokumentui (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiojo

administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, apibendrindama teismų

praktiką bylose dėl viešojo intereso gynimo, 2014 m. gegužės 2 d.

nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-1360/2014

konstatavo, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar

grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines

visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos

Konstitucija (toliau – ir Konstitucija). Atsižvelgiant į tai, kiekvienąkart,

kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina

nustatyti aplinkybę, kad nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų

intereso, būtų pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos

vertybės. Tačiau Konstitucijoje įtvirtintos vertybės pažeidimas nėra

vienintelis reikalavimas, kad tam tikras interesas būtų pripažintas viešuoju.

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog viešojo intereso kaip valstybės

pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso įgyvendinimas yra viena iš

svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų. Šiuo aspektu

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse pasisakoma, kad taikant

ABTĮ, viešasis interesas turi būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai

reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti

viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu

numatytų asmenų teisė, įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį

teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga

visuomenei ar jos daliai. Sprendimą, ar tam tikras interesas turi būti laikomas

viešuoju ir ginamas bei saugomas kaip viešasis interesas, turi priimti bylą

nagrinėjantis teismas.

Pareiškėjas prašymą dėl

viešojo intereso gynimo motyvavo tuo, kad viešojo administravimo subjektų

patvirtinti ir UAB „Baltijos pirkliai“ realizuoti žemės sklypo Nr. 7 detaliojo

plano sprendiniai prieštarauja galiojusiu Generaliniu planu bei jį pakeitusiu

Bendruoju planu nustatytiems ribojimams dėl statinių aukštingumo. Minėtas Teritorijų

planavimo įstatymo (iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusi

redakcija) 26 straipsnio 3 dalies pažeidimas, pareiškėjo nuomone,

galėtų būti ištaisytas pertvarkant statinius pagal naują projektinę

dokumentaciją ir statybą leidžiantį dokumentą taip, kad jie atitiktų bendrojo

plano teritorijos naudojimo privalomą reikalavimą dėl vyraujančio pastatų

aukščio iki 5 aukštų. Taigi sprendžiant iš Klaipėdos apygardos vyriausiojo

prokuroro suformuluotų materialinių reikalavimų, viešojo intereso esmė šiuo

atveju yra administracinių aktų prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms pašalinimas.

Teisėjų kolegija pritaria,

jog tinkamas teisės normų taikymas viešojo administravimo subjektams priimant

administracinius aktus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje

gali būti pripažinti gintinais viešojo intereso objektais, tačiau ne kiekvienas

teisės normų netinkamo taikymo atvejis ir ne bet kuris materialinės ar proceso

normų pažeidimas lemia viešojo intereso pažeidimą. Prašymas dėl viešojo

intereso gynimo gali būti tenkinamas tik tais atvejais, kai konstatuojama, jog

nustatyti materialinės ar proceso normų pažeidimai yra tokio pobūdžio, jog tuo

pačiu pažeidžia ir viešąjį interesą (žr., 2008 m. liepos 25 d.

nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, 2005 m. balandžio 22 d.

sprendimą Nr. A14-416/2005, 2009 m. gruodžio 21 d.

nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1292/2009).

Iš Lietuvos vyriausiojo

administracinio teismo nutarčių turinio matyti, kad svarstant dėl viešojo

intereso gynimo kiekvienu atveju yra analizuojama individuali faktinė

situacija. Tikrinamos bylos medžiaga rodo, kad Klaipėdos apygardos vyriausiojo

prokuroro prašomų panaikinti statybos leidimų pagrindu yra atsiradę konkretūs

materialiniai padariniai – pastatyti statiniai, esantys trečiųjų suinteresuotų

asmenų nuosavybės teisės objektu. Administracinės bylos šalys nekelia ginčo dėl

to, kad minėti nekilnojamieji daiktai nepatenka į teritoriją, kuriai taikomi ypatingi

apsaugos ir naudojimo režimai, nustatantys naujos statybos draudimą. Teisėtumo

principo pažeidimą pareiškėjas sieja tik su aplinkybe, kad komplekso „Elija“

pastatai yra aukštesni nei leidžia bendrojo teritorijų planavimo dokumentas,

todėl trukdo apžvelgti unikalią ir savitą Baltijos jūros pakrantę. Tačiau apeliacinės

instancijos teismas yra linkęs sutikti su tais atsakovų argumentais, jog pareiškėjas,

akcentuodamas kiekvieno asmens teisę grožėtis pagrindiniais pajūrio landšafto

komponentais – jūra, pliažu, kopomis, miškais ir miškais-parkais – kaip bendru visuomenės

gėriu, nepateikė teismui jokių konkrečių duomenų, jog ginčo pastatai šią

panoramą užgožia bei demontavus virš penktojo esančius jų aukštus, teritorijos

tarp Ošupio tako, Jūros g., Mokyklos g., Šventosios vandenvietės vizualinė

erdvinė struktūra iš esmės pasikeistų. Taip pat neįrodyta, kad pareiškėjo

pasirinktas pastatų pertvarkymo būdas techniniu požiūriu yra įmanomas, leis ne

tik realiai apginti viešąjį interesą, bet ir išlaikyti pagarbą atskirų individų

įgytoms teisėms. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad viešasis interesas,

kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi

būti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik viešasis

interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės (1997 m. gegužės 6 d.,

2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šios Konstitucijoje

įtvirtintos vertybės – asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir

viešasis interesas – negali būti priešpriešinamos ir šioje srityje būtina

užtikrinti teisingą pusiausvyrą (2006 m. rugsėjo 21 d.

nutarimas).

Pažymėtina, jog

formuluodamas reikalavimus teismui (tai jis pabrėžė ir apeliaciniame skunde),

Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras išreiškė įsitikinimą, kad šiuo

atveju yra pagrindas leisti statytojui teisės aktų nustatyta tvarka per

nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį

dokumentą, nes pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus

įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie

privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo

dokumentus ginčo statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos,

paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Statybos

įstatymo 281 str.). Kita vertus, pareiškėjas užsimena, jog sklypo

Nr. 7 dalis patenka į kultūros vertybių apsaugos teritoriją, tačiau

aiškiai nepasako, kokiam kultūros paveldo objektui ar vietovės vertingosioms

savybėms teritorijų planavimo ir statybos procesų metu padarytą žalą prieš

imdamasis nurodytų intervencinių priemonių turėtų įvertinti teismas.

Taigi nenustačiusi, kad prokuroras

siekia (yra numatęs siekti) pašalinti statybos pagal galimai neteisėtai išduotą

statybą leidžiantį dokumentą civilines teisines pasekmes, ir tai daro tinkamai

bei veiksmingai, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinį skundą, kadangi teismo

sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis ir abejonėmis.

Teisėjų

kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos

įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo

Klaipėdos apygardos vyriausiojo

prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo

2014 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis

neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis

Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas

Gadliauskas