AS-858-661-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-661/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00448-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. liepos 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų P. S., E. G., M. S., V. S. ir J. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų P. S., E. G., M. S., V. S. ir J. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administraciniame teisme 2014 m. kovo 26 d. buvo gautas pareiškėjų P. S., E. G., M. S., V. S. ir J. S. (toliau – ir pareiškėjai) skundas, kuriame prašoma: 1) panaikinti 2005 m. spalio 26 d. Marijampolės apskrities viršininko sprendimo Nr. 39-15755-16752 punktą 1.2, numatantį P. S. atlyginant šiais būdais: valstybės vertybiniais popieriais (akcijomis) už 1,31 ha žemės; 2) panaikinti 2005 m. spalio 26 d. Marijampolės apskrities viršininko sprendimo Nr. 39-15755-16751 punktą 1.2, numatantį E. G. atlyginant šiais būdais: valstybės vertybiniais popieriais (akcijomis) už 1,31 ha žemės; 3) panaikinti 2005 m. spalio 26 d. Marijampolės apskrities viršininko sprendimo Nr. 39-15755-16750 punktą 1.2, numatantį M. S. atlyginant šiais būdais: valstybės vertybiniais popieriais (akcijomis) už 1,31 ha žemės; 4) panaikinti 2005 m. spalio 26 d. Marijampolės apskrities viršininko sprendimo Nr. 39-15755-16749 punktą 1.2, numatantį V. S. atlyginant šiais būdais: valstybės vertybiniais popieriais (akcijomis) už 1,31 ha žemės.; 5) panaikinti 2005 m. spalio 26 d. Marijampolės apskrities viršininko sprendimo Nr. 39-15755-16753 punktą 1.2, numatantį J. S. atlyginant šiais būdais: valstybės vertybiniais popieriais (akcijomis) už 1,30 ha žemės; 6) įpareigoti atsakovą - Nacionalinę žemės tarnybą priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į J. S. 5,75 ha iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtą žemę, esančią (duomenys neskelbtini).

Kartu su skundu buvo pateiktas ir pareiškėjų prašymas atnaujinti praleistą terminą jam paduoti (b. l. 2). Pareiškėjai nurodė, kad 2005 m. spalio 26 d. Marijampolės apskrities viršininko sprendimai pareiškėjams buvo išsiųsti tik 2008 m. sausio 15 d. Pareiškėjai savo pažeistas teises ir interesus dėl nuosavybės teisių atkūrimo sistemingai gynė eilėje valstybinių savivaldos ir teisminių institucijų. Pareiškėjų pažeistų teisių ir interesų gynimo procesas buvo itin sudėtingas, painus ir ilgai besitęsiantis, teisminės gynybos kreipėsi ne tik į pirmosios instancijos teismus, bet ir į apeliacinės bei kasacinės instancijos teismus. Šie veiksniai sąlygojo tai, kad buvo praleistas terminas skundui dėl 2005 m. spalio 26 d. Marijampolės apskrities viršininko sprendimų paduoti. Teismų padarytos išvados, nustatyti pažeidimai nuosavybės teisių atkūrimo procese įgalina pareiškėjus kreiptis į teismą su skundu dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi (b. l. 85-87) netenkino pareiškėjų P. S., E. G., M. S., V. S. ir J. S. prašymo dėl skundo padavimo termino atnaujinimo ir atsisakė priimti P. S., E. G., M. S., V. S. ir J. S. skundą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjai siekia nuginčyti nuosavybės teisių atkūrimo sprendimus, kuriais buvo atkurtos jiems nuosavybės teisės į dalį jų tėvo J. S. turėtos žemės. Minėti administraciniai aktai priimti 2005 m. spalio 26 d. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 19 straipsniu, nurodė, jog sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.

Pabrėžė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog teisminiai ginčai dėl pažeidimų atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko J. S. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą teismuose buvo baigti 2011 m. kovo 15 d., tačiau nepaisant šios aplinkybės pareiškėjai skundą Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė tik 2014 m. kovo 26 d. Pažymėjo, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis dėl skundų (prašymų) administraciniam teismui padavimo terminų, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Teismas nurodė, jog praleistas terminas skundui pateikti gali būti atnaujintas tik esant svarbioms aplinkybėms. Teismo vertinimu, pareiškėjų nurodytos priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas skundui paduoti, negali būti pripažintos objektyviomis, nuo jų valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą šį terminą atnaujinti.

Nenustatęs aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu atnaujinti skundo padavimo terminą, teismas pareiškėjų skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėjai P. S., E. G., M. S., V. S. ir J. S. atskiruoju skundu (b. l. 91-92) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui paduoti.

Atskirajame skunde nurodoma, jog pareiškėjai nesutinka su vieninteliu pirmosios instancijos teismo pateiktu argumentu dėl atsisakymo atnaujinti terminą, kad teisminiai ginčai dėl pažeidimų atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko J. S. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą teismuose baigti 2011 m. kovo 15, o skundas Kauno apygardos administraciniam teismui pateiktas tik 2014 m. kovo 26 d.

Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartį dėl kasacinio skundo nepriėmimo priėmė 2011 m. gegužės 19 d. Pasibaigus teisminiams ginčams, pareiškėjai ne kartą kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl ginčo sprendimo. Nuolatinius susirašinėjimus su minėta institucija patvirtina teismui pateiktų susirašinėjimų kopijos, paskutinis – 2014-02-26 Nr. ISS- (7.5.)-508. Taip pat pabrėžia, kad 2014 m. sausio 8 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.2.3-482/2014, kurioje nukentėjusiaisiais pripažinti pareiškėjai P. S., E. G., M. S., V. S., J. S..

Mano, kad, sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, teismas turėtų atsižvelgti į tai, jog pareiškėjų yra penki, visi jie yra senyvo amžiaus, gyvena ne viename rajone. Tai apsunkino pareiškėjų galimybes laiku surašyti procesinius dokumentus, pasirūpinti tinkamu jų teisių atstovavimu. Todėl nurodytos aplinkybės pripažintinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis.

Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartį priėmusi teisėja Natalija Zelionkienė 1999 m. Vilkaviškio rajono apylinkės teisme išnagrinėjo civilinę bylą pagal P. S., E. G., M. S., V. S., J. S. ieškinį, susijusį būtent su aukščiau nurodytu ginču. Mano, jog šiuo atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnyje numatyti pagrindai pirmosios instancijos teismo teisėjai nušalinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai P. S., E. G., M. S., V. S. ir J. S. skundžia Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. 2014 m. balandžio 7 d. nutartį, kuria teismas netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir šiuo pagrindu atsisakė priimti skundą.

Pareiškėjai pateiktu atskiruoju skundu su nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir pažymi, kad teismas netinkamai vertino jų nurodytas aplinkybes dėl termino atskirajam skundui pateikti atnaujinimo.

Teisėjų kolegija su šiais pareiškėjų argumentais nesutinka.

Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymų numatytu terminu.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis konkrečiai numato, jog, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Nagrinėjamu atveju ginčui aktualus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnis, kuriame nustatyta, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjai apie skundžiamus 2005 m. spalio 26 d. Marijampolės apskrities viršininko sprendimus Nr. 39-15755-16752, Nr. 39-15755-16751, Nr. 39-15755-16750, Nr. 39-15755-16749, Nr. 39-15755-16753 sužinojo 2008 m. sausio 15 d., kai minėti sprendimai buvo išsiųsti paštu pareiškėjams. Atsakovas šių pareiškėjų nurodytų aplinkybių neginčija.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Atkreiptinas dėmesys, jog ABTĮ nenumato, kokios priežastys laikytinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, jų vertinimas iš esmės yra paliekamas teismo prerogatyvai. Kiekvieną kartą sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo yra atsižvelgiama į aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas prašymas atnaujinti praleistus terminus, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą.

Administracinių teismų praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-258/2013). Taigi sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Be to, sprendžiant, ar įstatymų nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas, be kita ko, kiekvienu konkrečiu atveju turi vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl to, ar tinkamai pirmosios instancijos teismas vertino pareiškėjų nurodytas termino skundui dėl 2005 m. spalio 26 d. Marijampolės apskrities viršininko sprendimų Nr. 39-15755-16752, Nr. 39-15755-16751, Nr. 39-15755-16750, Nr. 39-15755-16749, Nr. 39-15755-16753 1.2 punktų panaikinimo pateikti praleidimo priežastis ir nurodė, jog jos negali būti laikomos objektyviomis termino praleidimo priežastimis.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kaip svarbias termino skundui dėl minėtų sprendimų panaikinimo pateikti praleidimo priežastimis nurodė tai, kad savo pažeistas teises ir interesus dėl nuosavybės teisių atkūrimo sistemingai gynė eilėje valstybinių savivaldos ir teisminių institucijų, pareiškėjų yra penki, visi jie yra senyvo amžiaus, gyvena ne viename rajone, kas apsunkino pareiškėjų galimybes laiku surašyti procesinius dokumentus, pasirūpinti tinkamu jų teisių atstovavimu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pareiškėjų nurodytus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti termino skundui dėl 2005 m. spalio 26 d. Marijampolės apskrities viršininko sprendimų pateikti.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog teisminiai ginčai dėl pažeidimų atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko J. S. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą baigti 2011 m. kovo 15 d. (Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi nepriėmė pareiškėjų kasacinio skundo). Tačiau pareiškėjai skundą Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė tik 2014 m. kovo 26 d., kas laiko požiūriu negali būti traktuojama kaip rūpestingas ir savalaikis asmens elgesys. Tai, kad, kaip pareiškėjai nurodo atskirajame skunde, pasibaigus teisminiams ginčams pareiškėjai ne kartą kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl ginčo sprendimo nepateisina administracinių aktų apskundimo termino praleidimo fakto. Toks delsimas negali būti pateisinamas, jis yra pačių pareiškėjų pasirinktas elgesio variantas. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra suformuota nuostata, jog kreipimasis su skundu į kitas institucijas, kurioms įstatymai nesuteikia kompetencijos nagrinėti atitinkamus administracinius ginčus, paprastai nelaikytinas svarbia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858–211/2010, 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-397/2012 ir kt.). Juk siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, pareiškėjas turi būti rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Todėl byloje nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjai, nuo 2008 m. sausio 15 d. žinodami Marijampolės apskrities viršininko sprendimus Nr. 39-15755-16752, Nr. 39-15755-16751, Nr. 39-15755-16750, Nr. 39-15755-16749, Nr. 39-15755-16753 bei turėdami pagrindą manyti, kad jie pažeidžia jų teises, pasibaigus teisminiams ginčams (2011 m. kovo 15 d. ) kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, nėra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjai skundo padavimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2014 m. sausio 8 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.2.3-482/2014, kurioje nukentėjusiaisiais pripažinti pareiškėjai P. S., E. G., M. S., V. S., J. S., nėra teisinis pagrindas atnaujinti praleistą terminą administraciniam aktui apskųsti, kuris nėra praleistas dėl pateisinamų priežasčių.

Pareiškėjų nurodomos aplinkybės dėl garbaus amžiaus ir gyvenamosios vietos, dėl ko pareiškėjai negalėjo laiku pasirūpinti tinkamu savo teisių įgyvendinimu, negali būti pagrindu atnaujinti ženkliai praleistą skundo padavimo terminą (žr., pavyzdžiui 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-544/2011). Be to, pažymėtina, jog teisės aktai asmeniui suteikia galimybę pasirinkti jo interesus atstovaujantį asmenį, kuris aktyviai bei apdairiai galėtų ginti pareiškėjo interesus. Šiuo atveju pareiškėjai šia galimybe nepasinaudojo.

Atsižvelgusi į nurodytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai terminą skundui pateikti praleido dėl subjektyvių, nuo jų valios priklausančių priežasčių, iš esmės pasirinkę atitinkamą elgesio modelį.

Dėl pareiškėjų argumento, jog pirmosios instancijos teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartį priėmusi teisėja Natalija Zelionkienė 1999 m. Vilkaviškio rajono apylinkės teisme išnagrinėjo civilinę bylą pagal P. S., E. G., M. S., V. S., J. S. ieškinį, susijusį būtent su aukščiau nurodytu ginču, todėl egzistuoja ABTĮ 47 straipsnyje numatyti pagrindai pirmosios instancijos teismo teisėjai nušalinti, teisėjų kolegija pažymi, kad viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši esminė garantija yra įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 6 straipsnio 1 dalyje, Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje. Atitinkamai, neteisėta teismo sudėtis gali būti konstatuota nustačius ABTĮ septintojo skirsnio, reglamentuojančio teismo sudėtį bei nušalinimus, nuostatų pažeidimus, t. y. teismo sudėtis neatitinka įstatymo reikalavimų, teismas buvo šališkas, pažeistas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-130/2010, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-241/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjų nurodoma ABTĮ 47 straipsnio 1 dalis numato, jog teisėjas, teismo posėdžių sekretorius, specialistas, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu. Tačiau pastebėtina, jog ši nuostata nenumato išsamaus sąrašo aplinkybių, dėl kurių atitinkamas asmuo turėtų nusišalinti ar būti nušalintas, o aplinkybių, patvirtinančių, kad egzistavo ABTĮ 47 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti nušalinimo pagrindai, pareiškėjai nepateikia. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pareiškėjų nurodyta galimai pažeista ABTĮ 46 straipsnio 4 dalis numato, kad teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant administracinę bylą ir priimant joje sprendimą (nutarimą, nutartį) išsprendžiant bylą iš esmės, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą nei apeliacinės instancijos teisme, nei pakartotinai tą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi iš minėtų nuostatų matyti, jog draudimas pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą siejamas tik su dalyvavimu ir būtent administracinėje toje pačioje byloje, kuri jau buvo išnagrinėta iš esmės.

Pasisakydama dėl pareiškėjų nurodomo galimo teisėjos Natalijos Zelionkienės šališkumo, teisėjų kolegija pažymi, jog nurodyta teisėja dalyvavo nagrinėjant civilinę bylą Vilkaviškio rajono apylinkės teisme pagal M. S. ir E. G. ieškinį atsakovams J. J., V. V. ir Vilkaviškio savivaldybei, tačiau pareiškėjai konkrečiai nenurodo, kuo minėta civilinė byla yra susijusi su šia administracine byla. Akivaizdu tai, kad minėtoje civilinėje byloje, kuri išnagrinėta 1999 m. sausio 21 d., nebuvo sprendžiamas klausimas dėl termino 2005 m. spalio 26 d. Marijampolės apskrities viršininko sprendimams Nr. 39-15755-16752, Nr. 39-15755-16751, Nr. 39-15755-16750, Nr. 39-15755-16749, Nr. 39-15755-16753 apskųsti atnaujinimo, nes 1999 m. šie administraciniai aktai dar nebuvo priimti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiama nutartimi buvo sprendžiamas skundo priėmimo klausimas, o ne byla išnagrinėta iš esmės. Atitinkamai, šios nurodytos aplinkybės, tai, kad, pareiškėjų teigimu, teisėja Natalija Zelionkienė buvo suinteresuota inicijuojamo ginčo baigtimi, bet nesant realių faktų, argumentų, iš dalies leidžiančių abejoti nurodytos teisėjos šališkumu, nesudaro pagrindo manyti, kad administracinę bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.

Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjai nepateikė kitų pagrįstų argumentų dėl teisėjos Natalijos Zelionkienės tendencingumo, nusistatymo ar šališkumo, darytina išvada, jog šiuo atveju nėra teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą pagal ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai atsisakė atnaujinti terminą skundui dėl Marijampolės apskrities viršininko 2005 m. spalio 26 d. sprendimų Nr. 39-15755-16752, Nr. 39-15755-16751, Nr. 39-15755-16750, Nr. 39-15755-16749, Nr. 39-15755-16753 paduoti ir šiuo pagrindu atsisakė skundą priimti. Dėl šių priežasčių pareiškėjų P. S., E. G., M. S., V. S. ir J. S. atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų P. S., E. G., M. S., V. S. ir J. S. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Irmantas Jarukaitis

Dainius Raižys