AS-492-764-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS492-764/2014 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01128-2014-5 Procesinio sprendimo kategorija 63.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugsėjo 17 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų P. Z., I. L., E. K. ir B. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų P. Z., I. L., E. K. ir B. K. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjai B. K. ir I. L. 2014 m. balandžio 8 d. padavė skundą Šiaulių apygardos administraciniam teismui, prašydamos panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2014 m. kovo 12 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-637 priimtą atsisakymą atkurti nuosavybę ekvivalentine natūra pasirinktoje vietoje; įpareigoti atsakovą atnaujinti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, atkuriant nuosavybės teise ekvivalentinę natūrą P. Z. nuosavybės teise valdyto 5,47 ha žemės sklypo buvusio (duomenys neskelbtini), neatkurtą 5,189 ha dalį (duomenys neskelbtini) žemės ūkio paskirties žeme. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 10 d. nutartimi įpareigojo pareiškėjus pašalinti skundo trūkumus – pateikti skundžiamus aktus ir įrodymus apie skundžiamų aktų įteikimo datą, pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus, taip pat sukonkretinti skunde išdėstytas aplinkybes bei antrąjį skundo reikalavimą. Teismas iš skundo turinio nustatė, kad pareiškėjų skundžiamas aktas yra priimtas nagrinėjant ginčą išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Pažymėjo, kad apskundus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia – atsakovu byloje dalyvauja teritorinis skyrius, priėmęs teisines pasekmes sukėlusį sprendimą, trečiuoju suinteresuotu asmeniu – išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Todėl pareiškėjai įpareigoti pateikti skundžiamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos

2014 m. kovo 12 d. raštą Nr. 1SS-(7.5)-637 bei Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimą ar kitą turimą medžiagą

(sukėlusią tiesiogines teisines pasekmes), susijusią su skundžiamais veiksmais/neveikimu. Atkreipė dėmesį, kad skunde nurodoma, jog nėra atkurtos nuosavybės teisės K. M. įpėdiniams, o antrajame skundo reikalavime nurodoma, kad prašoma įpareigoti atsakovą atnaujinti nuosavybės

teisių atkūrimo procedūrą, atkuriant nuosavybės teise ekvivalentine natūra P. Z. (skunde nurodytas trečiuoju suinteresuotu asmeniu)

nuosavybės teise valdyto 5,47 ha žemės sklypo dalį. Pareiškėjai pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2014 m. kovo 12 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-637 priimtą atsisakymą atkurti nuosavybę ekvivalentine natūra pasirinktoje vietoje; įpareigoti atsakovą atnaujinti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, atkuriant nuosavybės teises ekvivalentine natūra į P. Z. nuosavybės teise valdyto 5,47 ha žemės sklypo, buvusio (duomenys neskelbtini), neatkurtą dalį – 4,4096 ha ir į I. Z. iki 1940 metų nacionalizacijos valdyto 2,93 ha žemės sklypo neatkurtą dalį – 0,7794 ha (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties žeme. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartimi pareiškėjai dar kartą įpareigoti pašalinti skundo trūkumus – pateikti skundžiamą Tarnybos 2014 m. kovo 12 d. raštą Nr. 1SS-(7.5)-637 ir Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimą ar kitą turimą medžiagą (sukėlusią tiesiogines teisines pasekmes), susijusią su skundžiamais veiksmais/neveikimu. Pareiškėjai B. K., I. L., P. Z. (šis pareiškėjas patikslinto skundo nepasirašė), E. K. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė panaikinti

Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus priimtą atsisakymą atkurti

nuosavybę ekvivalentine natūra pasirinktoje vietoje; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2014 m. kovo

12 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-637 priimtą atsisakymą atkurti nuosavybę ekvivalentine natūra pasirinktoje vietoje; įpareigoti atsakovą atnaujinti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, atkuriant nuosavybės teises ekvivalentine natūra į P. Z. nuosavybės teise valdyto 5,47 ha žemės

sklypo, buvusio (duomenys neskelbtini), neatkurtą dalį – 4,4096 ha ir į I. Z. iki 1940 metų nacionalizacijos valdyto 2,93 ha žemės

sklypo neatkurtą dalį – 0,7794 ha (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties žeme.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 12 d. nutartimi pareiškėjų skundą laikė nepaduotu. Teismas atkreipė dėmesį, kad net dviejose nutartyse pareiškėjams aiškiai ir tiksliai buvo nurodyta, kokių Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų neatitinka skundas ir kaip reikėtų esamus trūkumus pašalinti, tai yra buvo aktyvus ir stengėsi padėti pareiškėjams įgyvendinti jų procesines teises. Pareiškėjai šių trūkumų nepašalino, o teismas konstatavo, kad šie skundo trūkumai yra esminiai, jų nepašalinus neįmanoma nustatyti bylos nagrinėjimo ribų. Teismo vertinimu, pareiškėjams nepateikus Tarnybos Šiaulių skyriaus rašto, sprendimo, informacijos dėl atsisakymo atkurti nuosavybę ar pan., nėra galimybių tinkamai pradėti administracinės bylos teiseną. Pažymėta, kad iš pateiktų skundų bei prie jų pridėtų dokumentų teismas negali įvertinti ir dėl bylos priskirtinumo Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Nors patikslintame skunde pareiškėjai atsakovu nurodo Tarnybos Šiaulių skyrių, tačiau pateikia vienintelį skundžiamą aktą – Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2014 m. kovo 12 d. raštą Nr. 1SS-(7.5)-637. Atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjai neištaisė 2014 m. balandžio 10 d. ir 2014 m. balandžio 25 d. nutartyse nurodytų skundo trūkumų, kuriuos teismas laikė esminiais, trukdančiais konkrečiai ir aiškiai nustatyti ginčo dalyko bei administracinės bylos nagrinėjimo ribas, pareiškėjų skundas ir patikslinti skundai laikyti nepaduotais.

III.

Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės

12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Pareiškėjai nurodo, kad teismas neatsižvelgė į skunde nurodytas ginčijamo akto nepateikimo teismui priežastis. Be to, nurodo, kad prašė teismo išreikalauti P. Z. ir I. Z. bylas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriose yra visa su nuosavybės teisių atkūrimu susijusi medžiaga. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas pažymi, kad Tarnybos Šiaulių skyriaus 2014 m. sausio 20 d. raštas Nr. 31SD-(14.31.104) buvo išsiųstas visiems pareiškėjams, todėl jie nepagrįstai nurodo negalėję pateikti šio rašto teismui. Mano, kad pareiškėjai buvo nerūpestingi, neatidūs, nepašalino skundo trūkumų, todėl teismas pagrįstai laikė jų skundą nepaduotu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjams konstatavus, kad pareiškėjai per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai).

Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (inter alia Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Kaip yra pažymėjęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, teisminiam procesui taikomi teisingumo, viešumo ir spartumo standartai iš tiesų tampa beverčiai, jeigu teisminis procesas apskritai nėra pradedamas.

Vargu, ar galima kalbėti apie teisinės valstybės principą, jeigu apskritai nėra įgyvendinama teisė kreiptis teisminės gynybos (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1975 m. sausio 21 d. sprendimo Golder prieš Jungtinę Karalystę, 34–36 par., Series A, Nr. 18). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teisė kreiptis į administracinį teismą aiškinama plačiai. Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008).

Vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. Konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006). Pirmosios instancijos teismas laikė pareiškėjų skundą nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjams konstatavęs, kad šie nepašalino teismo 2014 m. balandžio 10 d. ir 2014 m. balandžio 25 d. nutartyse nurodyto trūkumo, t. y. nepateikė teismui skundžiamo Tarnybos Šiaulių skyriaus rašto.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai nepritaria ir vertina, kad teismas formaliai taikė skundo priėmimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei nepagrįstai suvaržė pareiškėjų teisę į teisminę gynybą. ABTĮ 24 straipsnio 1 dalis numato, kad prie skundo (prašymo) pridedamas skundžiamas aktas; jei skundas (prašymas) buvo nagrinėtas administracinių ginčų komisijoje ar kitoje išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, – atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar institucijos sprendimas.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pareiškėjai, nepateikdami ginčijamo akto, nesilaikė minėto reikalavimo, tačiau nelaiko to esmine kliūtimi, trukdančia priimti nagrinėti skundą. Žmogaus teisių apsaugos reikalavimai lemia, kad proceso rezultatas administracinėje byloje turi kuo mažiau priklausyti nuo šalies sugebėjimo ginti savo interesus administraciniame teisme, o teismo sprendimas turi kuo labiau atitikti tarp šalių realiai susiklosčiusius teisinius santykius bei jiems taikytinas teisės normas. Todėl teismas turėtų imtis aktyvesnio vaidmens, kai mato, kad šalis yra teisiškai neišprususi, jai neatstovauja advokatas ir dėl to jai gali būti sunku pačiai realizuoti savo procesines teises, kai kyla abejonių dėl šalių nurodytų faktinių aplinkybių tikslumo, ypač jei galbūt nenurodytos aplinkybės ir įrodymai gali nulemti teismo sprendimą byloje, o jų neištyrus būtų pažeistas viešasis interesas, taip pat tų kategorijų bylose, kuriose asmens galimybės pateikti įrodymus ribotos, pavyzdžiui, ginčuose dėl socialinės apsaugos ir pan. (2009 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-373/2009, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2922/2011, 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėse byloje Nr. A492-1574/2012).

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nebuvo pagrindo grąžinti skundą pareiškėjams vien tuo pagrindu, kad nepateiktas skundžiamas aktas, kadangi jis gali būti pateiktas atsakovo, tuo labiau, kad pareiškėjai reiškė prašymą išreikalauti iš atsakovo P. Z. ir I.

Z. nuosavybės teisių atkūrimo bylas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai pakankamai aiškiai suformulavo savo reikalavimų esmę, todėl vien ta aplinkybė, kad pareiškėjai nepateikė skundžiamo akto laikytina formaliu trūkumu, neturėjusiu lemti atsisakymo priimti skundą, kadangi ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis įpareigoja teismą asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas formaliai taikė skundo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, todėl pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartis naikinama pareiškėjų skundo priėmimo klausimą perduodant pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

pareiškėjų P. Z., I. L., E. K. ir B. K. atskirąjį skundą tenkinti. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. panaikinti ir perduoti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

Virginija Volskienė