AS-492-606-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS492-606/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00277-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovams Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl neišmokėto darbo užmokesčio, delspinigių, metinių palūkanų ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. V. 2014 m. kovo 27 d. padavė skundą (b. l. 6-11) Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) 14 175 Lt (neatskaičius mokesčių) neišmokėtą darbo užmokestį; 2) priteisti iš atsakovo Klaipėdos AVPK 5 480,16 Lt delspinigių už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2012 m. kovo 10 d. iki kreipimosi į teismą dienos; 3) priteisti iš atsakovo Klaipėdos AVPK 5% dydžio metines palūkanas už neišmokėtą darbo užmokestį nuo 2012m. kovo 10 d. bei 5% dydžio metines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovaujančios valstybę, 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartimi (b. l. 2-5), be kita ko, priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl darbo užmokesčio, delspinigių ir palūkanų priteisimo. Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atsisakė priimti konstatavęs, kad jis nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2010 m. vasario 9 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr.86-TE-17 nuo 2010 m. vasario 10 d. buvo paskirtas į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio patrulio pareigas. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Korupcijos kontrolės valdyboje 2011 m. buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 38-1-00049-11, pareiškėjui buvo pareikšti įtarimai, kad, būdamas valstybės tarnautoju ir vykdydamas tarnybines funkcijas viešojo saugumo srityje, padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir Baudžiamasis kodeksas) 225 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio l dalyje. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartimi jis buvo nušalintas nuo pareigų šešiems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2011 m. birželio 3 d., vėliau laikinas nušalinimas nuo pareigų buvo pratęstas. Plungės rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 5 d. nutartimi panaikino pareiškėjui laikiną nušalinimą nuo pareigų ir jis grįžo dirbti į savo pareigas Plungės rajono policijos komisariate, ten dirbo iki 2012 m. spalio 9 d. Plungės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, pareiškėją išteisino pagal Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio l dalį, nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties, nuosprendis įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 20 d. Pareiškėjas 2014 m. sausio 13 d. prašymu kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl neišmokėto darbo užmokesčio, grąžinimo į tarnybą ir delspinigių sumokėjimo. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsisakė išmokėti pareiškėjui darbo užmokestį už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo darbo, kadangi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. ir 2012 m. kovo 3 d. nutartys dėl jo nušalinimo nuo darbo nėra panaikintos, o jis atleistas iš darbo nuo 2012 m. spalio 9 d.

Teismas konstatavo, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra kildinamas iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliktų veiksmų bei baudžiamojoje byloje pareiškėjo atžvilgiu priimtų teismo procesinių sprendimų. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų baudžiamajame procese atlikti veiksmai nėra viešojo administravimo veikla, todėl baudžiamajame procese atliktais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategoriją ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Nutartyje taip pat nurodyta, kad teismas nėra viešojo administravimo subjektas ir bylų nagrinėjimas teisme nėra viešojo administravimo veikla, todėl teismo baudžiamajame procese atliktais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas taip pat nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategoriją ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, todėl skundą šioje dalyje atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu (b. l. 53-55) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, ir perduoti bylą šioje dalyje Klaipėdos apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas mano, kad aptariamame ginče vyrauja administracinis teisinis santykis, todėl ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydmas pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas sutinka su teismo argumentais, kad neturtinės žalos atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo konstatavus, kad jis nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus viešojo ar vidaus administravimo srityje. Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, išvardytos ABTĮ 15 straipsnyje. Administracinių teismų kompetencijos ribojimai nustatyti ABTĮ 16 straipsnyje, 21 straipsnio 2 dalyje. ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų).

Pareiškėjas mano, kad Plungės rajono apylinkės teismui 2013 m. lapkričio 29 d. priėmus išteisinamąjį nuosprendį, laikytina, jog pareiškėjui taikyta procesinė prievartos priemonė – nušalinimas nuo pareigų – buvo neteisėta. Dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą, kuri pasireiškė neigiamais emociniais išgyvenimais, reputacijos pablogėjimu.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas buvo laikinai (šešiems mėnesiams) nušalintas nuo pareigų Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartimi. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d., 2012 m. sausio 23 d. nutartimis nušalinimo nuo pareigų terminas buvo tęsiamas. Taigi šiuo atveju pareiškėjui buvo taikyta Baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsnyje numatyta procesinės prievartos priemonė, o tai reiškia, kad pareiškėjas prašo atlyginti žalą, padarytą atliekant veiksmus, susijusius su teisingumo vykdymu. Kaip jau minėta teisėjų, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu teisminė kontrolė nepriskirtina administracinio teismo kompetencijai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjo argumentas, kad byloje vyrauja administracinis teisinis santykis ir byla turėtų būti nagrinėjama administraciniame teisme, kadangi pagrindinis jo reikalavimas yra dėl darbo užmokesčio priteisimo, laikytinas nepagrįstu.

Pareiškėjas prašo priteisti jam iš atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nušalinimo nuo pareigų metu nemokėtą darbo užmokestį, delspinigius bei palūkanas. Nurodo, kad vadovaujantis tuo metu galiojančia tvarka, valstybės tarnautojui pradėjus eiti pareigas jam per 5 darbo dienas išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos, taip pat 0,07 proc. delspinigiai už šią sumą. Manytina, kad pareiškėjas remiasi galiojusia Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 6 dalimi, numačiusia, jog tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, kad nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai nustatoma, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinei nuobaudai paskirti yra pasibaigęs senaties terminas, jis toliau eina pareigas ir per 5 darbo dienas nuo tada, kai vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigiai už šią sumą, apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad laikinas nušalinimas nuo pareigų pareiškėjui taikytas ne darbdavio iniciatyva tarnybinio patikrinimo metu, o teismo nutartimi tenkinus prokuroro prašymą dėl BPK numatytos procesinės prievartos priemonės taikymo. Šio nušalinimo atveju darbdavys negali atsisakyti ir privalo vykdyti teismo nutartį. Kadangi nušalinimas nuo pareigų gali būti panaikinamas tik teismo nutartimi, nušalinimo trukmė ir nušalinimo pasekmės pareigūno tarnybos santykiams nepriklauso nuo darbdavio valios. Taigi pareiškėjas nurodo netinkamą savo reikalavimo Klaipėdos AVPK teisinį pagrindą, todėl nepagrįstai vertina, kad ginče vyrauja administracinis teisinis santykis.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė pareiškėjo reikalavimų priėmimo klausimą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutarties dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė